Nr. 1S-213-193/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Utenos apskrities VPK tyrėjo 2011-12-14 ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-12-29 nutarimų panaikinimo,
N U S T A T Ė:
D. K. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą K. V. atžvilgiu pagal BK 182 str. 1 d. ir 186 str. 1 d. Utenos apskrities VPK tyrėjas 2011-12-14 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdama su tokiu sprendimu, D. K. pastarąjį apskundė Utenos rajono apylinkės prokuratūrai. Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2011-12-29 nutarimu D. K. skundą atmetė. Šis prokuroro nutarimas buvo apskųstas teismui.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutartimi atmestas D. K. skundas dėl Utenos apskrities VPK tyrėjo 2011-12-14 ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-12-29 nutarimų panaikinimo.
Pareiškėja D. K. skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-20, Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-12-29 nutarimą, Utenos apskrities VPK tyrėjo 2011-12-14 nutarimą, bei įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teigia, kad tyrėjas, prokuroras ir teismas netinkamai vertino aplinkybes. Mano, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo jos skundo, dėl eilės skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų nepasisakė, jas nutylėjo, be to, padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių arba nėra pagrįstos medžiagoje esančiais duomenimis. Teismas visiškai neteisingai nurodo, kad vien tą faktą, jog K. V. suėjus paskolos grąžinimo terminui negrąžino jai pinigų, ji laiko sukčiavimo požymiu. Iš jos skundo teismui matyti, jog kaip sukčiavimo bei apgaulės požymius turinčius veiksmus ji įvardija eilę K. V. veiksmų tiek prieš sudarant paskolos sutartį su ja, tiek po paskolos grąžinimo termino suėjimo. Skunde ji nurodė, kad prieš sudarant paskolos sutartį K. V. Molėtuose rodė jai gyvenamąjį namą prie ežero, teigė, kad jis jam priklauso, be to, nurodė, kad turi prisipirkęs žemių Molėtuose, ji juo ir patikėjo. Vėliau pasirodė, kad K. V. dėl turimo turto melavo, o ji tos apgaulės įtakoje paskolino jam pinigus. Tai rodo, kad jau prieš sudarant paskolos sutartį K. V. žinojo, jog pinigų jai negrąžins. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad K. V. veikoje yra BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis. Pareiškėja pažymi, kad K. V. turėjo galimybę nors dalinai jai grąžinti paskolą, nes 2010-11-17 gavo 76 232 Lt iš G. Š., bet paskolos nė kiek negrąžino, kas įrodo besąlygišką vengimą grąžinti paskolą. Pažymi, kad nebuvo aiškintasi, dėl kokių priežasčių K. V. nevykdo piniginės prievolės jai. Teismas nurodė, kad 2010-10-06 reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas rodo. jog K. V., neva, nevengė su ja atsiskaityti, tačiau iš tikrųjų faktinės aplinkybės rodo priešingai. Po 2010-10-06 reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo K. V. 2010-11-18 pareiškimais kreipėsi ją bei į antstolę N. Š., taip pat į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, kuriuose nurodo, kad tos reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės ir negalioja nuo sudarymo momento. Teismas visiškai nepagrįstai K. V. pervestus pinigus buvusiam jos sutuoktiniui V. K., su kuriuo santuoką ji yra nutraukusi (duomenys neskelbtini), įvertino kaip dalies paskolos jai grąžinimą, nors surinktoje medžiagoje nėra jokio objektyvaus įrodymo, kad K. V. pervesti pinigai V. K. yra mokėjimas pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp jos ir K. V.. Pareiškėja mano, kad tai yra asmeniniai V. K. bei K. V. santykiai, nesusiję su jos jam suteikta paskola. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kilęs ginčas tarp jos ir K. V. yra akivaizdus civilinės teisės reguliavimo dalykas, tokiai savo išvadai praktiškai nenurodė jokių argumentų. Teigia, kad K. V. savo elgesiu jos galimybę atgauti skolą paliko be ekonominio padengimo, taip užkirsdamas kelią realiai atgauti skolą civiline tvarka. K. V. suvokė, kad jo tokie veiksmai kelia pavojų jos nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, bei numatė, kad dėl to jai bus padaryta turtinės žalos, ir tokių pasekmių norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia, tai vertintina kaip besąlygiškas vengimas įvykdyti savo piniginę prievolę. Netikrintos aplinkybės dėl to, kad jau sudarydamas paskolos sutartį K. V. elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai, iš anksto siekė tokius savo nusikalstamus veiksmus pridengti civiliniais teisiniais santykiais, o sudarydamas su ja paskolos sutartį panaudojo apgaulę kaip priemonę neteisėtai turtinei naudai gauti. Tokie K. V. veiksmai turi BK 186 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Skunde teigiama, kad prokuroro nutarime visai nenagrinėti ir neįvertinti K. V. melagingi teiginiai, išsakyti teisėsaugos pareigūnams, apie tai, kad neva jis jai perdavė kilnojamo turto už 10 000 Lt ir kt., kas rodo, jog K. V. net jai kreipusis į teisėsaugos organus ne tik, kad besąlygiškai nevykdo piniginės prievolės, tačiau teikia melagingus duomenis teisėsaugos pareigūnams taip siekdamas pridengti gautą neteisėtą naudą. Teismas ir dėl šių jos skundo motyvų visiškai nepasisakė, jų neišnagrinėjo, juos nutylėjo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Skundas atmetamas
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, prokurorės ir tyrėjo nutarimus, teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutartis, taip pat Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011-12-29 ir Utenos apskrities VPK tyrėjo 2011-12-14 nutarimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2011-12-14 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tiek skundžiamame prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad vien formalūs, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad kilęs ginčas tarp pareiškėjos ir K. V. yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Iškilusį ginčą pareiškėja galėjo ir gali spręsti teisme civilinio proceso tvarka, kad būtų apginti jos turtiniai interesai. Sąlygas baudžiamajai atsakomybei atsirasti sudaro tai, kad turtinės prievolės išvengimas apima: 1) atsisakymą vykdyti turtinę prievolę, 2) apgaulės naudojimą atimant iš kreditoriaus galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šią galimybę iš esmės apsunkinant, o kaltininkui išvengiant realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo pareigą. Jokių antrame punkte nurodytų aplinkybių išnagrinėjus pareiškėjos D. K. nurodytus faktus nenustatyta
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas,
N U T A R I A :
D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Ričardas Gilys