Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1A-216-282-2010].doc
Bylos nr.: 1A-216-282-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas B

 

                                               

                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-282/2010

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.,

 (S)

                                                                                     1.2.7.1.1., 1.1.8.1.2., 2.1.15.3.3.2., 2.4.6.3.1.

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S    

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 22 d.

Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Klavdijos Kruminienės, Vaclovo Iždono,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,

nuteistojo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

nuteistajam V. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas.

Visiškai tenkintas G. B. civilinis ieškinys ir jai iš V. K. priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija,

n u s t a t ė:

V. K. nuteistas už tai, kad grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei jį panaudodamas, ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino lytiškai santykiauti prieš nukentėjusiosios valią, o būtent, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2010-02-03 apie 22 val. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą – sudavė 4 smūgius kumščiu į veidą G. B. ir taip padarė kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, nubrozdinimus kairiame paakyje, kas sukėlė nukentėjusiajai G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasino pasmaugti, prieš G. B. valią jėga ją nusivedė į negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), pareikalavo nusimauti kelnes ir kelnaites, pervertė ant buvusios automobilio galinės sėdynės, užgulė, tokiu būdu atėmė nukentėjusiajai G. B. galimybę priešintis ir pasikėsino ją išžaginti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neįvyko erekcija.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti bausmę į švelnesnę ir nustatyti civilinį ieškinį, atitinkantį padarytą skriaudą nukentėjusiajai.

Skunde apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisiėmė visą kaltę, nevilkino bylos, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, į tai, jog teistumas yra išnykęs ir grįžęs iš įkalinimo vietos 5 metus nedarė jokių nusikaltimų, nukentėjusiosios nepaliko, palydėjo namo, siūlėsi atlyginti žalą.

Be to apeliaciniame skunde teigiama, kad po įvykio nukentėjusioji dvi dienas girtavo ir nesikreipė nei į policiją, nei į medikus, todėl nustatyti sumušimai gali būti tų dienų girtavimo pasekmė, nes po įvykio ji jautėsi gerai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti, kad kuria šeimą, turi senyvo amžiaus mamą, kuri serga ir jai reikalinga jo pagalba.      

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl V. K. kaltės, pasikėsinus išžaginti G. B.. Apelianto nusikalstamas veikimas teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., to savo skundu neginčija ir nuteistasis.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato apelianto teisės paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo pasisakyti apie V. K. apeliacinio skundo papildyme išdėstytus argumentus (b. l. 196). Konkrečiu atveju, kolegija patikrins bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 2 d.).  

Savo skundu apeliantas, motyvuodamas tuo, kad jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kad teistumas išnykęs, prašė pakeisti paskirtą bausmę į švelnesnę.

BK 54 str. 1 d. nuostatos reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Už apeliantui inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 149 str. 1 d.) baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl teismas, skirdamas V. K. laisvės atėmimą, ankščiau minėtų nuostatų nepažeidė.

Kita vertus BK 54 str. 3 d. yra numatyta galimybė teismui skirti kaltininkui švelnesnę bausmę, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Kitaip tariant, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir V. K. asmenybę, turi sekti išvada, jog straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam už padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi, teismui būtina nustatyti atitinkamas išimtines aplinkybes. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš pažįstamą žmogų – prieš to paties kaimo gyventoją, su kuria prieš nusikaltimo padarymą nuteistasis kartu svečiavosi pas liudytoją A. K.. Iš paties apelianto parodymų pirmosios instancijos teisme galima spręsti, kad pastarasis savo nusikalstamą sumanymą buvo apgalvojęs iš anksto ir išėjęs iš A. K. namų tikslingai tykojo nukentėjusiosios, pasislėpęs negyvenamajame name (b. l. 80-82). G. B. išėjus, V. K. tamsiu paros metu užpuolė pastarąją ir nieko nesakęs iškart trenkė pastarajai kumščiu į veidą. Iš nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų yra aišku, kad G. B. kelis kartus buvo pavykę išsilaisvinti ir bėgti, tačiau V. K. ją vis pasivydavo ir toliau smūgiuodavo kumščiais į veidą, grasino pasmaugti jei šauks, pasak nukentėjusiosios, ji suprato realią grėsmę, todėl prieš savo valią nuėjo į V. K. nurodytą negyvenamą namą, kur darė ką liepiama (atsigulė, nusimovė kelnes ir kt.), o apeliantas užgulė ant viršaus ir mėgino atlikti su ja lytinį aktą, tačiau pastarajam nepavyko, nes neįvyko erekcija. Aptartos aplinkybės rodo, kad V. K., siekdamas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja,  atliko visą eilę veiksmų, išvardintų BK 149 str. 1 d. dispozicijoje. Įvykių raida rodo, jog apelianto apsisprendimas veikti nusikalstamai – išžaginti nukentėjusiąją, buvo aiškiai susiformavęs ir tikslinis. V. K. net nemėgino kalbinti G. B. lytiškai suartėti su juo – iškart naudojo fizinį smurtą ir padarė daugybinius sužalojimus nukentėjusiosios veide – kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiajame skruoste, viršutinėje lūpoje, nubrozdinimus kairiajame paakyje (b. l. 49). Po to sekę V. K. veiksmai vienareikšmiai atitinką BK 149 str. 1 d. prasmę – jis liepė nusimauti kelnes nukentėjusiajai, nusimovė kelnes pats ir užgulė pastarąją ir mėgino atlikti lytinį aktą, tačiau neįvyko erekcija ir nusikaltimo nebaigė. 

Savo skunde apeliantas išreiškė abejonę, kad sužalojimus nukentėjusiajai galėjo padaryti kažkas kitas po įvykio. Tokius nuteistojo teiginius iš esmės paneigia jo paties parodymai teisiamajame posėdyje ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog sužalojimai G. B. buvo padaryti prieš 1-2 paras iki pradėto tyrimo ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui.

V. K. intensyvūs, agresyvūs, smurtiniai veiksmai, įvertinant jo suvokimą, aiškiai atskleidžia jų nusikalstamą pobūdį. Nusikalstamos veikos padarymo būdas ir nuteistojo veiksmų, kuriais jis mėgino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, išraiška neabejotinai atitinka rūšinį BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir daryti išvadą apie mažesnį nusikaltimo pavojingumą nėra jokio pagrindo.  

Kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pakeisti V. K. paskirtą bausmę į švelnesnę.

Bausmė apeliantui už BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, šią aplinkybę teismas pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir dar sykį atsižvelgti į ją, kaip skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Teismas nuosprendyje atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, tarp jų –  nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (tyčinis sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstama elgesiui. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta mažesnė bausmė už BK 149 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų) atitinka BK 54 str. ir 61 str. reikalavimus, ir nėra aiškiai per griežta.

Iš tikrųjų, bylos duomenys rodo, kad apeliantas paskutinį kartą buvo teisiamas už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 str. 4 d. (b. l. 100-103) 2005 m. rugpjūčio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau savo skunde V. K. nepagrįstai nurodo, jog teistumas jam yra išnykęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 1998 m. birželio 2 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas, tame tarpe ir už kvalifikuotą plėšimą, kuris to paties teismo 2003 m. spalio 17 d. nutartimi buvo perkvalifikuotas pagal 2000 metų BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.  BK 180 str. 2 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų nusikaltimą, o BK 97 str. 3 d. 3 p. ,,b“ pp. numatyta, kad turinčiais teistumą už sunkų tyčinį nusikaltimą yra laikomi asmenys bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Pagal minėta nuosprendį paskirtą bausmę nuteistasis baigė atlikti 2003-07-18, taigi teistumas jam būtų išnykęs 2008-07-18, tačiau per tą laikotarpį V. K. padarė kitas tyčines nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas 2005 m. rugsėjo 7 d. ir 2005 m. rugpjūčio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, vadinasi teistumo išnykimo eiga už ankstesnį sunkų nusikaltimą nutrūko ir buvo pradėta skaičiuoti nuo bausmės už naujas nusikalstamas veikas atlikimo, tai yra nuo 2006-02-07 (b. l. 102). Pagal BK 97 str. 8 d. nuostatas asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Konkrečiu atveju apeliantui teistumas būtų išnykęs 2011-02-07, vadinasi naują nusikaltimą, kuris buvo inkriminuotas skundžiamu nuosprendžiu, V. K. padarė neišnykus teistumui. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai savo nuosprendyje konstatavo nuteistojo neišnykusį teistumą.

Prašydamas sušvelninti bausmę, nuteistasis apeliuoja ir į tai, kad jis nukentėjusiosios nepaliko, palydėjo namo, siūlėsi atlyginti žalą, o taip pat ketina kurti šeimą, turi senyvo amžiaus mamą, kuri serga ir jai reikalinga jo pagalba. Iš esmės, apeliaciniame skunde paminėti ketinimai apibūdina V. K. teigiamai, tačiau tai nemenkina nuteistojo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, o visos ankščiau aptartos bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, neišnykęs teistumas, neleidžia apie V. K. manyti, kaip apie mažiau pavojingą asmenį.  

 Tokiu būdu, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo švelninti V. K. paskirtos bausmės.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. K. 2010-02-08 buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 str. (b. l. 68-70), o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi (b. l. 57-58) nuo 2010-02-09 jam buvo taikytas kardomasis kalinimas. BK 66 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, neįskaitydamas V. K. į paskirtą bausmę jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašė nustatyti civilinį ieškinį, atitinkantį padarytai skriaudai, nenurodydamas, kiek, jo manymu, ta skriauda turėtų būti įvertinta.  

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams, neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 str.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teisėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra viena iš svarbiausių ir ginamų baudžiamaisiais įstatymais vertybių. Vien atsižvelgiant į pažeistą paminėtą vertybę gali būti nustatomas neturtinės žalos dydį, visgi, sprendžiant klausimą dėl teisingos kompensacijos už patirtą žalą, reikia atsižvelgti, įvertinti neturtinės žalos turinį sudarančias aplinkybes konkrečiu atveju.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. Teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtą žalą kaltinamajam sužalojus jos sveikatą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes bei šias pasekmes sukėlusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji G. B. dėl apelianto tyčinių nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinę depresiją, fizinį skausmą. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiąją supančią socialinę aplinką (nukentėjusioji ir kaltininkas gyvena tame pačiame kaime, pažįsta tuos pačius žmones, bendrauja su jais ir pan.), galima daryti išvadą apie ilgalaikę neigiamų padarinių įtaką nukentėjusiosios, kaip moters, dvasinei pusiausvyrai negausios kaimo bendruomenės gyvenime.

Tai, kad nuteistasis neturi pastovių pajamų (dirba atsitiktinius darbus; b. l. 129) ir turto, negali būti lemiamu kriterijumi vien tuo pagrindu mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nes, visgi, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina visumą aplinkybių, turinčių tam reikšmės, tarp jų ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį.

Tokiu būdu kolegija, įvertinusi visumą aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų, neturtinės žalos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį dėl G. B. patirtos neturtinės žalos, nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, kolegijos nuomone, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jo mažinti nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti:

į V. K., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę 3 metams 2 mėnesiams įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-02-08 iki 2010-06-22.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Virginija Žindulienė

 

Teisėjai                                                                                                            Klavdija Kruminienė

 

                                                                                                                        Vaclovas Iždonas