Civilinė byla Nr. 2A-304-864/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45560-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;

3.2.4.8.2.; 3.2.4.11.

(S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, Lietuvos transporto saugos administracija, Jungtinės Karalystės įmonė Tokio Marine Kiln, akcinė bendrovė „LTG Cargo“, akcinė bendrovė „LTG Infra“, A. V., A. G., V. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jolvalda“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriuo prašė solidariai iš atsakovių priteisti 14 770,50 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Paaiškino, kad 2016 m. spalio 14 d., 11 val., vietoje, kur Klaipėdos geležinkelio stoties Anglinės kelyno kelias Nr. 21 eina lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdos jūrų uosto ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) teritorijoje, įvyko geležinkelių transporto eismo įvykis, kurio metu vagonas Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su vilkikais, v. n. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir juos apgadino. Stumiant 13 vagonų iš kelio Nr. 3 link kelio Nr. 31, traukinių derintojas laiku nepastebėjo, kad priekyje stovintis vilkikas yra ne gabarito zonoje ir pirmas pagal kryptį važiavimo vagonas susidūrė su vilkikais. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pagal teisės aktų reikalavimus turėjo atlikti tyrimą dėl įvykio, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad įvykio dieną kelių policijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2016 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75317217-16 ieškovės darbuotojui vairuotojui A. G. buvo skirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, posėdžio metu apklausdamas policijos pareigūną kaip liudytoją, klausė, kodėl nėra nurodytas konkretus ATPK straipsnis, kurį galėjo pažeisti pažeidėjas, bet pareigūnas pasakė, kad pažeidimas padarytas pastatant automobilį ant kelio kraštą žyminčios juostos. Ieškovės įsitikinimu, teismo nutartyje nurodomas ATPK 9 straipsnis, nutartyje remiamasi ne Kelių eismo taisyklėse nustatytu žymėjimu, bet Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas) 2 straipsnio 33 punkto nuostata, kuri numato 2,5 m eismo saugos zoną nuo geležinkelio bėgių. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta byloje Nr. ATP-271-361/2017, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos geležinkeliai“ su pretenzija dėl padarytos žalos, bet atsakovė nesutiko atlyginti žalą (vilkiko ir puspriekabės remonto kaštus). Ieškovė pažymėjo, kad teisme vairuotojas neginčijo, kad jis kirto ištisinę juostą, žyminčią kelio kraštą. Vairuotojas nesuprato, kad traukinys gali siekti automobilį, nes toje vietoje nėra atitvaro, ribojančio geležinkelio ir kelio ribas. Paaiškino, kad įvykio vietoje sudarytame įvykio plane nurodomi atstumai: važiuojamosios dalies plotis – 5,25 m, vienos važiavimo juostos plotis – 2,7 m, atstumas nuo kelio krašto iki geležinkelio bėgių – 2,05 m; po susidūrimo nuo ieškovės automobilio iki kitos kelio pusės krašto – 4,32 m, 4,07 m, 4,15 m; kitoje kelio pusėje yra kelkraštis, atskirtas aukštesniu bortu, o įvykio vietoje stovi pastatas. Geležinkelio stočių projektavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3-25/D1-249 „Dėl geležinkelio stočių projektavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodoma, kad iki pastatų, viadukų ir pėsčiųjų tiltų atramų bei kitų statinių ir įrenginių stotyse galimas didžiausias atstumas yra 2 450 mm, o iki tvorų (išimtiniais atvejais), kada negresia keleivių ir geležinkelio darbuotojų saugumui – 2 450 mm (Taisyklių 52.1.3; 52.1.4 punktai). Atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ nuomojamame žemės sklypo, esančiame (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte Nr. 2 nurodomi esamų privažiavimų į AB „Klasco“ gatvių parametrai; lentelės priešpaskutinėje eilutėje nurodyta (duomenys neskelbtini) g., kurioje įvyko susidūrimas. Pagal detaliojo plano sprendinių aiškinamojo rašto lentelę: bendras važiuojamosios dalies plotis – 9 m, važiuojamosios dalies vienos juostos plotis – 3,5 m, eismo juostų skaičius – 2. Ieškovės teigimu, įvykio vietoje negali prasilenkti du vilkikai, kadangi pagal Europos komisijos Tarybos direktyvą 96/53/EB maksimalus refrižeratorių plotis yra 2,6 m, o kitų automobilių – 2,55 m. Burių g. yra per siaura, nėra saugiai ir suprantamai atskirta nuo geležinkelio. Šioje vietoje ne pirmą kartą įvyksta susidūrimai. Atsakovės, duodamos nurodymus vairuotojams įvažiuoti į jų bendrai administruojamą teritoriją, ne tik privalėjo numatyti, bet ir žinojo, kad įvykio vietoje, prie KLASCO vartų, apsauginės juostos plotis yra tik 2,05 m, nors Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 33 punktas nustato 2,5 m eismo saugos zoną nuo bėgių. Kelias susidūrimo vietoje yra 2,5 m per siauras. Ieškovės įsitikinimu, ji yra nukentėjusi šio įvykio metu, bet nėra kalta dėl įvykio. Ieškovės darbuotojo vairuojamas automobilis atliko jam būtiną procedūrą – svėrimą. Jis negalėjo važiuoti kitur arba nevažiuoti iš viso. Svėrimo vieta buvo nurodyta KLASCO; šioje vietoje nuolat vyksta krovos darbai. Traukinių derintojas, kuris turi užtikrinti saugą, nepastebėjo, kad vilkikas yra ne gabarito zonoje. Vilkikas buvo sustojęs ant kelio kraštą žyminčios siauros juostos ir tuo nieko nepažeidė. Vairuotojas neturėjo kitos išeities, nes kelio plotis šioje vietoje yra per siauras, kad du vilkikai galėtų prasilenkti, nekliudę vienas kito.

3.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad eismo įvykio dieną stumiant sąstatą į krovos kelią Nr. 33 su mašinistu sąstate važiavo ir traukinių derintojas A. V., kuris pastebėjo, kad iš manevrinio sąstato kairės pusės tuo pačiu metu manevrus atlieka (rikiuojasi) du vilkikai. Traukinių derintojas, pamatęs į geležinkelio kelią išbėgusį žmogų, kuris paskui įsėdo į vilkiką, uždarė transporto priemonės duris ir užlenkė jos veidrodėlį, nurodė mašinistui stabdyti sąstatą. Mašinistas pradėjo stabdyti sąstatą, tačiau vagono šonas kliudė vieną iš vilkikų. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimus bei Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų (toliau – TNN) 4.7 punktą, kuriame nustatyta, kad draudžiama šalia geležinkelio bėgių palikti (laikyti) bet kokius įrenginius, mechanizmus, transporto priemones arčiau kaip 2,5 metro nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos. Teigė, kad žala atsirado dėl ieškovės darbuotojo kaltės, kuris sustojo ir stovėjo draudžiamojoje vietoje, buvo pripažintas kaltu administracine tvarka. Šios bylos nagrinėjimas nėra administracinės bylos nagrinėjimas iš naujo, o ieškovės vertinimas, kad taisykles vairuotojas pažeidė tik formaliai yra nesuprantamas. Teigė, kad vairuotojui turi būti suprantama, kad geležinkelio transporto priemonės važiuoja tik bėgiais ir negali apvažiuoti atsiradusios kliūties, akivaizdu, kad lokomotyvo su pakrautais vagonais stabdymo kelias yra ilgesnis, nei ratinės transporto priemonės. Dėl šių aplinkybių ieškovės vairuotojo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Be to, ieškovės vairuotojo kaltė ir eismo įvykio aplinkybės, kurias nustatė Klaipėdos miesto apylinkės teismas bei patvirtino Klaipėdos apygardos teismas, yra aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti, tokios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais.

4.       Atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepime prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, netenkinus šio reikalavimo – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškinys pateiktas neįgalioto asmens – byloje nėra duomenų, kad ieškinį pateikęs asmuo yra ieškovės darbuotojas. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos; nėra aišku, kokius nuostolius sukėlusius neteisėtus veiksmus yra atlikusi atsakovė. Ieškovė nepagrindė, kodėl turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė. Ieškovė niekada nereiškė atsakovei pretenzijų dėl įvykio, be to, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ nėra atsakinga už kelių priežiūrą ar ženklinimą. Anot atsakovės, ieškovė nepagrįstai nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl per siauro kelio. Kaip teigia pati ieškovė, kelio plotis vietoje, kur įvyko eismo įvykis, yra 2,7 m, o vilkiko plotis yra 2,55 m, taigi, jei vilkikas būtų stovėjęs eismo juostoje, kitos transporto priemonės būtų galėjusios aplenkti jį antrąja eismo juosta. Be to, įvykis įvyko ne lenkimo metu, todėl kelio plotis negalėjo turėti jam įtakos. Dėl eismo įvykio yra kaltas ieškovės darbuotojas; šis faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog įvykio vietoje buvo įspėjamasis kelio ženklas, taip pat – atskira aikštelė transporto priemonėms statyti, taigi ieškovės vairuotojas buvo ypatingai neatsargus.

5.       Trečiasis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad žalą lėmė ieškovės darbuotojo veiksmai.

6.       Trečiasis asmuo A. G. atsiliepime iš esmės palaikė ieškovės poziciją. Pabrėžė, kad jo vairuojamas automobilis atliko būtiną procedūrą – svėrimą. Jis negalėjo važiuoti kitur arba nevažiuoti iš viso. Svėrimo vieta buvo nurodyta KLASCO, ji yra Klaipėdos jūrų uosto ir KLASCO teritorijoje, kurioje pastoviai vyksta krovos darbai ir kurioje pastoviai automobiliai sąveikauja su geležinkelio transportu, perkraunant krovinius iš vieno į kitą. Geležinkelių transporto saugos užtikrinimui ir yra traukinių derintojas, kuris ginčo atveju laiku nepastebėjo, kad priekyje stovintis vilkikas yra ne gabarito zonoje. Vilkikai buvo sustoję ant kelio kraštą žyminčios siauros juostos ir tuo nieko nepažeidė. Trečiasis asmuo neturėjo kitos išeities, nes kelio plotis toje vietoje yra per siauras, kad galėtų pasikeisti du vilkikai ir nekliudytų vienas kito. Tuo metu geležinkelio sąstatas atsitrenkė į vieną iš vilkikų, stovėjusį paskutinį. Toliau sąstatas trenkėsi į kitą vilkiką, stovėjusį antrą nuo galo. Jei sąstatas nebūtų sustojęs, tai būtų nustūmęs dar keletą vilkikų. Po smūgio vilkikai pakeitė buvimo vietą, buvo nustumti iš ten, kur buvo sumaitoti.

7.       Trečiasis asmuo V. D. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įvykio metu vagonas buvo paskutinis trylikos vagonų sąstate, stumiamas vagonais į priekį šilumvežio (duomenys neskelbtini), įgulos traukinio mašinisto V. D. ir traukinio konduktoriaus A. V. Iš nuotraukų akivaizdu, kad autotransporto priemonės stovėjo ne ant baltos kelio ištisinės žymėjimo linijos, o gerokai už jos į Uosto kelyno kelio Nr. 21 geležinkelio pusę. Nuotraukose matosi pastovūs geležinkelio signalai, stulpeliai, autokelių ženklas, jie nekliudo geležinkelio riedmenims. Traukinio konduktorius A. V. nagrinėjamu atveju padarė viską, kad sustabdyti traukinį, davė komandą traukinio mašinistui sustoti, dėl ko traukinys buvo stabdytas ir išvengta dar didesnių nuostolių.

8.       Trečiasis asmuo AB „LTG Cargo“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ poziciją. Paaiškino, kad įvykio metu ir ieškinio teismui pateikimo dieną visą krovinių vežimo veiklą, įskaitant ir vagonų varymo (stūmimo) veiklą, vykdė atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys – Krovinių vežimo direkcija. Nuo 2019 m. gegužės 1 d., įvykdžius reformą, atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo veiklą perleido savo dukterinei įmonei – AB „LTG Cargo“. Trečiasis asmuo AB „LTG Cargo“ nuo 2019 m. gegužės 1 d. iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ perėmė ne tik visą krovinių vežimo veiklą, tačiau ir geležinkelių riedmenis (vagonus, lokomotyvus), taip pat ir darbuotojus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 m. sausio 25 d. su trečiuoju asmeniu sudarė turto pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. STK(ADM)-6, pagal kurią AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo perduoti trečiajam asmeniui sutarties prieduose nurodytą turtą, kurį sudaro geležinkelių riedmenys – vagonai, konteineriai, lokomotyvai. Šios sutarties 1 priedo 166 punkte nurodyta, kad trečiojo asmens nuosavybėn perduodamas ir lokomotyvas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. spalio 14 d. įvykio metu stūmė vagonų sąstatą. Trečiojo asmens teigimu, šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio (lokomotyvo) valdytojas yra trečiasis asmuo AB „LTG Cargo“, o ne atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“.

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2902-600/2018 ieškinį atmetė.

10.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1417-432/2019 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje būtina išanalizuoti ieškovės ir abiejų atsakovių darbuotojų, kurių valdomos transporto priemonės dalyvavo eismo įvykyje, veiksmus, jų galimybes išvengti eismo įvykio ar sumažinti jo padarinių sunkumą ir tik po tokio įvertinimo priimti sprendimą dėl mišrios kaltės ir kiekvienos iš šalių atsakomybės už ieškovei padarytą žalą pagrindo ir dydžio. Pažymėjo, kad nėra nustatyta, per kokį atstumą bėgiais judančio sąstato derintojas ir šilumvežio mašinistas turėjo galimybę pamatyti šalia bėgių nesaugiai stovinčias transporto priemones, kokiu greičiu galėjo judėti sąstatas ir kokiu greičiu jis judėjo, ar turėjo techninę galimybę šilumvežio mašinistas išvengti sąstato susidūrimo su ieškovo transporto priemonėmis, pradėdamas stabdyti sąstatą, kai tik atsirado galimybė pamatyti kliūtį. Taip pat nėra patikimai nustatyta aplinkybė, ar prieš susidūrimą su sąstato vagonu ieškovui priklausančios transporto priemonės judėjo, ar stovėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia ieškovės didelį neatsargumą, kuris ir buvo 2016 m. spalio 14 d. eismo įvykio priežastimi. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog ieškovės vairuotojas buvo baustas administracine tvarka dėl 2016 m. spalio 14 d. eismo įvykio pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Ieškovės bylos nagrinėjimo teisme akcentuota aplinkybė, kad vilkiko vairuotojas administracine tvarka buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuri pati nustato atsakomybę už neįvardintą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jokios reikšmės neturi, nes įsiteisėjusiais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimis yra nustatyti konkretūs neteisėti kalti ieškovės vairuotojo A. G. veiksmai ir jų ryšys su kilusiomis pasekmėmis – A. G. vilkiką su puspriekabe paliko stovėti per vidurį išilgai siauros ištisinės linijos, dėl to šilumvežis, stumdamas vagonus, kliudė vilkiką, o įvykio metu buvo apgadinti ir vilkikas, ir šilumvežio vagonas.

13.       Teismas vertino, kad ieškovės samprotavimai, jog tokios įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės neliudija konkretaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto, nes jame nenurodytos, netinkamai nurodytos ar nurodytos ne tos Kelių eismo taisyklių nuostatos, yra nepagrįsti. Viena vertus, tokie ieškovės teiginiai prieštarauja įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams, kita vertus, Kelių eismo taisyklės, kurios buvo pažeistos ieškovės vairuotojo, nurodytos tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartyje, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje. Teismas taip pat atmetė ieškovės samprotavimus, jog byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovės vairuotojas A. G. kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, nereiškia, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles, nes kirsti tokią juostą galima, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą. Anot teismo, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad siaura ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija eina ties Anglinės kelyno geležinkelio keliu Nr. 21, ši linija kartu žymi ir pavojingos geležinkelio zonos ribą. Tai konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą, pavojingoji geležinkelio zona yra zona, kuri tęsiasi 2,5 m į abi puses nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų, arba zona, kuri tęsiasi nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų iki asmenų prieigą prie geležinkelio kelio ribojančių techninių priemonių (2 straipsnio 33 punktas). Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas įsakmiai numato, kad fiziniams asmenims draudžiama vaikščioti, važinėti geležinkelio keliais ir būti pavojingoje zonoje tam nenustatytose vietose (11 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovės samprotavimai, kad vairuotojas jo kirstą siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją turėjo pagrindą vertinti kaip žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, nepagrįsti. Teismas nesutiko su ieškovės vertinimu, kad jos vairuotojo padaryti pažeidimai buvo formalūs, nes jie buvo tiesioginė ir pagrindinė eismo įvyko priežastis. Tokia išvada padaryta UAB „Impulsana“ 2018 m. liepos 27 d. eksperto išvadoje, taip pat 2022 m. birželio 28 d. teismo nutartimi paskirto eksperto G. B. 2023 m. kovo 31 d. išvadoje.

14.       Teismas nustatė, kad 13 vagonų manevrinis sąstatas buvo stumiamas šilumvežio (duomenys neskelbtini) iš galo. Būtent šiame šilumvežyje buvo mašinistas V. D., kuris prieš save matė tik pirmąjį nuo jo einantį vagoną. Tą patvirtino V. D., apklausiamas teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad V. D. negalėjo laiku pastebėti, kad priekyje manevrinio sąstato stovintis vilkikas yra „ne gabarito“ zonoje, patvirtino ir ekspertas G. B. 2023 m. kovo 31 d. ekspertizės akte, nurodydamas, kad šilumvežio mašinistas savarankiškai priimti sprendimo dėl manevrinio sąstato stabdymo negalėjo, nes visiškai nematė artėjančios įvykio vietos ir negalėjo vertinti kylančio pavojaus aplinkybių, mašinistas manevrinį sąstatą valdė visiškai pasikliaudamas traukinio derintojo komandomis (garsiniais pranešimais). Abejoti šios eksperto G. B. išvados pagrįstumu teismas nurodė neturintis pagrindo, nes ji logiška, pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis (šilumvežis įvykio metu buvo Anglinės kelyno įvažiavimo į kelią Nr. 21 kelio kreivėje į dešinę užlinkusio sąstato gale, kliūtis ir eismo įvykio (pirmųjų vagonų susidūrimo su puspriekabėmis) vieta buvo iš sąstato kairės pusės), manevrinio sąstato valdymo taisyklėmis. Todėl teismas nesirėmė UAB „Impulsana“ eksperto išvadoje padaryta išvada, kad eismo įvykio buvo galima išvengti, jei šilumvežio mašinistas būtų stebėjęs traukinio judėjimą, žiūrėdamas pro kabinos langą link traukinio vietos ir atitinkamai įvertinus susidariusią pavojingą situaciją būtų stabdęs traukinį. Tokia išvada niekuo nepagrįsta.

15.       Teismas pažymėjo, kad ekspertas G. B. taip pat padarė išvadą, jog manevrinio sąstato susidūrimo su puspriekabėmis buvo galima išvengti, traukinio derintojui A. V. laiku, t. y. likus 50 m iki kliūties, iniciavus pranešimą mašinistui „D., iki sustojimo – trys vagonai“, įpareigojantį mašinistą sumažinti manevrinio sąstato greitį iki 3 km/h. Priartėjus prie numatomos kliūties (stovinčios puspriekabės), traukinių derintojas A. V. turėjo laiko inicijuoti papildomą/galutinį pranešimą „D., sustoti“, kurį mašinistas turi patvirtinti savo pranešimu „Sustoti“. Šių standartizuotų pranešimų (pokalbių frazių) Klaipėdos stoties teismui pateiktuose traukinio derintojo A. V. ir mašinisto V. D. pokalbių įrašuose nėra. Manevrinio sąstato mašinistas V. D., 2016 m. spalio 14 d. 11 val. gavęs traukinio derintojo A. V. komandą „Stabdyk, D., stabdyk“ , jos nepatvirtino savo atsakymu „Sustoti“. Ir savo 2016 m. spalio 14 d. tarnybiniame rašte ir 2016 m. spalio 14 d. pasiaiškinime mašinistas V. D. nieko neužsimena, ar gavęs iš traukinio derintojo komandą „Stabdyk, D., stabdyk“ ją patvirtino savo pranešimu „Sustoti“, prieš tai nustatęs stabdymo čiaupo rankenėlę į stabdymo padėtį. Traukinio derintojo reakcijos laikas, eksperto teigimu, šiuo atveju nesvarstytinas, nes lemiantis buvo traukinio derintojo pranešimo mašinistui apie galimą pavojų momentas (pranešimo iniciavimas laiku ir raiškiai). Traukinio derintojas A. V. laiko priimti objektyvų sprendimą mažinti sąstato greitį turėjo užtektinai. Važiuojant 8 km/h greičiu, traukinys per sekundę nuvažiuoja 2,2 m. Taigi situaciją adekvačiai įvertinti iš 50-60 metrų atstumo A. V. ir įspėti mašinistą apie pavojų pranešimu turėjo apie 20 sekundžių. Priekinio sąstato, sudaryto iš 13 vagonų suveikimo laikas yra 2-4 sekundės, o žmogaus reakcijos laikas priimant sprendimą yra 0,8-1 sekundės.

16.       Vertindamas aptariamą eksperto išvadą teismas akcentavo, kad ekspertas konkrečiai nenurodo, ką jis įvardija kliūtimi, keliančia grėsmę eismo saugumui, nors tai, teismo vertinimu, ir sudaro klausimo, ar A. V. taip pat yra kaltas dėl ieškovui kilusios žalos, esmę. Vertinant eksperto G. B. išvados visumą, teismas sprendė, kad kliūtimi ekspertas vertina pačią aplinkybę, kad pavojingoje geležinkelio zonoje (tai yra zonoje tarp siauros ištisinės horizontalios ženklinimo linijos ir geležinkelio bėgių) buvo vilkikai su puspriekabėmis ir tą A. V. galėjo matyti iš 50-60 m. Iš esmės apie tokią kliūtį, keliančią grėsmę eismo saugumui, ir A. V. galimybę ją matyti net iš 200 m, nurodo ekspertas E. I. 2022 m. kovo 10 d. ekspertizės akte Nr. EKA-02(22).

17.       Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog traukinio derintojas A. V., kuris artėjant manevriniam sąstatui prie įvykio vietos važiavo ant pirmojo (priekinio) eismo kryptimi vagono dešinės pusės kopinės (ši kopinė buvo vagono priekyje), neneigė matęs besirikiuojančius vilkikus su puspriekabėmis, tačiau jis teigė, kad jis dėl to, kad viskas vyko labai greitai, neturėjo galimybės įvertinti, jog šios transporto priemonės yra „ne gabarite“. Tai yra traukinio derintojas A. V. 2016 m. spalio 14 d. paaiškinime, kuris atkartotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus 2016 m. spalio 21 d. operatyvaus pasitarimo protokole Nr. 4(KLRSS)-35, nurodė, kad jis stumiant manevrinį sąstatą stovėjo ant pirmojo eismo kryptimi vagono specialios kopinės iš dešinės bei stebėjo manevrų šviesoforo signalus, maršrute esančių iešmų padėtį, pervažų laisvumą, ar nėra kelyje kliūčių; privažiavus pervažą, pranešė šilumvežio mašinistui, kad pervaža laisva, po ko toliau buvo stumiamas manevrinis sąstatas; stumiant vagonus, pastebėjo, kad iš manevrinio sąstato kairės pusės tuo pačiu metu rikiavosi du vilkikai; toliau stumiant vagonus sutelkė dėmesį į maršruto parengimą bei kelio ir artėjančios pervažos laisvumą, kai staiga dėmesį patraukė ant bėgių išėjęs pašalinis žmogus, kuris pamatęs artėjančius vagonus, pasišalino nuo bėgių ir priėjęs prie vilkiko skubiai uždarė duris ir užlenkė veidrodėlį; įvertinęs susiklosčiusią situaciją, davė nurodymą mašinistui stabdyti manevrinį sąstatą, po ko įvyko susidūrimas su dviem vilkikais. Protokole taip pat nurodyta, kad tyrimo metu pasitarimo pirmininkas klausė traukinių derintojo A. V., kaip stumdamas vagonus bei stebėdamas ar kelyje nėra kliūčių jis nepamatė, kad vilkikai išsirikiavo ir sustojo „ne gabarite“ palei Anglinės kelią Nr. 21, į ką A. V. atsakė, kad viskas vyko greitai, kol vilkikai važiavo ir rikiavosi jis į juos nekreipė dėmesio, tik vėliau, kai jo dėmesį patraukė žmogus, staiga išėjęs ant bėgių, ir pamatęs, kad žmogus suskubo grįžti prie vilkiko bei ėmė uždarinėti duris ir lenkti veidrodėlį, A. V. davė nurodymą mašinistui stabdyti manevrinį sąstatą.

18.       Teismas pažymėjo, kad A. V. bylos nagrinėjime nedalyvavo, atsiliepimo byloje nepateikė, todėl ką jis turėjo omeny, atsakydamas į klausimą dėl transporto priemonių buvimo „ne gabarite“, pagal bylos medžiagą teismas nustatyti negali. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad sąvoka „ne gabarite“ tiek institucijų raštuose, tiek ekspertų yra vertinama kitaip nei ji vartojama teisės aktuose. Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo inspekcijos 2016 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. S-959(5.10E) sąvoka „gabaritas“ susieta su pavojinga geležinkelio zona, reglamentuota Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme. Būtent su Geležinkelio transporto eismo saugos įstatyme nurodyta pavojinga geležinkelio zona gabaritą susieja ir ekspertas G. B., kuris ją įvardija geležinkelio riedmenų saugos gabaritu. Gi TNN gabarito sąvoka naudojama kita prasme, apibrėžiant pakrovos gabaritą (skersinis kontūras (statmenas kelio ašiai), kuriame, neišeidamas už jo ribų, turi tilpti į atvirus riedmenis pakrautas krovinys (įskaitant pakuotę ir tvirtinimą), riedmenims stovint tiesiame horizontaliame kelyje), riedmenų gabaritą (skersinis kontūras (statmenas kelio ašiai), kuriame, neišeidami už jo ribų, turi tilpti pakrauti ir tušti riedmenys, esantys tiesiame horizontaliame kelyje) ir statinių artumo gabaritą (skersinis kontūras (statmenas kelio ašiai), į kurio vidų neturi išsikišti nė viena statinių ir įrenginių dalis. Išimtis – su riedmenimis besiliečiantys įrenginiai (veikiantys vagonų stabdikliai, vandens kolonėlių alkūnės pilant vandenį, kontaktiniai laidai su tvirtinimo detalėmis ir kt.)). Vertindamas minėtose TNN normose nurodytą riedmenų gabarito sąvoką ir įvertinęs A. V. teiktus paaiškinimus po įvykio raštu, teismas sprendė, kad traukinių derintojas A. V. kliūtį, keliančią grėsmę eismo saugumui, įžvelgė tuo metu, kai suprato, kad pavojingoje geležinkelių zonoje esantys vilkikai su puspriekabe patenka į riedmenų (manevrinio sąstato) gabaritą: ant bėgių išėjo žmogus, kuris vėliau suskubo užlenkti vilkiko veidrodėlį, kas ir lėmė jo sprendimą duoti nurodymą mašinistui V. D. stabdyti traukinį.

19.       Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. V. tokią kliūtį, keliančią grėsmę eismo saugumui galėjo numatyti anksčiau. Traukinio derintojas A. V. stovėjo ant pirmojo (priekinio) eismo kryptimi vagono dešinės pusės kopinės, todėl riedmenų gabaritą jis galėjo vertinti santykinai, situaciją vertindamas tik iš šono, ką liudija ir eksperto E. I. 2022 m. kovo 10 d. ekspertizės akte pateiktos išvados apie traukinio derintojo kelio matomumą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad prie geležinkelio būtų buvę įrengtos priemonės riedmenų gabarito pažeidimui įvertinti. Kad A. V. galėjo įvertinti galimą riedmenų gabarito pažeidimą, nenurodė nei ekspertas E. I. 2022 m. kovo 10 d. ekspertizės akte, nei ekspertas G. B. 2023 m. kovo 31 d. ekspertizės akte. Jie ekspertizės aktuose kalbėjo tik apie A. V. galimybę įvertinti, kad vilkikai su puspriekabėmis yra pavojingoje geležinkelio zonoje. V. M. 2018 m. liepos 27 d. UAB „Impulsana“ ekspertizės akte savo teiginio, kad traukinio derintojas artėjant link stovėjusio balninio vilkiko, v. n. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v. n. (duomenys neskelbtini), galėjo iš pakankamo atstumo įvertinti, kad šios transporto priemonės stovi (jei jos stovėjo) pernelyg arti bėgių, taip pat niekuo nepagrindė. Priešingai, V. M. pats nurodė, kad puspriekabės, v. n. (duomenys neskelbtini), užpakalinis dešinys kampas manevrinio sąstato nebuvo kliudytas, o kur buvo pirmas kontaktas, koks buvo transporto priemonių sugadinimo mechanizmas nenurodė, nepagrindė.

20.       Teismo vertinimu, teigti, kad kliūtimi, keliančia grėsmę eismo saugumui, traukinio derintojo A. V. turėjo būti įvertinta pati aplinkybė, kad vilkikai su puspriekabėmis buvo pavojingoje geležinkelio zonoje, nėra pagrindo. Teismas akcentavo, kad teisės aktuose riedančiai bėginei transporto priemones, įvertinus jos specifiką – stabdymo kelią, jos stabdymo specifiką, sudėtingumą, yra suteikiama pirmenybė prieš kitus eismo dalyvius, atitinkamai kitiems eismo dalyviams, kurie tampa kliūtimi, numatoma pareiga patiems imtis aiškių priemonių apie tai informuoti riedančią transporto priemonę. Pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklių 169 punktas numato, kad geležinkelio pervažoje eismo dalyvis privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. Transporto priemonei priverstinai sustojus geležinkelio pervažoje, vairuotojas privalo nedelsdamas išlaipinti keleivius, imtis visų veiksmų transporto priemonei iš geležinkelio pervažos patraukti, o jeigu jos patraukti nepavyksta, – duoti signalus artėjančios bėginės transporto priemonės mašinistui. Stabdymo signalu laikomas rankos sukimas ratu šviesiuoju paros metu – su ryškiaspalviu gerai matomu daiktu, o tamsiuoju paros metu – su fakelu arba žibintu (171 punktas). Geležinkelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452, reglamentuodamos darbuotojui veiksmus riedmenims nuriedėjus nuo bėgių tarpustotyje arba pažeidus gabaritą, taip pat numato pareigas sustojusiam traukiniui imtis priemonių informuoti riedantį traukinį apie kilusį pavojų: pranešti apie įvykį radijo ryšiu, duoti trumpus mirksimuosius švaito signalus tol, kol pamato analogiškus kito traukinio signalus (7.1, 7.5 punktai). Todėl ir nagrinėjimu atveju teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog jau pačią aplinkybę, kad geležinkelio, kuriuo juda manevrinis sąstatas, pavojingoje zonoje yra transporto priemonės, traukinio derintojas savaime turėjo vertinti kaip kliūtį, keliančią grėsmę eismo saugumui, iki kol neatsirado objektyvių signalų/aplinkybių įtarti, kad tos transporto priemonės patenka į riedmenų gabaritą.

21.       Remdamasis bylos medžiaga teismas pripažino, kad ginčo atveju manevrinis sąstatas su šilumvežiu Anglinės kelyno keliu Nr. 21 ir taip judėjo atsargiai, nedideliu greičiu, mažindamas greitį nuo 14 km/h iki 8 km/h. Šioje vietoje leidžiamas greitis yra 25 km/h. Įvertinus nustatytą aplinkybę, kad traukinio derintojas A. V. kaip kliūtį, keliančią grėsmę eismo saugumui, pagrįstai vertino aplinkybes, leidžiančias įtarti riedmenų gabarito pažeidimo galimybę, teismas nesutiko eksperto G. B. išvada, kad likus dar 50 m iki puspriekabės traukinio derintojas A. V. jau turėjo mažinti greitį iki 3 km/h ir tik priartėjus prie jos inicijuoti manevrinio sąstato sustabdymą. Tuo labiau, kad aplinkybės, kiek laiko vilkikas stovėjo, byloje yra prieštaringos (A. V. nurodė važiuodamas Anglinės kelyno keliu Nr. 21 iš pradžių pastebėjęs besirikiuojančias (ne stovinčias) transporto priemones; A. G. nurodė stovėjęs kelias minutes, nors manevrinio sąstato judėjimas iki įvykio vietos šiuo keliu pagal Geležinkelio transporto eismo įvykio 2016 m. spalio 14 d. schemą, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio lokomotyvų depo Klaipėdos cecho 2016 m. spalio 19 d. pažymą Nr. LS-(LTB3)-307 tiek net netruko; liudytoju byloje apklaustas A. G. nurodė, kad eilėje link svarstyklių visada būna judėjimas).

22.       Nors ekspertas G. B., anot teismo, pagrįstai nurodė, kad teismui pateiktuose pokalbių įrašuose mašinisto patvirtinimo apie pranešimą „stabdyk, D., stabdyk“ nėra, tai nesudaro pagrindo teigti, kad traukinio derintojas A. V. nurodymą stabdyti manevrinį sąstatą mašinistui V. D. davė pavėluotai ar (ir) mašinistas traukinio derintojo nurodymo nevykdė. Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio lokomotyvų depo Klaipėdos cecho 2016 m. spalio 19 d. pažymos Nr. LS-(LTB3)-307 nustatyta, kad manevrinis sąstatas faktiškai buvo stabdomas, jo stabdymo laikas 11 s, o jo stabdymo kelias 11 m. Įvertinus tai, kad mašinistas V. D. į traukinio derintojo A. V. nurodymus „stabdyk, D., stabdyk“ atsakė „sustojau“ po 14 s, o pagal eksperto G. B. 2023 m. kovo 31 d. eksperto išvadą pneumatinių automatinių stabdžių suveikimo laikas yra 2-4 s, o žmogaus reakcijos laikas priimant sprendimą yra 0,8 -1 s, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog mašinistas į traukinio derintojo nurodymą reagavo nesavalaikiai (11 s + 2-4 s + 0,8-1 s). Teismo nuomone, tai, kad traukinio derintojas A. V. nurodymą pakartojo tris kartus, taip pat neliudija, kad jis buvo pavėluotas. Geležinkelio eismo taisyklės numato, kad dėl traukinių eismo ir manevravimo perduodami nurodymai turi būti trumpi ir aiškūs, atitinkantys pokalbių apie maršrutų parengimą reglamento reikalavimus, darbuotojas, perdavęs nurodymą, kiekvieną kartą turi reikalauti jį pakartoti ir įsitikinti, ar nurodymas suprastas teisingai (3.3 punktas). Taigi traukinių derintojo A. V. pakartojimas iš esmės liudija traukinių derintojo siekį gauti iš mašinisto patvirtinimą apie gautą ir teisingai suprastą nurodymą, o ne desperatišką pavėluotai pateikto nurodymo kartojimą. Toks eksperto G. B. pateiktas aplinkybių vertinimas yra subjektus, nepagrįstas objektyviais duomenimis, tuo labiau specialiomis žiniomis.

23.       Teismas pažymėjo, kad eksperto G. B. atsakymas į trečiąjį teismo klausimą, kas techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykį, apskritai teismui kelia pagrįstų abejonių jo patikimu, pagrįstumu, nes jame daromos tam tikros išvados, kurios neatitinka ne tik byloje surinktuose įrodymuose esančių duomenų, tačiau eksperto nėra paaiškinamos, kuo yra grindžiamos. Ekspertas nurodė, kad pirmasis traukinio smūgis (braukimas per dešinį šoną) į puspriekabę, v. n. (duomenys neskelbtini), įvyko esant neįjungtam mašinisto stabdžių čiaupui, ką, eksperto vertinimu, liudija tai, kad manevrinio sąstato sustojimo (lėtėjimo) procesas vyko apie 11 m arba per 11 s. Toliau važiuodamas manevrinis sąstatas antruoju vagonu irgi perbraukė dešinį puspriekabės, v. n. (duomenys neskelbtini), šoną per visą puspriekabės ilgį. Vadinasi, pirmieji 14 m ilgio pusvagoniai pilnai perbraukė apie 16 m puspriekabės, dešinį šoną. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys nei aplinkybių, kad puspriekabė, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinta iš dešinio šono per visą jos ilgį, nei aplinkybių, kokia konkrečia eilės tvarka manevrinis sąstatas, jo vagonai kontaktavo su puspriekabe, v. n. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina. Priešingai, ekspertas E. I., aprašydamas puspriekabei, padarytus apgadinimus, remdamasis byloje esančia kilnojamojo turto – kelių transporto priemonės – vertinimo ataskaita Nr. 161015, nurodė, kad iš pridedamų nuotraukų matyti, kad ant šios puspriekabės dešinio šono apatinės dalies, maždaug tarp priekinės ir vidurinės ašies prasideda įbrėžimas, kuris einant išilgai link puspriekabės priekio, gilėja, pereina į rėžtinį kiauryminį pažeidimą, šiam staiga pasibaigus maždaug ties puspriekabės stovėjimo atrama, iki pat puspriekabės priekio vėl tęsiasi išilginis įbrėžimas. Taigi šios aplinkybės paneigia eksperto G. B. išvadoje nurodomas aplinkybes, kad puspriekabė buvo sugadinta iš dešinio šono per visą jos ilgį. Duomenų, kad toks puspriekabės sugadinimo pobūdis liudija, kad ji buvo sugadinta dviejų vagonų ar tokia eilės tvarka, kaip nurodo ekspertas G. B., byloje taip pat nėra. Abejones dėl šios išvados kelia ir tai, kad pats ekspertas G. B. ekspertizės akte cituoja traukinio derintojo A. V. ir mašinisto V. D. pokalbius, kuriuose A. V. nurodo, kad „nu veidrodis buvo išlindęs, veidrodį patraukėm“, „pro tą veidrodį pralindom ir užkliuvom“, kas liudija, kad pats A. V. pirmąjį kontaktą buvus suprato tik po veidrodžio, kuris yra ne ant puspriekabės, v. n. (duomenys neskelbtini), o ant vilkiko, v. n. (duomenys neskelbtini), stovėjusio už puspriekabės manevrinio sąstato judėjimo kryptimi.

24.       Teismas konstatavo, jog atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nagrinėjamu atveju įrodė didesnio pavojaus šaltinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą – pačios ieškovės didelį neatsargumą, nulėmusį žalos ieškovės vilkikui ir jo puspriekabei, atsiradimą, o ieškovė neįrodė didesnio pavojaus šaltinį valdžiusių traukinio derintojo ir (ar) mašinisto kaltės, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

25.       Teismas pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi šioje byloje paskirta ekspertizė, kuria teismo ekspertui E. I. pavesta, be kita ko, atsakyti į klausimus, ar įvykio vietoje, atsižvelgus į buvusį kelio ženklinimą, techniniu požiūriu buvo galimas saugus dviejų priešinga kryptimi važiuojančių sunkvežimių prasilenkimas, jei arčiau geležinkelio važiuojantis sunkvežimis nekirstų dešinėje kelio pusėje buvusios ištisinės ženklinimo linijos, ar įvykio metu įvykio vietoje buvęs eismo organizavimas techniniu požiūriu buvo saugus ir priimtinas, ar techniniu požiūriu įvykio metu įvykio vietoje organizavimas įtakojo transporto įvykio atsiradimą. Atsakydamas į šiuos klausimus, teismo ekspertas 2022 m. kovo 10 d. ekspertizės akte nurodė, kad techniniu požiūriu įvykio vietoje nebuvo įmanomas saugus dviejų priešinga kryptimi važiuojančių sunkvežimių prasilenkimas, jei arčiau geležinkelio bėgių važiuojantis sunkvežimis nekirstų dešinėje kelio pusėje buvusios ištisinės ženklinimo linijos, įvykio metu įvykio vietoje buvęs eismo organizavimas techniniu požiūriu nebuvo saugus, dėl ko buvo nepriimtinas ir galėjo turėti įtakos nagrinėjamo įvykio kilimui. Tokią išvadą teismo ekspertas pagrindė tuo, kad sunkvežimių neizoliuotos puspriekabės ir priekabos dažniausiai būna 2,45-2,55 m pločio. Tad prasilenkiant, pavyzdžiui, dviem važiuojantiems 30 km/h greičiu vilkikams su puspriekabėmis, tarp šių transporto priemonių junginių dešiniųjų šonų, kad eismas būtų saugus, techniniu požiūriu turėtų būti ne mažesnis nei 5,50-5,70 m atstumas. Kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje, nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto iki ištisinės ženklinimo linijos yra 5,25 m, t. y. šis atstumas yra mažesnis nei turėtų būti tarp dviejų saugiu atstumu prasilenkiančių vilkikų su puspriekabėmis dešiniųjų šonų. Todėl ekspertas padarė išvadą, kad techniniu požiūriu įvykio vietoje negalėtų saugiai prasilenkti du sunkvežimiai, jei važiuojantis arčiau geležinkelio bėgių nekirstų ištisinės ženklinimo linijos ir neįvažiuotų į dešiniau jos esančią kelio dalį. Be to, teismo ekspertas nurodė, kad eismo įvykio vietoje važiuojamosios dalies dešinėje esančios ištisinės ženklinimo linijos paskirtį vienareikšmiškai paaiškinti negalima. Viena vertus, galima manyti, kad minėta ištisinė ženklinimo linija skirta žymėti važiuojamosios dalies ruožą, į kurį įvažiuoti draudžiama, ir tokiu atveju ją kirsti buvo draudžiama. Kita vertus, eismo įvykio vietoje ištisinė ženklinimo linija yra važiuojamosios dalies dešinėje, prie kelio asfaltuotos dalies dešiniojo krašto, kas leidžia taip pat pagrįstai manyti, kad ji galėjo žymėti važiuojamosios dalies kraštą, o tokiu atveju ją kirsti buvo galima. Prielaidą, kad ši ištisinė ženklinimo linija buvo skirta žymėti važiuojamosios dalies kraštą ir ją buvo galima kirsti sustiprina dar anksčiau nustatyta aplinkybė, kad eismo įvykio vietoje neįmanomas saugus dviejų sunkvežimių prasilenkimas vienam iš jų neįvažiavus į dešiniau linijos esančią kelio dalį.

26.       Teismas, vertindamas šias eksperto išvadas, pažymėjo, kad eksperto pateiktas ištisinės ženklinimo linijos, einančios lygiagrečiai Anglinės kelyno kelio Nr. 21 geležinkelio bėgiams, yra subjektyvus, grindžiamas ne specialiomis žiniomis. Kaip vertintina ši siaura ištisinė ženklinimo linija pasisakė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartyje. Tuo tarpu eksperto pateiktos išvados dėl to, ar įvykio vietoje buvęs eismo organizavimas techniniu požiūriu buvo saugus – ar priešpriešais važiuojantys vilkikai galėjo prasilenkti ar ne, nekirsdami pavojingos geležinkelio zonos, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingos, nes jos niekaip nėra susiję su ieškovės nurodoma patirta žala dėl eismo įvykio. Byloje nėra duomenų, kad A. G. vairuojamas ieškovės vilkikas į traukinio derintojo ir mašinisto valdomo manevrinio sąstato gabaritą pateko dėl negalėjimo prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu vilkiku su puspriekabe. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. G. vairuojamas ieškovės vilkikas žalos jam padarymo metu stovėjo pavojingoje geležinkelio zonoje, be kita ko, pažeisdamas manevrinio sąstato gabaritą.

27.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovės vilkiko su puspriekabe stovėjimą pavojingoje geležinkelio zonoje eismo įvykio momentu nulėmė kurios nors iš atsakovių nurodymas ieškovei būtent taip ir (ar) toje vietoje stovint laukti transporto priemonės svėrimo. Atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikti jos generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. bendrieji saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos bei geležinkelio saugos eismo reikalavimai rangovams, vykdantiems darbus bendrovės teritorijoje numatė pareigą visiems eismo dalyviams pareigą vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus KLASCO teritorijoje (7 punktas). Tokių nurodymų negavęs nurodė ir liudytoju byloje apklaustas A. G. Todėl, anot teismo, minėtas ieškovės argumentas pripažintinas nepagrįstu.

28.       Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu teismas nusprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas, tačiau teismas trumpai pasisakė ir dėl ieškovės įrodinėjamų patirtų nuostolių. Teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikti įrodymai jos nurodomų kaip patirtų 18 578,54 Eur dydžio faktinių išlaidų nepagrindžia. Ieškovės 2020 m. spalio 27 d. surašytoje buhalterinėje pažymoje Nr. 1 teikiami paaiškinimai, kad vilkiką ir puspriekabę remontavo ieškovės darbuotojai ir šiuos remonto darbus atlikinėjo 310 valandų, nepagrįsti pakankamais įrodymais. Tuo labiau, pagal kilnojamojo turto – kelių transporto priemonių – vertinimo ataskaitas Nr. 161015, 161014, jose esančias kalkuliacijų detalizacijas minėtų transporto priemonių remonto darbų trukmė yra žymiai mažesnė 179,02 val. (19,67 + 36,67 + 44,68 + 78). Kita vertus, šie ieškovės darbuotojų atlikti darbai ir (ar) jų vertė, kuri lygiai taip pat nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, savaime negali būti priskiriama ieškovės dėl eismo įvykio patirtiems nuostoliams, nes ieškovės išlaidas sudaro jos darbuotojams mokamas darbo užmokestis, kurį sąlygoja ne eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieškovė, bet ieškovės su darbuotojais pasirašytos darbo sutartys. Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų kaip patirtų išlaidų medžiagoms įsigyti, teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, liudijantys į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų apmokėjimo faktą. Be to, jas visas susieti su būtent vilkiko ir puspriekabės remonto darbais po eismo įvykio teismas neturi galimybės. UAB „Kauno skuba“ sąskaita faktūra KKS Nr. 1294082 yra išrašyta prieš eismo įvykį 2016 m. spalio 4 d., dalyje sąskaitų yra įsigijimų, kurie apskritai negali būti siejami su eismo įvykio metu patirta žala (pvz., UAB „Marijampolės eoltas“ 2017 m. kovo 15 d. sąskaita faktūra MESAK17 Nr. 00072, kurioje kaip įsigyjamas nurodomas oro gaiviklis), sąskaitos išrašytos laikotarpį nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. kovo mėn., nors byloje nėra duomenų, kad vilkikas ir puspriekabė tiek laiko ir buvo remontuojama. Į šią sumą patenka ir išlaidos, susijusios su transporto priemonių vertės nustatymu, o ne jų remontu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

29.       Ieškovė (apeliantė) UAB „Jolvalda“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

29.1.                      Teismas, dėstydamas ieškinio reikalavimą ir nurodydamas jo faktinį pagrindą, neteisingai išdėstė įvykio aplinkybes ir faktus. Apeliantė nenurodė ir nepagrindė, kokias faktinio aplinkybių apibendrinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat nedetalizavo, ar šios klaidos nurodytos sprendimo aprašomojoje ar motyvuojamojoje dalyse.

29.2.                      Teismas, dėstydamas faktines aplinkybes ir motyvus, neteisingai dėsto išvadas. Paaiškina, kad 2016 m. spalio 14 d. policijos pareigūnas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, o vėliau 2016 m. spalio 20 d. kitas pareigūnas nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75317217-16 skyrė baudą UAB „Jolvalda“ darbuotojui vairuotojui A. G. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta ATPK 127 straipsnio 2 dalis. Teigia, kad prie šio straipsnio būtina nurodyti patį pažeidimą, dėl kurio atsirado turto sugadinimas. Konkretaus straipsnio, kurį pažeidė ieškovės darbuotojas, protokole ir nutarime nėra. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, apklausdamas policijos pareigūną, kaip liudytoją, teismo posėdyje klausė pareigūno, kodėl nėra nurodytas konkretus ATPK straipsnis kurį galėjo pažeisti pareiškėjas, bet pareigūnas pasakė, kad pažeidimas buvo padarytas pastatant automobilį ant kelio kraštą žyminčios siauros baltos juostos, kuri matosi įvykio vietos nuotraukose. Teismas pasiteiravo, ar nereikėjo protokole nurodyti konkretaus pažeidimo, tačiau pareigūnas nieko neatsakė. Teismas citavo protokolą surašiusio pareigūno parodymus, kur pareigūnas tvirtina, kad vilkikas stovėjo ant kelio kraštą žyminčios juostos, tačiau, anot apeliantės, vilkikas buvo sustojęs ant kelio kraštą žyminčios siauros juostos ir tuo nieko nepažeidė, tai įrodo nuotraukos, esančios byloje.

29.3.                      Teismas, siekdamas įrodyti pažeidimo faktą pats suranda, cituoja ir remiasi ne Kelių eismo taisyklėse nustatytu žymėjimu, bet Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 33 punkto nuostata, kuri numato 2,5 m eismo saugos zoną nuo geležinkelio bėgių. Nurodo, kad teismas taip pat cituoja Geležinkelių transporto eismo įvykio aktą Nr. LS(KLRSS)-551, kuris yra surašytas atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų ir negali būti vertinamas kaip objektyvus. Be to, ir šiame cituojamame akte kalbama ir daromos nuorodos į Kelių eismo taisyklių 150, 150.7 punktus. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta ATPK 127 straipsnio 2 dalis, tačiau teismas vėliau vartoja ATPK 9 straipsnį (administracinio teisės pažeidimo sąvoka) kaip menamą pažeidimo pagrindą, bet niekur nėra nurodomas pažeidimas pagal Kelių eismo taisyklių 150, 150.7 punktus. Anot apeliantės, aplinkybės, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75317217-16 nėra tapačios ieškinio dalykui ir negali būti prejudicinis faktas šioje byloje.

29.4.                      Byloje yra trečiojo asmens Lietuvos Transporto saugos administracijos, įvykio metu, Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos pateikta medžiaga, o taip pat ir raštas „Dėl rekomendacijos geležinkelių transporto eismo saugai didinti Nr. S-959(5.10 E)“ kuriame dėl aptariamo įvykio įsakmiai nurodytos priemonės, kurias atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ privalo atlikti. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė būtent į šį dokumentą ne vieną kartą nurodė, bet teismas į dokumentą nekreipė dėmesio ir dėl jo nepasisakė. Dokumentas įrodo atsakovės pareigą užtikrinti eismo saugumą įvykio vietoje. Pareiga atsirado ne po įvykio, o prieš tai.

29.5.                      Įvykio dieną automobilis, vairuojamas ieškovės vairuotojo A. G., atliko jam būtiną procedūrą (svėrimą). Jis negalėjo važiuoti kitur arba nevažiuoti iš viso. Svėrimo vieta buvo nurodyta atsakovės KLASCO, ji yra Klaipėdos jūrų uosto ir KLASCO teritorijoje, kurioje pastoviai vyksta krovos darbai ir kurioje pastoviai automobiliai betarpiškai santykiauja su geležinkelio transportu, perkraunant krovinius iš vieno į kitą. Ieškovės vairuotojas pats nesugalvojo nuvažiuoti ir pastatyti automobilio prie geležinkelio bėgių.

29.6.                      Teismas, skundžiamame sprendime, nesivadovavo ekspertų išvadomis ir nukrypdamas nuo bylos esmės, remdamasis savo paties išvedžiojimais, nusprendė, kad ieškinys atmestinas. Teismas rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-17-158/2017 ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017. Nors šiose nutartyse nebuvo sprendžiamas žalos atsiradimo pagrindas ar dydis. Tuo labiau, kad teismo paskirtos ekspertizės ir buvo atliktos tam, kad eismo įvykio aplinkybės būtų ištirtos ekspertų, kaip buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas.

30.       Trečiasis asmuo Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti.

31.       Atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

31.1.                      Šiai bylai aktualioje administracinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kalta ieškovė, ką teisingai konstatavo teismas skundžiamame sprendime. Be to, administracinėje byloje, skirtingai nei teigia apeliantė, yra įvardinti ir konkretūs apeliantės darbuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad A. G. pažeidė kelio ženklinimą kirsdamas ištisinę liniją, ir pastatydamas vilkiką pavojingoje geležinkelio zonoje, lėmė eismo įvykį. Taigi iš šios teismo motyvacijos yra akivaizdi kilusio eismo įvykio priežastis – neteisėti ieškovės darbuotojo veiksmai. Nutartyje teismas aiškiai pabrėžė, kad: „<...> Konstatavus, kad A. G. pažeidė kelio ženklinimą kirsdamas ištisinę liniją, darytina išvada, kad A. G. pastatė vilkiką pavojingoje geležinkelio zonoje, kas yra draudžiama ir kas buvo eismo įvykio priežastimi <...>“. Klaipėdos apygardos teismas taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad dėl kilusio eismo įvykio yra atsakingas būtent ieškovės darbuotojas: „<...> A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto <...> nuostatas, todėl teisėtai policijos patrauktas administracinėn atsakomybėn už ginčo eismo įvykį, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). <...>“. Nurodo, kad iš aptariamos nutarties yra aiškus ir konkretus ieškovės darbuotojo atliktas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – draudžiamas ištisinės linijos kirtimas. Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad ieškovės vilkiko vairuotojas, statydamas vilkiką šalia geležinkelio bėgių, privalėjo suvokti situacijos pavojingumą, o, kirsdamas ištisinę liniją, bei kartu nesielgdamas apdairiai (pastatydamas vilkiką geležinkelio apsaugos zonoje), prisiėmė galinčių kilti pasekmių riziką.

31.2.                      Apeliantės dėstomi samprotavimai apie tai, kad neva administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisingai, yra teisiškai nereikšmingi, ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismo net neturėtų būti vertinami. Visas nurodytas aplinkybes jau įvertino administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai, kurie aiškiai konstatavo ir eismo įvykio padarinius.

31.3.                      Apeliantė nepateikia konkrečios kritikos teismo sprendime pateiktai motyvacijai dėl eismo įvykio aplinkybių, susijusių su įvykio vietoje esančiu kelio pločiu. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su įvykio vietoje esančio kelio pločiu, yra teisiškai nereikšmingos, jos nėra susijusios su ieškovei padaryta žala. Ieškovė apeliaciniame skunde dėl šių teismo išvadų apskritai nepasisako. Atsakovės teigimu, apeliantė klaidingai vertina faktines bylos aplinkybes. Viena vertus, ieškovė teigia, kad eismo juostos plotis eismo įvykio vietos kelyje yra 2,7 m, o jos vilkiko plotis yra 2,55 m. Tokiu atveju, jei vilkikas būtų stovėjęs eismo juostoje (ko šiuo atveju net nebuvo), kitos transporto priemonės būtų galėjusios aplenkti vilkiką antrąja eismo juosta, o kartu šalia bėgiais vykęs traukinys nebūtų kliudęs vilkiko. Be to, ir pats eismo įvykis įvyko ne lenkimo metu (t. y. įvykio vietoje nebandant prasilenkti dviem transporto priemonėms), todėl kelio plotis negalėjo daryti įtakos įvykiui. Teigia, kad byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad traukinys kliudė pastatytą vilkiką tik šiek tiek prisiliesdamas šonu. Taigi jei vairuotojas būtų pastatęs vilkiką nekertant ištisinės linijos, eismo įvykis nebūtų įvykęs, kas rodo, jog jokie atsakovės veiksmai (neveikimas) nesąlygojo eismo įvykio.

31.4.                      Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas turėjo vadovautis ieškovės pateiktomis žalos vertinimo ataskaitomis, yra klaidinantys teismą, iš esmės parodo ieškovės nenuoseklumą ir procesinį nesąžiningumą byloje. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė pradinę savo poziciją ir reikalavo priteisti nuostolius ne remdamasi pradinėmis žalos vertinimo ataskaitomis, o pateikdama įrodymus apie realiai patirtus nuostolius. Ieškovė byloje yra pripažinus, kad avarijoje nukentėjusi jo transporto priemonė yra suremontuota, todėl žalą byloje ir turėjo įrodinėti remdamasi realiai remontui patirtomis sąnaudomis, o ne remtis hipotetinėmis į bylą pateiktomis žalos vertinimo ataskaitomis.

31.5.                      Apeliantė nepateikia jokios detalesnės kritikos, tačiau iš jos dėstomų minčių galima numanyti, kad teismo sprendimą laiko nepagrįstu būtent dėl tos priežasties, kad teismas nesivadovavo teismo ekspertų išvadomis. Šie apeliantės teiginiai, anot atsakovės yra atmestini. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas teismo ekspertizių turinį, nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų ekspertizės kaip įrodymo vertinimo taisyklių. Ekspertizės buvo vertinamos visų bylos įrodymų kontekste, nesutikdamas su tam tikromis išvadomis, teismas motyvuotai jomis nesivadovavo. Pažymi, kad apeliantė selektyviai vertina ekspertų byloje padarytas išvadas. Tiek byloje esančioje eksperto G. B. išvadoje, tiek eksperto V. M. išvadoje yra konstatuota tai, jog dėl kilusio eismo įvykio yra atsakinga ieškovė. Jei jau pati apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ekspertų išvadomis, tuomet turėtų sutikti ir su šiomis ekspertų išvadomis.

31.6.                      Akcentuoja, kad nors apeliantė ir prašo naikinti visą sprendimą, bet dėl dalies teismo motyvų ginčijimo apskritai apeliaciniame skunde net nepasisako, pavyzdžiui, dėl to, kad ieškovė byloje nepagrindė jo prašomų priteisti nuostolių. Apeliantė taip pat niekaip neginčija sprendime konstatuotų aplinkybių, kad nei viena iš atsakovių nedavė jokių nurodymų ieškovės vairuotojui atitinkamai pastatyti jo vairuotą transporto priemonę.

31.7.                      Akcentuoja trečiuoju asmeniu įtrauktos Lietuvos transporto saugos administracijos poziciją byloje, kuri objektyvi ginčo situacijos stebėtoja ir vertintoja, kurios pagrindiniai veiklos tikslai, įtvirtinti jos veiklos nuostatuose, yra užtikrinti tiek aukštą geležinkelių transporto eismo saugos lygį, tiek ir aukštą kelių transporto saugos lygį. Administracija byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra atmestinas, nes žalą lėmė pačios ieškovės (jos darbuotojo) veiksmai.

32.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

32.1.                      Apeliantė nepateikė jokių teisnių argumentų, patvirtinančių tai, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio pagrindą ir tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Apeliantė vietoje to, kad pateiktų teisinius argumentus bei nurodytų aplinkybes, kurios patvirtintų sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, apsiriboja daliniu ieškinio turinio atkartojimu, įterpiant savo samprotavimus, kurie akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teigia, kad ieškovė iš skundžiamo sprendimo identifikuoja tik tai, kad teismas nepagrįstai administracinio nusižengimo byloje konstatuotas aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais, tačiau neatkreipia dėmesio į tai, kad teismas rėmėsi ir kitais įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertizių išvadomis), t. y. įvertino įrodymų visumą. Apeliantė apeliaciniame skunde išdėsto teiginius, kad administracinio teisės nusižengimo byla buvo išnagrinėta neteisingai, nurodo padarytus tiek administracinio pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme neva padarytas klaidas, tačiau jokių teisnių argumentų, kodėl paminėtos nustatytos aplinkybės nėra laikytinos prejudiciniais faktais, taip ir nepateikė.

32.2.                      Pati ieškovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde ne kartą pažymi, kad atsakovės (AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir KLASCO) neva davė nurodymus įvažiuoti į „bendrai administruojamą teritoriją“. Tačiau, anot atsakovės, jokių nurodymų ieškovės darbuotojui atsakovės nedavė, nes ji neorganizuoja vilkikų eismo šioje teritorijoje, taip nevaldo ir nėra atsakinga už kelių transporto kelius ir (ar) jų ženklinimus. Ši aplinkybė buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu ir joks ginčas tarp šalių nebuvo kilęs. Ieškovė be jokių detalių argumentų apeliaciniame skunde nurodo, kad „sąstato derintojas turėjo pareigą ir galimybę laiku duoti šilumvežio mašinistui nurodymą sustoti, bet to nepadarė. Dėl to kalta atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovė, nesutikdama su šiais apeliacinio skundo teiginiais, nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad kokie nors kiti traukinio derintojo A. V. ir mašinisto V. D. veiksmai galėtų būti vertinami kaip nerūpestingi ir neapdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, padarė teisingą ir bylos esančiais įrodymais pagrįstą išvadą. Pažymi, kad faktines aplinkybės, jog vagonų sąstatas buvo stumiamas mažesniu nei leidžiamas greičiu, taip pat nustatytos aplinkybės, jog nei mašinistas, nei traukinio derintojas nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, šilumvežis buvo techniškai tvarkingas, o manevrinis sąstatas ir jį valdę asmenys nebuvo įvykio priežastimi, patvirtina, kad sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai išanalizavus visas ginčo aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant ir ekspertizių išvadas.

Teisėjų kolegija

      k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

34.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo teisėtumo ieškovės UAB „Jolvalda“ apeliaciniame skunde ir atsakovių  AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei trečiojo asmens Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepimuose išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

36.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pageidauja žodinio nagrinėjimo apeliaciniame procese. Pažymėjo, kad byla yra sudėtinga, todėl teismui praverstų išklausyti šalis teismo posėdyje. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime nurodė, kad apeliantė nepateikė motyvuotų argumentų dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, o bylos sudėtingumas, atsakovės vertinimu, nėra pagrindas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis procesinis prašymas yra atmestinas.

37.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

38.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytos priežastys (bylos sudėtingumas) nėra siejamos su būtinybe atlikti procesinius veiksmus, kuriuos galima atlikti tik žodinio proceso metu. Be to, ieškovės nesutikimo su apskųstu teismo sprendimu argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai, nepakankamai ištirtų ginčo faktinių aplinkybių ieškovė iš esmės nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių vertinimu. Dėl tokių skundo argumentų pagrįstumo teisėjų kolegija gali nuspręsti, remdamasi bylos medžiaga – tam nėra būtina pakartotinai išklausyti šalis apie tai, kaip turėtų būti vertinamos atitinkamos faktinės aplinkybės, įrodymai. Papildomai pažymėtina, kad bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šioje byloje įvyko iš viso 6 teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka (iš jų 3 parengiamieji teismo posėdžiai bei 3 teismo posėdžiai, kuriuose byla nagrinėta iš esmės). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus bei įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

39.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 14 d. atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu šilumvežiui (duomenys neskelbtini) stumiant manevrinį sąstatą (13 krautų vagonų) iš Anglinės kelyno kelio Nr. 6 privažiuojamuoju keliu Nr. 21 į krovos kelią Nr. 33 pirmieji du vagonai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), susidūrė su vilkiku, v. n. (duomenys neskelbtini), ir prie jo prikabinta puspriekabe, v. n. (duomenys neskelbtini), kurie priklausė ieškovei UAB „Jolvalda“. Įvykio metu taip pat įvyko susidūrimas tarp manevrinio sąstato (tik pirmasis vagonas) ir puspriekabės, v. n. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko, v. n. (duomenys neskelbtini).

40.       Eismo įvykio dieną ieškovės vairuotojui A. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 127 straipsnio 2 dalį, kurios aktuali redakcija numatė atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-75317217-16 nurodyta, kad ieškovės vairuotojas A. G. paliko stovėti vilkiką su puspriekabe nesilaikydamas saugaus atstumo prie traukinio bėgių, dėl ko šilumvežis, stumdamas vagonus, kliudė juos ir apgadino. Vairuotojas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir jam skirta piniginė bauda. Aptariamas nutarimas buvo apskųstas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2017 m. sausio 30 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-17-158/2017 skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Nurodyta teismo nutartis palikta nepakeista ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-271-361/2017.

41.       Bylos duomenimis, 2016 m. spalio 25 d. Geležinkelių transporto eismo įvykio akto Nr. LS(KLRSS)-551 išvadose nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl dviejų vilkikų, kurių v. n. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vairuotojų kaltės, kurie važiavo ir sustojo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių XVII skyriaus punkto reikalavimus, numatytus 150, 150.7. papunkčiuose, kuriuose nurodyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo juostos linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas, taip pat Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų (TNN) 4.7. punktą (draudžiama šalia geležinkelio kelio palikti (laikyti) bet kokius įrenginius, mechanizmus, transporto priemones arčiau kaip 2,5 metro nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos). Šio akto išvadose taip pat nurodyta, kad eismo įvykio metu mašinisto V. D. ir traukinių derintojo A. V. veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.

42.       Ieškovė UAB „Jolvalda“ 2017 m. liepos 12 d. el. paštu pateikė atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ pretenziją dėl 14 770,50 Eur žalos atlyginimo, nurodydama, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis vilkikas. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad neturi pagrindo atlyginti reikalaujamą sumą, nes pareigūno nutarimu konstatuota, jog dėl eismo įvykio yra kaltas ieškovės vairuotojas.

43.       Ieškovė UAB „Jolvalda“ ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovių AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 14 770,50 Eur dydžio žalos atlyginimą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad eismo įvykį sąlygojo didelis ieškovės vairuotojo neatsargumas, tuo tarpu ieškovė neįrodė didesnio pavojaus šaltinį valdžiusių traukinio derintojo ir (ar) mašinisto kaltės. Dėl nurodyto teismo sprendimo ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

44.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės klaidingai rėmėsi policijos pareigūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ir su šiuo nutarimu susijusiais pirmosios bei apeliacinės instancijos procesiniais teismų sprendimais, kuriais pareigūno nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliantės teigimu, administracinėje byloje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais šiai civilinei bylai. Anot apeliantės, nors jos vairuotojo kaltė grindžiama ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, tačiau prie šios teisės normos būtina nurodyti patį pažeidimą, dėl kurio atsirado turto sugadinimas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju toks pažeidimas nebuvo nurodytas nei protokole, nei nutarime. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės argumentacija nesutinka.

45.       Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, bei įsiteisėjusio teismo nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, atžvilgiu taikoma CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė, ir atitinkamai prejudicinių faktų taisyklė, įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022).

46.       Nors aptariamoje procesinės teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto (ar jo nebuvimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017). Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas nebuvo atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, elgesio teisėtumas, jo priežastinis ryšys su nuostoliais, atsakovių kaltės (kartu ir galimos mišrios kaltės) vertinimas civilinės atsakomybės prasme. Dėl to kvalifikuojant šalių santykius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šie klausimai turėjo būti įvertinami (ir skundžiamame teismo sprendime itin detaliai ir buvo įvertinti) savarankiškai.

48.       Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas bei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai vertino ieškovės UAB „Jolvalda“ darbuotojo vilkiko vairuotojo A. G. elgesio teisėtumą ir nustatė, kad eismo įvykį sukėlė pastarojo asmens veiksmai, kuomet A. G. paliko stovėti vilkiką su puspriekabe nesilaikydamas saugaus atstumo nuo traukinio bėgių, geležinkelio apsaugos zonoje, pažymėtoje ištisine balta linija, pripažino nurodytą asmenį kaltu bei nubaudė administracine nuobauda. Taigi ieškovės vilkiko vairuotojo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu; ieškovės atsakingas darbuotojas joje dalyvavo; administracinio teisės pažeidimo dalyką iš esmės apima ir šios civilinės bylos reikalavimo dalykas, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta kaltė dėl ieškovei priklausančių transporto priemonių vairuotojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Dėl to, pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti neteisėti ieškovės vilkiko vairuotojo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje priimtais procesiniais sprendimais, pagrįstai nustatė, kad eismo įvykį sukėlė neteisėti ieškovės vilkiko vairuotojo veiksmai.

49.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės vilkiko vairuotojas buvo pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), ir nubaustas administracine bauda, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovės vilkiko vairuotojo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamai civilinei bylai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo turėjo prejudicinių faktų galią ir jų šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, ginčydama įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės siekia kitokio jų teisinio įvertinimo, neatsižvelgdama į tai, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. spalio 20 d. nutarimo teisėtumas yra patvirtintas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusių teismų, šis dokumentas yra įsiteisėjęs ir įgijęs priverstinai vykdytino dokumento galią. Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl administracinio teisės pažeidimo nagrinėjusių teismų netinkamo ATPK ir Kelių eismų taisyklių taikymo, kadangi šios aplinkybės nėra šios civilinės bylos, kurios nagrinėjimo dalyką, akcentuotina, ieškovė iš esmės suformavo savo pareikšto ieškinio reikalavimu, dalykas. 

50.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad skundžiamame sprendime teismas remiasi ne Kelių eismo taisyklėse nustatytu žymėjimu, bet Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 33 punkto nuostata, kuri numato 2,5 m eismo saugos zoną nuo geležinkelio bėgių. Teigia, kad teismas taip pat cituoja Geležinkelių transporto eismo įvykio aktą Nr. LS(KLRSS)-551, kuris yra surašytas atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų ir negali būti vertinamas kaip objektyvus. Anot apeliantės, administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta ATPK 127 straipsnio 2 dalis, tačiau teismas vėliau vartoja ATPK 9 straipsnį (administracinio teisės pažeidimo sąvoka) kaip menamą pažeidimo pagrindą, bet niekur nėra nurodomas pažeidimas pagal Kelių eismo taisyklių 150, 150.7 punktus.

51.       Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių (redakcija, aktuali 2016 m. įvykusio eismo įvykio metu) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 150.7 punktas draudžia sustoti (stovėti) ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas.

52.       Viena vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad anksčiau nurodyta apeliantės argumentacija buvo išsakoma jos pirminiame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti, taigi ir minėta apeliantės argumentacija apeliacinės instancijos teismo buvo atitinkamai įvertinta. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvuose apskritai nėra daroma nuoroda į ATPK 9 straipsnį. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir citavo 2016 m. spalio 25 d. Geležinkelių transporto eismo įvykio aktą Nr. LS(KLRSS)-551, kuriame nurodyta, jog ieškovės vilkiko vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 150, 150.7 punktų reikalavimus, tačiau visa tai išdėstyta skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje kaip byloje nustatyta faktinė aplinkybė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas), kas yra iš esmės privalomas teismo sprendimo motyvuojamosios dalies dėmuo bei pirmosios instancijos teismo buvo pateiktas kaip bylos medžiagos apibendrinimas, nepateikiant konkretaus šio akto turinio vertinimo.

53.       Apeliantės teigimu, byloje yra trečiojo asmens Lietuvos Transporto saugos administracijos, įvykio metu, Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos pateikta medžiaga, o taip pat ir raštas „Dėl rekomendacijos geležinkelių transporto eismo saugai didinti Nr. S-959(5.10 E)“ kuriame dėl aptariamo įvykio įsakmiai nurodytos priemonės, kurias atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ privalo atlikti. Anot apeliantės, bylos nagrinėjimo metu ieškovė būtent į šį dokumentą ne vieną kartą nurodė, bet teismas į dokumentą nekreipė dėmesio ir dėl jo nepasisakė. Dokumentas įrodo atsakovės pareigą užtikrinti eismo saugumą įvykio vietoje. Pareiga atsirado ne po įvykio, o prieš tai.

54.       Teisėjų kolegija kritiškai vertina anksčiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, kadangi šioje civilinėje byloje sprendžiamas atsakovių civilinės atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos (ne)buvimo klausimas, todėl, atitinkamai, aplinkybės, ar atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ tinkamai vykdė atsakingų valstybės institucijų rekomendacijas geležinkelių transporto eismo saugai, nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė iš esmės nepagrindė, kaip toks atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ rekomendacijų nesilaikymas, jeigu jis ginčo atveju ir egzistavo, eliminuoja ieškovės vilkiko vairuotojo neteisėtus veiksmus pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir pastatant vilkiką neleistinoje zonoje už ištisinės linijos ir taip sukeliant riziką susidūrimui su geležinkeliu važiuojančia transporto priemone.

55.       Apeliantės teigimu, įvykio dieną vilkikas, vairuojamas ieškovės darbuotojo A. G., atliko jam būtiną procedūrą (svėrimą), tuo tarpu svėrimo vieta buvo nurodyta atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, taigi ieškovės vairuotojas pats nesugalvojo nuvažiuoti ir pastatyti automobilio prie geležinkelio bėgių. Teisėjų kolegija nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

56.       Kaip teisingai byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės vilkiko stovėjimą pavojingoje geležinkelio zonoje eismo įvykio momentu nulėmė kurios nors iš atsakovių nurodymas ieškovei būtent taip ir (ar) toje vietoje stovint laukti transporto priemonės svėrimo, tokių aplinkybių nepatvirtino ir patys vairuotojai. Priešingai – atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikti jos generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. bendrieji saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos bei geležinkelio saugos eismo reikalavimai rangovams, vykdantiems darbus bendrovės teritorijoje numatė pareigą visiems eismo dalyviams pareigą vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus KLASCO teritorijoje (7 punktas). Dar daugiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia apeliantės argumentacija nesudaro pagrindo pateisinti jos vairuotojo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes bet koks nurodymas pažeisti teisės aktų reikalavimus (jeigu toks ir buvo duotas) neturėtų būti vykdomas ir šiuo atveju nešalina pažeidimą padariusio asmens atsakomybės. Be to, nors apeliantė byloje įrodinėjo, kad vairuotojas vilkiką pastatė tokiu būdu tam, kad galėtų pravažiuoti kitos transporto priemonės, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartyje nurodė, jog vairuotojo A. G. nurodytos vilkiko pastatymo priežastys (siauras kelias; pastatė vilkiką taip, kad galėtų pravažiuoti iš priekio atvažiuojantys automobiliai ir pan.), nėra pagrindas pažeisti Kelių eismo taisykles.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir toks teismo atliktas įrodymų vertinimas iš esmės sudaro pagrindą konstatuoti, kad transporto priemonės (ieškovės vilkiko) pastatymas nesilaikant saugaus atstumo nuo traukinio bėgių, geležinkelio apsaugos zonoje, pažymėtoje ištisine balta linija, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusiomis pasekmėmis. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo atveju traukinio derintojas tokią kliūtį, keliančią grėsmę eismo saugumui galėjo numatyti anksčiau, jog laiku būtų davęs komandą mašinistui sustoti ir susidūrimo su ieškovės vilkiku nagrinėjamu atveju būtų išvengta. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti.

58.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekspertų išvadomis ir nukrypdamas nuo bylos esmės, remdamasis savo paties išvedžiojimais, nusprendė, kad ieškinys atmestinas.

59.       Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė iš esmės nedetalizavo argumentų, susijusių su išsakoma kritika pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų, įskaitant ir teismo ekspertų išvadas, vertinimui. Šiuo atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, jų vertinimo ir šio pagrindu darytinų išvadų. Tokiu būdu apeliantė iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų padarytos kitokios, nei pirmosios instancijos teismo sprendime, išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo.

60.       Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

61.       Kasacinio teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

62.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino byloje atliktų ekspertizių išvadų vienareikšmiškai privalomomis teismui, o vertino šiuos įrodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, tiek prieštaraujančiais, tiek patvirtinančiais ekspertų išvadų teiginius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė tiek sutikimą, tiek nesutikimą su konkrečiais ekspertų išvadų teiginiais, pagrįsdamas juos bylos medžiaga. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, tiek eksperto G. B. išvadoje, tiek eksperto V. M. išvadose yra konstatuota tai, jog dėl kilusio eismo įvykio yra atsakinga ieškovė, todėl apeliantei teigiant, kad teismas privalėjo vadovautis ekspertų išvadomis, tokiu atveju pastaroji irgi turėtų sutikti ir su šiomis ekspertų išvadomis, tačiau apeliantės pozicija šiuo aspektu yra nenuosekli.

63.       Pažymėtina, kad apeliantė taip pat išsako argumentus, jog dėstydamas ieškinio reikalavimą ir nurodydamas jo faktinį pagrindą, teismas neteisingai išdėstė įvykio aplinkybes ir faktus, tokiu būdu apeliantė iš esmės kritikuoja skundžiamo teismo sprendimo aprašomąją dalį, tačiau konkrečiai nenurodo ir nepagrindžia, kokias faktinių aplinkybių apibendrinimo ir (ar) ieškinio dalyko bei pagrindo išdėstymo klaidas procesiniame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

64.       Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

65.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, išsamiai ir detaliai motyvavo skundžiamą sprendimą, taip pat tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos teisiniam vertinimui, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

67.       Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. vasario 15 d. gautas atsakovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašymas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir prijungti įrodymus prie bylos bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas – 2 813,25 Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovės atstovas apie byloje įvykusį 2024 m. vasario 13 d. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka sužinojo jau tik po paties posėdžio. Atstovo paskyroje Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale informacija apie bylą atsirado tik jau po teismo posėdžio, todėl nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

68.       Bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą atsakovė įrodinėja pateikta advokatų kontoros pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo. Iš nurodytos pažymos matyti, kad atsakovei buvo suteikta paslauga (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas), už tai 2023 m. gruodžio 31 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. GB2300360, iš viso 2 813,25 Eur sumai, kuri, pažymos duomenimis, apmokėta 2024 m. sausio 15 d.; apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tiek sąskaita už teisines paslaugas, tiek jos apmokėjimas atlikti iki 2024 m. vasario 13 d. 8:00 val. teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ bylinėjimosi išlaidas patyrė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos, todėl atsakovės prašymas dėl prijungti įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas priteisti tenkintinas.

69.       CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

70.       Rekomendacijų 8.11. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2023 m. gruodžio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. II ketvirtį buvo 2 000,1 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 600,43 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami nauji, teismų praktikoje anksčiau nenagrinėti teisiniai klausimai, kurie pareikalautų itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, ypatingų specialių žinių, kompleksinių teisinių paslaugų, todėl šios bylos sudėtingumas nėra toks išimtinis atvejis, kad būtų galima nukrypti nuo bendros taisyklės dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir priteisti atsakovei už procesinių dokumentų parengimą sumas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovei AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 2 600,43 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r ė :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jolvalda“ (juridinio asmens kodas 174813464) atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (juridinio asmens kodas 140346267) 2 600,43 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

                 Teisėjai                                                                                    Ramunė Mikonienė

   Asta Pikelienė

   Linas Zinkevičius