Civilinė byla Nr. 2-1523-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00713-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria patvirtintas akcinės bendrovės SEB bankas finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, tarp jų ir kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas (toliau – ir Bankas) 8 933 661,11 Eur finansinį reikalavimą pagal BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paltaja“ prašymus.
2. Kreditorei UAB „Hidrona“ pateikus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pasinaikino 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas AB SEB bankas 8 933 661,11 Eur finansinis reikalavimas ir šios kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nusprendė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
3. Kreditorė UAB „Hidrona“ atskirajame skunde nurodė, kad bankroto administratorė nepateikė duomenų, kurių pagrindu finansinio reikalavimo suma buvo paskaičiuota; prie prašymo nepridėti jokie šios kreditorės reikalavimo dydį pagrindžiantys dokumentai. Teismas iš esmės neišnagrinėjo SEB bankas kreditorinio reikalavimo ir nesant įrodymų dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nepagrįstai patvirtino AB SEB bankas 8 933 661,11 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Abejonių taip pat kelia tai, kad dėl analogiškų AB SEB bankas ir AB „Šiaulių bankas“ reikalavimų, už kuriuos BUAB „Kretingalės mėsa“ ir BUAB „Pajūrio mėsinė“ viena kitai kryžmiškai yra suteikusios laidavimus, nepagrįstumo, kitoje išnagrinėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nutarties dalį panaikino. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, juos dar kartą tikrina teismas; pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios ginčytų finansinių reikalavimų pagrįstumą ir dydį, todėl liko neatskleista bylos esmė.
4. AB SEB bankas su atskiruoju skundu nesutiko ir nurodė, kad faktinis kreditorės finansinio reikalavimo pagrindas yra UAB „Pajūrio mėsinė“ ir Banko 2010 m. birželio 11 d. pasirašyta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis), kuria buvo užtikrintas UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis) vykdymas. Skolininkas įsipareigojo atsakyti Bankui visa suma solidariai, t. y. grąžinti Bankui negrąžintą kredito dalį, sumokėti nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Banko pranešimo įvykdyti visas Kliento prievoles pagal Kreditavimo sutartį gavimo dienos (Laidavimo sutarties 3.1. punktas). Tačiau Klientas įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nuo 2014 m. gruodžio 15 d. nevykdo, todėl Bankas pareikalavo skolininko, kaip solidaraus bendraskolio, įvykdyti Kliento prievoles, bet reikalavimas nebuvo įvykdytas. Pagal Kreditavimo sutartį teismo nutarties dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo įsiteisėjimo dieną (2019 m. gegužės 16 d.) kliento UAB „Agrovet“ skola bankui buvo 8 933 661,11 Eur, iš jų: paskola 7 267 791,71 Eur, palūkanos 1 665 869,40 Eur. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.78 straipsnio 2 dalis).
5. BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorė su atskiruoju skundu nesutiko, prašė tenkinti kreditorės prašymą ir įtraukti ją į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti 8 933 661,11 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad pateiktoje pažymoje dėl skolos dydžio aiškiai išdėstyta, kokio dydžio ir nuo kada susidarė bankrutuojančios įmonės skola bankui, taip pat išdėstyta skolos detalizacija, t. y. kokią skolos dalį sudaro negražintas kreditas, palūkanos ir delspinigiai. Esant solidariai laiduotojų ir pagrindinio skolininko prievolei, jie atsako solidariai; tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis); kol nėra patenkintas ar iš dalies patenkintas banko reikalavimas kitose bylose (pagrindinio skolininko ir kito laiduotojo bankroto bylose), kol nėra parduotas įkeistas turtas ir patenkintas (iš dalies patenkintas) banko reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje, tol reikalavimas šioje byloje neturi būti mažinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino administratorės prašymą dėl kreditorės AB SEB bankas finansinio reikalavimo patvirtinimo; įtraukė kreditorę AB SEB bankas į BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą bei patvirtino jos 8 933 661,11 Eur finansinį reikalavimą.
7. Teismas administratorės prašymą sprendė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.
8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, sprendė, kad AB SEB bankas suteikė kreditą UAB „Agrovet“, už kurią laidavo UAB „Pajūrio mėsinė“; Laidavimo sutartimi skolininkas įsipareigojo atsakyti AB SEB bankui visa suma solidariai. 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista net 38 kartus, o UAB „Pajūrio mėsinė“ ir AB SEB bankas pasirašyta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista 9 kartus, tačiau UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nuo 2014 m. gruodžio 15 d. nebevykdo, todėl AB SEB bankas pagrįstai pareikalavo skolininko, kaip solidaraus bendraskolio, įvykdyti kliento UAB „Agrovet“ prievoles; reikalavimas nebuvo įvykdytas.
9. Teismas nustatė, kad laiduotoja UAB „Pajūrio mėsinė“ laidavo už kredito gavėją UAB „Agrovet“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėja visu kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. užtikrinti tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kreditavimo sutartyje numatytų įmokų sumokėjimą, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį. Laidavimo sutarties 3.2 punktu susitarta, jog laiduotojas atsisako CK 6.80 straipsnyje nustatytos teisės reikalauti, kad bankas pirmiausiai pradėtų išieškojimą iš konkretaus kredito gavėjo turto ir prisiėmė solidarią atsakomybę įsiskolinimo sumai.
10. Ginčo finansinis reikalavimas į skolininką UAB „Agrovet“ pastarosios bankroto byloje yra pareikštas ankščiau nei kreditinis reikalavimas į laiduotoją UAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, todėl reikalavimo suma skolininko UAB „Agrovet“ bankroto byloje jo atžvilgiu yra didesnė. Teismas sprendė, kad skolos suma pagrindinio skolininko atžvilgiu negali būti mažesnė nei laiduotojo, tačiau nedraudžiama, kad ji būtų didesnė dėl objektyvių priežasčių, nes ginčo situacijoje bankroto byla iškelta anksčiau.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė; kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium; be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, teismas padarė išvadą, kad AB SEB bankas, kaip hipotekos kreditorius, turi teisę reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, kuri yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto.
12. Nei Kreditavimo sutartys, nei Laidavimo sutartyje šalys neapribojo AB SEB bankas teisės pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Tuo tarpu, kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė butų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Be to, laiduotojo prievolė negali būti susieta su įkeisto turto pardavimo varžytynėse momentu, nes tokiu atveju būtų iškreipiama solidariosios prievolės samprata bei sumenkinamas laidavimo institutas.
13. Teismas nustatė, kad UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nebevykdo nuo 2014 m. gruodžio 15 d., todėl bankroto bylos UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlimo įsiteisėjimo dienai (2019 m. gegužės 16 d.) UAB „Agrovet“ skola AB SEB bankui pagal atitinkamus kredito aprašus yra 7 267 791,71 Eur; kintanti priskaičiuotų procesinių palūkanų suma pagal kredito aprašus sudaro 1 665 869,40 Eur (683 819,39 + 783 106,17 + 198 943,84); iš viso UAB „Agrovet“ skola AB SEB bankui kartu su procesinėmis palūkanomis sudaro 8 933 661,11 Eur. Pagrindo mažinti reikalavimą teismas nenustatė.
14. Teismas atmetė UAB „Hidrona“ teiginius, kad kreditavimo ir laidavimo sutartys, vienašališkos ataskaitos ar pažymos apie kredito likutį bei apie neįvykdytus įsipareigojimus, sumokėtas / nurašytas sumas ir pan. nelaikytini detaliais ar išsamiais duomenimis, nes iš jų negalima nustatyti įsipareigojimų pagrindo ir dydžio, kadangi jiems paneigti UAB „Hidrona“ jokių įrodymų nepateikė, kur padarytos prašomos patvirtinti reikalavimo sumos skaičiavimo klaidos nenurodė. Todėl tenkino administratorės prašymą dėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorės AB SEB bankas 8 933 661,11 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
15. Apeliantė UAB „Hidrona“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl AB SEB bankas finansinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutarta BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorės UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas, atmesti, tačiau šia nutartimi buvo sprendžiama dėl AB SEB bankas finansinio reikalavimo tvirtinimo.
15.2. Nagrinėjama byla turėjo būti sujungta su kita byla, kurioje nagrinėjamas banko finansinis reikalavimas pagrindinio skolininko BUAB „Agrovet“ atžvilgiu, arba sustabdyta iki tos bylos išnagrinėjimo.
15.3. Bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.
15.4. Esminę reikšmę turi nutarties iškelti bankrotą įsiteisėjimo diena, o ne reikalavimo pareiškimas, nes po bankroto bylos iškėlimo negali būti skaičiuojamos sumos, todėl nutarties 29 punkto teiginiai dėl skirtingų reikalavimo sumų nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kodėl AB SEB bankas finansinio reikalavimo dydis laiduotojos BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje yra 746 843,21 Eur suma didesnis nei AB SEB bankas reikalavimas pagrindinės skolininkės BUAB „Agrovet“ bankroto byloje. Negali būti laiduojama už didesnę sumą negu kreditorei skolinga pagrindinė skolininkė (CK 6.78 straipsnio 2 dalis).
15.5. Teismas, neištyręs dokumentų, kurių pagrindu reiškiami reikalavimai, automatiškai ir be pagrindo patvirtino AB SEB bankas 8 933 661,11 Eur dydžio reikalavimą.
15.6. Atsižvelgiant į viešojo intereso vyravimą bankroto bylose, ir tai, kad Bankas turi privilegijuoto kreditoriaus statusą, kuris leidžia jam reikalavimus pirmiausia tenkinti iš įkeisto pagrindinio skolininko turto vertės, reikšminga užtikrinti, kad teismas ex officio (pagal pareigas) imtųsi iniciatyvos ir apsaugotų visų BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių pusiausvyrą, įvertintų ginčijamų reikalavimų statusą, patvirtintų tik pagrįstą ir neginčijamą reikalavimų dalį, taip užtikrinant bankroto proceso skaidrumą, teisėtumą, teisingumą ir kreditorių lygiateisiškumą, nesuteikiant Bankui galimybių nepagrįstai padidinti įtaką bankroto procesuose. Bankas įgytų balsavimo teisių svertus, prilygstančius kreditoriaus, turinčio 26 800 833,33 Eur (8 933 661,11 Eur x 3) finansinį reikalavimą, balsavimo teisių svertams.
15.7. AB SEB bankas reikalavimai formalūs, nes nėra nei teismo sprendimo, nei vykdomojo dokumento dėl AB SEB bankas prašomos tvirtinti sumos BUAB „Pajūrio mėsinė“ atžvilgiu, todėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ prievolės dydis nėra įrodytas.
15.8. Kreditorei iš pateiktų procesinių dokumentų turinio nepakanka duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar Banko skolos paskaičiavimo pažymoje (data nenurodyta) nurodytų dienų skaičius, suma nuo kurios skaičiuojamos palūkanos ir palūkanų norma, nurodyti skaičiavimai ir sumos bei kiti duomenys yra teisingi, todėl nėra realios galimybės patikrinti reiškiamų reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo. Nei vienas iš AB SEB bankas pateiktų dokumentų tiesiogiai nepagrindžia prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio bankroto bylos iškėlimo datai. Vienašališkos suvestinės apie įsipareigojimų dydį pagal savo esmę yra išvestiniai dokumentai, todėl turi būti vertinami kritiškai ir atidžiai.
15.9. Aplinkybė, kad bankrutuojanti bendrovė su kredito institucijomis buvo pasirašiusi atitinkamas kreditavimo sutartis per se (pati savaime) dar nėra pakankamas pagrindas Banko finansinio reikalavimo pagrįstumui tvirtinti. Todėl patvirtintas Banko 8 933 661,11 Eur finansinis reikalavimas yra nepagrįstas įrodymais.
16. Kreditorė AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Bankas turi subjektinę teisę reikalauti, kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas abiejų bendraskolių bankroto bylų procesuose (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Laiduotojas BUAB „Pajūrio mėsinė“ laidavimo sutartyje atsisakė teisės reikalauti, kad Bankas pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininkės UAB „Agrovet“ turtą bei prisiėmė solidarią atsakomybę įsiskolinimo sumai (Laidavimo sutarties 3.2 punktas).
16.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir dėl jų pasisakė.
16.3. Esant solidariai skolininkų pareigai įstatymas suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tai yra kreditoriaus teisė ir jos negalima riboti. Esant užtikrinimo priemonių daugetui, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas kaip solidarusis bendraskolis, įvykdytų turimą su pagrindiniu skolininku solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto.
16.4. Šiuo atveju nei Kreditavimo, nei Laidavimo sutartyje šalys neapribojo banko teisės pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (CK 6.193 straipsnis).
16.5. Apeliantė nepateikia jokių priešingų ginčo finansinio reikalavimo paskaičiavimų, kurie pagrįstų reikalavimo apimties teisingumą, priešingai, byloje yra pateikta priešingų, apeliantės nenuginčytų, rašytinių įrodymų. Bankas tinkamai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, o apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį (CPK 178 straipsnis).
16.6. Patvirtinus Banko finansinį reikalavimą UAB „Agrovet“ bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi (įskaitant bylos apeliacinę instanciją), konstatuotinas faktas, kad Bankui nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje.
16.7. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
17. BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pateikto Banko finansinio reikalavimo BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje neginčija ir su juo sutinka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.
20. Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ ir kreditorių reikalavimų dydžio ir eilės tenkinimo tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatytą taikymo išimtį, tačiau šiuo atveju atskirasis skundas dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo pateiktas 2019 m. gruodžio 3 d., todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. vasario 18 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas AB SEB bankas 8 933 661,11 Eur finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirajame skunde pareikšto prašymo išreikalauti įrodymus
22. Apeliantė atskirajame skunde pateikė prašymą iš AB SEB banko išreikalauti: pirminius dokumentus, kuriais grindžiami AB SEB bankas reiškiamų finansinių reikalavimų dydžiai; duomenis apie tai, kokia piniginių lėšų įplaukų ir išlaidų suma buvo apskaityta pagrindinės skolininkės BUAB „Agrovet“ sąskaitoje, esančioje AB SEB bankas; iš Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės išreikalauti dokumentus, susijusius su vykdomojo įrašo išdavimu, įskaitant tuos dokumentus, kuriais remiantis AB SEB banko skyriaus naudai buvo išduotas vykdomasis įrašas, o taip pat skolininkės UAB „Agrovet“ prieštaravimus dėl vykdomojo įrašo išdavimo hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai.
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Taigi šalies įrodinėjimo galimybės įrodinėjimo procese teismo neturi būti ribojamos, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti. Pažymėtina, kad teikdama prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus apeliantė turi pagrįsti aplinkybę, jog pati minėtų dokumentų gauti negali.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės prašymas dėl duomenų pateikimo buvo pareikštas tik apeliacinės instancijos teisme, apeliantė atskirajame skunde prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus nepagrindė objektyviais argumentais, nenurodė, kodėl, jos manymu, pareiškėjos AB SEB bankas pateiktų duomenų nepakanka keliamam ginčui išspręsti, taip pat nenuginčijus ir nepaneigus kreditorės pateiktų finansinio reikalavimo skaičiavimų, sprendžia, jog apeliantės prašymas išreikalauti duomenis yra neargumentuotas ir nesavalaikis, todėl prašymo netenkina.
Dėl bylos sustabdymo
25. Apeliantė atskirajame skunde pateikė prašymą sustabdyti AB SEB bankas reikalavimų tvirtinimą iki bus gautas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl AB SEB bankas finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrindinės skolininkės BUAB „Agrovet“ bankroto byloje Nr. eB2-613-796/2020, kuri buvo sujungta pagal AB SEB bankas prašymą su kitos solidarios laiduotojos BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje nagrinėtu reikalavimu patvirtinti 9 017 240,72 Eur dydžio AB SEB banko finansinį reikalavimą.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1272-781/2020 atmetė UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį, kuria teismas patvirtino 9 017 561,21 Eur AB SEB bankas finansinį reikalavimą BUAB „Agrovet“ bankroto byloje (pagrindinė skolininkė), taip pat 9 017 240,72 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. UAB „Pajūrio mėsinė“ ir AB SEB bankas 2010 m. birželio 11 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis), kuria buvo užtikrintas UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis) vykdymas. Skolininkė įsipareigojo atsakyti AB SEB bankui visa suma solidariai, t. y. grąžinti bankui negrąžintą kredito dalį, sumokėti nesumokėtas palūkanas bei netesybas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo banko pranešimo įvykdyti visas kliento UAB „Agrovet“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį gavimo dienos (Laidavimo sutarties 3.1. punktas). Iš pateiktų dokumentų (kredito sutartys, kreditavimo sutarčių pakeitimai, kredito grąžinimo grafikai, kreditavimo sutarčių sąlygų vykdymo patvirtinimai, suvestiniai duomenys ir juos pagrindžiantys atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai), nustatyta, jog AB SEB bankas suteikė kreditą UAB „Agrovet“, už kurią laidavo UAB „Pajūrio mėsinė“. 2001 m. rugsėjo 13 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) keista 38 kartus, o UAB „Pajūrio mėsinė“ ir AB SEB bankas pasirašyta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 kartus. Byloje ginčo, kad UAB „Agrovet“ įsipareigojimų, prisiimtų pagal minėtą kreditavimo sutartį neįvykdė, nėra.
Dėl AB SEB bankas finansinio reikalavimo pagrįstumo
28. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
30. Kreditorė AB SEB bankas, pareiškusi finansinį reikalavimą BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, nurodė, kad BUAB „Pajūrio mėsinė“ skola pagal Laidavimo sutartį, kuria buvo užtikrintas UAB „Agrovet“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymas, yra 8 933 661,11 Eur. Šią skolą sudaro: 7 267 791,71 Eur negrąžintas kreditas, kintanti priskaičiuotų procesinių palūkanų suma pagal kredito aprašus – 1 665 869,40 Eur (683 819,39 + 783 106,17 + 198 943,84). Skolos apskaičiavimo teisingumui pagrįsti, pareiškėja AB SEB bankas pateikė Laidavimo ir Kreditavimo sutartis, visus jų pakeitimus, kredito grąžinimo grafikus, kreditavimo sutarčių sąlygų vykdymo patvirtinimus, suvestinius duomenis (pažymas) ir juos pagrindžiančius atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus (b. l. 147-148, t. 1), kuriose kreditorė AB SEB bankas pateikia skolos paskaičiavimus pagal 2001 m. rugsėjo 13 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Pateiktuose dokumentuose detaliai nurodytos įsiskolinimo atsiradimo datos, taikomų palūkanų norma, negrąžinto kredito suma, palūkanų skaičiavimo laikotarpiai bei jų dydžiai, apmokėtos paskolos dydžiai.
31. Apeliantė teigia, kad AB SEB bankas pateikti dokumentai nepagrindžia prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio; nėra nei teismo sprendimo, nei vykdomojo dokumento dėl AB SEB bankas prašomos tvirtinti sumos BUAB „Pajūrio mėsinė“ atžvilgiu, todėl BUAB „Pajūrio mėsinė“ prievolės dydis nėra įrodytas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
32. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Apeliantė teismui nepateikė atskirajame skunde išdėstytus teiginius pagrindžiančių įrodymų, nenurodė, kodėl pareiškėjos AB SEB banko pateikti reikalavimą patvirtinantys įrodymai yra nepagrįsti, ir kodėl jais negalima vadovautis.
33. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
34. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
35. Apeliantė atskirajame skunde apeliuoja į tai, jog aplinkybė, kad bankrutuojanti bendrovė su kredito institucijomis buvo pasirašiusi atitinkamas kreditavimo sutartis per se (pati savaime) dar nėra pakankamas pagrindas Banko finansinio reikalavimo pagrįstumui tvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip neturintį teisinės reikšmės, kadangi jis nepaneigia pareiškėjos AB SEB banko reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo, kuris patvirtintas į bylą pateiktais finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais (Laidavimo ir Kreditavimo sutartimi, visais jų pakeitimais; kredito grąžinimo grafikais, suvestiniais duomenimis ir kt.). Be to, apeliantės teiginiai dėl reikalavimų formalumo ir vykdomojo dokumento nebuvimo neatitinka tikrovės, nes 2015 m. rugsėjo 18 d. notaro vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrindinės skolininkės BUAB „Agrovet“ bankroto byloje Nr. eB2-613-796/2020 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
36. Taigi, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojančias įrodinėjimo taisyklės, sutiktina, jog apeliantei teigiant, kad pareiškėja neteisingai apskaičiavo finansinio reikalavimo dydį, procesinę įrodinėjimo pareigą paneigti tinkamai pagrįsto finansinio reikalavimo pagrįstumą turi su finansinio reikalavimo patvirtinimu nesutinkantis asmuo. Kreditorė tinkamai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, o apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantė nenurodė, kodėl pareiškėjos AB SEB bankas pateikti reikalavimą patvirtinantys įrodymai yra ydingi ir kodėl jais negalima vadovautis.
37. Teisėjų kolegija taip pat laiko deklaratyviais apeliantės argumentus, kad nei vienas iš AB SEB banko pateiktų dokumentų tiesiogiai nepagrindžia prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžio bankroto bylos iškėlimo datai. Pažymėtina, kad nors ir kai kurie Banko pateikti dokumentai yra išvestiniai, tačiau yra sudaryti pirminių duomenų pagrindu. Teisėjų kolegija svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad negrąžinto kredito dydį pripažino ir pati skolininkė BUAB „Pajūrio mėsinė“. Nagrinėjamu atveju kreditorė tinkamai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą, o apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių finansinio reikalavimo pagrįstumą ir dydį (CPK 178 straipsnis).
38. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina apeliantės argumentus, kad AB SEB banko finansinio reikalavimo dydis laiduotojos BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje yra didesnis nei AB SEB bankas reikalavimas pagrindinės skolininkės BUAB „Agrovet“ bankroto byloje.
39. Pažymėtina, kad įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtintas 9 017 561,21 Eur (iš kurio 7 267 791,71 Eur yra negrąžintas kreditas, 1 749 449,01 Eur palūkanos) AB SEB bankas finansinis reikalavimas pagrindinės skolininkės BUAB „Agrovet“ bankroto byloje Nr. eB2-613-796/2020 (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1272-781/2020 nutartis palikta nepakeista), tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įtraukė kreditorę AB SEB bankas į laiduotojos BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių sąrašą bei patvirtino jos 8 933 661,11 Eur finansinį reikalavimą, t. y. AB SEB banko patvirtintas finansinis reikalavimas laiduotojos byloje yra mažesnis nei patvirtintas reikalavimas pagrindinės skolininkės byloje, kas atitinka CK 6.78 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog negali būti laiduojama už didesnę sumą negu kreditorei skolinga pagrindinė skolininkė. Nurodytina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje paskaičiuotų procesinių palūkanų dydis yra mažesnis nei pagrindinio skolininko byloje, kadangi BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byla iškelta anksčiau – 2019 m. vasario 13 d. nei bankroto byla iškelta pagrindiniam skolininkui UAB „Agrovet“ (2019 m. liepos 24 d.).
Dėl balsavimo teisės sprendžiamosios galios nustatymo
40. Apeliantės teigimu, patvirtinus AB SEB banko finansinį reikalavimą pagrindinės skolininkės ir laiduotojų bankroto bylų procesuose, Bankas įgytų balsavimo teisių svertus, prilygstančius kreditoriaus, turinčio 26 800 833,33 Eur (8 933 661,11 Eur x 3) finansinį reikalavimą, balsavimo teisių svertams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija, nes apeliantė be pagrindo tapatina pagrindinės skolininkės ir laiduotojų bankroto bylų procesus.
41. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (atitinka šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 51 straipsnio 1 dalį) bankrutuojančios įmonės konkretaus kreditoriaus balsavimo teisės sprendžiamoji galia išimtinai priklauso nuo kreditoriaus finansinio reikalavimo, patvirtinto bankrutuojančios įmonės bankroto bylos procese, dydžio ir santykio tarp to kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydžio.
42. Nagrinėjamu atveju AB SEB bankas pateikė prašymą dėl 8 933 661,11 Eur finansinio reikalavimo bankrutuojančios bendrovės bankroto procese patvirtinimo, todėl jo balsavimo teisės sprendžiamoji galia pirmiausia būtų apibrėžta tokio finansinio reikalavimo apimtimi, o galiausiai nustatyta, priklausomai nuo santykio tarp pareiškėjo finansinio reikalavimo dydžio ir visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydžio, t. y. įgytų bankrutuojančios bendrovės bankroto bylos procese tik tokius balsavimo teisės svertus, kokie jam priklauso pagal jo finansinio reikalavimo dydį. Todėl apeliantės argumentai dėl išaugsiančios AB SEB banko balsavimo teisės sprendžiamosios galios atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
43. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nutarė BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorės UAB „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas BUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ reikalavimas, atmesti, tačiau šia nutartimi buvo sprendžiama dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo tvirtinimo.
44. Kaip teisingai pažymėjo pati apeliantė skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje. Šią aplinkybę patvirtina ir skundžiamos nutarties įžanginė, aprašomoji ir motyvuojamoji dalys, kuriose kalbama apie kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo tvirtinimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas vietoje kreditorės AB SEB banko nurodydamas AB „Šiaulių bankas“ padarė rašymo apsirikimą, kurį apeliacinės instancijos teismas ištaiso, tačiau šis rašymo apsirikimas neturėjo įtakos AB SEB banko patvirtintai finansinio reikalavimo bendrai (galutinei) sumai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiama dėl AB „Šiaulių bankas“, o ne AB SEB banko patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo. Be to, kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo ir jo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias kreditorės finansinio reikalavimo dydį, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties rezoliucinėje dalies pirmoje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, šią dalį išdėstant taip: „Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinės“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“, juridinio asmens kodas 302466074, buveinės adresas Klaipėdos g. 1H, Kretingalė, Klaipėdos r., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas reikalavimas, atmesti“.
Teisėjai Artūras Driukas
Asta Radzevičienė
Vytautas Zelianka