Administracinė byla Nr. eA-1783-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08970-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos  dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Y. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 23S93675 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 

2.       Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1.                      Dėl dalyvavimo mitinguose už (duomenys neskelbtini) liaudį (duomenys neskelbtini) bijo (duomenys neskelbtini) teisėsaugos struktūrų persekiojimo. Prasidėjus (duomenys neskelbtini), dalyvavo mitinge, palaikydamas (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir sumuštas. Pareiškėjas nusivylė vykdoma (duomenys neskelbtini) politika, todėl prašo prieglobsčio Lietuvoje, kur gyvena jo du pusbroliai bei teta.

2.2.                      Pareiškėjas apklausų metu nurodė viską, ką atsimena apie jam kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), o atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas išsiaiškinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo tinkamam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes.

2.3.                      Pareiškėjas turi priešiškus įsitikinimus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu ir tai yra žinoma (duomenys neskelbtini) teisėsaugai. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš prezidento režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra visiškai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausomai priežiūrai. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys, pareiškėjo vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo apklausta Migracijos departamente 2022 m. kovo 22 d. ir 2023 m. kovo 21 d., įvertinti jo pateikti dokumentai (2020 m. gegužės 20 d. pranešimas; nuotraukos ir vaizdo įrašai; socialinių tinklų paskyros). Šio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta kilmės valstybės informacija („Amnesty International“ parengta ataskaita, Žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ skelbiama informacija, 2022 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro ataskaita ir kituose ne mažiau kaip 50 esančiuose šaltiniuose esanti informacija). Įvertinus visus nurodytus duomenis buvo padaryta išvada, jog istorija, kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nėra patvirtinta aktualiais ir patikimais įrodymais. Užsieniečio pasakojimas tiek apie tariamai patirtą persekiojimą (sulaikymas (duomenys neskelbtini)), tiek apie šio persekiojimo priežastis (dalyvavimas (duomenys neskelbtini)) nėra nei savaime detalus, nei nuoseklus. Dėl nustatytų trūkumų prieglobsčio prašytojo pasakojimas vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti save su kilmės valstybėje vykstančiais procesais, grindžiamas pramanytomis aplinkybėmis, o ne tikrąja patirtimi. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje. Taip pat tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (masiniuose protestuose (duomenys neskelbtini) nedalyvavęs) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.

5.       Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimas apima ne tik persekiojimo priežasčių, pagrįstos baimės buvimo, bet kartu ir pareiškėjo, kaip asmenybės, jo nuoširdžių pastangų pateikiant išsamius ir tikrovę atitinkančius paaiškinimus, įvertinimą. Pareiškėjas nepagrįstai savo pareigą teikti išsamius paaiškinimus bando perkelti Migracijos departamentui, reikalaudamas būtent Migracijos departamentą aiškintis ir tikslinti pareiškėjo pasakojimo neaiškumus ir netikslumus. Atsakovo teigimu, būtent pareiškėjas nebuvo linkęs bendradarbiauti su Migracijos departamento pareigūnais, t. y. pareiškėjas buvo apklausiamas net du kartus, kurių metu buvo tikslinamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Be to, siekiant pašalinti neaiškumus pareiškėjui 2023 m. birželio 8 d. buvo siunčiamos užklausos elektroniniu paštu, tačiau jis itin nepagarbiai elgėsi, vangiai atsakinėjo į pateiktus klausimus, galiausiai nurodė, kad atsisako teikti tam tikrą informaciją.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1.                      Pareiškėjas 2022 m. kovo 22 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, jog prašo Lietuvoje prieglobsčio dėl nuolatinių represijų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad dvejų-trejų metų bėgyje patyrė nuolatinį (duomenys neskelbtini) teisėsaugos organų žeminimą bei fizinį smurtą, todėl 2015 m. įšvyko į (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinge (duomenys neskelbtini), kuriame susidūrė su represijomis – buvo sumuštas ir trims paroms areštuotas. Prasidėjus (duomenys neskelbtini), dalyvavo mitinge, palaikydamas (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ir sumuštas. Pareiškėjas nusivylė (duomenys neskelbtini) politika, todėl paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Čia gyvena du jo pusbroliai ir teta.

8.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86-87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 99 punktais, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausos metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

9.       Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomos priežastys, nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamu valstybės institucijų, tačiau Departamentas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis (pareiškėjas iš kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) išvyko dar 2015 m.; pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo keliuose mitinguose už (duomenys neskelbtini) ir mitinge už (duomenys neskelbtini) ir, kaip teigia, 2020 m. nors ir buvo sulaikytas, tačiau smurto nepatyrė, buvo tik įspėtas, tačiau dėl dalyvavimo 2022 m. mitinge, kaip nurodo, buvo sumuštas ir keliom parom sulaikytas; mitinguose laikė plakatą, pasisakė socialiniam tinkle)) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju ateityje.

10.       Teismas vertino, kad pareiškėjas tik daugiau bendrais bruožais grindžia savo būsimo persekiojimo tikimybę, iš esmės visai nepagrįsdamas individualaus jo galimo persekiojimo. Kaip nurodė apklausų metu, jis yra tik įsitikinęs, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) bus persekiojamas, nes daug pažįstamų (tūkstančiai pažįstamų) žmonių, kurie gyveno (duomenys neskelbtini) ir dėl kažkokių priežasčių arba tiesiog grįždavo 2018 metais ar vėliau, jie visi buvo sulaikyti ir uždaryti. Dėl savęs pareiškėjas, be kita ko, atsakydamas į klausimą, ar jo kilmės valstybėje prieš jį buvo pradėtos administracinės ar baudžiamosios bylos būtent dėl jo politinių pažiūrų, nurodė, kad jis kilmės valstybėje negyvena 10 metų ir todėl negalėjo būti sulaikytas dėl politinių pažiūrų, nes jo tiesiog nebebuvo. Iš pareiškėjo apklausų metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas, grįsdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, iš esmės labiau akcentuoja bendrą nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) valdžios vykdoma politika, įskaitant policiją (sugedusi sistema; galimi sulaikymai, antrankių uždėjimas be teisėtos priežasties ir pan.), taip pat administracinių įstaigų paslaugomis (nepagarba žmogui ir pan.). Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui, dėl jo politinių įsitikinimų, būtų iškelta administracinė ar baudžiamoji byla. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad jam pažįstami asmenys yra pranešę apie jo paiešką (įtrauktas į (duomenys neskelbtini) duomenų bazę), tačiau apie tai jokių įrodymų byloje nėra. Pats pareiškėjas yra nurodęs, kad į tai net nekreipė dėmesio, nes tuo metu jau buvo (duomenys neskelbtini) ir dirbo savo darbus. Taigi, nors pareiškėjas ir pateikė informaciją apie jo dalyvavimą dvejuose mitinguose ((duomenys neskelbtini)) ir sulaikymus, tačiau teismas pažymėjo, kad pateikta informacija, perspektyvinio individualaus vertinimo aspektu, yra gana skurdi ir, palyginus su atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, stokoja detalių, nes pateikti tik bendro pobūdžio faktai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek apklausos Departamente metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės yra nenuoseklios ir prieštaringos, pavyzdžiui, pareiškėjas Departamente apklausos metu nurodė, jog buvo sulaikytas dviem paroms, tuo tarpu teisme teigė, kad buvo sulaikytas septynioms paroms.

11.       Teismas pažymėjo, kad Departamentas ištyrė pareiškėjo pateikus įrašus socialiniuose tinkluose, kaip pareiškėjo rengtus, bei nustatė, kad jų turinys nėra populiarus, nepritraukė nei socialinių tinklų naudotojų, nei teisėsaugos dėmesio (tokių duomenų byloje nėra).

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas politinėje veikloje, net ir aktyvus, savaime nelemia galimybės gauti prieglobstį, o vien tik abstraktūs teiginiai, kad dėl dalyvavimo protestuose pareiškėjui galimai grasino vietos policija, buvo sulaikytas, nėra pakankami prielaidai, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, iš pareiškėjo apklausų metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo išvykimą iš jo kilmės šalies galimai lėmė ir kitos pareiškėjui ne mažiau svarbios priežastys, kaip viešųjų institucijų nepagarba žmogui, galimai ekonominiai tikslai (įkurtas individualus verslas (duomenys neskelbtini)).

13.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomo galimo persekiojimo priežastys išskirtinai grindžiamos pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Departamentas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti susidorojimas su juo. Pareiškėjas neįrodė ir jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

III.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo pasakojimas apie kilmės valstybėje jam gresiantį persekiojimą yra pakankamai nuoseklus ir detalus.

16.       Pareiškėjas nurodo, kad net būdamas Lietuvoje aktyviai dalyvavo protestuose, palaikančiuose (duomenys neskelbtini) opozicinį režimą, bei palaikė artimus ryšius su kitais šių protestų dalyviais. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti persekiojimas už jo politinius įsitikinimus.

17.       Pareiškėjas akcentuoja, kad turi priešiškus įsitikinimus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu ir tai yra žinoma (duomenys neskelbtini) teisėsaugai. Svarbu atsižvelgti į tai, jog kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, (duomenys neskelbtini) veikiantys prieš (duomenys neskelbtini) režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra pilnai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausoma priežiūrai.

18.       Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys pareiškėjo vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

IV.

                Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

19.       Bylos dalykas – Migracijos departamento 2023 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 23S93675, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

20.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė realios persekiojimo rizikos grėsmės grįžimo į kilmės valstybę atveju, taip pat nenustatyta Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

21.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dėl dalyvavimo protestuose, palaikančiuose (duomenys neskelbtini) opozicinį režimą, dėl jo priešiškų įsitikinimų (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu jam gresia persekiojimas.

22.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas

24.       Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog jam kyla pavojus dėl jo dalyvavimo mitinguose už (duomenys neskelbtini). 

25.       Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, pažymėjo, kad jis yra bendro pobūdžio, nedetalus, nenuoseklus, dalinai prieštarauja viešojoje erdvėje rastai informacijai, pareiškėjas nepateikė jokių dalyvavimą mitinge patvirtinančių įrodymų, tariamą sulaikymą patvirtinančių įrodymų, nenustatyta aktyvaus opozicinio pareiškėjo dalyvavimo socialiniuose tinkluose.

26.       Įvertinęs pareiškėjo profilį kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y., kad nedalyvavo masiniuose protestuose (duomenys neskelbtini), viešai nekritikavo valdžios, socialiniuose tinkluose reiškėsi nežymiai, atsakovas konstatavo, kad nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų siekti persekioti pareiškėją. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai jam gresiantį persekiojimą už dalyvavimą protestuose (duomenys neskelbtini) bei už vienkartinį pasisakymą socialiniame tinkle grindžiami išimtinai pareiškėjo prielaidomis ir spėlionėmis. Atsižvelgiant į socialiniame tinkle esančio įrašo turinį, jo populiarumą mažai tikėtina, kad jis gali patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesį bei sąlygoti represinius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo pareiškėją kaip (duomenys neskelbtini) vykusių mitingų dalyvį ir dėl šios priežasties turi tikslą nustatyti pareiškėjo gyvenamąją vietą ir nubausti jį.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo profilis, taip pat individualios aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiat į pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumą, abstraktumą, nesant jokių patikimų įrodymų, sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas negyvena (duomenys neskelbtini) apie dešimt metų, gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis nebuvo patyręs persekiojimo dėl politinių priežasčių, o sprendžiant iš pareiškėjo pasakojimo, tikėtinai išvyko į (duomenys neskelbtini) dėl ekonominių priežasčių, atvykęs į Lietuvą pareiškėjas nedalyvauja politinėje veikloje, todėl šios aplinkybės leidžia abejoti pareiškėjo politinėmis pažiūromis.

28.       Kita vertus, vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjas nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog vienintelis įrašas socialiniame tinkle, kuris, kaip nustatė Migracijos departamentas, nėra sulaukęs susidomėjimo, ir pareiškėjo pasakojimas apie tariamą dalyvavimą mitinge (duomenys neskelbtini), kuris Migracijos departamento įvertintas kaip mažai tikėtinas, būtų patraukę (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.

29.       Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojas nurodo abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, nurodyta galima persekiojimo baimė yra susijusi su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesąlygoja pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinama, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

31.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, įvertino byloje pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl jį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Beata Martišienė

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis