Civilinė byla Nr. e2A-297-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01755-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.6.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m.           rugsėjo   15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Magum“ dėl pripažinimo, kad skola yra pasibaigusi, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „InDebt“

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arkosta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti, kad ieškovės 36 661,24 Eur dydžio skola atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Magum“ pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį yra pasibaigusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl savo esme tapataus ginčo, kylančio iš statybos rangos teisinių santykių, nustatytos aplinkybės yra privalomos teismui. Aplinkybė, kad atsakovės pareiga atsiskaityti pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališką baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 01 nėra nuginčyta, yra laikytina galiojančia. Šį faktą taip pat įrodo ir atsakovės BUAB „Magum“ bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas, kurio atsakovės nemokumo administratorė neginčijo. Tai, kad ieškovė teikdama į bankroto bylą sumažintą kreditorinį reikalavimą vadovavosi prielaidomis, jog atsakovė atsiskaitė su ieškovės subrangove UAB „Pajūrio šaltinis“ tiesiogiai, o ne per ieškovę, nesudaro išvados teigti, jog gali būti laikytina, kad ieškovės skola atsakovei pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį yra pasibaigusi. Nagrinėjamoje situacijoje teismas pabrėžė, kad ieškovė atsakovės bankroto byloje turi teisę tikslinti kreditorinį reikalavimą, pagal esamus įsiskolinimus.

2.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal 2016 m. liepos 5 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Arkosta“ sudarytą aktą dėl skolos likučio suderinimo Nr. 222, ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su UAB „Pajūrio šaltinis“ pagal 2016 m. kovo 21 d. sudarytą subrangos sutartį Nr. 2016-03-14/4, taigi, atsiskaityti už sutartimi prisiimtas prievoles. Ta aplinkybė, kad UAB „Pajūrio šaltinis“ perleido savo reikalavimo teisę į ieškovę nepaneigia ieškovės pareigos atsiskaityti su UAB „Pajūrio šaltinis“, o pakeičia tik reikalavimo teisę į ją turintį asmenį, t. y. asmenį, su kuriuo ieškovei kyla pareiga atsiskaityti. Be kita ko, analogiška situacija susiklostė ir atsakovės BUAB „Magum“ atžvilgiu, kurios pareiga atsiskaityti pagal su ieškove sudarytą generalinės rangos sutartį Nr. MAG-2016-006A bei papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-018 nėra nuginčyta.

2.3.                      Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių ieškovės prievolė pagal 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartį turėtų būti laikytina pasibaigusia, todėl ieškovės reikalavimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Arkosta“ prašė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Užsakovę UAB „Vytauto terasos“, generalinę rangovę BUAB „Magum“, subrangovę    UAB „Arkosta“ ir pastarosios subrangovę UAB „Pajūrio šaltinis“ siejo atskiros statybos rangos sutartys, kurias vykdant buvo remontuojamos užsakovės iš generalinės rangovės BUAB „Magum“ įsigytos patalpos.

3.2.                      Pagal 2015 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą statybos rangos sutartį ir 2016 m. kovo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-018, ieškovė įsipareigojo atlikti bendrastatybinius ir santechnikos darbus, kurių atlikimą 2016 m. kovo 21 d. pavedė atlikti UAB „Pajūrio šaltinis“.

3.3.                      Atsakovė, pažeisdama 2015 m. gruodžio 28 d. rangos sutartyje numatytus atsiskaitymo tvarką ir terminus, laiku neatsiskaitė už atliktus ir atsakovei perduotus darbus. Ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. ir 2016 m. liepos 4 d. dokumentinio proceso tvarka iš atsakovės yra priteistos 81 028,65 Eur ir 63 443,63 Eur skolos. 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo galutiniu sprendimu buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. birželio 30 d. preliminarius sprendimus pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės, be kita ko, 63 443,63 Eur skolą bei 81 028,65 Eur skolą pagal 2015 m. gruodžio 28 d. BUAB „Magum“ ir UAB „Arkosta“ statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-018 bei 2016 m. kovo 14 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie minėtos statybos rangos sutarties. Minėtu sprendimu taip pat buvo atmestas BUAB „Magum“ priešinis ieškinys, kuriuo atsakovė prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 5 d. baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą; pripažinti neteisėtu ieškovės vienašališką rangos sutarties nutraukimą; priteisti iš ieškovės 309 725,09 Eur nuostolius; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.4.                      Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovė ne tik pažeidė sutartini prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ir elgėsi nesąžiningai, nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, nutraukus rangos sutartį neperėmė objekto, darbų kokybei įvertinti atsisakė kviesti ekspertą ir taip užvilkino ginčo dėl skolos sumokėjimo išsprendimą. Atsakovė pareiškė aiškiai nepagrįstą priešieškinį, taip pat savo nusikalstamais veiksmais privesti bendrovę prie bankroto ir taip neatsiskaityti su juridiniais asmenimis, kurie sąžiningu darbu sukūrė turtą.

3.5.                      Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriuose atsakovė prieš jai iškeliant bankroto bylą buhalterinėje apskaitoje nefiksavo jokių piniginių reikalavimų prieš ieškovę. Atsakovė šiuos duomenis fiksavo skolų suderinimo akte ir tuo pačiu pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė pradėjo realizuoti praėjus daugiau nei metams po bankroto bylos iškėlimo, kai ieškovė siekė įrodyti, kad atsakovės bankrotas yra tyčinis.

3.6.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl sutartinių teisinių santykių. Atsakovė dėl santechnikos darbų UAB „Pajūrio šaltinis“ pretenzijų nereiškė, todėl būdama apdairi ir protinga privalėjo už šiuos darbus atsiskaityti su ieškove, tačiau elgdamasi nesąžiningai 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartimi perėmė 36 661,24 Eur reikalavimą iš UAB „Pajūrio šaltinis“, o su atsakove neaiškiais ryšiais susijusi              UAB „Mortaga“ pervedė 2016 m. spalio 31 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ 36 000 Eur, t. y. faktiškai pagal cesijos sutartį mokėtojas buvo ne atsakovė, o UAB „Mortaga“.

3.7.                      Ieškovės teigimu, atsakovė praleido prievolės vykdymo terminus, o dėl atsakovės nemokumo ieškovė negali įgyvendinti teisių ir gauti atsiskaitymą ne tik už savo, bet ir UAB „Pajūrio šaltinis“ atliktus darbus, kurie atsakovei buvo perduoti iki cesijos sutarties sudarymo. Dėl to, ieškovės vertinimu, atsakovė neturi teisės įgyvendinti cesijos sutarties nuostatų ir reikalauti, kad šią skolą sumokėtų ieškovė, taip pat perleisti ją kitiems asmenims.

3.8.                      Atsakovė nėra investuotojas, kuris už mažesnę 36 000 Eur kainą, iš UAB „Pajūrio šaltinis“ nupirkęs 36 661,24 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę, kurios dalyku yra vienas ir tas pats – ieškovės subrangovei UAB „Pajūrio šaltinis“ nesumokėta suma, pagal 2016 m. kovo 21 d. subrangos sutartį, siektų iš ieškovės gauti visą skolą ir taip dar kartą nesąžiningai užsidirbti.

3.9.                      Ieškovės subrangovės UAB „Pajūrio šaltinis“ sukurtas turtas (santechnikos darbai) buvo perduoti ieškovei, ieškovė juos perdavė atsakovei kartu su atliktais darbais ir galiausiai jie buvo perduoti užsakovei UAB „Vytauto terasos“. Sprendžiant iš užsakovės ir             BUAB „Magum“ sudaryto susitarimo, užsakovė su atsakove visiškai atsiskaitė, o reikalavimą bankroto byloje kildina iš apskaičiuotų baudų. Atsakovė, gavusi visišką atsiskaitymą iš užsakovės, siekia dar kartą gauti atsiskaitymą už atliktus darbus, neteisėtai ir nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaita.

3.10.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių netyrė, pateiktų rašytinių įrodymų nevertino ir skundžiamame sprendime neapsisakė dėl ieškovės reikalavimų, dėl taikytinų teisės normų, dėl atsakovės nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo subjektinėmis teisėmis. Teismas nekvalifikavimo tarp šalių kilusių teisinių santykių ir neatskleidė bylos esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

5.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos pagal cesijos sutartį pripažinimo pasibaigusia, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.       Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris                      (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1-8100 sudarymo nuosavybės teise priklausė akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ (įrašas galiojo nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. vasario 29 d.). Vėliau 2015 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1-8100 pagrindu nuosavybės teisė perėjo BUAB „Magum“ (įrašas galiojo nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 1 d.), o 2016 m. vasario 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1-2198 pagrindu nuosavybės teisė perėjo UAB „Vytauto terasos“ (įrašas galioja nuo 2016 m. kovo 1 d.).

7.       2015 m. gruodžio 28 d. BUAB „Magum“ ir UAB „Arkosta“ sudarė statybos rangos sutartį     Nr. MAG-2015-018, kuria susitarė dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) rangos darbų.

8.       2016 m. vasario 25 d. tarp UAB „Vytauto terasos“ ir BUAB „Magum“ buvo sudaryta generalinės rangos sutartis Nr. MAG-2016-006A dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), rangos darbų.

9.       2016 m. kovo 14 d. ieškovė ir atsakovė taip pat sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos rangos sutarties Nr. MAG-2015-018, kuria šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo.

10.       2016 m. kovo 21 d. UAB „Arkosta“ ir UAB „Pajūrio šaltinis“ sudarė subrangos sutartį           Nr. 2016-03-14/4, kuria susitarė dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų.

11.       2016 m. liepos 5 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Arkosta“ sudarė aktą dėl skolos likučio suderinimo Nr. 222, kuriuo buvo suderinta, kad 2016 m. birželio 30 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ turėjo 36 661,24 Eur debetą, o UAB „Arkosta“ 36 661,24 Eur kreditą. 

12.       2016 m. spalio 19 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi pirminė kreditorė UAB   „Pajūrio šaltinis“ perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui BUAB „Magum“ į skolininkę UAB „Arkosta“, kylančias iš 2016 m. kovo 21 d. sutarties Nr. 2016-03-14/4, nurodant, kad pagal šią sutartį skolininkės UAB „Arkosta“ įsiskolinimas pirminiam kreditoriui UAB „Pajūrio šaltinis“ sudaro 36 661,24 Eur.

13.       2018 m. vasario 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1-20180201 BUAB „Magum“ reikalavimo teises, įgytas pagal 2016 m. spalio 19 d. sutartį į skolininkę UAB „Arkosta“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Vytauto terasos“ už 27 496 Eur.

14.       2018 m. lapkričio 16 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo Nr. VY-S-2018-22 UAB „Vytauto terasos“ informavo UAB „Arkosta“ apie minėtų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymą. Vėliau 2019 m. kovo 8 d. susitarimu Nr. 1 šalys nutraukė ginčijamą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

15.       2019 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2019/12/06 BUAB „Magum“ perleido UAB „InDebt“ 36 661,24 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arkosta“.

16.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1459-866/2020, atsakovei BUAB „Magum“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumo valdymas“. Nutartis įsiteisėjo      2018 m. balandžio 30 d.

17.       BUAB „Magum“ 2019 m. kovo 22 d. bankroto administratorė MB „Nemokumo valdymas“ pateikė ieškovei raginimą dėl skolos apmokėjimo, kuriuo prašė ieškovės apmokėti                   36 661,24 Eur skolą, susidariusią BUAB „Magum“ ir UAB „Vytauto terasos“ 2019 m. kovo      8 d. susitarimu nutraukus 2018 m. vasario 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią BUAB „Magum“ buvo perleidusi savo 36 661,24 Eur dydžio reikalavimo teisę į                  UAB „Arkosta“.

18.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-3913-866/2019 paliko UAB „Arkosta“ skundo reikalavimą dėl pripažinimo, kad UAB „Arkosta“ skola pagal 2016 m. spalio 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, yra pasibaigusi, nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1528-781/2019 minėtą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

19.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo     2018 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. birželio 30 d. preliminarius sprendimus pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės, be kita ko, 63 443,63 Eur skolą bei 81 028,65 Eur skolą pagal 2015 m. gruodžio     28 d. BUAB „Magum“ ir UAB „Arkosta“ statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-018 bei     2016 m. kovo 14 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos rangos sutarties.

20.       Minėtu sprendimu taip pat buvo atmestas BUAB „Magum“ priešinis ieškinys, kuriuo atsakovė prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 5 d. baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą; pripažinti neteisėtu ieškovės vienašališką rangos sutarties nutraukimą; priteisti iš ieškovės 309 725,09 Eur nuostolius; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė 2019 m. sausio 24 d. prašymu civilinėje byloje Nr. B2-1459-866/2020, prašė ją įtraukti į BUAB „Magum“ kreditorių sąrašą, bei nurodė, kad dalį savo kreditorinio reikalavimo kildina, be kita ko, iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališkai pasirašyto baigiamojo darbų perdavimo – priėmimo akto, o reikalavimo suma mažintina 36 661,24 Eur suma, „kurią apeidama ieškovę, atsakovė sumokėjo tiesiogiai UAB „Pajūrio šaltinis“, ieškovės subrangovei“.

22.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinės bylos Nr. B2-1459-866/2020 medžiagą sudaro ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališkas baigiamasis darbų  perdavimo – priėmimo aktas Nr.01, kuriame nurodyta, kad šalys fiksuoja, jog likusi pagal rangos sutartį rangovui mokėtina suma yra: 1) pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį       Nr.e2-5126-619/2016 – 81 028,65 Eur; 2) pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr.e2-5213-4319/2016 – 63 443,63 Eur; 3) Likusi suma – 39 698,15 Eur.

23.       2019 m. kovo 13 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Magum“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, UAB „Arkosta“ trečios eilės kreditoriaus reikalavimas           167 966,96 Eur sumai (2019 m. kovo 19 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas). Taigi, ieškovės kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. priimtu galutiniu sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1723-619/2018 priteistos sumos, bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališkame baigiamajame darbų perdavimo – priėmimo akte Nr.01 nurodytos sumos, iš šios sumos atėmus 36 661,24 Eur sumą, kaip sumokėtą tiesiogiai UAB „Pajūrio šaltinis“.

24.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. galutiniame sprendime, civilinėje byloje    Nr. 2-1723-619/2018, konstatuota, kad atsakovė BUAB „Magum“ neįrodė, jog ji pagrįstai atsisakė pasirašyti 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienašališką baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr.01, todėl atsakovės priešieškinio ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu aktą buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, kylantis iš statybos rangos teisinių santykių, nustatytos aplinkybės teismui yra privalomos.

26.       Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. galutiniu sprendimu buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. ir 2016 m. birželio 30 d. preliminarius sprendimus pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės, be kita ko, 63 443,63 Eur skolą bei 81 028,65 Eur skolą pagal minėtą 2015 m. gruodžio 28 d. BUAB „Magum“ ir UAB „Arkosta“ statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-018 bei 2016 m. kovo 14 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos rangos sutarties. Kadangi tuo pačiu sprendimu buvo atmestas BUAB „Magum“ priešieškinis, kuriuo atsakovė prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 5 d. baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr.01; pripažinti neteisėtu ieškovės vienašališką rangos sutarties nutraukimą; priteisti iš ieškovės 309 725,09 Eur nuostolius; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vertintina, kad šis aktas nėra nuginčytas, todėl atsakovės prievolė pagal nurodytą aktą yra išlikusi. Tai įrodo ir BUAB „Magum“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas, kurio neginčijo nemokumo administratorė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, teikdama į bylą sumažintą kreditorinį reikalavimą vadovavosi prielaidomis, kadangi ieškovės prievolė atsiskaityti su atsakove pagal reikalavimų perleidimo sutartį teisiškai negali būti laikoma pasibaigusia, taip pat reikalavimų perleidimo sutartis nėra nuginčyta teisme. Todėl apeliantė neturėjo pagrindo teikti į atsakovės bankroto bylą sumažinto kreditorinio reikalavimo ir turi teisę šį savo reikalavimą patikslinti pagal faktiškai turimus kreditorinius įsipareigojimus.

27.       Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė skunde nurodo visiškai analogiškas faktines aplinkybes, kurias nustatė ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, tačiau ji siekia, jog nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu būtų padarytos visiškai kitokios, apeliantei naudingos, išvados. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

28.       Apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, elgėsi nesąžiningai, nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, nutraukus rangos sutartį neperėmė objekto, darbų kokybei įvertinti atsisakė kviesti ekspertą ir taip užvilkino ginčo dėl skolos sumokėjimo išsprendimą ir pan., be abejonės vertintinos kaip pažeidžiančios apeliantės teisėtus interesus, tačiau neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pačios apeliantės pareigos atsiskaityti pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri nenuginčyta, teisėta ir galiojanti.

29.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-168/2010).

30.       Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal 2016 m. liepos 5 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ ir UAB „Arkosta“ sudarytą aktą dėl skolos likučio suderinimo Nr.222, apeliantė turėjo pareigą atsiskaityti su UAB „Pajūrio šaltinis“ pagal 2016 m. kovo 21 d. sudarytą subrangos sutartį Nr.2016-03-14/4, taigi, įvykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju UAB „Pajūrio šaltinis“ perleidus reikalavimo teisę į UAB „Arkosta“ atsakovei BUAB „Magum“, pasikeitė tik kreditorius, kuriam apeliantė turi pareigą atsiskaityti. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dar iki BUAB „Magum“ buvo iškelta bankroto byla. Apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą apeliantė buvo informuota (be kita ko reikalavimo teisė buvo perleista ir UAB „Vytauto terasos“, nors vėliau sutartis buvo nutraukta). Todėl lieka neaišku, kodėl, manydama, kad jos teisėti interesai reikalavimų perleidimo sutartimi buvo pažeisti, apeliantė nesiekė šios sutarties nuginčijimo teismine tvarka, o dabar, nenuginčijus sutarties, siekia pripažinti įsiskolinimą pasibaigusiu.  

31.       Apeliantės teigimu, atsakovė elgdamasi nesąžiningai 2016 m. spalio 19 d. cesijos sutartimi perėmė 36 661, 24 Eur reikalavimą iš UAB „Pajūrio šaltinis“, o su atsakove neaiškiais ryšiais susijusi UAB „Mortaga“ pervedė 2016 m. spalio 31 d. UAB „Pajūrio šaltinis“ 36 000 Eur, t. y. faktiškai pagal cesijos sutartį mokėtojas buvo ne atsakovė, o UAB „Mortaga“.

32.       Nagrinėjamoje byloje pateiktas 2016 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas (dokumento          Nr. 357) patvirtina, kad UAB „Mortaga“ pervedė UAB „Pajūrio šaltinis“ 36 000 Eur. Mokėjimo nurodymo paskirtyje yra aiškiai nurodyta, kad UAB „Mortaga“ pavedimą padarė už BUAB „Magum“ pagal 2016 m. spalio 19 d. reikalavimų perleidimo (cesijos) sutartį. Sumokėta suma atitinka reikalavimų perleidimo sutartyje sulygtą sumą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad su UAB „Pajūrio šaltinis“ atsiskaitė ne atsakovė, o UAB „Mortaga“ neturi teisinės reikšmės. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškia, kad asmenys laisvi ne tik sudaryti sutartį ar jos nesudaryti, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Tokiu būdu susiklostę teisiniai santykiai tarp UAB „Mortaga“ ir BUAB „Magum“ neteikia pagrindo manyti, kad apeliantės pareiga atsiskaityti su atsakove gali būti pasibaigusi.

33.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje         Nr.3K-3-101/2009; kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). 

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ne prielaidomis, o šalių į bylą pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, kurie yra pakankami šiam sprendimui priimti. Todėl teisėjų kolegija nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių netyrė, pateiktų rašytinių įrodymų nevertino ir skundžiamame sprendime neapsisakė nei dėl ieškovės reikalavimų, nei dėl taikytinų teisės normų, nei dėl atsakovės nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo subjektinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad, apeliantė ne tik nepateikė į bylą įrodymų, jog pareiga atsiskaityti su atsakove yra pasibaigusi, tačiau ir nepagrindė apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas.

35.       Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK                263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Teisėjai             Gintaras Pečiulis

     Asta Radzevičienė

     Antanas Rudzinskas