Civilinė byla Nr. e2A-135-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06712-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-181-955/2021 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“ priešieškinį ieškovui D. N. dėl statybos darbų perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, nuostolių priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. N. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norvegijos kontaktai“ 2 300,00 Eur skolą už atliktus vidaus apdailos darbus pagal 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovo D. N. 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal sutartį Nr. 13/02/2020 negaliojančiu 2 064,40 Eur apimtyje ir priteisti atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ iš ieškovo D. N. 1 800,42 Eur nuostolių bei 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas nurodė, kad dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ir 2020 m. vasario 13 d. jis su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. 13/02/2020 dėl butų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbų atlikimo. Ieškovas tvirtina savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdęs tinkamai, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė Sutarties 2.2 punkte ir jo papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų, o būtent: (i) netiekė medžiagų darbams atlikti (rangovui pačiam teko vykti ieškoti statybinių medžiagų prekybos centruose); (ii) laiku nesumontavo rekuperacinės sistemos (dėl to nebuvo galimybės atlikti gipso kartono montavimo ant lubų, lubų paruošimo dažymui); (iii) laiku neatliko sandarumo testo (dėl to nebuvo galimybės užbaigti sienų šveitimo ir dažymo, lubų glaistymo ir dažymo darbų per sutarties 1.3 punkte numatytą 30 kalendorinių dienų terminą); (iv) nevykdė bendradarbiavimo pareigos (laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 16 d. darbų vadovas telefoninių pakalbių metu tik žadėjo atvykti į darbų atlikimo vietą, tačiau taip ir neatvyko, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 26 d. užsakovė nematė pagrindo bendrauti su rangovu nei raštu, nei telefoniniais pokalbiais, nei tiesiogiai, nei kaip nors kitaip spręsti kilusias problemas, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nepasirašo jai 2020 m. kovo 16 d. pateikto darbų perdavimo–priėmimo akto, nesumoka pinigų už atliktus darbus, nesudaro sąlygų tęsti likusių darbų, nepasiūlė rangovui pratęsti ir darbų atlikimo terminą); (v) nefiksavo jokių darbų trūkumų, kuriuos galėjo ir turėjo pastebėti tinkamai vykdydama sutartį ir priimdama darbus, per sutartyje numatytą 3 dienų terminą, todėl atsakovė nebegali po darbų perdavimo remtis trūkumų, kurie galėjo būti pastebėti normaliai priimant darbus, faktu.

4.       Anot ieškovo, atsakovė nevykdė ir sutarties 3.2 punkte bei 4.2 punkte nustatytų sąlygų, t. y. sutartį pažeidė iš esmės, kadangi nėra pasirašiusi darbų perdavimo–priėmimo akto, nėra sumokėjusi už faktiškai atliktus darbus ir taip pat nėra tinkamai pareiškusi jokių pastabų ar pageidavimų dėl atliktų darbų kokybės. Apie atsakovės neva 2020 m. kovo 13 d. surašytą defektinį aktą Nr. DOC-2020/0001 ieškovui tapo žinoma tik, kai šį aktą atsakovė pateikė teismui. Be to, ieškovo įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai mažina sutartyje sutartų darbų įkainius, nurodydama, kad jos nepagrįstai didelės, ir tuo pačiu sudarė rangos sutartį su mažąją bendrija (toliau – MB) „Namelista“, kuri tuos pačius darbus atliko 2 ar 3 kartus didesnėmis kainomis, nei tai turėjo atlikti ieškovas. Juolab, atsakovė nenurodė, kodėl, sudarant sutartį, joje nurodytos darbų atlikimo kainos anuomet atsakovę tenkino, o, prasidėjus teisminiam ginčui, tapo nepagrįstai didelėmis.

5.       Ieškovas nurodė, kad rangos sutartyje buvo susitarta, jog ieškovas atliks gipso kartono profilių montavimo darbus ir jam už tai bus mokama po 5,00 Eur už 1 m2. Ieškovas profilius sudėjo, juos išlygino, o gipskartonio plokščių negalėjo sudėti, nes dar nebuvo išvedžiota rekuperacinė sistema. Todėl, ieškovo vertinimu, iš sutarto darbo jis atliko 50 procentų, ir už šį darbą skaičiavo ne po 5,00 Eur/m2, o po 2,50 Eur/m2. Taigi, surašydamas darbų perdavimo–priėmimo aktą, lazeriniu matuokliu išmatavo lubų kvadratūrą ir už 136 m2 paskaičiavo 340,00 Eur. Taip pat rangos sutartyje buvo numatyta, kad už vidaus sienų, lubų paruošimą dažymui bei šių paviršių nudažymą jam bus mokama po 8,00 Eur/m2. Ieškovo įsitikinimu, sienas jis paruošė pilnai dažymui, t. y. jos buvo nuglaistytos, tik nenušveistos. Nušveisti negalėjo, nes dar nebuvo sudėtos lubos. Todėl mano, kad ir šio darbo atliko 50 procentų, kadangi didžiausias darbas ir yra glaistymas, o nušveisti ir nudažyti sienas sugebėtų bet kas. Su lazeriniu matuokliu išmatavęs sienas, gavo 421 m2 ir už atliktą darbą paskaičiavo po 4 Eur/m2, viso – 1 684,00 Eur. Rangos sutartyje buvo susitarta, kad ieškovas apklijuos angokraščius putplasčiu, šį darbą jis atliko, todėl darbų perdavimo–priėmimo akte nurodė sutartą kainą – 58 bėginiai metrai x 2,00 Eur = 116,00 Eur. Taip pat ieškovas nurodė, kad jis pilnai atliko ir sutartus kampų montavimus, už ką nurodė sutartyje numatytą kainą – 80 bėginių metrų x 1,00 Eur = 80,00 Eur. Be to, rangos sutartyje buvo numatyta, kad ieškovas atliks ir kitus sutartyje nenumatytus darbus. Anot ieškovo, darbų vadovas paprašė jo užtaisyti skyles perdengimo plokštėse, nes turės atlikti sandarumo testą Susitarė, kad už šį darbą bus sumokėta 20,00 Eur. Taip pat darbų vadovo prašymu išlygino laiptinės laiptus, o už šį darbą susitarė 60,00 Eur.

6.       Atsakovė nurodė, jog ieškovas ne tik kad nepilnai atliko darbus, sulygtus rangos sutartimi, bet, iš nepilnai atliktų darbų dalies, dalį darbų atliko nekokybiškai. Kadangi ieškovas už nekokybiškai atliktus darbus reikalauja priteisti 1 764,00 Eur sumą, atliktų darbų aktas šioje apimtyje turi būti pripažintas negaliojančiu, o ieškinio reikalavimas priteisti šią sumą už nekokybiškus darbus atmestas. Atsakovės įsitikinimu, darbų priėmimo–perdavimo aktas pripažintinas negaliojančiu dar ir dėl to, jog, pateikdamas papildomų sutartinių reikalavimų neatitinkantį darbų atlikimo aktą, ieškovas pažeidė rangos sutartyje nustatytą statybos rangos darbų perdavimo ir priėmimo tvarką bei neįvykdė pareigos organizuoti darbų perdavimą ir priėmimą pagal nustatytus reikalavimus.

7.       Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo nuostolius, nurodė, kad, kadangi ieškovas vienašališkai ir neteisėtai de facto (faktiškai) nutraukė sutartį, ji buvo priversta skubos tvarka 2020 m. balandžio 7 d. sudaryti rangos sutartį su MB „Namelista“ dėl buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos įrengimo ir dar didesnėmis kainomis, nei buvo sutartos darbų kainos su ieškovu. Todėl darbų kainos pabrangimas 1 747,00 Eur suma turėtų būti laikomas atsakovės nuostoliais, kuriuos sąlygojo ieškovo neteisėti veiksmai. Be to, kadangi ieškovo darbai buvo atlikti nekokybiškai, juos reikėjo taisyti ir naujas rangovas negalėjo tęsti darbų nuo tų etapų, kuriuose darbus metė ieškovas, o turėjo perdaryti viską nuo pradžių, todėl sugadintos atsakovės medžiagos už 53,42 Eur sumą taip pat turi būti pripažintos atsakovės nuostoliais.

8.       Atsakovė pažymėjo, kad rangos sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas darbus atliks per vieną mėnesį laiko, t. y. iki 2020 m. kovo 13 d. Sudarius sutartį ieškovas vidaus apdailos darbus pradėjo vykdyti – lyginti sienų tinkuotą paviršių, glaistyti sienas, montuoti profilius luboms, dėti kampus klijuoti langų ir palangių putplastį, tačiau 2020 m. kovo 3 d., likus 10 dienų iki termino pabaigos, ieškovas telefonu informavo statybos darbų vadovą R. K., kad gavo kitą smulkų darbą ir kelias dienas statybvietėje nebus. Nors statybos darbų vadovas su tuo nesutiko, ieškovas statybvietėje nepasirodė. 2020 m. kovo 9 d. ieškovas kreipėsi į statybos darbų vadovą nurodydamas, kad vėluos užbaigti darbus ir paprašė gauti atlygį už nepilnai atliktų darbų dalį. Statybos darbų vadovui paaiškinus, kad pilnai neužbaigus darbų, atlyginimas ieškovui nebus mokamas, ieškovas pažadėjo darbus užbaigti, tačiau darbų taip ir neužbaigė, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. statybvietėje daugiau taip ir nepasirodė. Atsakovė mano, kad problema iškilo todėl, kad ieškovas susirado kitą, pelningesnį objektą, todėl norėjo tiesiog prisiduoti darbus, kuriuos buvo padaręs ir pereiti į kitą darbą.

9.       Atsakovė akcentavo, kad darbų priėmimo–perdavimo akto pagrindu ieškovas nepagrįstai reikalauja sumokėti už atliktus darbus 2 300,00 Eur sumą. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyti duomenys apie darbų rezultatą, kuris perduodamas atsakovei, neatitinka faktinės situacijos: (i) ieškovas faktiškai atliko mažesnį darbų kiekį, nei nurodo darbų perdavimo-priėmimo akte; (ii) dalį darbų, nurodytų darbų priėmimo–perdavimo akte, ieškovas atliko nekokybiškai; (iii) darbų priėmimo–perdavimo akto įkainiai, kuriais ieškovas apskaičiavo kainą už nepilnai atliktus darbus, neatitinka rinkos kainos; (iv) ieškovas darbų priėmimo–perdavimo akte nurodė darbus, kurių neatliko; (v) ieškovas nesilaikė sulygtos darbų priėmimo–perdavimo tvarkos, kas sudaro teisinį pagrindą šių aplinkybių apimtyje pripažinti, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra nepagrįstas. Be to, pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovas reikalauja apmokėti už 421 m2 ploto nekokybiškai atliktą vidaus sienų lyginimo ir pirmo glaistymo darbą ir 136 m2 ploto gipso kartono profilių montavimo ant lubų darbą. Vis tik, dvibučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ir jų pagrindu atlikti sienų ir lubų plotų skaičiavimai patvirtina, kad minėtame name faktiškai yra tik 348 m2 ploto vidaus sienų, kurios buvo lyginamos, glaistomos ir dažomos, ir tik 131 m2 lubų, ant kurių buvo montuojami profiliai ir gipso kartono lakštai. Taigi, ieškiniu ieškovas reikalauja sumokėti 304,50 Eur sumą už 73 m2 ploto vidaus sienų glaistymo darbus ir 5 m2 ploto gipso kartono profilių montavimo darbus, kurių neatliko ir negalėjo atlikti, nes dvibučiame name tiek sienų ir lubų nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. spalio 20 d. sprendimu tenkino patikslintą ieškinį, o priešieškinį atmetė, t. y. priteisė ieškovui D. N. iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ 2 300,00 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 300,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tai pat teismas iš atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ priteisė 52,00 Eur žyminį mokestį ir 3 010,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas ieškovui D. N. bei 245,00 Eur išlaidas už eksperto V. Š. dalyvavimą teismo posėdyje, sumokant pastarąją sumą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą.

11.       Teismui nekilo abejonių, jog atsakovė pažeidė sutarties 2.2.1 punkto reikalavimą ir neužtikrino rangovui savalaikio statybinių medžiagų tiekimo. Anot teismo, tai patvirtina 2020 m. kovo 9 d. UAB „Makveža“ PVM sąskaitos faktūros MAK Nr. 371540 turinys. Be to, faktą, jog statybines medžiagas turėjo atsigabenti pats rangovas, patvirtino ir liudytojas – darbų vadovas R. K.. Tuo tarpu, nors atsakovė pateikė į bylą UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „BAUEN“ ir UAB „Makveža“ apyvartų žiniaraščius, kurie patvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvo tiekiamos medžiagos į atsakovės statybos objektus, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) g., tačiau teismas pastebėjo, kad pati atsakovė teismo posėdžiuose nurodė, jog minėtu laikotarpiu atsakovė statė keliolika ar keliasdešimt analogiškų dvibučių namų, todėl, teismo vertinimu, šie įrodymai neįrodo, jog atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos medžiagos buvo pateiktos būtent ieškovui.

12.       Teismas taip pat sprendė, kad užsakovė neįvykdė savo pareigos užtikrinti, jog rangovas tinkamai ir laiku galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir tuo pažeidė sutarties 2.2.2 punkto reikalavimus. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad, ieškovui pradedant atlikti statybos darbus, patalpose nebuvo įjungtas šildymas ir nebuvo sumontuota rekuperacinė sistema, dėl ko vėliau, įjungus šildymą, patalpoje ėmė kauptis drėgmė, kas trukdė laiku atlikti sienų glaistymo ir dažymo darbus. Be to, nesant rekuperacinės sistemos, ieškovas taip pat negalėjo atlikti lubų gipskartonio montavimo darbų, o neatlikus patalpų sandarumo testo, nebuvo galimybės užbaigti sienų šveitimo ir dažymo, lubų glaistymo ir dažymo darbus per sutarties 1.3 punkte numatytą 30 kalendorinių dienų terminą.

13.       Teismas pripažino, kad atsakovė savo neveikimu pažeidė ir sutarties 2.2.3 punktą, kadangi nevykdė bendradarbiavimo pareigos, t. y. nors ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 16 d. atsakovei, siekdamas spręsti kilusias problemas, skambino net 12 kartų, darbų vadovas telefoninių pakalbių metu žadėjo atvykti į darbų atlikimo vietą, tačiau taip ir neatvyko. Dėl ko ieškovui neliko nieko, kaip tik surašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ir jį užsakovei pateikti 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu, informuojant, kad rangovas negali atlikti tolimesnių darbų dėl užsakovo kaltės (nesudarytos tinkamos sąlygos darbams atlikti). Ir, nors atsakovė tvirtina, kad dar 2020 m. kovo 13 d. surašytame defektiniame akte Nr. DOC-2020/0001 yra nurodyti neva užfiksuoti darbų defektai, tačiau teismas pastebėjo, jog darbams užbaigti šiame akte nustatytas terminas yra iki 2020 m. kovo 26 d., t. y. toks pat, iki kurio atsakovei, kaip matyti iš eksperto 2020 m. gegužės 15 d. ataskaitos turinio, nebuvo žinomos aplinkybės, jog ieškovas neturi galimybių užbaigti darbų. Tokios aplinkybės teismui leido daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovės surašytas defektinis aktas negalėjo būti surašytas dar prieš ieškovui 2020 m. kovo 16 d. išsiunčiant atsakovei darbų priėmimo–perdavimo aktą, kadangi atsakovei iki 2020 m. kovo 26 d. nebuvo žinoma apie ieškovo nurodytas aplinkybes.

14.       Teismas pažymėjo, kad dalį darbų ieškovas atliko, tuo tarpu atsakovė neįrodė, jog būtų išformuoti ar iš naujo perdaryti ieškovo atlikti darbai, išformuotos lubų konstrukcijos, nugramdytas nuo sienų ieškovo atliktas sienų glaistymas ir pan. Taigi, šiuo atveju atsakovė, nors ir naudojosi ieškovo darbų rezultatu, nėra pasirašiusi darbų perdavimo–priėmimo akto ir nėra sumokėjusi už faktiškai atliktus darbus, o be to, teismo vertinimu, ir nėra tinkamai bei laiku pareiškusi jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės, t. y. argumentus dėl atliktų darbų defektų atsakovė ėmė reikšti tik gavusi ieškovo pretenziją. Todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, toks elgesys eliminuoja užsakovės teisę vėliau remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu. Juolab, kad, teismo vertinimu, statybos veiklos eksperto V. Š. 2020 m. gegužės 15 d. defektų nustatymo ataskaita negali patvirtinti ieškovo netinkamo darbų atlikimo, kadangi ieškovas į darbų apžiūrą pakviestas nebuvo, o pats ekspertas nors ir tvirtino, jog atlikti darbai yra nekokybiški, tačiau tiksliai paaiškinti kokie darbai konkrečiai ir kas yra nekokybiškai atlikta neaiškino. Juolab, kad teismo posėdyje ekspertas pripažino, jog jeigu ieškovui būtų sudarytos sąlygos užbaigti darbus, didžiąja dalimi darbų pridavimo metu galimai buvę sienų ar kitų konstrukcijų nelygumai galėjo būti ištaisyti.

15.       Teismas laikė, kad atsakovė nepagrįstai mažina ir sutartyje sutartų darbų įkainius, nurodant, kad neva remiantis 2019 m. lokalinėmis sąmatomis, jos nepagrįstai didelės. Teismas pažymėjo, kad šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl atliekamų darbų kainos. Be to, kaip pastebėjo teismas, nors sutartį pasirašė ieškovas, tačiau sutarties preambulėje nurodyta, jog pasirašančioji šalis yra K. B.. Todėl teismas laikė turintis pagrindo spręsti, jog sutarties priedas Nr. 1 „Darbų specifikacija, įkainiai bei terminai“ yra standartinis atsakovės rangos sutarčių priedas, kuris yra pasirašomas su daugeliu rangovų, o tai reiškia, jog galimai atsakovė dėl tokių kainų tariasi su nemaža dalimi rangovų. Juolab, kad šioje byloje atsakovė nurodė sudariusi rangos sutartį su MB „Namelista“ užbaigti ieškovo neatliktus darbus, su kuria tų pačių darbų atlikimui numatė ženkliai didesnes kainas. Tuo tarpu atsakovės pateikiamas suskaidytų darbų atlikimo kainų skaičiuotes, teismas laikė nepagrįstomis jokiais norminiais teisės aktais, tariantis dėl darbų atlikimo kainos, derybos tarp šalių apie darbų skaidymą ir kitokias kainas nevyko, todėl teismas, vertindamas, jog šalys sutartimi aiškiai išreiškė valią dėl darbų kainų, vadovavosi sutarties priede Nr. 1 „Darbų specifikacija, įkainiai bei terminai“ nurodytomis kainomis.

16.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų apimties, darė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas įrodė, jog atliko 50 procentų gipskartonio montavimo ant lubų darbų, vidaus sienų, lubų paruošimo dažymui bei paviršiaus nudažymo darbų, todėl turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės kainą už atliktus darbus. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog ieškovo faktiškai atlikti darbai yra nekokybiški. Kita vertus, ieškovas pasinaudoti teise byloje prašyti skirti darbų kokybės ekspertizę net neturėjo galimybės, kadangi atsakovė jau buvo pasitelkusi kitą rangovą, kuris galimai atliko statybos darbus, o bylos nagrinėjimo metu ginčo objektai jau apskritai buvo parduoti. Teismas laikė pagrįstais ieškovo argumentus, jog tiksliausias paruoštų sienų dažymui plotas gali būti apskaičiuojamas tik su specialia technika ir negalima vadovautis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro kadastro bylos duomenimis, kadangi šiuose dokumentuose nurodyti sienų plotai nėra vertinami atimant iš jų langų, durų plotus. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 340,00 Eur už gipso kartono profilių montavimą ir 1 684,00 Eur už vidaus sienų paruošimą dažymui. Taip pat teismas laikė pagrįstu ir reikalavimą priteisti 116,00 Eur už vidaus langų angokraščių iš putplasčio įrengimą, už 80 bėginių metrų kampų montavimo darbų 80,00 Eur ir už papildomai atliktus laiptinės lyginimo darbus 60,00 Eur, perdangos skylių sandarinimą 20,00 Eur. Nors atsakovė ir įrodinėjo, jog ir šie darbai yra atlikti nekokybiškai, tačiau nei iš eksperto ataskaitos, nei iš atsakovės fotonuotraukų šių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat, nors dėl laiptinės laiptų lyginimo ir perdangų skylių sandarinimo šalys sutartyje nebuvo susitarusios, tačiau iš sutarties priedo Nr. 1 „Darbų specifikacija, įkainiai bei terminai“ teismas nustatė, jog šalys numatė, kad gali būti atliekami papildomi darbai. Taigi, nesant byloje nenuginčijamų įrodymų, o darbų vadovui teismo posėdžio metu nurodžius, jog neatsimena ar dėl šių darbų atlikimo su ieškovu tarėsi, teismas manė neturįs pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais dėl papildomų darbų atlikimo, todėl ir šioje dalyje ieškinį patenkino.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą neinformavo ieškovo apie defektus, t. y. tik 2020 m. balandžio 6 d. atsakyme į ieškovo pateiktą pasiūlymą / pretenziją Nr. 1, užsiminė apie tai, jog darbai yra atlikti nekokybiškai, sprendė, jog šiuo atveju atsakovė neteko teisės neva pastebėtais darbų trūkumais remdamasi prašyti pripažinti statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu ir reikalauti nuostolių atlyginimo, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.689 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, tinkamai nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Be to, anot teismo, nors atsakovė ir nurodė, jog jos nuostolius sudaro MB „Namelista“ brangesnė atliktų darbų kaina, nei atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui, bei sugadinto glaisto kaina, jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog minėtą kainų skirtumą atsakovė būtų sumokėjusi MB „Namelista“ byloje nėra. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas su MB „Namelista“ pasirašytas 2020 m. balandžio 29 d. atliktų darbų aktas nepatvirtina, jog minėtus nuostolius atsakovė yra patyrusi. Taigi, teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė esant pagrindą pripažinti ieškovo D. N. 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal sutartį Nr. 13/02/2020 negaliojančiu 2 064,40 Eur apimtyje bei priteisti atsakovei UAB „Norvegijos kontaktai“ iš ieškovo D. N. 1 800,42 Eur nuostolių.

18.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Norvegijos kontaktai“ apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-181-955/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. N. patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ priešieškinio reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. Apeliantė taip pat prašo prijungti atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ pateiktus įrodymus, kuriuos Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ieškovas nesilaikė darbų perdavimo ir sutarties nutraukimo tvarkos, perdavė nebaigtą darbų rezultatą ir tik formaliai, o aktą pats pasirašė ir pateikė ne 2020 m. kovo 13 d., bet kartu su 2020 m. kovo 31 d. pretenzija, todėl neteisingai taikė CK 6.662 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas, kad ant pačio akto atsakovė nenurodė trūkumų;

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai vertino įrodymus ir jų ryšį su įrodinėjimo dalyku, nevertino dalies atsakovės įrodymų ir aplinkybės, kad ieškovas įrodymų nėra pateikęs, bei savo išvadas grindė duomenimis, kurių nėra bylos medžiagoje, todėl nepagrįstai patvirtino darbų akte ieškovo nurodytą nebaigtų darbų kiekį, kokybę, apimtį ir vertę:

20.2.1.                      Atsakovei pateikus skaičiavimus, grindžiamus VĮ Registrų centro kadastro duomenimis, kad akte nurodyti kiekiai neteisingi, o ieškovui neteikiant jokių skaičiavimų dėl akte nurodytų kiekių, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad akte nurodyti kiekiai teisingi ir tuo pagrindu priteisti 304,50 Eur sumą;

20.2.2.                      Vadovaudamasis eksperto V. Š. ataskaitos formaliais trūkumais, neturinčiais įtakos išvadoms, ir byloje nesančia medžiaga, teismas nepagrįstai atmetė teismo eksperto ataskaitos išvadas dėl nekokybiškų darbų, nevertino kitų atsakovės įrodymų dėl nekokybiškų darbų (defektinio akto, nuotraukų ir kt.), todėl priėjo neteisingos išvados, kad nebaigta darbų dalis 1 764 Eur apimtyje tikėtinai buvo kokybiška;

20.2.3.                      Kadangi ieškovas nei vieno sutarties darbo pilnai neatliko, ginčą dėl tikslios atliktos darbų dalies ir jos vertės teismas turėto spręsti ne pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir taikyti sutartinius įkainius nepilnai atliktiems darbams, o pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisykles, prieš tai nustatęs tikslią nepilnai atliktų darbų apimtį. Atsakovės skaičiavimu, ieškovo nepilnai atliktos darbų dalies vertė yra 479,20 Eur, todėl turi būti patvirtina, kad ieškovas į 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą nepagrįstai įtraukė 1 446,30 Eur;

20.2.4.                      Nesant bylos medžiagoje ieškovo įrodymų dėl papildomų darbų atlikimo fakto, motyvuodamas išimtinai tik ieškovo nenuosekliais paaiškinimais ir nevertindamas atsakovės pateiktų duomenų, teismas padarė neteisingą išvadą, kad vėluodamas atlikti papildomus darbus, ieškovas atliko papildomų darbų už 80 Eur sumą;

19.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovei tenka įrodinėjimo našta paneigti CK 6.64 straipsnyje nurodytų aplinkybių egzistavimą, ir netinkamai vertindamas atsakovės įrodymus, nepagrįstai pripažino, kad ieškovas pareigą atlikti darbus pažeidė dėl atsakovės kaltės ir neva dėl to priešieškinio dalis dėl nuostolių priteisimo negali būti patenkinta;

19.4.                      Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas prievolės neįvykdė CK 6.64 straipsnio pagrindu, turi būti patvirtintos atsakovės priešieškinyje nurodytos ieškovo atsakomybės sąlygos priteisiant 1 800,42 Eur nuostolių atlyginimą.

20.       Atsiliepime ieškovas D. N. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovės UAB „Norvegijos kontaktai“ apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą nepakeistą, o taip pat – priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė argumentus dėl atliktų darbų defektų ėmė reikšti tik gavusi ieškovo pretenziją t. y. tik 2020 m. balandžio 6 d. atsakyme į ieškovo pateiktą pasiūlymą / pretenziją Nr. 1, kur užsimena apie tai, jog darbai yra atlikti nekokybiškai

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė darbų trūkumų nenurodė darbų perdavimo–priėmimo akte, o įrodymų, kad per sutartyje nustatytą terminą atsakovė būtų informavusi ieškovą apie defektus, atsakovė taip pat nepateikė. Todėl ji neteko teisės neva pastebėtais darbų trūkumais remiantis prašyti pripažinti statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu ir reikalauti nuostolių atlyginimo;

20.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pateiktus įrodymus vertino kritiškai, nes jie nebuvo pagrįsti leistinais įrodymais. Priešingai, byloje buvo pateikta visa eilė atgalinėmis datomis parengtų rašytinių dokumentų, prieštaraujančių vieni kitiems (pvz.: defektinis aktas, eksperto išvada, nuotraukos, sąmatos ir kt.);

20.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 340,00 Eur už gipso kartono profilių montavimą ir 1 684,00 Eur už vidaus sienų paruošimą dažymui, remdamasis ieškovo argumentais, jog tiksliausias plotas gali būti apskaičiuojamas tik su specialia technika ir negalima vadovautis Registro centro kadastro bylos duomenimis, kadangi šiuose dokumentuose nurodyti sienų plotai neretai faktiškai nesutampa pagal projektą ar nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis;

20.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto V. Š. 2020 m. gegužės 15 d. defektų nustatymo ataskaita negali patvirtinti ieškovo netinkamo darbų atlikimo, juolab, kad ieškovas į ginčo objektų apžiūrą pakviestas nebuvo, o pats ekspertas posėdžio metu negalėjo pašalinti dėl ataskaitos kilusių abejonių ir net pripažino, jog ataskaita nelabai gerai parengta;

20.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, jog sutarties priedas Nr. 1 „Darbų specifikacija, įkainiai bei terminai“ yra standartinis atsakovės rangos sutarčių priedas, kuris yra pasirašomas su daugeliu rangovų, o tai reiškia, jog galimai atsakovė dėl tokių kainų tariasi su nemaža dalimi rangovų, ir dėl to atsakovė nepagrįstai mažina sutartyje sutartų darbų įkainius, nurodant, kad neva remiantis 2019 m. lokalinėmis sąmatomis, jos nepagrįstai didelės;

20.7.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad reikalavimas priteisti 116,00 Eur už vidaus langų angokraščių iš putplasčio įrengimą, už 80 bėginių metrų kampų montavimo darbų 80,00 Eur ir už papildomai atliktus laiptinės lyginimo darbus 60,00 Eur, perdangos skylių sandarinimą 20,00 Eur, yra pagrįstas. Atsakovė neįrodė, jog šie darbai yra atlikti nekokybiškai, to nepatvirtino nei ekspertas, nei atsakovės fotonuotraukos. Nors dėl laiptinės laiptų lyginimo ir perdangų skylių sandarinimą šalys Sutartyje nebuvo susitarusios, tačiau iš sutarties priedo Nr. 1 „Darbų specifikacija, įkainiai bei terminai“ matyti, jog šalys numatė, kad gali būti atliekami papildomi darbai. Be to, šių darbų atlikimą patvirtino liudytojas A. Š.;

20.8.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidė sutarties 2.2.1 punkto reikalavimą ir neužtikrino rangovui savalaikio statybinių medžiagų tiekimo, ką patvirtina tiek 2020 m. kovo 9 d. UAB „Makveža“ PVM sąskaita faktūra MAK Nr. 371540, tiek liudytojas R. K., pripažindamas, jog buvo taip, kad ieškovas pats rūpinosi medžiagomis;

20.9.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė pažeidė sutarties 2.2.2 punkto reikalavimą, t. y. būtent dėl atsakovės veiksmų ieškovas negalėjo laiku atlikti sienų glaistymo ir dažymo darbų (pradedant atlikti statybos darbus, patalpose nebuvo įjungtas šildymas ir nebuvo sumontuota rekuperacinė sistema, o įjungus šildymą, patalpoje ėmė kauptis drėgmė);

20.10.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovas įvykdė savo sutartinę prievolę informuoti užsakovę apie jam perduotas netinkamai paruoštas darbams atlikti patalpas, tuo tarpu atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog tinkamai užbaigti darbams buvo sudarytos visos sąlygos. Atsakovė savo neveikimu pažeidė sutarties 2.2.3 punktą, numatantį užsakovės pareigą tikrinti darbų atlikimo procesą, pareikšti pastabas rangovui bei teikti pasiūlymus. Tuo remiantis teismas pagrįstai sprendė, jog būtent užsakovė yra atsakinga už netinkamą sutarties vykdymą ir būtent atsakovei tenka sutarties neįvykdymo pasekmės;

20.11.                      Pirmos instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės įrodymus ir ieškovas su tokia teismo pozicija sutinka. Ieškovas nesutinka, kad apeliacinės instancijos teisme būtų tiriami nauji įrodymai. Juo labiau, kad tie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovė visą teisminį procesą visus dokumentus teikė prieš pat teismo posėdžius, didelėmis apimtimis.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22.       Pagal CPK 320

23.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Dėl naujų įrodymų prijungimo

17.        Apeliantė (atsakovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus, kuriuos atsisakė prijungti pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, t. y. (1) priešieškinio lentelių detalizaciją; (2) patikslintą lubų ir sienų kiekių apskaičiavimą; (3) dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymą su MB „Namelista“ pagal atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą (siekiant patvirtinti alos realumą). Teismas atsisakymą priimti motyvavo, kad jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsakovė šiuos įrodymus teikia nesavalaikiai ir piktnaudžiauja procesu. Apeliantė su šiais teismo argumentais nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo juos prijungti prie bylos medžiagos CPK 314 str. pagrindu.

18.        CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19.  Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19.        Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamus įrodymus, nes apeliantės teikiami įrodymai nei patvirtina, nei paneigia nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. apeliantė teikia įrodymus, kurie yra pertekliniai, nes dėl aplinkybių, kurios šiais įrodymais grindžiamos, iš esmės ginčo nėra (dėl darbų plotų neatitikimo, dėl to, kad ieškovo pradėtus darbus atliko kita įmonė). Ginčas byloje yra: 1) ar ieškovo nurodomu atliktų darbų plotu reikia vadovautis, ar apelianto, ko apeliantės teikiami įrodymai niekaip neįtakoja; 2) ar egzistuoja civilinei atsakomybei kilti (nuostolius atlyginti) sąlygos, ko pinigų už atliktus darbus sumokėjimas nepatvirtina (žalos realumas nėra lygu pinigų sumokėjimui). Be to, pripažintina, kad dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą su MB „Namelista“ pagal atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą, pateikimas iš esmės paskutiniame teismo posėdyje (2021 m. rugsėjo 21 d., baigiamosios kalbos įvyko 2021 m. rugsėjo 30 d.) pirmosios instancijos teisme buvo nesavalaikis, dėl ko pagrįstai buvo atmestas.

       Bylos faktinės aplinkybės

24.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 13 d. ieškovas ir apeliantė (atsakovė) sudarė Rangos sutartį Nr. 13/02/2020 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti Sutarties priede Nr. 1 (“Darbų specifikacija, įkainiai bei terminai“) nurodytus darbus (butų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbus) Sutartyje numatytais terminais ir tvarka, o apeliantė (užsakovas) įsipareigojo tinkamai atliktus Darbus priimti ir nedelsiant pasirašyti Sutarties priede Nr. 3 (“Darbų-priėmimo-perdavimo aktas“) aktą. Sutarties 1.3. punkte ieškovas su apeliante sutarė, kad Sutarties priede Nr. 1 numatyti darbai atliekami per 30 kalendorinių dienų terminą nuo Sutarties pasirašymo. Atskiru šalių susitarimu darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas. Sutarties 2.1. punkte ieškovas įsipareigojo atlikti Darbus kokybiškai, Sutartyje numatytais terminais ir tvarka savo rizika ir priemonėmis, išskyrus atvejus, kai darbai stabdomi dėl užsakovo kaltės (Sutarties 2.1.1. p. p.); atliekant darbus nenukrypti nuo Darbų specifikacijos, išskyrus atvejus, kai užsakovas raštiškai sutinka su nukrypimais, ir nuolat sekti, kad atliekami Darbai atitiktų Darbų specifikaciją (Sutarties 2.1.2 p. p.); visais įmanomais būdais pašalinti visus Darbų trūkumus, atsiradusius dėl rangovo kaltės darbų atlikimo metu (Sutarties 2.1.3 p. p.). Sutarties 2.2. punkte apeliantė įsipareigojo teikti ieškovui reikalingas medžiagas, Darbų specifikacijoje numatytais terminais ir tvarka (Sutarties 2.2.1. p. p.); sudaryti tinkamas sąlygas Darbams atlikti (Sutarties 2.2.2. p. p.); tikrinti Darbų atlikimo procesą, pareikšti pastabas Rangovui bei teikti pasiūlymus (Sutarties 2.2.3. p. p.); priimti sutinkamai su Sutarties ir jos priedų sąlygomis atliktus Darbus (Sutarties 2.2.4. p. p.), atlyginimą už darbus apmokėti per 4 kalendorines dienas po Darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo (Sutarties 3.2. p. p.).

25.       Sutarties priede Nr. 1 (“Darbų specifikacija, įkainiai bei terminai“) šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja atlikti vidaus sienų, lubų (glaistymą) paruošimą dažymui bei šių paviršių nudažymą, gipskartonio montavimą, puskampių montavimą ir papildomus darbus. Atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovui už atliktus darbus tokiais įkainiais: 8,00 Eur/m2 už vidaus sienų, lubų paruošimą dažymui bei šių paviršių nudažymą, 5,00 Eur/m2 už gipskartonio montavimą ant lubų, 8,00 Eur/m2 už pertvaros įrengimą, 1,00 Eur /b/m už puskampių ir kampų montavimą, 2,00 Eur/b/m už vidaus palangių ir langų angokraščių iš putplasčio įrengimą.

26.       2016 m. kovo 16 d. (20:29 val.), pasibaigus darbų atlikimo terminui, ieškovas el. paštu išsiuntė apeliantei žinutę (laišką) „Kadangi negaliu atlikti tolimesnių darbų, nes nesudarytos tinkamos sąlygos darbams atlikti (gipso kartono montavimas ant lubų, todėl, kad nėra sumontuota rekuperacinė sistema ir neatliktas sandarumo testas, sienų dažymo, todėl, kad sienos yra šlapios, lubų glaistymo ir dažymo darbų, nes nėra galimybės sumontuoti lubų) numatytų rangos sutartyje Nr. 13/02/2020 Prašau priimti ir atlikti mokėjimą pagal pateikiamą darbų perdavimo-priėmimo aktą parengtą pagal Rangos sutartį Nr. 13/02/2020. Darbai buvo atliekami objekte adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas.“ ir 2020 m. kovo 13 d. surašytą Darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodė, kad perduoda šiuos atliktus darbus: gipso kartono profilių montavimas – 136 m2 x 2,50 Eur = 340,00 Eur; vidaus sienų paruošimas dažymui – 421 m2 x 4,00 Eur = 1 684,00 Eur; vidaus langų angokraščių iš putplasčio įrengimas – 58 bėginiai metrai x 2,00 Eur = 116,00 Eur; kampų montavimas – 80 bėginių metrų x 1,00 Eur = 80,00 Eur; laiptinės laiptų lyginimas – 60,00 Eur, perdangos skylių sandarinimas – 20,00 Eur. Viso atliktų darbų už 2 300,00 Eur. Į šią žinutę (laišką) apeliantė atsakė 2020 m. kovo 26 d. (17:17 val.) „dėkojame už pranešimą. Užsakovui nebuvo žinomos Jūsų nurodytos aplinkybės. Patikrinus statybos objektą nenustatytos aplinkybės, dėl kurių negalite tęsti darbų. Objekte yra sumontuota rekuperacinė sistema, sienos tinkamos tolimesniems darbams atlikti, atliktas sandarumo testas. Įvertinus nurodytas aplinkybes nenustatytos jokios kliūtys toliau tęsti darbus. Papildomai informuojame, kad pagal rangos sutarties 3.2. punktą, atlyginimas už darbus mokamas po darbų atlikimo, pasirašius Darbų perdavimo – priėmimo aktą.“

27.        2020 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė apeliantei pasiūlymą/pretenziją dėl neapmokėjimo už faktiškai atliktus darbus. 2020 m. balandžio 6 d., atsakydama į ieškovo pretenziją, apeliantė atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą, nurodydama, kad ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, dėl ko apeliantei atsirado nuostolių.

28.       2020 m. balandžio 24 d. ieškovas pateikė ieškinį teismui dėl 2 300 Eur skolos priteisimo pagal 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą.

29.       2020 m. birželio 22 d. apeliantė pateikė priešieškinį dėl darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

Dėl ginčo esmės

30.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo rangos sutarties vykdymo ir dėl faktiškai atliktų darbų apmokėjimo.

31.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, nebendradarbiavo su ieškovu, todėl atmetė apelianto reikalavimus panaikinti darbų perdavimo-priėmimo aktą ir priteisti nuostolius bei priteisė ieškovui skolą už faktiškai atliktus darbus pagal 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą.  

32.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino (arba visai nevertino) byloje esančius įrodymus (aplinkybes) tiek dėl atliktų darbų perdavimo tvarkos, tiek dėl nebaigtų darbų kiekio, kokybės ir vertės. 

33.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

34.       CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga dalyvaujant rangovui ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis).

35.       CK 6.694 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą (1 dalis). Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (3 dalis).

36.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. kovo 16 d. el. paštu apeliantei buvo pateiktas 2020 m. kovo 13 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas, taip pat nustatyta, kad ieškovas nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 16 d. (imtinai) skambino apeliantei 12 kartų. Šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad ieškovas pateikė apeliantei pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (siekė perduoti faktiškai atliktus per sutartyje numatytą terminą darbus), todėl apeliantei ne vėliau kaip 2020 m. kovo 17 d. kilo pareiga organizuoti ir atlikti darbų priėmimą, tačiau apeliantė to nepadarė. Atsakymą į ieškovo el. laišką apeliantė parašė tik po 10 dienų (2020 m. kovo 26 d.), nurodydama, jog nenustatė kliūčių tęsti darbus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino būtent apeliantę nevykdžius bendradarbiavimo pareigos, nes apeliantė, žinodama apie darbų termino pabaigą, apie ieškovo siekį perduoti faktiškai atliktus darbus, nesiėmė organizuoti darbų priėmimo, neorganizavo darbų atlikimo termino pratęsimo (tai turėjo būti padaryta atskiru šalių susitarimu – Sutarties 1.3 punktas), o nepagrįstai delsė ir net 10 dienų nepateikė atsakymo į ieškovo el. laišką, o ir pateiktu atsakymu niekaip neišsprendė (nesiėmė priemonių spręsti) tarp šalių atsiradusių neaiškumų. Toks apeliantės elgesys nėra pateisinamas ir sąžiningas ieškovo atžvilgiu. Apeliantės skunde nurodomos tokios aplinkybės kaip: 1) 2020 m. kovo 16 d. buvo pateiktas nepasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas (toliau – aktas) (pateiktas pasirašytas tik 2020 m. kovo 31 d. kartu su pretenzija), 2) su aktu nebuvo pateiktos nuotraukos, 3) ieškovas nepadarė žymos apie apelianto atsisakymą pasirašyti aktą, 4) ieškovas pateikė aktą nepabaigęs visų darbų, - nustatytų aplinkybių kontekste, laikytinos formaliomis (siekiant pateisinti savo neveikimą) ir nepanaikinančiomis apeliantės (užsakovo) pareigos organizuoti ir priimti jam perduodamus darbus bei prisiimti iš to kylančias pasekmes. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės pozicija, jog ieškovas negalėjo pateikti apeliantei priimti dalinio darbų rezultato. Priešingai, darytina išvada, kad ieškovas turėjo pateikti apeliantei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, nes pasibaigė sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas (Sutarties 1.3 punktas), kuris nebuvo pratęstas.  

37.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliantę neįrodžius, kad  darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti atlikti darbai yra atlikti nekokybiškai. Nurodo, kad ieškovės atliktų darbų nekokybiškumą patvirtina: 2020 m. kovo 13 d. apeliantės surašytas defektinis aktas, teismo eksperto V. Š. ataskaita su nuotraukomis (jo paaiškinimai), darbų trūkumus šalinusių ir darbus užbaigusių asmenų (atsakovės darbuotojų, UAB „Namelista“) aktai, statybos darbų vadovo R. K. parodymai.

38.       Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė savo paaiškinimus, liudytojo A. Š. parodymus (dirbo kartu su ieškovu), darbų perdavimo-priėmimo aktą, nuotraukas, 2020 m. kovo 16 d. el. laišką apeliantei ir kitus įrodymus, kurie leidžia spręsti, jog ieškovas atliko jo nurodomus darbus. Tai, kad šie darbai neatlikti arba atlikti nekokybiškai, pareiga įrodyti tenka apeliantei (užsakovui). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai išsamiai pasisakė dėl 36 punkte nurodytų apeliantės įrodymų pagrįstumo ir reikšmės bei jais nesivadovavo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir papildomai pasisako.

39.        Dėl apeliantės pateikto įrodymo - 2020 m. kovo 13 d. defektinio akto. Šį įrodymą apeliantė pateikė tik 2020 m. gegužės 15 d., pateikdama atsiliepimą į ieškinį, t. y. iki to laiko apie šį defektinį aktą ieškovui nebuvo žinoma (tą patvirtina ieškovas). Defektinis aktas surašytas tik apeliantės darbuotojų, ieškovui nedalyvaujant. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad šį defektinį aktą pateikė ieškovui. Iš 2020 m. kovo 13 d. defektinio akto turinio matyti neva užfiksuoti darbų defektai ir nutarta reikalauti, kad darbai būtų užbaigti iki 2020 m. kovo 26 d. Tačiau 2020 m. kovo 26 d. atsakydama į ieškovo el. laišką, apeliantė visiškai neužsiminė apie šį defektinį aktą ir netgi nurodė, jog nėra jokių kliūčių toliau tęsti darbus. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės pateiktas defektinis aktas nebuvo surašytas 2020 m. kovo 13 d., o labiausiai tikėtina, surašytas po 2020 m. kovo 26 d., todėl šis dokumentas negali būti vertinamas kaip įrodymas, galintis patvirtinti apeliantės nurodomas aplinkybes dėl ieškovo darbų kokybės. Tokių įrodymų pateikimas į bylą leidžia daryti išvadą, jog apeliantė savo galimai pažeistas teises siekia apginti nesąžiningais būdais.

40.       Dėl teismo eksperto V. Š. ataskaitos su nuotraukomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu netinkamą darbų atlikimą, nes: 1) iš 2020 m. birželio 22 d. kartu su priešieškiniu apeliantės pateiktos statybinės veiklos eksperto V. Š. 2020 m. gegužės 15 d. ataskaitos matyti, kad objektų apžiūrėjimo ir matavimų data nurodyta 2020 m. kovo 16 d., o ataskaitos baigimo data yra 2020 m. gegužės 15 d., t. y. itin paprasta (nesudėtinga savo tyrimu), nedidelės apimties ataskaita nuo objektų apžiūros momento iki jos surašymo buvo rengiama net 2 mėnesius; 2) ekspertas nurodo, kad darbų kokybės vertinimą atliko pagal 2020 m. kovo 16 d. apeliantės administracijos direktoriaus R. M. prašymą, tačiau iki šios dienos ir šią dieną (2020 m. kovo 16 d.) tarp šalių iš esmės nebuvo nesutarimų dėl atliekamų darbų, juo labiau apeliantė net nežinojo apie ieškovo 2020 m. kovo 16 d. (20.29 val.) el. laiške nurodytus trukdžius atlikti darbus, todėl mažai tikėtina, jog apeliantės atstovas (net ne tas, kuris gavo ieškovo el. laišką vėlai vakare) galėjo kreiptis į ekspertą su nurodomu prašymu 2020 m. kovo 16 d. Iš to seka, kad dar mažiau tikėtina, kad ekspertas atliko objektų apžiūrą 2020 m. kovo 16 d.; 3) ataskaitoje remiamasi apeliantės pateiktu defektiniu aktu, kuris jau pripažintas netinkamu įrodymu šioje byloje; 4) ataskaitoje pateiktos nuotraukos (7-18 paveikslėliai) yra be datų, be nuorodų, kokiuose objektuose (patalpose) jos padarytos, t. y. nėra galimybės nustatyti, kada ir kur jos padarytos; 5) atliktų darbų apžiūroje nedalyvavo ieškovas, jam nebuvo apie tai pranešta; 6) iš ataskaitos turinio matyti, jog ekspertas atliko labiau teisinį ginčo vertinimą (kas ne eksperto kompetencijoje), o ne atliktų darbų kokybės vertinimą, kaip antai: a) „Rekuperacinės sistemos sumontuotos 2020.03.09 (Trečias, Ketvirtas paveikslėliai)“, kai paveikslėliai tai statybos darbų sąmatos-aktai, kuriuose nurodyta darbų pabaiga 2020 m. kovo 9 d., kurie nėra pakankami patvirtinti, jog darbai ir buvo atlikti būtent šiuo laiku (darbų perdavimo-priėmimo akto nėra pateikta). Pažymėtina, kad ekspertas turėjo savo tyrimu patvirtinti (ar paneigti) tokį faktą, jeigu toks tikslas jam būtų iškeltas, o ne analizuoti bylos įrodymus, juos vertinti ir daryti teisines išvadas, kas yra teismo kompetencijoje; b) „Taigi, rangovas nesąžiningas, nes nukrypo nuo sutartų sutarties sąlygų ir matydamas, kad sutarties vykdyti nepajėgs pradėjo ieškoti savo teisybės. Užsakovas tikėjosi, kad rangovas bus pajėgus ir vykdydamas sutartį bus sąžiningas. Rangovas galimai veikia nesąžiningai <...>“; c) „Kadangi vidaus sienų paruošimo dažymui darbus teks perdaryti, tai ir statybinių medžiagų reikės papildomai, o jau sunaudotos statybinės medžiagos yra nuostoliai“; 4) „Rangovas neįvykdė sutarties.<...>.Užsakovui nepriimant iš rangovo taip nekokybiškai ir nepilnai atliktus (vykdytus) darbus atitinka sutartį“. Pažymėtina, kad spręsti, ar darbai atlikti pagal sutartį (kas yra ginčo esmė) yra teismo kompetencija, o ne eksperto (specialisto), kuris kviečiamas išsiaiškinti byloje kylančius klausimus, reikalaujančius specialių tam tikros srities žinių, kompetencija. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantės pateikta ataskaita yra atlikta šališkai, siekiant pateisinti apeliantės nebendradarbiavimą su ieškovu, atsisakymą organizuoti atliktų darbų priėmimą. O joje fiksuoti duomenys kelia didelių abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo, todėl ji negali būti laikoma tinkamu įrodymu šioje byloje.

41.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad jos pateiktos nuotraukos (65 nuotraukos), kuriose fiksuoti įvairūs vidaus sienų apdailos trūkumai, patvirtina ieškovo atliktų darbų trūkumus. Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kada jos darytos, taip pat nėra aišku, kokiuose objektuose jos darytos, todėl šios nuotraukos nepatvirtina ieškovo atliktų darbų trūkumų.

42.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad UAB „Namelista“  2020 m. balandžio 29 d. atliktų darbų aktas Nr. NAM 54, kuriame nurodyti atlikti darbai, patvirtina ieškovo atliktų darbų trūkumus. Šiame akte nėra nurodyta, kad buvo atliekamas sienų glaistymas (kas šiuo atveju yra esminiu nesutarimu tarp šalių – buvo pilnai išglaistyta iki sienų šveitimo, ar tik vieną kartą), taip pat nurodyta, kad atliekamas vidaus palangių ir langų angokraščių iš putplasčio įrengimas, kampų permontavimas, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad putplastis yra sudėtas, tik neužsandarinta,  kampai sudėti (80 m) tik neužglaistyti (tai netgi užfiksuota apeliantės defektiniame akte), todėl akivaizdu, kad antrą kartą nebuvo poreikio nei dėti putplastį, nei dėti kampų ir įtraukti šiuos darbus į UAB „Namelista“ atliktų darbų aktą. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „Namelista“ atliktų darbų aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu, galinčiu iš dalies patvirtinti ieškovo atliktų darbų trūkumus. Dėl analogiškų aplinkybių negali būti laikomas patikimu įrodymu, galinčiu iš dalies patvirtinti ieškovo atliktų darbų trūkumus, ir Statybos darbų sąmata-aktas (darbus atliko apeliantės darbuotojai M. S., B. G.). Be to, šiuo atveju nėra įrodymų, kad šie darbai buvo atlikti, nes darbų sąmata-aktas šių aplinkybių nepatvirtina.

43.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad jos darbuotojų statybos darbų sąmata-aktas (objekte dirbantis darbuotojas K. I.), kurioje nurodyti darbai - laiptinės laiptų lyginimas (250 Eur) ir perdangos skylių sandarinimas (40 Eur), patvirtina, jog ieškovas šių darbų neatliko 80 Eur sumai, kaip nurodyta ieškovo darbų perdavimo-priėmimo akte. Pirmiausia pažymėtina, kad sąmata-aktas yra be datos, jame nurodyta itin didelė darbų vertė, jis nepatvirtina atliktų darbų fakto bei sudarytas paties apelianto (t. y. suinteresuoto asmens). Tuo tarpu ieškovas ir liudytojas A. Š. patvirtino, kad šiuos darbus atliko (sulygino pirmo aukšto laiptų apačią, užtaisė perdangos plokščių skyles); ieškovas nurodė, kad šiuos darbus atlikti jo paprašė statybos darbų vadovas R. K., kuris nepaneigė šių aplinkybių (teismo posėdžio metu nurodė, jog neprisimena); perdangos plokščių skylių užtaisymas buvo reikalingas sandarinimo testui atlikti, apie kurio atlikimą apeliantė pranešė el. laišku ieškovui 2020 m. kovo 26 d., taigi šios aplinkybės leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, jog šiuos darbus ieškovas atliko.

44.       Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas atliko 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo-priėmimo akte nurodomus darbus (šiuo momentu nevertinant jų kiekio ir kainos), o apeliantė neįrodė, jog atlikti darbai buvo su trūkumais.

45.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kainos nustatymo už dalinai atliktus darbus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodoma jo atliktų darbų kaina, kuri patvirtinta (pripažinta kaip pagrįsta) pirmosios instancijos teismo yra tinkamai nustatyta ir laikytina pagrįsta. Kaip matyti, už gipso kartono profilių montavimą, kuris nebuvo užbaigtas (sudėti profiliai, tačiau liko nesudėtos gipso kartono plokštės) nustatyta 50 proc. kaina, kuri buvo sutarta atlikus darbus iki galo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti, kad ieškovo atliktas darbų kiekis yra vertas 50 proc. sutartų darbų kainos. Kaip matyti, už vidaus sienų paruošimą dažymui (atliktas glaistymas iki šveitimo ir dažymo) nustatyta 50 proc. kaina, kuri buvo sutarta atlikus darbą iki galo (nudažius sienas). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti, kad ieškovo atliktas darbų kiekis yra vertas 50 proc. sutartų darbų kainos. Kaip matyti, už langų angokraščių iš putplasčio įrengimą, kas ieškovo buvo atlikta (jokie kiti darbai susiję su tuo (sandarinimas ir pan.) nebuvo sutartyje numatyti), nustatyta kaina tokia kaip numatyta sutarties priede Nr. 1 (2 Eur b/m vidaus palangių ir langų angokraščių iš putplasčio įrengimas), todėl nėra jokio pagrindo šios kainos pripažinti nepagrįsta. Kaip matyti, už kampų montavimą nustatyta kaina yra tokia kaip numatyta sutarties priede Nr. 1 (1 Eur b/m puskampių ir kampų montavimas), todėl nėra jokio pagrindo ir šios kainos pripažinti nepagrįsta.

46.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo paskaičiuotas atliktų darbų kiekis yra teisingas. Nesutikdama su ieškovo akte nurodytu vidaus sienų ir lubų apdailos darbų kiekiu ir grįsdama gyvenamojo namo butų kadastro bylomis bei jose pateiktų duomenų pagrindu atliktais sienų ir lubų ploto skaičiavimais, apeliantė nurodo, kad be vonios kambarių, kuriuose ieškovas nedirbo, ginčo butuose iš viso yra tik 348 kv. m. ploto vidaus sienų ir 131 kv. m. ploto lubų, t. y. 73 kv. m. sienų ir 5 kv. m. lubų mažiau, nei ieškovas  nurodė akte, todėl atliktų darbų aktas 304,50 Eur apimtyje yra nepagrįstas. Ieškovas neginčija apeliantės skaičiavimo, tačiau nurodo, kad skirtumas gavosi todėl, kad ieškovas skaičiuodamas neišmetė jokių langų ir durų angų. Taigi, byloje kilo ginčas, ar ieškovas turi teisę gauti apmokėjimą už apeliantės paskaičiuotus atliktų darbų plotus (pagal butų kadastrinius matavimus), ar už ieškovo paskaičiuotus plotus, kuriems patvirtinti nepateikta jokių įrodymų, neišmetant butuose esančių langų ir durų angų. Iš sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad apeliantė įsipareigojo ieškovui mokėti pagal atliktų darbų faktą, t. y. nustatytas įkainis už atliktų darbų kv. m., todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo nurodytais kiekiais, dėl ko nepagrįstai priteisė ieškovui 304,50 Eur. Ieškovas šiai sumai darbų neatliko, todėl šioje dalyje turi būti pripažintas negaliojančiu ieškovo 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas, o priteistina skolos suma sumažinta.  

47.       Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas pareigą atlikti darbus pažeidė dėl apeliantės kaltės (CK 6.64 straipsnio pagrindu), dėl ko nepagrįstai atmetė apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovas pažeidė sutartį, darbus atliko nekokybiškai, todėl priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė nebendradarbiavo su ieškovu (36 punktas), neužtikrino tinkamo medžiagų tiekimo, tuo pažeisdama Sutarties 2.2.1 punktą (byloje nėra ginčo, kad kai kurias darbams reikalingas medžiagas ieškovas važiavo parsivežti pats), nesudarė tinkamų sąlygų darbams atlikti, tuo pažeisdama Sutarties 2.2.2 punktą (tą patvirtina statybos darbų vadovo R. K. parodymai dėl sienų nedžiūvimo; liudytojo A. Š. parodymai; ieškovo paaiškinimai, pateiktos nuotraukos bei 2020 m. kovo 16 d. el. laiškas apeliantui, iš kurių matyti, jog jų darbo metu rekuperacinė sistema lubose nebuvo sumontuota, neatliktas sandarumo testas, sienos šlapios), nepratęsė darbų atlikimo termino, neorganizavo faktiškai atliktų darbų priėmimo, todėl laikytina, jog būtent apeliantė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko ieškovas negalėjo pabaigti darbų. CK 6.64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu“. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui nėra kilusi pareiga atlyginti apelianto galimai atsiradusius nuostolius.

48.       Kiti apeliantės nurodyti argumentai (dėl kurių teisėjų kolegija nepasisakė) neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.). 

49.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovui priteistiną skolą 304,50 Eur ir pripažįstant  negaliojančiu ieškovo 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą 304,50 Eur apimtyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 d.).

51.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3 062 Eur (52 Eur žyminis mokestis ir 3 100 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Viso patirta 4 062 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52.       Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 132,93 Eur (91 Eur žyminis mokestis ir 3 041,93 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme patyrė 139 Eur (sumokėtas žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Viso patirta 3 271,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

53.       Prašomos priteisti šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl laikytinos pagrįstomis.

54.       Teisėjų kolegija, įvertindama ginčo esmę, sprendžia, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 4 100,42 Eur sumos (2 300 Eur ieškinio suma ir 1800,42 Eur priešieškinio suma), todėl laiko, jog ieškovo reikalavimai (tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalyse) patenkinti 92,57 proc. (304,50 Eur x 100 proc. / 4 100,42 Eur), todėl ieškovui iš apeliantės priteistina 3 760,19 Eur (4 062 Eur x 92,57 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o apeliantei iš ieškovo priteistina 243,10 Eur (3 271,93 Eur x 7,43 proc.). Atlikus šalims viena iš kitos priteistinų išlaidų įskaitymą, ieškovui iš apeliantės priteistina 3 517,09 Eur.

55.       Apeliantės patirtos išlaidos eksperto V. Š. paslaugoms apmokėti (600 Eur) nėra paskirstomos tarp šalių, nes pateikta eksperto ataskaita pripažinta netinkamu įrodymu byloje ir ja nesivadovauta. Už iškvietimą į teismo posėdį ekspertas V. Š. teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą-faktūrą Nr. N 0356, 245 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikta eksperto ataskaita buvo surašyta apeliantės iniciatyva, ekspertas į teismo posėdį buvo kviečiamas duoti paaiškinimus būtent dėl jo surašytos ataskaitos, kuri pripažinta netinkamu įrodymu byloje, eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas privalo sumokėti apeliantė. Kadangi už eksperto iškvietimą iš anksto nebuvo sumokėtas avansas, ši suma iš apeliantės priteisina, sumokant ją į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą, iš kurios bus apmokėta eksperto pateikta 2021 m. rugsėjo 21 d. sąskaita-faktūra Nr. N 0356 (CPK 89 straipsnis, 91 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

       ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

       Priteisti ieškovui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“, įmonės kodas 300140852, 1 995,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 50 ct) skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 995,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

       Pripažinti ieškovo D. N. 2020 m. kovo 13 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą pagal sutartį Nr. 13/02/2020 negaliojančiu 304,50 Eur apimtyje.

       Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

       Priteisti ieškovui D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“, įmonės kodas 300140852, 3 517,09 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniolika eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvegijos kontaktai“, įmonės kodas 300140852, 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) išlaidas už eksperto V. Š. dalyvavimą teismo posėdyje, sumokant šią sumą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.

       Atmesti ieškovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvegijos kontaktai“, įmonės kodas 300140852, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Evaldas Burzdikas

Diana Labokaitė

Lina Žemaitienė