Civilinė byla Nr. e2A-52-413/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25908-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.3.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,
sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gembės“ statyba atstovei advokatei Laurai Smalinskaitei,
atsakovui R. Ž. ir jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5163-924/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gembės“ statyba ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. Ž..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gembės“ statyba (rangovas) ir užsakovė (atsakovo buvusi sutuoktinė N. Ž.) 2006 m. lapkričio 2 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 08.06 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo iki 2007 m. lapkričio 2 d. nugriauti ant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusį namą, pastatyti šiame sklype gyvenamojo namo konstrukcijas ir atlikti jų išorės apdailą. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini) buvo bendroji jungtinė sutuoktinių R. Ž. ir N. Ž. nuosavybė. Ieškovė atliko sutartus darbus bei išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 247 902,07 Lt sumai. Atsakovo sutuoktinė dalį sumos (187 033,36 Lt) pagal Sutartį sumokėjo, liko nesumokėta 17 628,80 Eur (60 868,71 Lt) dalis. 2011 m. rugpjūčio 10 d. N. Ž. mirė.
2. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Gembės“ statyba iškelta bankroto byla.
3. Ieškovė 2016 m. gruodžio 16 d. teismui pateiktu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 17 628,80 Eur skolą, 6 346,37 Eur delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 17 628,80 Eur skolą, 6 346,37 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 975,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270,00 Eur žyminį mokestį valstybei.
5. Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pateikė teismui prieštaravimus, nurodydamas, jog 17 628,80 Eur suma turi būti sumažinta, kadangi darbai buvo atlikti su trūkumais, o trūkumų pašalinimui reikalingos papildomos 15 529,17 Eur dydžio lėšos. Be to, dėl ieškovės darbų uždelsimo atsakovo ir užsakovės mokėtinas atlyginimas ieškovei pagal Sutarties 9.2 punkto 2 papunktį mažintinas 91 434,66 Eur suma. Šią sumą atsakovas apskaičiavo sekančiai: 567 dienos (dienų skaičius nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. gegužės 6 d., atėmus 14 dienų) x 556,80 Lt (0,2 proc. nuo objekto orientacinės kainos (278 400 Lt pagal Sutarties 2 punktą)), rašytiniuose paaiškinimuose (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b. l. 115) nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei BUAB „Gembės“ statyba 6 234,23 Eur skolą, 2 244,60 delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 8 478,83 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 272,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo R. Ž. 67,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.
7. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. birželio 26 d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių N. Ž. ir R. Ž. nuosavybė, nors jų santuoka 1990 m. gegužės 3 d. buvo nutraukta. 2017 m. birželio 26 d. duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti, nurodant, kad N. Ž. ir R. Ž. priklauso po ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Mirusiosios N. Ž. turto vienintelė paveldėtoja pagal testamentą yra dukra M. Ž., kuri paveldėjo N. Ž. priklausiusią namo dalį. Todėl atsakovas, pasitvirtinus ieškinio reikalavimams, turėtų atsakyti tik ½ jam priklausančio turto proporcijos dalimi.
8. Teismas nustatė, kad užsakovė ir atsakovas priėmė ieškovės atliktus darbus 2007 m. gruodžio 4 d. Nors atsakovas teigė, kad ieškovei reikėjo pasirašyti 2007 m. gruodžio 4 d. Atliktų darbų aktą prieš 2007 metų pabaigą dėl finansinių reikalų, kad 2007 m. buvo pastatyta tik „dėžutė“ ir atlikta tik pusė darbų, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog po 2007 m. gruodžio 4 d. Atliktų darbų akto pasirašymo ieškovė papildomai atliko vidaus apdailos darbus, dėl kurių ginčo Sutartimi nebuvo susitarta. Pats atsakovas nurodė, kad 2008 metais ieškovė dar dirbo, atlikinėjo vidaus apdailos darbus.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė uždelsė atlikti darbus 32 dienas, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. gruodžio 4 d., todėl ieškovės prašoma priteisti skola iš atsakovo pagal Sutartį galėtų būti mažinama 2 580,17 Eur (32 dienos x 556,80 Lt / 2 (atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis) = 8 908,80 Lt, kas atitinka 2 580,17 Eur).
10. Atsakovas teigė, kad ieškovė darbus atliko su defektais, kuriuos jis vėliau pašalino savo iniciatyva, o atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaina (atsakovo patirti nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti ieškovė pagal Sutarties 9.2 punkto 2 papunktį) sudaro 15 529,17 Eur (ekspertizės akte nurodyta suma). Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti suma negali būti mažinama 15 529,17 Eur suma, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis faktiškai patyrė 15 529,17 Eur išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė paskaičiavo delspinigius už laikotarpį ne ilgesnį nei šeši mėnesiai iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. spalio 4 d., todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti senatį delspinigiams.
12. Teismas nustatė, kad už atliktus darbus turėjo būti atsiskaityta per penkias darbo dienas nuo Atliktų darbų akto pasirašymo (Sutarties 3 punktas). Ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras 247 902,07 Lt sumai, kuri ieškovei turėjo būti sumokėta per penkias darbo dienas nuo paskutinio 2007 m. gruodžio 4 d. Atliktų darbų akto pasirašymo dienos, tai yra iki 2007 m. gruodžio 11 d. Užsakovė N. Ž. ieškovei sumokėjo 187 033,36 Lt sumą, liko neapmokėta 60 868,71 Lt (17 628,80 Eur). Atsakovui priklauso ½ dalis ieškovės atliktų darbų rezultato, todėl iš atsakovo ieškovei galėtų būti priteista 8 814,40 Eur (17 628,80 Eur / 2) skola. Tačiau sumažinęs šią skolos sumą 2 580,17 Eur dydžio suma (8 814,40 Eur – 2 580,17 Eur), iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 6 234,23 Eur dydžio skolą.
13. Nuo 6 234,23 Eur dydžio skolos teismas atitinkamai sumažino prašomus priteisti delspinigius, tai yra priteisė ieškovei iš atsakovo 2 244,60 Eur delspinigių (6 234,23 Eur x 0,2 procentai / 100 procentų x 180 dienos = 2 244,60 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti, priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra įrodymų, kad užsakovė ir atsakovas šalino darbų trūkumus ir kiek tai kainavo. Iš pateikto į bylą 2009 m. rugpjūčio 6 d. ekspertizės akto matyti ieškovės atliktų darbų rezultato fotonuotraukos, konkrečių trūkumų aprašymas ir pinigų sumos, reikalingomis trūkumams pašalinti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui fotonuotraukas, kuriose matyti, kaip pastatas atrodo šiuo metu, taip pat paaiškino, kad trūkumai buvo pašalinti užsakovų iniciatyva ir išlaidomis (ūkio būdu) prieš ilgą laiko tarpą. Nors apeliantas (per beveik 8 metus) nebeturi išsaugojęs konkrečių trūkumų šalinimo išlaidas patvirtinančių čekių, tačiau iš teismui pateiktų 2017 m. vasario 28 d. ginčo gyvenamojo namo fotonuotraukų, jas palyginus su 2009 m. ekspertizės akte užfiksuotomis nuotraukomis, akivaizdu, kad statinio trūkumai, kurie atsirado dėl ieškovės kaltės, yra pašalinti. Atsakovas, šalindamas ieškovės darbų trūkumus, patyrė 15 529,17 Eur trūkumų šalinimo išlaidas.
14.2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad užsakovė (N. Ž.) buvo vartotoja, o ieškovė verslininkė, nepripažino Rangos sutarties 8.1. punkte nurodytos sąlygos nesąžininga ir negaliojančia, o ja vadovavosi priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą.
14.3. Teismas, aiškindamas Rangos sutartį, neatsižvelgė į tikruosius sutarties šalių ketinimus ir iš esmės rėmėsi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, sutarties sąlygas aiškino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, visiškai neatsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Atsakovas nepasirašė statybų rangos sutarties, todėl net ir laikant, jog tarp šalių susiklostė užsakovo ir rangovo teisiniai santykiai, objektyviai sprendžiant ginčą reikėtų vadovautis ne konkrečiomis sutarties sąlygomis, o rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis CK normomis. Iš byloje esančių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų šalių ir liudytojų paaiškinimų yra akivaizdu, kad ieškovė rangos sutarties tinkamai neįvykdė – darbų laiku ir tinkamai neatliko. Tuo tarpu darbų rezultatas jo perdavimo užsakovei momentu neturėjo nei rangos sutartyje numatytų, nei įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, dėl ko byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė statybų rangos sutartį įvykdė ir tinkamai perdavė darbų rezultatą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2007 m. darbų aktas užbaigė rangos sutartį, dėl ko netinkamai apskaičiavo ir pinigų sumą, kuria gali būti mažinama ieškovei priteistina skola. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo, o būtent į tai, kad ieškovei buvo pranešta apie esminius statybos darbų trūkumus, kurių ji nepašalino, apie sumas reikalingas jiems pašalinti ir į tai, kad daugiau mokėjimų nebus atliekama. Su tuo ieškovė sutiko ir beveik 10 metų nei atsakovui, nei jo sutuoktinei reikalavimų nereiškė.
14.4. Teismas laikė atsakovą darbų užsakovu remdamasis tuo, kad įstatymas nenumato statybos rangos sutarčiai rašytinės formos, o sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ir akcepto. Teismo pateiktas Sutarties aiškinimas, kai rašytiniu sutarties tekstu vadovaujamasi tik tose jos dalyse, kurios atsakovui yra nepalankios, pažeidžia CK 1.5 ir 1.2 straipsniuose numatytus teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir šalių lygiateisiškumo principus.
14.5. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, pažeidė pareigą ginti silpnesnės šalies – vartotojo interesus. Teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad šalis nepiktnaudžiautų teise ir nepagrįstai nepraturtėtų, todėl turėjo teisę mažinti netesybas. Ieškovė beveik 10 metų nesikreipė dėl skolos grąžinimo. Atsakovas sutarties net nėra pasirašęs ir sutikęs su netesybomis, o prašomas priteisti delspinigių dydis sudaro maždaug trečdalį sumos. Todėl teismo priteistas netesybų dydis yra neabejotinai per didelis.
15. Ieškovė BUAB „Gembės“ statyba, atstovaujama advokatės Lauros Smalinskaitės, atsiliepimu į atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Atsakovas į bylą nepateikė jokių jo prielaidas pagrindžiančių įrodymų dėl galimai patirtų nuostolių šalinant neva nustatytus pastato defektus, taip pat jokių duomenų, kad už namo remontą jis sumokėjo sąmatoje nurodytas sumas.
15.2. Atsakovas nenurodė kaip Rangos sutarties 8.1. punkte nustatyta sąlyga pažeidė atsakovo kaip vartotojo interesus. Be to, atsakovas niekada neginčijo Rangos sutarties sąlygos ir dėl jos tariamo nesąžiningumo bylos nagrinėjimo metu pozicijos neišreiškė.
15.3. Nei atsakovas, nei jo buvusi sutuoktinė (užsakovė) niekada nesikreipė į ieškovę sutartyje nustatyta tvarka dėl tariamų trūkumų pašalinimo. Su jokiais trūkumais ar jų šalinimo išlaidomis ieškovė niekada nesutiko ir laiko, kad darbai buvo tinkamai užbaigti ir priduoti užsakovams 2007 m. gruodį pasirašant paskutinį Atliktų darbų aktą. Iš pateiktų į bylą įrodymų bei proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad gyvenamasis namas buvo statomas tiek užsakovės, tiek atsakovo užsakymu jų bendriems poreikiams. Atsakovas nepagrįstai neigia sudaręs Rangos sutartį su ieškove. Atsakovas sąmoningai nutyli aplinkybę, jog ginčo šalys buvo sudariusios dvi Rangos sutartis, pagal pirmąją (ginčo Sutartį) ieškovė įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą, o užsakovai įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti, o pagal antrąją buvo sulygta dėl gyvenamojo namo vidaus įrengimo/apdailos darbų.
15.4. Ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo dienos, todėl atsakovo interesai nebuvo pažeisti.
16. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinį sprendimą.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo R. Ž. kasacinį skundą, 2018 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
18. Teisėjų kolegija paminėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo argumentus dėl darbų trūkumų pašalinimo kainos, dėl statybos sutarties turinio aiškinimo ir vertinimo remdamasis vien tuo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nereiškė priešieškinio dėl darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas aplinkybes, susijusias su darbų trūkumais ir suma, reikalinga tiems trūkumams pašalinti, turi vertinti visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir byloje pateiktą ekspertizės aktą.
19. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl statybos rangos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties ir jos nuostatų dėl netesybų sąžiningumo galimo vertinimo. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).
20. Statybos rangos sutartis taip pat gali būti priskirta vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.681 straipsnis), jei ji atitinka šios nutarties 39–40 punktuose nurodytus vartojimo sutarties požymius. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalimi – užsakovu – buvo fiziniai asmenys, o rangovu – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi, byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo statyba) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.
21. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl sąlygos, apibrėžiančios netesybų dydį, sąžiningumo remdamasis iš esmės vien tuo, kad atsakovas tik apeliacinės instancijos teisme iškėlė argumentus dėl delspinigių dydžio, todėl tokius apeliacinio skundo argumentus vertino kaip neatitinkančius apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų.
22. Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės nuostatas, reglamentuojančias vartojimo sutartis ir nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, ir nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, o tai yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
23. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, visų pirma, turi nustatyti, ar ginčo statybos rangos sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos. Nustatęs, kad ginčo statybos rangos sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, teismas ex officio turi spręsti dėl taikytinų sutarties sąlygų sąžiningumo pagal šioje nutartyje nurodytame teisiniame reguliavime nustatytus ir teismų praktikos išplėtotus sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės kriterijus ir sąlygas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje gali kilti poreikis sąžiningumo aspektu įvertinti ir ginčo statybos rangos sutarties 8.1 punktą. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas apeliacinį skundą turi išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus dėl darbų trūkumų pašalinimo kainos, dėl statybos sutarties turinio aiškinimo ir vertinimo bei dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
25. Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties tinkamo įvykdymo, dėl atliktų darbų kokybės ir apmokėjimo už juos.
26. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. Ž. (užsakovas) ir UAB „Gembės“ statyba (rangovas) 2006 m. lapkričio 2 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr.08.06, pagal kurią rangovas įsipareigojo pastatyti užsakovui gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), už orientacinę 278 400 Lt su PVM sumą. Namo statyba turėjo būti užbaigta 2017 m. lapkričio 2 d. (t. 1, b. l. 9–11).
28. Šiuo atveju statybos rangos sutarties objektas – privataus gyvenamojo namo statyba, o Sutarties tikslas yra susijęs su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, todėl kasacinis teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčo statybos rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. birželio 26 d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių N. Ž. ir R. Ž. nuosavybė, nors jų santuoka 1990 m. gegužės 3 d. buvo nutraukta. 2017 m. birželio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys buvo pakeisti, juose nurodant, kad N. Ž. ir R. Ž. priklauso po ½ dalis minėto pastato – gyvenamojo namo. Vienintelė mirusiosios N. Ž. turto paveldėtoja pagal testamentą yra dukra M. Ž., kuri paveldėjo N. Ž. priklausiusią namo dalį ir šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu. Teismas sprendė, kad atsakovas R. Ž., pasitvirtinus ieškinio reikalavimams, turėtų atsakyti tik ½ jam priklausančio turto proporcijos dalimi, ir ginčo dėl to nėra.
30. Minėta, kad 2006 m. lapkričio 2 d. Sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakovo pateiktą techninę dokumentaciją ir šalių suderintus darbus bei orientacinę sąmatą (sutarties 7 p.). Sąmatoje Nr. 1 buvo numatyta namo pamatų statyba, kurios kaina 56 221,54 Lt (1 t., b. l. 12–13), Sąmatoje Nr. 2 – antžeminė namo statybos dalis, kurios kaina 161 870,74 Lt (1 t. b. l. 14–15), Sąmatoje Nr. 3 – garažo ir tambūro statyba, kurių kaina 60 306,77 Lt (1 t., b. l. 16–17).
31. Pirmieji darbai – pamatų statyba, kurią užbaigus 2006 m. gruodžio 21 d. buvo pasirašytas pirmasis Atliktų darbų aktas Nr. 3.28, atliktų darbų vertė – 33 493,36 Lt. Antrasis atliktų darbų aktas Nr. 3.47 pasirašytas 2007 m. spalio 31 d., darbų vertė – 128 540 Lt. Trečiasis atliktų darbų aktas Nr. 3.54 pasirašytas 2007 m. gruodžio 4 d. aktas, atliktų darbų vertė – 85 868,71 Lt (t. 1, b. l. 19–24). Iš viso pagal 2006 m. lapkričio 2 d. Sutartį UAB „Gembės“ statyba atliko darbų už 247 902,07 Lt. Nurodytai sumai apmokėti ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras. Užsakovai iki 2018 m. vasario 11 d. apmokėjo 187 033,36 Lt, likusi neapmokėta suma – 60 868,71 Lt, kas atitinka 17 628,80 Eur (1 t., b. l. 39).
32. Atsakovas nurodė, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, kai kurie trūkumai buvo paslėpti ir pasimatė vėliau, trūkumus šalino savo jėgomis (ūkio būdu), nes kilus šalių konfliktui santykiai su rangovu nutrūko. Todėl atsakovas prašė atliktų darbų vertę mažinti ekspertų nustatyta darbų trūkumų šalinimo suma (2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 12:20min. – 22:10 min.).
33. Ieškovės teigimu, pirmi du atliktų darbų aktai yra visiškai apmokėti, liko neapmokėta trečiojo (galutinio) akto dalis – 17 628,80 Eur. Apelianto nurodytame ekspertizės akte paminėti trūkumai yra dėl kitų darbų, kurie nepatenka į Sutartimi sulygtus darbus (2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 22:15 min. – 39:30 min.).
34. Pažymėtina, kad rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. birželio 13 d. nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo argumentus dėl darbų trūkumų pašalinimo kainos, dėl statybos sutarties turinio aiškinimo ir vertinimo remdamasis vien tuo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nereiškė priešieškinio dėl darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo, bei pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas aplinkybes, susijusias su darbų trūkumais ir suma, reikalinga tiems trūkumams pašalinti, turi vertinti visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir byloje pateiktą ekspertizės aktą.
36. Ieškovės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad pagal Sutartį atlikti darbai turėjo trūkumų ir kokias realiai apeliantas patyrė išlaidas šalindamas darbų trūkumus ūkio būdu, todėl nėra pagrindo mažinti atliktų darbų kainos.
37. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. 2006 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties 8.1 punkte nurodyta, jog užsakovas, pastebėjęs garantiniu laikotarpiu atliktų darbų trūkumus, nedelsiant (ne vėliau kaip per 3 darbo dienų laikotarpį nuo jų pastebėjimo) praneša apie tai rangovui, rangovas įsipareigoja pašalinti tuos trūkumus savo sąskaita. Šioje sutartyje garantinis laikotarpis nenurodytas, todėl reikia vadovautis bendraisiais darbų trūkumų nustatymo terminais, numatytais CK 6.666 straipsnyje (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).
39. Ekspertai namą apžiūrėjo 2009 m. balandžio 24, 27 dienomis, o ekspertizės aktas surašytas 2009 m. gegužės 6 d., t. y. po pusantrų metų nuo trečiojo Atliktų darbų akto pasirašymo (2007 m. gruodžio 4 d.) dienos. 2006 m. gruodžio 21 d. Atliktų darbų aktą pasirašė apeliantas, o kitus du aktus – N. Ž.. Byloje nėra duomenų, kad užsakovai, pasirašydami atliktų darbų aktus, būtų pareiškę ieškovei kokias nors pretenzijas, tačiau tokias pretenzijas jie pareiškė po ekspertizės akto surašymo, t. y. nepraleisdami CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 metų termino.
40. Apeliantas paaiškino, kad dalis darbų trūkumų buvo paslėpti, paaiškėjo vėliau, todėl buvo pasitelkti ekspertai, kad jie nustatytų tikrąją darbų trūkumų pašalinimo kainą. Iš byloje esančio ekspertizės akto, pridėtų nuotraukų matyti, kad tokie trūkumai buvo nustatyti. Be to, liudytoju apklaustas R. Ž. (buvęs ieškovės vadovas) patvirtino, kad 2009 m. pamatė ekspertizės aktą, jame nurodytų trūkumų rangovas nešalino, nes kilus šalių nesutarimui dėl apmokėjimo už darbus, santykiai tarp jų nutrūko. Pinigų už atliktus darbus iš užsakovų nereikalavo, kadangi sužinojo apie N. Ž. ligą.
41. Rangos sutarties 8.1. punkte nurodyta, kad trūkumų pašalinimo terminai ir būdai turi būti ne vėliau kaip per 14 dienų šalių suderinti raštu, įvertinus technines galimybes ir sąlygas. Jei rangovas vilkina trūkumų pašalinimo terminų ir būdų suderinimo procesą arba nepradeda trūkumų šalinimo darbų nustatytu terminu <...>, užsakovas turi teisę pavesti trečiajam asmeniui pašalinti trūkumus rangovo sąskaita ir reikalauti iš rangovo atlyginti visas šių darbų atlikimui turėtas išlaidas.
42. Taigi, apeliantas, nesutikdamas apmokėti likusią sumą už atliktus darbus, remiasi aplinkybe, jog darbai buvo su trūkumais ir jis juos pašalino ūkio būdu (savo darbu ir lėšomis).
43. Ieškovė nesutinka, kad visi ekspertizės akte nurodyti darbų trūkumai apima būtent Sutartimi sulygtus ir Atliktų darbų aktais priimtus darbus.
44. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).
45. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Ž. paaiškino, kad 2006 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties tikslas buvo nugriauti seną namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vietoje jo pastatyti naują namą. Darbai turėjo būti atlikti pagal tris sąmatas, šios Sutarties apimtis – namo „dėžutė“, su langais, durimis, stogu. Nesutarimai prasidėjo po galutinio 2017 m. gruodžio 4 d. akto pasirašymo. Šalys žodžiu buvo sutarę, kad ieškovė atliks ir kitus, tame skaičiuje ir namo apdailos darbus, tačiau rašytinė sutartis dėl to nebuvo sudaryta. Iškilus nesutarimams dėl atsiskaitymo, vidaus apdailos darbai buvo nutraukti. N. Ž. pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų pareiškė žodžiu, praėjus pusei metų po darbų atlikimo, ir rangovas įsipareigojo trūkumus ištaisyti. Darbų trūkumai nebuvo ištaisyti, nes iškilo tarp šalių konfliktas. Liudytojas patvirtino, kad ekspertizės aktas jam yra žinomas, tačiau ekspertizės akte ne visi ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais: darbų trūkumai teoriškai galėtų būti pripažinti tik tie, kurie buvo įtraukti į paskutinius du atliktų darbų aktus, t. y. sąramų sumontavimas ir garažo stogo nelygumų išlyginimas išlyginamuoju sluoksniu. Visi kiti ekspertizės akte nurodyti trūkumai negali būti pripažinti ieškovės darbų trūkumu, nes tokie darbai į atliktų darbų aktus iš viso nebuvo įtraukti (2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 41:30 min. – 56:30 min. ).
46. Taigi, buvęs UAB „Gembės“ statyba vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atlikta daugiau darbų, nei buvo susitarta Sutartimi, tačiau dėl šių darbų nebuvo surašyti darbų atlikimo aktai ir apmokėti už juos ieškovė nei anksčiau, nei dabar nereikalauja. Liko neapmokėti darbai tik pagal paskutinį 2007 m. gruodžio 4 d. Atliktų darbų aktą. Be to, kaip nurodė šis liudytojas, darbų trūkumais galėtų būti pripažinti tik sąramos sumontavimo ir garažo stogo išlyginimo darbai, nes tokie darbai buvo atlikti pagal Sutartį ir įtraukti į Atliktų darbų aktą. Kiti darbai, įtraukti į ekspertizės aktą kaip nekokybiški, nebuvo minėtos Sutarties statybos dalyku ir į atliktų darbų aktus nebuvo įtraukti.
47. Minėto liudytojo paaiškinimai kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigti, atitinka bylos rašytinius įrodymus, apeliantas jų nekvestionavo ir nenurodė priešingų aplinkybių. Todėl, atsižvelgiant į įrodymų visetą, yra pagrindas išvadai, kad šalys 2006 m. lapkričio 2 d. Sutartimi susitarė pastatyti namą, vadinamąją „dėžutę“, garažą bei tambūrą, į kurios apimtį gyvenamojo namo apdailos darbai nebuvo įtraukti. Tai reiškia, kad pagal Sutartį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tik už sutartimi sutartus ir atliktus darbus, kurie įtraukti į byloje esančius atliktų darbų aktus, todėl teismui ex officio spręsti dėl aptartų Sutarties sąlygų nesąžiningumo nėra pagrindo.
48. Apelianto argumentai dėl nekokybiškų darbų apimties grindžiami Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2009 m. gegužės 6 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 09-40 (t. 1, b. l. 59–63). Ekspertai padarė išvadą, kad gyvenamojo namo su garažu, esančių (duomenys neskelbtini), garažo stogas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų, bei atliktų darbų kokybė netenkina normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Defektų pašalinimo darbo vertė paskaičiuota 2009 m. kovo mėnesio kainų lygiu ir sudaro 53 619,12 Lt, kas atitinka 15 529,17 Eur.
49. Šiame akte detalizuoti statybos darbų trūkumai ir pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta numatomų atlikti trūkumų ištaisymo darbų kaina yra 53 619 Lt su 19 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.
50. Sutiktina su ieškovės atstovės argumentais, kad tiek pagal 2006 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartį bei jos priedus – tris sąmatas, tiek pagal atliktų darbų aktus – 2006 m. gruodžio 21 d., 20017 m. spalio 31 d. ir 2007 m. gruodžio 4 d., ieškovė atliko ne visus darbus, kurių trūkumų ištaisymas įtrauktas į ekspertizės aktą. Pažymėtina, kad pagal minėtus aktus ieškovė atliko tik sąramų montavimo darbus (2007 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktas) ir garažo statybos bei stogo dengimo darbus (2007 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktas). Tokių darbų atlikimą pripažino ir buvęs UAB „Gembės“ statyba vadovas.
51. Ekspertizės akte nurodyti darbų trūkumai: fasadų tinkas, vidaus apdaila, metalinių durų keitimas, stogo lietvamzdžių, latakų montavimas, į ieškovės minėtus atliktų darbų aktus neįtraukti. Ieškovės atstovė neneigia, kad šie darbai buvo atliekami ieškovės darbuotojų, tačiau ji neprašo už juos apmokėti, kadangi dėl tokių dabų atlikimo sutartis nebuvo pasirašyta ir jų priėmimas–perdavimas nevyko. Ekspertų nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai pagal lokalinę sąmatą susideda iš 3 skyriaus „Sąramos pakeitimas“, kur darbų vertė nurodyta 1535,10 Lt, ir 5 skyriaus 5, 6, 7 pozicijos, liečiančios garažo stogo darbus, kurių vertė 4245,64 Lt (148,22 Lt + 2389,45 Lt + 1707,97 Lt). Taigi, iš viso ieškovės atliktų darbų eksperto nustatytų trūkumų ištaisymo vertė galėtų būti 5780,74 Lt, kas atitinka 1674,22 Eur.
52. Minėta, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, o apeliantas juos pašalino savo jėgomis, todėl spręstina, kad ieškovė reikalavimas atlyginti nuostolius visa apimtimi negali būti tenkinamas. Nesant įrodymų apie realias apelianto patirtas išlaidas šalinat darbų trūkumus, yra pagrindas mažinti ieškovės nurodytus nuostolius šios nutarties 51 pastraipoje nurodyta suma – 1674,22 Eur be PVM.
53. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra ½ dalies gyvenamojo namo savininkas, todėl jo prievolė ieškovei taip pat yra dalinė. Ieškovė prašo priteisti 17 628,80 Eur už atliktus darbus, todėl šią sumą sumažinus 1674,22 Eur, priteistina suma būtų 15 954,58 Eur, o esant apelianto dalinei prievolei – 7 977,29 Eur suma (15 954,58 / 2).
54. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2006 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties 9.2 punkto 2 papunkčiu (dėl pavėluoto darbų atlikimo termino), sumažino prašomą priteisti skolą 2 580,17 Eur suma (8 908,80 Lt) (32 dienos x 556,80 Lt / 2). Šalys šios teismo išvados neginčijo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į apeliantui tenkančią ½ dalį ieškovės atliktų darbų rezultato, ieškovė turi teisę į 5 397,12 Eur skolos už atliktus darbus atlyginimą (7 977,29 – 2580,17).
Dėl delspinigių priteisimo
55. Ieškovė, vadovaudamasi 2006 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutarties 9.1 punktu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už atliktus darbus už kiekvieną pradelstą dieną ir juos paskaičiavo už 6 mėnesius, kas sudaro 6 346,37 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš atsakovo priteistina suma yra 6 234,23 Eur, nuo šios sumos paskaičiavo po 0,2 proc. delspinigius už 180 dienų, kas sudaro 2244,60 Eur.
56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje. Klausimą, ar statybos rangos sutartyje nustatytas netesybų dydis – 0,2 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną – laikomas neproporcingai didele atsakomybe vartotojui už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.2284 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes.
57. Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taigi, sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes.
58. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 2 d. statybos rangos sutartis buvo standartinė, parengta ieškovės – juridinio asmens, užsiimančio būtent tokia veikla, iniciatyva. Užsakovė yra fizinis asmuo, turėjusi tikslą pasistatyti gyvenamąjį namą šeimos poreikių tenkinimui, be to, šalys pripažino, kad pasirašant Sutartį individualiai šios sutarties sąlygos, taigi ir delspinigių dydis, nebuvo aptartos.
59. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos sutarties 9.1 punkte nurodytas 0,2 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną yra neproporcingai didelė našta vartotojui, paprastai toks dydis nustatomas sudarant sutartis tarp juridinių asmenų, jis ženkliai viršija fiziniams asmenims, kaip vartotojams, kitais teisės aktais nustatytą 0,05 procentų delspinigių dydį (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).
61. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).
62. CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 6 dalį, aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas teisės normas, kasacinio teismo išaiškinimus ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad 2006 m. lapkričio 2 d. sutarties 9.1 punkto sąlyga – kad užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus nustatytu laiku, sumoka rangovui delspinigius po 0,2 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, šiuo konkrečiu atveju yra nesąžininga, todėl teismas ex officio pripažįsta ją negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
64. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteisti 2244,60 Eur dydžio delspinigiai, kitoje dalyje teismo priteistą 6 234.23 Eur skolą sumažina iki 5 397,12 Eur sumos (nutarties 54 pastraipa)(CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
65. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
66. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys patenkintas 35,36 proc. Apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteistiną sumą nuo 8 478,83 Eur sumažino iki 5 397,12 Eur, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 22,5 proc. (5397,12 Eur x 100 proc. / 23 975,17 Eur).
67. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą – 67 Eur, kadangi už pareikštą elektroninių ryšių priemonėmis ieškinį dokumentinio proceso tvarka mokėtinas žyminis mokestis yra 270 Eur, todėl ieškinį patenkinus 22,5 proc., atitinkamai iš atsakovo valstybei priteistina 60,75 Eur (270 Eur x 22,5 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio (CPK 96 str.).
68. Ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 850 Eur, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina ir atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistina 191,25 Eur (850 Eur x 22,5 proc. / 100 proc.).
69. Teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, – 28 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliktina nepakeista, todėl atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 163,25 Eur (191,25 Eur – 28 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
70. Atsakovo apeliacinio skundo suma yra 8478,83 Eur, apeliantas už jį sumokėjo 191 Eur žyminio mokesčio, o už kasacinį skundą – 241 Eur žyminį mokestį. Iš viso apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose sudarė 432 Eur. Teismas apeliacinį skundą patenkino 36,35 proc. (100 proc. – (5 397,12 Eur x 100 proc. / 8478,83 Eur)), todėl atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteistina 157,03 Eur (432 Eur x 36,35 proc. / 100 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
71. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 600 Eur (2 t., b. l. 22–23), teismui nusprendus atmesti 63,65 proc. skundo reikalavimų, atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistina 381,90 Eur (600 Eur x 63,65 proc. / 100 proc.), tačiau atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 224,87 Eur (381,90 Eur – 157,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
72. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,23 Eur (2,58 Eur + 5,31 Eur + 5,34 Eur). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 8,42 Eur (13,23 Eur x 63,65 proc. / 100 proc.; CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Gembės“ statyba iš atsakovo R. Ž. priteista 6234,23 Eur dydžio skola už atliktus darbus, pakeisti ir šią sumą sumažinti iki 5397,12 Eur.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Gembės“ statyba iš atsakovo R. Ž. priteista 2244,60 Eur delspinigių, panaikinti ir šią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Gembės“ statyba iš atsakovo R. Ž. priteista 272,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 163,25 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 25 ct).
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinio sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo R. Ž. priteista 67 Eur žyminio mokesčio pakeisti ir šią sumą sumažinti iki 60,75 Eur (šešiasdešimt eurų 75 ct).
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai akcinei bendrovei „Gembės“ statyba (juridinio asmens kodas 134936128, atstovaujamai bankroto administratorės A. M.) iš atsakovo R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 224,87 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,42 Eur (aštuonis eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Gintautas Koriaginas
Diana Labokaitė