Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-858-503-11].doc
Bylos nr.: AS-858-503-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskr. VPK 191008196 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858–503/2011

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00361-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. birželio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas D. M. skundu (b. l. 3–10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) 2011 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 20-S-1431 „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Raštas); įpareigoti VPK atleisti pareiškėją Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui versti pareiškėją eiti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigas, kurių pareiškėjas negali eiti dėl sveikatos būklės ir kurios daro nepataisomą žalą pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 17–18) pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinybė siejama išimtinai su teismo sprendimo negalėjimu įvykdyti arba jo įvykdymo apsunkinimu, tuo tarpu pareiškėjo priežastis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo siejama išimtinai su paties pareiškėjo asmeniu ir nesiejama su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje suformuluotu įstatyminiu reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslu.

Pareiškėjas D. M. atskiruoju skundu (b. l. 21–29) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį ir taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pareiškėjui pateikė rašytinį pasiūlymą, kuriuo informavo, jog pareiškėjas negali dėl sveikatos būklės eiti Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio pareigų, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvadoi I skiltį ir pasiūlė pareiškėjui eiti pareigas, kuriose dirbančių pareigūnų sveikatos būklė turi atitikti Sąvado II skilties reikalavimus. Pareiškėjas nesutiko su tokiu pasiūlymu, nes sumažėtų jo darbo užmokestis. Pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos, nes Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) pripažino pareiškėją netinkamu tarnybai užimamose pareigose. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ABTĮ orientuotas išimtinai tik į ginčijamos pažeistos teisės atkūrimo pagal teismo sprendimą įvykdymo užtikrinimą. Atsakovas, neatleisdamas pareiškėjo iš tarnybos dėl sveikatos būklės, verčia pareiškėją dirbti priverčiamąjį darbą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tiesiogiai vadovautis Konstitucijos normomis, įtvirtinančiomis teisinės valstybės, teisingumo, žmogaus teisių gynimo, teisės į tinkamą teisminę gynybą principus, nedelsiant nutraukdamas atsakovo toliau tęsiamą pareiškėjo konstitucinių teisių pažeidimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

II.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimo atsakovui versti pareiškėją eiti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigas, kurių pareiškėjas negali eiti dėl sveikatos būklės ir kurios daro nepataisomą žalą pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai – taikymo. Kauno apygardos administracinis teismas reikalavimų užtikrinimo priemonės netaikė, pareiškėjas prašo tokią nutartį panaikinti. Teisėjų kolegija vertina pareiškėjo prašomos pritaikyti reikalavimų užtikrinimo priemonės pagrįstumą nagrinėjamoje byloje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Viena iš galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas CMEK 2011 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. 769 buvo pripažintas kaip negalintis eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado I skiltį – atsakovas šią aplinkybę patvirtino byloje iš esmės ginčijamu Raštu (b. l. 11). Vis dėlto pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti pareigas, kurios atitiktų jo sveikatos būklę (b. l. 14). Byloje sprendžiamas klausimas tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl nepasisakytina dėl pareiškėjo pateiktų argumentų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, taip pat nedaromi Rašto ir kitų aplinkybių vertinimai, kurie bus sprendžiami byloje, nagrinėjamoje iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, dėl objektyvių priežasčių (CMEK pažymos) negalintis eiti tam tikrų pareigų, negali būti verčiamas arba rinktis kitas pareigas, kurias jis gali eiti pagal savo sveikatos būklę (galimai žemesnes), arba toliau eiti esamas pareigas, nepaisydamas nustatytos sveikatos būklės, pagal kurią jis tokių pareigų eiti negali. Bet koks iš nurodytų dviejų elgesio pasirinkimų būdų pareiškėjui šioje situacijoje būtų tam tikros teisės (vertybės) prioretizavimas prieš kitą, t. y. teisės į sveikatą ir teisės pasirinkti einamas pareigas sąveika. Ši teisių kolizija susijusi su objektyvia aplinkybe – pareiškėjo sveikatos būkle. Teisę į sveikas ir saugias darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija (48 straipsnio 1 dalis), taip pat Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata (53 straipsnio 1 dalis). Teisė į sveikatai tinkamas darbo sąlygas užtikrintos ir tarptautiniuose teisės aktuose inter alia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje
(31 straipsnio 1 dalis).

Vis dėlto nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl konkrečios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuria pareiškėjui būtų leista neeiti pareigų, kurių jis negali eiti pagal objektyvius atsakovo neginčijamus duomenis (CMEK pažymą). Šiuo aspektu pasakytina, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti pagrįsta. Tuo tarpu vien iš pareiškėjo byloje iš esmės skundžiamo Rašto (b. l. 11) negalima daryti išvados, kad juo pareiškėjas yra verčiamas toliau eiti pareigas, kurių jis objektyviai negali eiti. Šiuo Raštu inter alia nurodoma, kad atleidimas iš vidaus tarnybos bus sprendžiamas teismui priėmus apkaltinamąjį arba išteisinantį nuosprendį, tačiau nėra užuominų apie tai, kaip yra vertinamas pareiškėjo sveikatos būklės neatitikimas jo einamoms pareigoms, išskyrus tokio fakto pripažinimą. Todėl atsakovas, iš esmės pripažindamas, kad pareiškėjas negali eiti atitinkamų pareigų, negali jo versti tokias pareigas eiti arba veikti kitu nepagrįstu ir neteisėtu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad Raštu iš esmės nesprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisės neeiti pareigų, nesuderinamų su jo sveikatos būkle, o duomenų apie tai, jog pareiškėjas yra verčiamas eiti pareigas, kurių jis negali eiti, nėra, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra atmestinas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tuo atveju, jei pareiškėjas negalėtų įgyvendinti savo teisių ir neeiti pareigų, kurios nesuderinamos su jo sveikatos būkle, tai pagrindžiančių įrodymų pagrindų teismas galėtų svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą bet kurioje proceso stadijoje (žr. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma, nesant jos būtinybę pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, pakeičiant reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo motyvus.

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

 

Antanas Ablingis

 

 

Laimutis Alechnavičius

 

 

Irmantas Jarukaitis