Pirmosios instancijos teismo                                                   Civilinė byla Nr. 2A-124-278/2018

Teisėjas Dainius Strautininkas                             Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00043-2013-4

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                                                          3.3.1.18.4; 3.3.1.19. 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo bei 2017 m. rugsėjo 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-857/2017 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei D. L., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) prašė teismą priteisti iš atsakovės D. L. 14 481 Eur (50 000 Lt) už neteisėtai perleistą nekilnojamąjį turtą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis ir susipažinus su pirkimo-pardavimo sutarties kopija, paaiškėjo, kad 2011-04-19 (duomenys neskelbtini), atstovaujama (duomenys neskelbtini) D. L., neteisėtai, be aukščiausiojo bažnyčios organo sutikimo, perleido M. K. bažnytinį turtą  - butą/patalpą - gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o prieš sutarties pasirašymą už parduodamą turtą gautus 50 000 Lt – pasisavino, padarydama 50 000 Lt turtinę žalą. Nurodė, kad nėra davusi sutikimo parduoti ginčo turtą, o ginčo sandorio sudarymas turėjo būti svarstomas (duomenys neskelbtini) ir tik jam priėmus atitinkamą sprendimą, ginčo sandoris galėjo būti sudarytas teisėtai. Teigė, kad   Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis,  minėtu metu atsakovė buvo vienas iš asmenų, veikiančių religinės bendruomenės (bendrijos) vardu, todėl traktuotina kaip vienas iš juridinio asmens vadovų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2017-09-01 sprendimu ir 2017-09-08 papildomu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

4. Nustatė, kad atsakovė D. L., veikdama ieškovės vardu, 2011-04-19 sudarė pirkimo - pardavimo sandorį ir pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausantį, turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau - butas), už 50 000 litų (14 481 Eur), kuriuos pirkėjas atsakovei sumokėjo grynais prieš sutarties pasirašymą, tačiau už parduotą butą 50 000 Lt ieškovė negavo, nes D. L. jų neįnešė į ieškovės sąskaitą ir neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.

5. Atsakovės D. L. ir liudytojo A. K. parodymus, kad pagal sutartį iš pirkėjo gauti pinigai buvo įnešti į trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) sąskaitą, nes visa (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės finansinė veikla buvo vykdoma per šį juridinį asmenį, teismas vertino kritiškai ir laikė neįrodytais, kaip neatitinkančiais kitų objektyvių bylos duomenų. Konstatavo, jog iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų įmokėtų pinigų sumų paskirties nustatyti negalima, be to, iš nurodymų pervesti grynuosius pinigus matyti, kad skiltyse „mokėtojo pavadinimas“ nurodoma „(duomenys neskelbtini)“, kas rodo, kad A. K. įnešė pinigines lėšas ne ieškovei, o trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), kurio pavadinimas tuo metu buvo  (duomenys neskelbtini).

6. Teismas konstatavo, kad notaras sutartyje fiksavo juridinį faktą, tinkamą atsiskaitymą pagal sutartį, fiksuodamas grynųjų pinigų perdavimą atsakovei ir nurodė pinigų sumą ir valiutą, kuria buvo įvykdytas atsiskaitymas – 50 000 litų. Nurodė, kad nei atsakovė, nei liudytojas A. K., kuriam atsakovės teigimu ji perdavė pinigus, nes jis galėjęs pasirašyti bankinius dokumentus įnešant pinigus į sąskaitą, nenurodė, kad gautus 50 000 litų būtų konvertavę į eurus. Be to, nurodė, kad į sąskaitą įnešta  50 070,32 Lt, kas neatitinka sutartyje nurodytos buto kainos ir sumokėtos pinigų sumos.

7. Nurodė, kad iš teismui pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-12-19 Specialisto išvados Nr. 5-1/157 Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos matyti, kad negalima nustatyti kokias, ar iš ko gautas pinigines lėšas A. K. įnešė į (duomenys neskelbtini) priklausančią sąskaitą Swedbanke.

8. Atsakovės teiginį, kad ji negalėjusi pagal sutartį gautų pinigų įnešti į sąskaitą, nes  neturėjo teisės pasirašyti bankinių dokumentų, teismas laikė nepagrįstu, nesant teisės akto, draudžiančio jai įnešti pinigus kaip fiziniam asmeniui į juridinio asmens sąskaitą, mokėjimo nurodyme, skiltyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant tiksliai už ką yra atliekamas mokėjimas, siekiant, jog mokėjimas būtų tinkamai apskaitytas juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje.

9. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad pagal sutartį atsakovės gauti  50 000 Lt buvo įmokėti į ieškovės ar trečiųjų asmenų sąskaitas ar kitaip būtų juos pasiekę, todėl ieškovei buvo padaryta 14 481 Eur (50 000 Lt) žala. Konstatavo, jog atsakovė, būdama ieškovės (juridinio asmens) vadove ir veikdama jos vardu sudarant sutartį bei atlikdama visus kitus veiksmus, susijusius su sutartimi, privalėjo užtikrinti, kad pagal sutartį gautos lėšos realiai pasiektų pinigų savininką - ieškovę ir būtų apskaityti buhalterinėje apskaitoje, tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą juridinio asmens valdymo organo pareigą veikti sąžiningai ir protingai, todėl yra atsakinga dėl ieškovei padarytą žalą. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir jai dėl to yra pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė D. L. prašo panaikinti 2017-09-01 sprendimą ir 2017-09-08 papildomą sprendimą bei taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00235-11; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priimti naujus įrodymus – dokumentų priėmimo perdavimo aktą, 2011-07-26 potvarkį, išlaidų ataskaitą, specialisto išvadą; įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis A. K. ir L. M.; apklausti liudytoją M. K. bei priteisti  bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad reikalaudama žalos atlyginimo, ieškovė nenurodė, kokią civilinę atsakomybę taiko – sutartinę ar deliktinę ir neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Tvirtina, kad nebuvo nustatyta jos kaltės, o notariškai patvirtinta sutartis yra teisėta, todėl neteisėtais veiksmais jos sudaryti neįmanoma. Teigia, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje pažymėta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo kaltės, t. y. tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei.

12. Teigia, jog teismas, vertindamas įrodymus byloje, nesilaikė įrodymų pakankamumo taisyklės, nes privalėjo tirti ir vertinti liudytojų parodymus ir jos, atsakovės paaiškinimus. Nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo nagrinėti kanonų teisės, bendruomenės struktūros, o esminiai įrodymai nebuvo netirti. Teigia, jog ji buvo tik įpareigota pasirašyti sutartį, todėl (duomenys neskelbtini) A. K. turėjo teisę į sąskaitą įnešti pinigus savo vardu ir jis nepaneigė fakto, kad pinigų suma buvo įnešta į banko sąskaitą. Nurodo, kad teismas netyrė aplinkybės, jog ieškovės finansinė veikla buvo vykdoma per (duomenys neskelbtini), t. y. du juridiniai asmenys naudojosi ta pačia sąskaita ir dviejų juridinių asmenų lėšas administravo A. K. ir (duomenys neskelbtini) L. M., todėl, bet kokiu būdu A. K. perduoti parduoto buto pinigai reiškia tinkamą jos prievolės įvykdymą.

13. Be to, D. L. nurodo, kad ieškinį byloje pareiškė juridinis asmuo, neturintis reikalavimo teisės, neturintis tam nei įstatyminio, nei sutartinio teisinio pagrindo. Teigia, kad įstatymas nesuteikė aukštesniam pagal pavaldumą juridiniam asmeniui spręsti pavaldžių juridinių asmenų su turtu susijusių klausimų, ieškovė nedavė įgaliojimo atstovauti procese, todėl yra papildomas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą.

14. Teigia, kad teismas išsprendė bylą dėl neįtrauktų į bylą asmenų, A. K., kuris sandorio sudarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. y. atstovavo du juridinius asmenis bei (duomenys neskelbtini) L. M. ir tuo buvo pažeistos procesinės teisės normos.

15. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir kurie pagrindžia jai nuo 2011-10-26  išduotų ir bažnytinei veiklai panaudotų pinigų sumą – 28 690 Eur. Teigia, jog šios aplinkybės teismo nebuvo tirtos.

16. Prašo liudytoju apklausti  M. K., kuris  paliudys pinigų priėmimo – perdavimo faktą. Be to, prašo sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio ir CPK 164 straipsnio numatytais pagrindais, nes atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. Nr. 10-9-00235-11 nustatinėjamos aplinkybės ir faktai tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla. 

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, nes teismas pagrįstai nustatė, kad iš nekilnojamojo turto pirkėjo M. K. grynaisiais pinigais gavusi 50 000 Lt, atsakovė šių lėšų neįnešė nei į ieškovės kasą ar banko sąskaitą, nei juos panaudojo ieškovės interesais. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nes atsakovės kaltė yra akivaizdi, kadangi ji, būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), žinojo, jog iš pirkėjo M. K. gautos piniginė lėšos yra ieškovės ir visos bendrijos nuosavybė, todėl pinigus ji privalėjo apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudoti ieškovės ir visos bendrijos interesais, tačiau to nepadarė.

18. Nurodo, kad atsakovės argumentai dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, nepagrįsti. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė ir trečiasis asmuo naudojosi viena banko sąskaita, nes tai patvirtinančių duomenų nėra. Pažymi, kad ieškovė piniginių lėšų gavimo metu buvo tinkamai įregistruota, galėjo savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas ir negalėjo veiklos vykdyti per kito juridinio asmens sąskaitą. Pažymi, kad pinigų įnešimo arba neįnešimo faktą gali patvirtinti tik Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantys buhalteriniai dokumentai, o  A. K. lėšų gavimo ir / ar panaudojimo faktas nepatenka į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį.

19. Pažymi, kad nors ieškinį ieškovės vardu pareiškė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teismui 2013-07-19 pateikė prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo, kuriame aiškiai nurodė, kad palaiko ieškinį atsakovei, o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, todėl ginčo šioje dalyje neliko dar 2013-07-19.  Be to, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) yra aukščiausias religinės bendrijos valdymo organas, kuris turėjo teisę reikšti ieškinį.

20.Teigia, jog atsakovė niekada  neteikė prašymo dėl  asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, be to, šis prašymas nepagrįstas, nes bylos baigtis neturi ir ateityje neturės jokios įtakos prašomų į bylą įtraukti asmenų teisėms arba pareigoms. Nurodo, jog nėra pagrindo byloje apklausti liudytoju M. K., nes jis taikos sutartyje parašu patvirtino, kad atsakovei sumokėjo 50 000 Lt už įsigytą turtą, o atsakovė pripažįsta šias lėšas iš jo gavusi.

21. Nurodo, jog atsakovės pateikiami nauji įrodymai nepriimtini, nes pirmosios instancijos teismui ji tokio prašymo neteikė, nėra pagrindo laikyti, kad jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, o prašymui dėl žodinio nagrinėjimo būtinumo  pagrįsti nepateikė nei vieno objektyvaus argumento.

22. Ieškovė teigia, kad byloje neegzistuoja nei privalomasis, nei fakultatyvinis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, nes atsakovei ikiteisminiame tyrime yra pareikšti įtarimai tik dėl galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, bet ne dėl galimai pasisavintų ar iššvaistytų 50 000 Lt ieškovei priklausiusių lėšų.

23. Atsiliepimu į atsakovės D. L. apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti.   Nurodo, jog nėra jokių duomenų, kad 2014-04-19 į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą įneštos lėšos yra gautos už ieškovei  nuosavybės teise priklausančio  buto pardavimą. Nurodo, kad 2011-04-19 (duomenys neskelbtini) valdymo organų nariu buvo A. K., o atsakovė D. L. buvo (duomenys neskelbtini) valdymo organų nare, kuri neturėjo jokių įgaliojimų (duomenys neskelbtini) vardu gautas pinigines lėšas įnešti į trečiojo asmens banko sąskaitą. Teigia, kad 2012-12-19 Specialisto išvados išrašas  patvirtina, jog negalima nustatyti, ar 50 000 Lt gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą, buvo įmokėti į kasą ir apskaityti (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. 

24. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) yra aukščiausiasis religinės bendrijos valdymo organas, kuris turėjo teisę pareikšti ieškinį šioje civilinėje byloje. Teigia, jog teismas pagrįstai pripažino, kad neteisėtais atsakovės veiksmais padaryta 14 481 Eur žala, kuri padaryta ne tik ieškovei, bet visai religinei bendrijai, nes gavusi 50 000 Lt iš M. K., šių lėšų atsakovė neapskaitė ieškovės buhalterinėje apskaitoje, neįnešė į kasą ar banko sąskaitą ir nepanaudojo ieškovės interesais. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

26. Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minėto straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantė D. L. prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad žodinis nagrinėjimas leistų šalims ir teismui aprėpti visus ginčo situacijos nagrinėjimo žmogiškuosius ir teisinius aspektus bei būtų tinkamai įgyvendintas teisės būti išklausytam civilinio proceso principas. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys dalyvavo teismo posėdyje, teikė įrodymus, davė paaiškinimus, t.y., šalys aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant minėtoms  aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo išsprendimui byloje šalys yra pateikusios turimus įrodymus, buvo išklausytos, todėl kolegija gali įrodymus įvertinti ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Dėl paminėto, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

27. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo - ieškovė (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) prašė teismą priteisti iš atsakovės D. L. 14 481 Eur (50 000 Lt) žalos atlyginimą, nurodydama, kad atsakovė, atstovaudama (duomenys neskelbtini), būdama jos (duomenys neskelbtini),  2011-04-19 pardavė šiai religinei organizacijai priklausantį turtą – butą ir už jį gautų 50 000 Lt neįnešė į juridinio asmens kasą, tuo padarydama ieškovei  žalą.  Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog už parduotą butą gautas lėšas  D. L. neįnešė į ieškovės sąskaitą, jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir (duomenys neskelbtini) naudai priteisė 14 481 Eur  bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2013-02-04) iki sprendimo visiško įvykdymo.

28. Apeliantė D. L. nesutinka su teismo išvada bei nurodo, kad iš buto pirkėjo M. K. gauti pinigai tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. K. buvo įnešti į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Teigia, jog ji neturėjusi teisės įnešti gautas lėšas į sąskaitą, todėl pinigai perduoti A. K..  Liudytoju  byloje apklaustas A. K. patvirtino, kad lėšos, gautos už parduotą butą, buvo įneštos į (duomenys neskelbtini), kuriai jis tuo metu vadovavo, banko sąskaitą. D. L. ir liudytojo A. K. parodymus teismas vertino kritiškai bei nurodė, kad V. K. 2011-04-19  į (duomenys neskelbtini) sąskaitą įnešė  14 400 Eur ir 350 Lt sumas, o ne 50 000 Lt. Be to, nors teismas darė išvadą, kad byloje  neįrodyta aplinkybė, kad A. K. 2011-04-19  į banko sąskaitą įneštos lėšos yra   lėšos, gautos už atsakovės parduotą turtą - butą, faktas, kad už parduotą turtą gautas lėšas D. L. perdavė A. K., nustatytas jų abiejų paaiškinimais. Pinigų gavimo iš D. L. iš esmės neneigia ir A. K..

29. Apeliantė tvirtina, kad A. K. perduoti pinigai reiškia tinkamą jos prievolės įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja esant pagrindui spręsti, jog sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos A. K. teisėms ir pareigoms, nes A. K. neneigia,  jog už parduotą turtą gautus 50 000 Lt jam perdavė D. L.. Pripažinus, jog  D. L. yra kalta dėl žalos padarymo (duomenys neskelbtini)  ir atlyginusi ieškovei padarytą žalą, ji galėtų reikšti atitinkamą regresinį reikalavimą A. K. dėl jam perduotos pinigų sumos priteisimo. Kadangi nuo nagrinėjamos bylos baigties gali priklausyti A. K. materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese, todėl pirmosios instancijos teismas  be pagrindo nesvarstė klausimo dėl A. K. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-346-687/2017). Apeliantė, nurodydama jog į  bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta ir buhalterė L. M. nenurodo kokius veiksmus, susijusius su už parduotą butą gautais 50 000 Lt, atliko buhalterė. Dėl kokių priežasčių ir kokias pasekmes sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ar teisėtiems interesams, nėra aišku, todėl tik identifikavus materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis gali būti išspręstas klausimas dėl L. M. įtraukimo į bylą.

31.Ta aplinkybė, jog nagrinėjant bylą reikalavimo trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti A. K. ir  I. M. nepareiškė D. L., nesudaro pagrindo šio klausimo nesvarstyti pačiam teismui, nes pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

32. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. K. neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu. Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus sprendimus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir perduoti bylą teismui  nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.; 327 str. 1 d. 1 p.). Kadangi byloje nustatytas proceso teisės normų pažeidimas, byla grąžinama nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų  ir  naujų įrodymų priėmimo teisėjų kolegija nepasisako bei grąžina apeliantei už apeliacinį skundą  sumokėtą  217 Eur  žyminį mokestį  (5 t., b. l. 9, 45; CPK 87 str. 1 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų  2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą bei   2017 m. rugsėjo 8 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                   Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti  D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2017 m.  spalio 2 d. ir  2017 m. spalio 10 d.  mokėjimo nurodymais  sumokėtą 217 Eur (du šimtus septyniolika  eurų) žyminį mokestį valstybei.

  Kolegijos teisėjai:                                                                            Margarita Dzelzienė

                                                                                                    Nijolė Danguolė Smetonienė

                                     Birutė Valiulienė