LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos bendrovės „Leonhard Weiss OÜ“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos įmonės „Leonhard Weiss OÜ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „HIDROSTATYBA“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė Estijos įmonė „Leonhard Weiss OÜ“ padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus vėliau patikslino, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autokausta“ priteisti 256 166,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (toliau – JVS) pagrindu partneriai Estijos įmonė „Leonhard Weiss OÜ“, UAB „Autokausta“ ir UAB „HIDROSTATYBA“, kuri šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, (toliau visi kartu – Partneriai arba Rangovas) 2018 m. birželio 1 d. su užsakove akcine bendrove (toliau – AB) „LTG Infra“ (anksčiau – AB „Lietuvos geležinkeliai“) (toliau – Užsakovas arba Perkančioji organizacija) sudarė statybų rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutarties pagrindu Partneriai įsipareigojo atlikti darbus projekte „Europinės vėžės „RAIL BALTIC/RAIL BALTICA“ geležinkelio linijos nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybių sienos iki (duomenys neskelbtini) trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybių sienos Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija. 1 statinys: (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija“ (toliau – Projektas).

3.       Ieškovė nurodė, kad pagal Rangos sutarties 4.2 punktą, siekiant užtikrinti Rangos sutarties tinkamą įvykdymą, Rangovas privalėjo pateikti Užsakovui Rangos sutarties atlikimo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau nei 10 proc. Rangos sutarties kainos be PVM. JVS 3.16 punkte nustatyta, kad visas garantijų išėmimo išlaidas Partneriai padengia proporcingai savo vykdomų darbų daliai.

4.       Ieškovė teigė, kad garantijų išėmimas ieškovei iš viso kainavo 57 461,88 Eur; jų išėmimas buvo būtinas Rangos sutarties įgyvendinimui; tai yra bendras Partnerių interesas, todėl ieškovei turi būti kompensuotos jos patirtos išlaidos, proporcingos Partnerių daliai jungtinėje veikloje: ieškovei – 22 984,75 Eur; atsakovei – 17 238,56 Eur; likviduojamai dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „HIDROSTATYBA“ – 17 238,56 Eur. Nemokiam trečiajam asmeniui tenkanti mokėtina dalis turi būti padalinama proporcingai likusiems Partneriams – ieškovei ir atsakovei (po atitinkamai 40 proc. ir 30 proc.); iš viso atsakovei tenkanti bendrų išlaidų už sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos išėmimą suma yra 24 651,14 Eur.

5.       Ieškovė paaiškino, kad Rangos sutarties 18.1 ir 18.3 punktai nustato pareigą Rangovui užtikrinti draudimo apsaugą iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo. Rangos sutarties sudarymo metu atsakinga partnere būdama LUAB „HIDROSTATYBA“ sudarė Rangovo civilinės atsakomybės, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis (toliau visos kartu – Draudimo sutartys). Tačiau Draudimo sutartys galiojo trumpiau nei iki statybos užbaigimo akto pasirašymo. Todėl, veikdama visų Partnerių interesais ir siekdama efektyvaus Projekto vykdymo bei apmokėjimo už atliktus darbus gavimo, vadovaudamasi JVS 3.12 punktu, ieškovė pratęsė Draudimo sutarčių galiojimą papildomiems terminams. Už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovės sumokėta draudimo įmoka yra 25 000,01 Eur didesnė negu anksčiau galiojusios draudimo apsaugos įmoka. Ieškovės teigimu, toks draudimo apsaugos pabrangimas buvo nulemtas atsakovės veiksmų ir jos kaltės, tai patvirtina draudimo brokerio paaiškinimai. Ieškovės Partneriams ir (ar) subrangovams per paskutinį draudimo laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. buvo išmokėtos draudimo išmokos, kurios padidino naujos draudimo apsaugos kainą. Paaiškėjo, kad beveik visa draudimo išmokų suma (95 proc.) buvo išmokėta atsakovei. Taigi, atsakovei tenkanti bendrų išlaidų už sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantijos išėmimą suma yra 125 060,19 Eur, kurią sudaro: 23 750 Eur draudimo įmokos pabrangimo dalis, kuri nulemta atsakovės veiksmų; 70 846,29 Eur draudimo įmoka; 30 463,90 Eur draudimo įmoka, kuri atsakovei priskirtina kaip bendrų ieškovės ir atsakovės nuostolių padalijimas.

6.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriame nurodė, kad ieškovė po ieškinio pateikimo nagrinėjamoje byloje visų Partnerių naudai užsakė draudimus, sumokėdama 248 146,89 Eur. Atsakovei tenkanti papildomų bendrų išlaidų dalis yra 106 455,02 Eur. Atsakovė 2022 m. spalio 27 d. raštu atsisakė sumokėti nurodytą sumą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 256 166,35 Eur už atsakovei tenkančią bendrų jungtinės veiklos išlaidų dalį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 9 731,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė trišalę JVS, siekdami dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti Projektą. Projekto atsakingu partneriu buvo paskirtas trečiasis asmuo. JVS 3.16 punkto sąlyga jungtinės veiklos dalyviai sutarė, kad „Visas kitas išlaidas, susijusias su šiam pirkimo objektui išduotais ir Perkančiajai organizacijai pateiktais draudimais, garantijomis ir (ar) laidavimais, Partneriai įsipareigoja Atsakingajam partneriui kompensuoti proporcingai savo atliekamų darbų daliai, tačiau tik tuo atveju, jei tokios išlaidos yra aiškiai iš anksto raštu suderintos su Partneriais iki jų patyrimo. Jei Atsakingas partneris iš anksto nesuderina išlaidų, partneriai neprivalo jų kompensuoti Atsakingajam partneriui jokia dalimi“.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po įvykusio viešojo pirkimo, jungtinės veikos dalyviai 2018 m. birželio 1 d. su Perkančiąja organizacija sudarė Rangos sutartį Projekto darbams įgyvendinti. Vykdant Rangos sutartį atsakingai partnerei LUAB „HIDROSTATYBA“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl 2019 m. lapkričio 20 d. jungtinės veiklos dalyviai sudarė trišalį susitarimą Nr. 5 prie JVS, kuriuo pakeitė atsakingą partnerę iš LUAB „HIDROSTATYBA“ į ieškovę. 2019 m. lapkričio 22 d. jungtinės veiklos dalyviai sudarė kitą susitarimą Nr. 6 prie JVS, kurio 3 punkto sąlyga sutarė, kad LUAB „HIDROSTATYBA“ Užsakovui pateikti draudimai (statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas) bus keičiami naujais, ieškovės lėšomis Užsakovui išduodamais draudimais.

10.       Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančio 2022 m. sausio 6 d. rašto turinio nustatė, kad ieškovė iškėlė reikalavimą atsakovei sumokėti 149 711 Eur už ieškovės patirtas draudimo ir garantijų išlaidas, susidariusias už bendro projekto vykdymą. Ieškovė dėl tokio reikalavimo pareiškė ieškinį teisme bei padidino ieškinio reikalavimus, iš viso prašydama priteisti iš atsakovės 256 166,35 Eur nuostoliams atlyginti.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo ir garantijos išlaidų atlyginimo pagal sudarytos JVS sąlygas ir vėlesnius sudarytus jungtinės veiklos partnerių susitarimus.

12.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių teisinių santykių bei išanalizavęs JVS 3.16 punkto sąlygą, padarė išvadą, kad pagal šią sutarties sąlygą Partneriai visas išlaidas, susijusias su pirkimo objektui išduotais ir Perkančiajai organizacijai pateiktais draudimais, garantijomis ir laidavimais, buvo įsipareigoję kompensuoti proporcingai savo daliai tik tokiais atvejais, kai tokios išlaidos yra iš anksto raštu suderintos su Partneriais iki jų patyrimo. Teismas taip pat konstatavo, kad analizuojama nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė atvejį, kada Partneriai neprivalo kompensuoti atsakingam partneriui tokių išlaidų nustatydami sąlygą, jei atsakingas partneris iš anksto tokių išlaidų nesuderina. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė su kitais Partneriais nesuderino draudimo išlaidų, todėl padarė išvadą, jog atsakovei pagal Partnerių sutarties sąlygą neatsiranda pareiga mokėti ieškovei darbų garantijų ir draudimo išlaidų.

13.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad pagal 2019 m. lapkričio 22 d. jungtinės veiklos dalyvių sudaryto kito susitarimo Nr. 6 prie JVS 3 punkto sąlygą ieškovė įsipareigojo, jog LUAB „HIDROSTATYBA“ Užsakovui pateikti draudimai (statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas) bus keičiami tik ieškovės lėšomis. Kadangi pastarasis susitarimas nėra ginčijamas, jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Teismas iš 2019 m. lapkričio 22 d. susitarimo Nr. 6 prie JVS turinio taip pat nustatė, kad Partneriai tarpusavio susitarimu susitarė pakeisti atsakingą partnerę iš LUAB „HIDROSTATYBA“ į ieškovę; nuo šio susitarimo pasirašymo dienos atsakinga partnere paskirta ieškovė, suteikiant jai visas jungtinės veiklos dalyvių sutartyje nustatytas teises ir pareigas; naujai paskirta atsakinga partnerė ieškovė perima LUAB „HIDROSTATYBA“ įsipareigojimus ir teises Perkančiosios organizacijos bei atsakovės atžvilgiu; jungtinės veiklos dalyviai susitarimo 2 punkte detalizavo, kad ieškovė perima ne tik atsakingos partnerės, bet ir kitas LUAB „HIDROSTATYBA“ teises ir pareigas Užsakovo bei atsakovės atžvilgiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad tokiu būdu yra papildomai patvirtinama, jog ieškovė pati prisiėmė LUAB „HIDROSTATYBA“ tenkančias išlaidų dalis už Projekte suteiktas garantijas ir draudimą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Taip pat ieškovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Ieškovės teigimu, nežiūrint to, kad JVS 3.16 punkte buvo nustatyta, jog išlaidos turi būti suderintos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.972 straipsnio 4 dalis aiškiai patvirtina, kad partneris gali reikalauti tų išlaidų, kurios patirtos saugant kitų partnerių interesus, net ir tuo atveju, kai viršija jam suteiktus įgaliojimus. JVS 3.16 punktas buvo sudarytas tam, kad būtų išvengta CK 6.972 straipsnio 4 dalies taikymo.

14.2.                      Ieškovė sandorius sudarė siekdama apsaugoti kitų Partnerių interesus. Rangovas turėjo pareigą pagal Rangos sutartį užtikrinti draudimų ir garantijų galiojimą iki Rangos sutarties pabaigos. Dėl ieškovės užsakytų draudimų ir garantijų būtent atsakovė gavo daugiausiai draudimo išmokų. Šią aplinkybę byloje patvirtina draudimo brokerio paaiškinimai. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į jungtinės veiklos santykių esmę.

14.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad JVS 3.16 punkto taikymas buvo objektyviai neįmanomas, kadangi atsakovė apskritai neigė savo pareigą padengti dalį draudimų ir garantijų išlaidų. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistas vienas iš fundamentaliųjų teisės principų, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria).

14.4.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai prieštarauja imperatyviai CK 6.974 straipsnio 2 daliai, patvirtinančiai, kad 2019 m. lapkričio 22 d. jungtinės veiklos Partnerių susitarimas Nr. 6 prie JVS negalėjo būti aiškinamas kaip atleidžiantis atsakovę bei LUAB „HIDROSTATYBA“ nuo bendrų išlaidų padengimo. Nurodyto susitarimo tikslas buvo skirtas išspręsti tuo metu galiojusių draudimų ir garantijų pakeitimo klausimą.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat atsakovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame išsamiai išdėstė ginčui aktualias faktines aplinkybes, įvertino ginčo esmei reikšmingus įrodymus, pateikė ginčo teisinį kvalifikavimą, išnagrinėjo visus ieškovės keltus reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tik nesutikimu su pačiu teismo sprendimo rezultatu ir atliktu ginčo faktinių aplinkybių vertinimu. Apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais ir nepagrįstais ieškovės samprotavimais bei su ginčo esme nesusijusiais argumentais.

15.2.                      Atsakovė neturi pareigos kompensuoti ieškovės prašomų draudimo ir garantijų išlaidų, kadangi ieškovė nesuderino ir negavo atsakovės pritarimo dėl jų. JVS 3.16 punktas imperatyviai įpareigojo ieškovę bet kokias Projekte patiriamas išlaidas iš anksto suderinti su kitais Partneriais, tačiau ieškovė to nepadarė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji objektyviai negalėjo įvykdyti JVS 3.16 punkto. Tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pateikusi objektyvų ir racionalų pasiūlymą dėl draudimo ir garantijų išlaidų bei teisinį pagrindą, kuriuo remiantis atsakovė turėtų pareigą apmokėti tokias išlaidas, atsakovė būtų davusi savo sutikimą. Atsakovės 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2021 d. balandžio 29 d. raštai taip pat nepatvirtina pastarosios aplinkybės. Net ir tuo atveju, jei ieškovė iš tikrųjų susidūrė su JVS 3.16 punkto vykdymo pasunkėjimu, tai ieškovei nesudarė pagrindo savavališkai nesilaikyti JVS 3.16 punkto ir nederinti garantijų bei draudimo išlaidų su atsakove.

15.3.                      Iš Projekto pasitraukus LUAB „HIDROSTATYBA“, ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. susitarimu Nr. 6 prie JVS visas draudimo išlaidas įsipareigojo dengti savo lėšomis. Ieškovė iš atsakovės nepagrįstai reikalauja priteisti 231 515,21 Eur už draudimo sutarčių pratęsimą (naujų sutarčių sudarymą). Ieškovė apeliaciniame skunde 2019 m. lapkričio 22 d. susitarimo Nr. 6 prie JVS taikymo neginčija, taigi, pati ieškovė netiesiogiai sutinka su teismo išvadomis.

15.4.                      LUAB „HIDROSTATYBA“ tenkančią draudimo bei garantijų išlaidų dalį, jeigu tokia egzistuotų, privalėtų padengti išimtinai tik ieškovė. Tai, kad ieškovė perima LUAB „HIDROSTATYBA“ priskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 20 d. neatliktų darbų vykdymą Projekte, patvirtina 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo Nr. 5 prie JVS 3 punktas. Minėto susitarimo 2 punktu taip pat susitarta, kad ieškovė perima LUAB „HIDROSTATYBA“ teises ir pareigas tiek Užsakovo, tiek atsakovės atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtina ir įsiteisėję teismų sprendimai civilinėse bylose, kuriose dalyvavo ieškovė ir atsakovė. Tuo atveju, jeigu ieškovė mano, kad ji atliko mokėjimus už LUAB „HIDROSTATYBA“, ji tokių mokėjimų turėtų reikalauti šios bendrovės bankroto byloje.

15.5.                      Papildomos garantijos Nr. 21-000351 išėmimas ir dalies draudimo sutarčių sudarymas (pratęsimas) buvo nulemtas pačios ieškovės kaltės. Ieškovė ieškinyje teigė, kad ji, pasibaigus garantijos galiojimui, turėjo išimti naują garantiją, taip pat pratęsti (sudaryti naujas) dalį draudimo sutarčių Projekto darbams, pratęsti atitinkamus draudimo polisus. Tačiau to, atsakovės nuomone, nebūtų reikėję daryti, jeigu ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigas Projekte. Atsakovė paaiškina, kad 2021 m. gruodžio 29 d. išduotoje FIDIC inžinieriaus pažymoje nurodyta, jog projekto darbai buvo užbaigti iki 2021 m. birželio 9 d. Tai reiškia, kad visas Projekto statybų procesas galėjo būti užbaigtas jau 2021 m. birželio 9 d., tačiau dėl ieškovės kaltės, o būtent, dėl išpildomosios dokumentacijos trūkumo, darbo projekto tikslinimų, darbų pakeitimo aktų neparengimo laiku, buvo uždelsta formaliai užbaigti Projekto statybų procesą. Atsakovė net keturis kartus kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti, kodėl Projekto statybų procesas nėra formaliai užbaigtas, tačiau nei į vieną iš šių paklausimų ieškovė neatsakė.

15.6.                      Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės deklaruojamas išaugusias draudimo kainas Projekte. Ieškovė savo poziciją dėl galbūt patirtų didesnių draudimo išlaidų grindžia draudimo brokerio elektroniniu laišku. Nurodytas asmuo bendradarbiauja su ieškove, jis yra šališkas bei suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi. Aplinkybė, kad atsakovei Projekto metu buvo išmokėta draudimo išmoka, objektyviai negalėjo būti veiksnys, nulemtas atsakovės, ir padidinęs draudimo kainą, kadangi draudiminiai įvykiai, kurių pagrindu buvo išmokėtos ieškovės minimos išmokos, nebuvo nulemti atsakovės.

15.7.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja CK 6.972 straipsnio 4 daliai. Nurodytoje CK nuostatoje yra nustatyta bendroji taisyklė, kad partneris, viršijęs savo įgaliojimus arba visų partnerių vardu sudaręs jiems naudingą sandorį, gali reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš kitų partnerių. Tačiau JVS 3.16 punktas nustato specialią taisyklę, saistančią Partnerius, kad jeigu atsakingas partneris (šiuo atveju – ieškovė) iš anksto nesuderina draudimo, garantijų išlaidų, Partneriai (šiuo atveju – atsakovė) neprivalo jų kompensuoti. Atitinkamai, ir 2019 m. lapkričio 22 d. susitarimu Nr. 6 prie JVS ieškovė įsipareigojo, kad, iš Projekto pasitraukus LUAB „HIDROSTATYBA“, draudimo išlaidas Projekte dengs būtent ieškovė. Be to, 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu Nr. 5 prie JVS ieškovė įgijo teisę gauti LUAB „HIDROSTATYBA“ pelną už jos darbus. Taigi, ginčo teisiniai santykiai yra aiškiai sureglamentuoti net trimis konkrečiais susitarimais.

15.8.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja CK 6.972 straipsnio 2 daliai, kadangi jokie susitarimai, kaip tą nustato CK 6.972 straipsnio 2 dalis, nebuvo sudaryti. Tokiu susitarimu nelaikytinas nei JVS 3.16 punktas, nei 2019 m. lapkričio 22 d. susitarimas Nr. 6 prie JVS.

16.       Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19.       Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė trišalę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, siekdami dalyvauti, o vėliau – ir įvykdyti Projektą. Šio Projekto atsakingu partneriu buvo paskirtas trečiasis asmuo. JVS 3.16 punkto sąlyga jungtinės veiklos dalyviai sutarė, kad „Visas kitas išlaidas, susijusias su šiam pirkimo objektui išduotais ir Perkančiajai organizacijai pateiktais draudimais, garantijomis ir (ar) laidavimais, Partneriai įsipareigoja Atsakingajam partneriui kompensuoti proporcingai savo atliekamų darbų daliai, tačiau tik tuo atveju, jei tokios išlaidos yra aiškiai iš anksto raštu suderintos su Partneriais iki jų patyrimo. Jei Atsakingas partneris iš anksto nesuderina išlaidų, partneriai neprivalo jų kompensuoti Atsakingajam partneriui jokia dalimi“.

20.       Partneriai 2018 m. birželio 1 d. su Užsakovu sudarė Rangos sutartį, skirtą Projekto darbams įgyvendinti. Vykdant jungtinės veiklos dalyvių sudarytą Rangos sutartį, atsakingai partnerei LUAB „HIDROSTATYBA“ Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1447-538/2019 buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Dėl to 2019 m. lapkričio 20 d. tarp visų Partnerių buvo pasirašytas susitarimas Nr. 5 prie JVS, pagal kurio 2 punktą ieškovė vietoje LUAB „HIDROSTATYBA“ tapo jungtinės veiklos atsakingąja partnere ir perėmė visas atsakingojo partnerio teises bei pareigas prieš Užsakovą.

21.       Jungtinės veiklos dalyviai 2019 m. lapkričio 22 d. sudarė susitarimą Nr. 6 prie JVS, kurio 3 punktu sutarė, kad LUAB „HIDROSTATYBA“ Užsakovui pateikti draudimai (statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas) bus keičiami naujais atsakingos partnerės (ieškovės) lėšomis Užsakovui išduodamais draudimais.

22.       Ieškovė 2022 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti 149 711 Eur už ieškovės patirtas draudimo ir garantijų išlaidas, susidariusias už bendro Projekto vykdymą, tačiau atsakovė 2022 m. vasario 17 d. raštu nurodė, kad neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtų draudimo ir garantijų išlaidų.

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, prašė priteisti iš atsakovės 256 166,35 Eur nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai pritaikius CK 6.972 straipsnio 4 dalies ir 6.974 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis pagrįstai nustatė, kad išlaidos draudimams ir garantijoms, skirtoms užtikrinti su Užsakovu sudarytos Rangos sutarties vykdymą, yra laikytinos ieškovės prievole.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti patirtas išlaidas

24.       CK šeštosios knygos LI skyriaus normos reglamentuoja materialiuosius jungtinės veiklos santykius. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

25.       CK 6.972 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad partneris, visų partnerių vardu sudaręs sandorį viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba visų partnerių interesais sudaręs sandorį savo vardu, turi teisę reikalauti iš kitų partnerių atlyginti savo padarytas išlaidas, jeigu įrodo, kad tie sandoriai buvo būtini norint apsaugoti kitų partnerių interesus. Partneriai, dėl tokių sandorių patyrę nuostolių, turi teisę reikalauti, kad partneris, sudaręs sandorius, šiuos nuostolius atlygintų. Taigi, nurodytoje teisės normoje, tiek, kiek ji susijusi su nagrinėjamo ginčo apimtimi, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti, kad partneris, visų partnerių interesais sudaręs sandorį savo vardu, turi teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš kitų partnerių.

26.       Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019 išaiškino, kad jungtinės veiklos sutartyje šalys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų išlaidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp šalių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos.

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė JVS, siekdami dalyvauti, o vėliau – ir įvykdyti Projektą. Ieškovė JVS 3.16 punkto sąlygą (žr. plačiau šios nutarties 19 punktą) aiškina kaip prieštaraujančią CK 6.972 straipsnio 4 daliai. Ieškovės teigimu, atsakovas privalo atlyginti jos patirtas išlaidas draudimams ir garantijoms apmokėti, kadangi ji turėjo pareigą užtikrinti draudimų ir garantijų galiojimą iki Rangos sutarties pabaigos. Atsakovė nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais, kadangi JVS 3.16 punktas nustato specialią taisyklę, saistančią Partnerius, kurios pritaikymas atleidžia atsakovę nuo pareigos sumokėti ieškovės patirtas išlaidas dėl užsakytų draudimų bei garantijų, t. y. jei atsakingas partneris iš anksto nesuderina išlaidų, Partneriai neprivalo jų kompensuoti atsakingam partneriui jokia dalimi.

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jungtinės veiklos teisinių santykių aiškinimui ir jų kvalifikavimui taikytinos teismų praktikoje suformuluotos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 34 punktas; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022, 25–26 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.       Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).

30.       Lingvistiškai aiškinant JVS 3.16 punkto nuostatas, darytina išvada, kad šiuo punktu Partneriai susitarė, jog atsakingo partnerio patirtos išlaidos dėl draudimo, garantijų ir (ar) laidavimo, kurios iš anksto nebuvo suderintos su partneriais iki jų patyrimo, neatlyginamos. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, analizuojama nuostata jungtinės veiklos sutarties partneriai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė atvejį, kada jie neprivalo kompensuoti atsakingam partneriui tokių išlaidų. JVS 3.16 punkto nuostata taip pat reiškia ir tai, kad dėl paties atsakingo partnerio veiksmų (derinimo ar nederinimo) ir kitų partnerių pritarimo ar nepritarimo atsakingam partneriui kyla atitinkamos teisinės pasekmės.

31.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas yra bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2010; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Siekiant užtikrinti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus JVS 3.16 punkte ir buvo įtvirtinta sąlyga išlaidoms dėl draudimo, garantijų ir (ar) laidavimo atlyginti, t. y. tokių išlaidų suderinimas raštu. Sulyginus CK 6.972 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą su JVS 3.16 punkte įtvirtintomis sąlygomis matyti, kad JVS 3.16 punkto sąlyga nepaneigia CK 6.972 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, o detalizuoja, kada atsakingam asmeniui yra atlyginamos išlaidos dėl draudimo, garantijų ir (ar) laidavimo. Net ir tuo atveju, jeigu atsakingas partneris yra kreipęsis į kitus partnerius dėl išlaidų draudimams, garantijoms ir (ar) laidavimui atlyginimo, tačiau nustačius, kad šios išlaidos neužtikrina bendrų jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesų ir bendro jų tikslo, tokios išlaidos būtų neatlyginamos ne tik pagal JVS 3.16 punktą, bet ir pagal CK 6.972 straipsnio 4 dalį. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad JVS 3.16 punkto nuostatos negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje kaip prieštaraujančios CK įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Ieškovė apeliaciniame skunde JVS 3.16 punkto ir CK 6.972 straipsnio 4 dalies nuostatas interpretuoja sau naudingu būdu, tačiau jos teiginius paneigia aiškios ir nedviprasmiškos JVS 3.16 punkto lingvistinės formuluotės.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Esant sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o jei šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

33.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė raštu su atsakove nesuderino draudimo ir garantijų išlaidų iki jų patyrimo. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad suderinti išlaidų draudimams ir garantijoms su atsakove buvo neįmanoma, laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiančiais JVS 3.16 punkte įtvirtintos sąlygos ieškovei laikymosi. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad atsakovei pagal paminėtą sutarties sąlygą neatsiranda pareiga ieškovei sumokėti darbų garantijų ir draudimo išlaidų.

34.       Kita vertus, pagal 2019 m. lapkričio 22 d. jungtinės veiklos dalyvių sudarytą susitarimą Nr. 6 prie JVS ir šio susitarimo 3 punkto sąlygą ieškovė buvo įsipareigojusi, kad trečiojo asmens Užsakovui pateikti draudimai (statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimas) bus keičiami tik ieškovės lėšomis. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nurodytu susitarimu sulygtas atsakovės atleidimas nuo išlaidų draudimams ir garantijoms įsigyti prieštarauja CK 6.974 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja.

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2019 m. lapkričio 22 d. jungtinės veiklos dalyvių sudarytas susitarimas Nr. 6 prie JVS negali būti vertinamas kaip susitarimas, kuris yra apibrėžtas CK 6.974 straipsnio 2 dalyje. Iš nurodyto trišalio susitarimo turinio nustatyta, kad ieškovė šiuo susitarimu prisiima tenkančių išlaidų dalis už Projekte suteiktas garantijas ir draudimą vietoje trečiojo asmens. Minėtame susitarime, priešingai nei įrodinėja ieškovė, šalys nesusitarė, kad atsakovė yra visiškai atleidžiama nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo.

36.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad JVS 3.12 punktu Partneriai susitarė, jog atsakingasis partneris visų Partnerių vardu išima, gauna visas reikalingas garantijas, draudimus, laidavimo raštus ir teikia juos Perkančiajai organizacijai. JVS 3.23 punktu Partneriai susitarė, kad kiekvienas iš Partnerių apmokės tas išlaidas ir padengs savarankiškai ir asmeniškai tuos nuostolius, kurie atsiras ar bus susiję su atitinkamo Partnerio įsipareigotais atlikti darbais pagal JVS ir pirkimo sutartį. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ne kartą buvo konstatuota, kad ieškovė perėmė visus trečiojo asmens, kaip atsakingo partnerio, įsipareigojimus ir teises Užsakovo bei atsakovės atžvilgiu, įskaitant ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės bei trečiojo asmens sudarytų dvišalių susitarimų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-891-567/2022). Taigi, iš aptartų JVS nuostatų bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad ieškovė, prisiėmusi trečiojo asmens įsipareigojimus, susijusius su darbų atlikimu, prisiėmė trečiajam asmeniui tenkančias išlaidų dalis už Projekte suteiktas garantijas ir draudimą.

37.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei JVS ir šalių sudaryto 2019 m. lapkričio 22 d. susitarimo Nr. 6 prie JVS pagrindu nekyla pareiga apmokėti ieškovės patirtų 256 166,35 Eur draudimo ir garantijų išlaidų. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su prašomų priteisti draudimo ir garantijų išlaidų dydžiais, nevertinami, nes jie neturėtų teisinės reikšmės procesinei bylos baigčiai apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas byloje nagrinėjamiems klausimams reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 9 377,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2024-09-021 bei mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje detalizuojama, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas ir jo pateikimas teismui.

41.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamoje byloje taikytini tokie vidutinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai: už 2023 m. IV ketvirtį – 2 110,30 Eur, už 2024 m. II ketvirtį – 2 196,40 Eur.

42.       Prašomos priteisti 9 377,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo viršija maksimalų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą rekomenduojamą dydį (1,3 x 2 110,3 Eur = 2 743,39 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 8.17 punkte nustatytą rekomenduojamą dydį (0,1 x 2 196,4 Eur = 219,64 Eur) už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu. Taigi, nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažinamos priteisiant 2 963,03 Eur (2 743,39 Eur + 219,64 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) iš ieškovės Estijos bendrovės „Leonhard Weiss OÜ“ (juridinio asmens kodas 12083348) 2 963,03 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir tris centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Jadvyga Mardosevič

                                                        Tomas Venckus