Civilinė byla Nr. e2S-1121-601/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6550-429/2023 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technikas“ dėl leidimo be bendraturčio sutikimo formuoti žemės sklypą, tretieji asmenys – G. D., V. M., L. Š., B. Š., E. M., R. M., R. M., V. S., L. S., R. J., R. P., G. N., G. M., G. L., J. L., K. Č., Kauno miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. S. 2023 m. vasario 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama: 1) leisti žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą vykdyti pagal R. M. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Technikas“ pritarimo / sutikimo; 2) pripažinti A. S. teisę be UAB „Technikas“ sutikimo inicijuoti pagal R. M. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoto žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimą, žemės sklypo ribų ženklinimą, žemės sklypo plano rengimą bei visus kitus veiksmus, reikalingus naujam žemės sklypui suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 3) priteisti iš UAB „Technikas“ A. S. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 29 d. 13.15 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, esančiuose Kaune, Kęstučio g. 29. Tačiau į šį posėdį neatvyko nei ieškovė, nei jos atstovė advokatė Diana Višinskienė. Parengiamajame posėdyje dalyvavęs atsakovės UAB „Technikas“ atstovas advokatas Aris Damušis prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės A. S. ieškinį atsakovei UAB „Technikas“ dėl leidimo be bendraturčio sutikimo formuoti žemės sklypą. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės A. S. 393,26 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės UAB „Technikas“ naudai ir 232,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

4.       Teismas sprendė, kad ieškovės atstovė advokatė Diana Višinskienė pagrįstai prašė atidėti parengiamąjį posėdį dėl jos užimtumo mediacijoje, kuri paskirta 2023 m. gegužės 29 d. 14 val., t. y. teismas pripažino svarbia priežastimi ieškovės atstovės neatvykimą į parengiamąjį posėdį. Tačiau, anot teismo, pati ieškovė į parengiamąjį posėdį neatvyko be svarbių ir pateisinančių priežasčių. Teismas nurodė, kad ieškovės neatvykimo priežastys nežinomos, o tai, kad jos atstovė advokatė dalyvauja mediacijos procese su kitomis šalimis, negali būti pagrindu pačiai ieškovei nevykti į parengiamąjį posėdį.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė A. S. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6550-429/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliantė taip pat prašo nušalinti teisėją Vidą Jegorovienę nuo civilinės bylos Nr. e2-6550-429/2023 nagrinėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę vesti bylą per atstovą, nors tokią teisę jai laiduoja galiojantys teisės aktai. Juolab, kad ieškovės dalyvavimas parengiamajame posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, jai tiesiogiai net nebuvo siunčiamas teismo šaukimas;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės atstovės prašyme atidėti parengiamąjį posėdį nurodytas priežastis svarbiomis, šio prašymo iš esmės neišsprendė (nei tenkino, nei atmetė). Negana to, šio prašymo kontekste teismas nesielgė nešališkai ir operatyviai, t. y. ieškovės atstovei prašymą atidėti paskirtą posėdį dėl jos užimtumo atstovaujant kito kliento interesus mediacijos procese pateikus vos per 4 darbo dienas nuo parengiamojo posėdžio datos paskyrimo, teismas dar 2023 m. gegužės 4 d. galėjo jį išspręsti, jį patenkindamas ir paskirdamas kitą, visiems proceso dalyviams priimtiną parengiamojo posėdžio datą, tačiau vietoje to, teismas tiesiog paliko ieškinį nenagrinėtu;

1.3.                        Pripažinus ieškovės atskirąjį skundą pagrįstu, pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė, priėmusi skundžiamą nutartį, turėtų būti nušalinta nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, kaip išreiškusi savo prielankumą atsakovės pusei, aktyviai siekdama priversti atsakovės atstovą prašyti palikti ieškinį nenagrinėtu. Juolab, kad ieškovei kelia abejonių ir teisėjos kompetencija – ji netinkamai vadovavo procesui parengiamajame posėdyje (išklausiusi proceso dalyvių nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant ieškovei, pradėjo bylos nagrinėjimą parengiamajame posėdyje, klausinėjo šalių apie kitą civilinę bylą, t. y. nagrinėjo bylą, o vėliau pakartotinai sprendė jau išnagrinėtą klausimą ir pakartotinai šešis kartus klausė proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje nedalyvaujant ieškovei); neišsprendė ieškovės atstovės pareikšto prašymo atidėti parengiamąjį posėdį;  parengiamąjį posėdį vedė nesant duomenų apie šaukimų įteikimą tretiesiems asmenims B. Š., V. S., K. Č. ir R. J..

6.       Atsakovė UAB „Technikas“ Kauno apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6550-429/2023 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

2.1.                        Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių duomenų apie ieškovės neatvykimą į 2023 m. gegužės 29 d. 13.15 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, neturėjo jokios galimybės nustatyti, ar ieškovės neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastys yra svarbios, neturėjo galimybės ieškovės paklausti bei išklausyti jos nuomonės ir paaiškinimų, ar ji yra pajėgi byloje pati (be savo atstovės) atstovauti savo interesus, o taip pat neturėjo galimybės paklausti, ar ieškovė dar pageidauja atlikti kokius nors papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus (pvz., pateikti papildomus duomenis, ir pan.). Esant nurodytai situacijai bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintai teismo ir proceso šalių pareigai rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu;

2.2.                        Nors teismo šaukimas į 2023 m. gegužės 29 d. 13.15 val. parengiamąjį teismo posėdį šiuo atveju per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo siunčiamas tik ieškovės atstovei, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovė būtų neinformavusi pačios ieškovės apie teismo posėdžio datą ir laiką, taip pat apie tai, jog į nurodytą teismo posėdį atstovė negalės atvykti. Juolab, kad Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, kad advokatas privalo, klientui prašant, informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

8.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė į parengiamąjį posėdį neatvyko be svarbių ir pateisinančių priežasčių, todėl atsakovės atstovui prašant, yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliantė tvirtina, kad ji yra pasinaudojusi teise bylą vesti per savo atstovę, kurios nedalyvavimo parengiamajame posėdyje priežastis teismas pripažino svarbiomis, t. y. šiuo atveju teismas negalėjo palikti ieškinį nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

10.       Pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taip pat CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

11.       Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).

12.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 29 d. 13.15 val., tačiau jau 2023 m. gegužės 3 d. ieškovės atstovė advokatė Diana Višinskienė pateikė prašymą atidėti paskirtą parengiamąjį posėdį dėl savo užimtumo tuo pačiu laiku mediacijos procese. Teisėja 2023 m. gegužės 4 d. rezoliucija nutarė prašymą prijungti prie bylos, o jo pagrįstumą spręsti posėdžio metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėdamas realią galimybę iš anksto suderinti su proceso dalyviais kitą jiems tinkamą datą, to nepadarė.

13.       Negana to, teismas nors ir pripažino, kad ieškovės atstovės nedalyvavimo parengiamajme posėdyje priežastis yra svarbi, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atstovės nedalyvavimas parengiamajame posėdyje, negali būti pagrindu pačiai ieškovei nevykti į parengiamąjį posėdį. Šiame kontekste akcentuotina, kad ieškovės teisė pasitelkti profesionalius teisininkus numatyta įstatyme – pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti byloje atstovą. Tai reiškia, kad ieškovė, pasinaudojusi teise vesti bylą per atstovę, nesant pripažinto ieškovės dalyvavimo parengiamajame posėdyje būtinu, neprivalėjo pati asmeniškai dalyvauti posėdyje; bylos vedimą ji 2023 m. sausio 30 d. sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo delegavo advokatei Dianai Višinskienei.

14.       Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog ieškovė, neatvykdama į parengiamąjį posėdį, veikė prieš greitą ir teisingą procesą, piktnaudžiavo jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat, jog nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuota bylos baigtimi. Priešingai, kaip matyti iš ieškovės pozicijos, ji yra suinteresuota bylos išnagrinėjimu, o tai reiškia, kad norėdama apginti savo galimai pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą. Ieškovei iš naujo kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai užsitęs bylos nagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti veiksmus, kurie šioje byloje jau atlikti, t. y. išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims, pareikšti atsiliepimai į ieškinį, tokiu būdu atitinkamai didinamos ir proceso dalyvių bei teismo išlaidos, laiko sąnaudos. Tai nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis).

15.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių ieškovei taikymas, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

16.       Ieškovė atskirajame skunde taip pat prašo, pripažinus jos atskirąjį skundą pagrįstu, išspręsti pirmosios instancijos teismo teisėjos Vidos Jegorovienės, priėmusios skundžiamą nutartį, nušalinimo klausimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, 

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas