Civilinė byla Nr. e2-183-910/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria patenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ prašymas dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo ir patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Čia Market“ pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir bendrovė) iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore  paskyrė UAB „Lideres“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.

2.       Teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis.

3.       Nemokumo administratorė UAB „Lideres“ pateikė teismui prašymą patikslinti bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių reikalavimų sąrašą: 1)  kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus hipoteka užtikrintą reikalavimą sumažinti iki 635 817,88 Eur, nes šiam hipotekos kreditoriui 2024 m. lapkričio 3 d. atlyginta 100 000 Eur reikalavimo dalis; 2) į antros eilės kreditorių sąrašą įrašyti kreditorę UAB „Čia Market“ su 52 890,26 Eur reikalavimu, kuris grindžiamas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024.

4.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Čia Market“ pateikė teismui prašymą pripažinti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 UAB „Čia Market“ priteistas 51 625,78 Eur depozitas turi būti grąžintas iš bankrutuojančios bendrovės lėšų, netvirtinant finansinio reikalavimo, ir patvirtinti antrąja eile tenkinamą 1 264,46 Eur finansinį reikalavimą dėl palūkanų. Tokį prašymą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2009, Nr. 3K-3-369-421/2015 ir Nr. e3K-3-134-611/2023. Teismui netenkinus nurodyto prašymo, patvirtinti antrąja eile tenkinamą 51 625,78 Eur skolos ir 1 264,46 Eur palūkanų finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi patenkino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo: sumažino kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus hipoteka užtikrintą reikalavimą iki 635 817,88 Eur; kreditorės UAB „Čia Market“ pareiškimą patenkino iš dalies: įrašė kreditorę UAB „Čia Market“ su 52 890,26 Eur finansiniu reikalavimu į antrosios eilės kreditorių sąrašą ir bendrovės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą išdėstė nauja redakcija.

6.       Teismas, susipažinęs su kreditorės UAB „Čia Market“ nurodyta kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2009, Nr. 3K-3-369-421/2015 ir Nr. e3K-3-134-611/2023, nustatė, kad ji yra suformuota bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

7.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 kreditorei UAB „Čia Market“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisė 51 625,78 Eur negrąžintą depozitą. Teismas pripažino, kad UAB „Čia Market“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomos sutarčių 6.5 papunkčiuose numatytas depozitas gali būti vertinamas kaip šalių sutartyje nustatytas, bet įstatymuose neįtvirtintas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Pagal abiejų nuomos sutarčių 6.5 papunkčių sąlygas pareiškėja depozitą turėjo sumokėti į tą pačią BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ banko sąskaitą, į kurią buvo mokamas ir nuomos mokestis. Teismas nurodė, kad šiuo būdu buvo užtikrintos UAB „Čia Market“, kaip nuomininkės, prievolės bankrutuojančiai bendrovei, kaip nuomotojai, ir padarė išvadą, jog UAB „Čia Market“, kaip kreditorė, nei pagal JANĮ, nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas neturi pirmenybės teisės kitų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių atžvilgiu.

8.       Teismas pažymėjo, kad nei pagal nuomos sutarčių sąlygas, nei pagal CK normas, reglamentuojančias bendrąsias nuomos sutarčių ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sąlygas, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos sumokėtą depozitą vertinti ne kaip prievolę, o tik kaip civilinių teisinių santykių objektą pagal CK 1.100 straipsnio apibrėžtį. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorei UAB „Čia Market“ 51 625,78 Eur turi būti grąžinami iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų, netvirtinant jos finansinio reikalavimo.

9.       Teismas nurodė, kad, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 nustatė, jog pareiškėjos sumokėtas depozitas nebuvo panaudotas nuomos sutarčių nustatyta tvarka, tačiau tokia teismo išvada nereiškia, kad bankrutuojanti bendrovė depozito nepanaudojo kitiems tikslams ar kita, negu sutartyje nustatyta, tvarka, ir visa suma dar yra jos sąskaitoje. Toje byloje pati bankrutuojanti bendrovė nurodė, kad pagal nuomos sutartis atsakovės sumokėtas depozitas buvo panaudotas dengiant atsakovės 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. laikotarpio įsipareigojimus. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad toks depozito panaudojimas neatitiko nuomos sutarčių 6.5.1–6.5.2 papunkčiuose nustatytų sąlygų, ši aplinkybė taip pat reiškia, jog bankrutuojanti bendrovė nėra išsaugojusi kaip depozito perduotų lėšų.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė UAB „Rentopa“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur finansinis reikalavimas, ir UAB „Čia Market“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskirti nagrinėti atskiroje byloje, kurią sustabdyti, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-85-357/2024 pagal BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pagal 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl patalpų Panevėžyje, Nemuno g. 29, nuomos (toliau – sutartis1) ir 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl patalpų Šiauliuose, Gvazdikų takas 1, nuomos (toliau – sutartis2) nuomininkės UAB „Čia Market“ sumokėtą 52 890,26 Eur depozitą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisėtai panaudojo dar iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo dengdama UAB „Čia Market“ įsipareigojimus pagal sutartį1 ir sutartį2 už naujus laikotarpius nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 nuomos mokestis iš UAB „Čia Market“ bendrovei priteistas tik už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

10.2.                      Apeliantės žiniomis, bendrovė dėl nuomos mokesčio pagal sutartį2 už papildomą laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. (nuskaičiuotas dviejų mėnesių depozitas pagal sutartį2) iki 2021 m. birželio 19 d. ir dėl nuomos mokesčio pagal sutartį1 už papildomą laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. (nuskaičiuotas dviejų mėnesių depozitas pagal sutartį) iki 2026 m. priteisimo iš UAB „Čia Market“ yra padavusi naują ieškinį, kuris nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-85-357/2024. Nurodytoje civilinėje byloje bendrovė neprašo priteisti iš UAB „Čia Market“ nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., nes laikosi nuoseklios pozicijos, kad už šį laikotarpį nuomos mokestį yra pasidengusi iš UAB „Čia Market“ pagal sutartį1 ir sutartį2 sumokėto 52 890,26 Eur depozito. Šis įskaitymas nėra nuginčytas, yra galiojantis ir sukuria šalims teisines pasekmes. Nurodytoje Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje bus atsakyta, ar UAB „Čia Market“ sumokėtas depozitas bus įtrauktas į jau sumokėtą nuomos mokestį ir šio mokesčio teismas nepriteis bendrovei, ar visgi teismas priteis bendrovei visą nuomos mokestį, taip pat ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. bei nurodys bendrovei grąžinti UAB „Čia Market“ sumokėtą depozitą.

10.3.                      Dėl išdėstytų aplinkybių UAB „Čia Market“ pareiškimas patvirtinti jos finansinį reikalavimą turi būti išskirtas ir nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą būtų pagrindas sustabdyti tol, kol Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-85-357/2024 galutiniu sprendimu išspręs bendrovės ieškinį UAB „Čia Market“ .

2.                      BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė UAB „Lideres“ atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Kreditorės UAB „Čia Market“ 51 625,78 Eur depozito bei 1 264,48 Eur palūkanų priteisimo klausimas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis). Taigi kreditorė turi pagrįstą ir teisėtą 52 890,26 Eur reikalavimo teisę į bendrovę. Tačiau Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1439-803/2025 bus nagrinėjamas klausimas, ar kreditorės UAB „Čia Market“ 51 625,78 Eur depozitas laikytinas finansiniu reikalavimu, ar vis tik BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi pareigą 51 625,78 Eur depozitą grąžinti UAB „Čia Market“ kaip einamąjį mokėjimą iš turimų lėšų.

11.2.                      Nėra pagrindo sustabdyti kreditorės UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą tol, kol bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-46-357/2025, nes kreditorės 51 625,78 Eur depozito klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

3.                      Kreditorė UAB „Čia Market“ atsiliepimu į apeliantės (kreditorės) UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą prašo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, nes Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtino kreditorės UAB „Čia Market“ 51 625,78 Eur finansinį reikalavimą, ir išskyrė šį klausimą nagrinėti atskiroje civilinėje byloje Nr. eB2-1439-803/2025. Nepanaikinta nutarties dalis yra dėl kreditorės UAB „Čia Market“ 1 264,48 Eur finansinio reikalavimo, kurį sudaro palūkanos. Atskirasis skundas galėtų būti nagrinėjamas tik dėl nepanaikintos nutarties dalies, t. y. dėl 1 264,48 Eur finansinio reikalavimo.

12.2.                      Atskirojo skundo teiginys, kad kreditorės UAB „Čia Market“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas negali būti sprendžiamas tol, kol neišnagrinėta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-46-357/2025, yra nepagrįstas, nes UAB „Čia Market“ reikalavimo teisė dėl 51 625,78 Eur yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4.                      Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

5.                      Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ar atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6.                      Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria į BUAB  „Nekilnojamojo turto valdymas“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įrašyta kreditorė UAB „Čia Market“ su 52 890,26 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens nemokumo byloje tvirtinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

7.                      Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“; ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.

8.                      Teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis.

9.                      Bendrovės nemokumo administratorė 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui prašymą patikslinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių reikalavimų sąrašą ir į jį įrašyti kreditorę UAB „Čia Market“ su 52 890,26 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu (51 625,78 Eur tenkintinu pirmuoju etapu ir 1 264,48 Eur tenkintinu antruoju etapu), kuris grindžiamas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 (2024 m. lapkričio 15 d. reg. Nr. DOK-39944).

10.                      Kreditorė UAB „Čia Market“ 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui prašymą pripažinti, kad 51 625,78 Eur depozitas turi būti grąžintas iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų, netvirtinant finansinio reikalavimo, ir patvirtinti tik 1 264,46 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą, kurį sudaro įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos palūkanos už laiku negrąžintą 51 625,78 Eur depozitą; teismui netenkinus pirmojo prašymo, patvirtinti UAB „Čia Market“ 51 625,78 Eur skolos ir 1 264,46 Eur palūkanų finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje (2024 m. lapkričio 21 d. reg. Nr. DOK-40807).

11.                      Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-189-856/2023 ir iš ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovei UAB „Čia Market“ priteisė 51 625,78 Eur negrąžintą depozitą, 1 264,48 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (52 890,26 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme (2021 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 14 686,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios atlyginamos iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimui skirtų lėšų. 

12.                      Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo patikslintas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašas, į jį įrašyta kreditorė UAB „Čia Market“ su 52 890,26 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu.

13.                      Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 19 d. gautas kreditorės UAB „Čia Market“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria 51 625,78 Eur depozitas patvirtintas kaip antrosios eilės finansinis reikalavimas, ir priimti naują nutartį, nustatant, kad 51 625,78 Eur depozitas turi būti grąžintas iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų.

14.                      Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi, įvertinęs kreditorės UAB „Čia Market“ atskirojo skundo argumentus, iš dalies sutiko su atskiruoju skundu, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta kreditorės UAB „Čia Market“ finansinio reikalavimo dalis dėl 51 625,78 Eur depozito, ir kreditorės UAB „Čia Market“ prašymą dėl 51 625,78 Eur depozito grąžinimo iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų išskyrė nagrinėti atskiroje byloje.

15.                      Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gruodžio 19 d. taip pat buvo gautas kreditorės UAB „Rentopa“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur finansinis reikalavimas, šios kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskirti nagrinėti atskiroje byloje ir bylą sustabdyti, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-85-357/2024 pagal BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Čia Market“.

16.                      Kreditorės UAB „Rentopa“ atskirasis skundas 2024 m. gruodžio 20 d. teisėjo rezoliucija priimtas, nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į skundą pateikti. Suėjus atsiliepimų padavimo terminui, byla su kreditorės UAB „Rentopa“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur finansinis reikalavimas, atsiųsta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dėl teismo nutarties dalies, kuria bendrovės bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apskundimo         

17.                      JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

18.                      Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

19.                      Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022, kt.).

20.                      Nemokumo administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Kita vertus, neginčijamiems reikalavimams patvirtinti netaikomos tokios taisyklės, kokiomis vadovaujamasi nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Atsižvelgdamas į neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo specifiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, kai skundžiama nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

21.                      Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorė (apeliantė) UAB „Rentopa“ padavė atskirąjį skundą dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtinto bendrovės nemokumo administratorės neginčyto kreditorės UAB „Čia Market“ finansinio reikalavimo. Vadovaujantis pirmiau aptartais teismų praktikos išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, gavęs bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriaus atskirąjį skundą dėl ne ginčo tvarka patvirtinto kito kreditoriaus finansinio reikalavimo, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėjo pats pasinaikinti nutarties dalį dėl patvirtinto kreditorės UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur finansinio reikalavimo, šio reikalavimo patvirtinimo klausimą išskirti į atskirą bylą ir iškeltą ginčą dėl kreditorės UAB „Čia Market“ finansinio reikalavimo pagrįstumo išnagrinėti iš esmės. 

23.                      Tačiau šiuo atveju susiklosčiusios situacijos ypatumas yra tas, kad kreditorės UAB „Čia Market“ finansinis reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje skundžiama nutarties dalimi buvo patvirtintas kaip grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024, kuria UAB „Čia Market“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteistas 51 625,78 Eur negrąžintas depozitas ir 1 264,48 Eur kompensuojamosios palūkanos. Taigi atskirasis skundas buvo paduotas dėl UAB „Čia Market“ finansinio reikalavimo, kuris pagal šios nutarties 30 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus priskirtinas pirmajai kreditorių reikalavimų grupei.      

24.                      Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjami tik ginčai dėl antrosios ir trečiosios grupių kreditorių reikalavimų pagrįstumo, t. y. dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 50 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 30 punktas).

25.                      Teisės doktrinoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jeigu kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Dėl to pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Kavalnė S., Norkus R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2011, p. 160).

26.                      CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 30 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022 31 punktas).

27.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas ir šio sprendimo res judicata galia nėra tapačios sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). CPK 18 straipsnyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti jokie asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584-378/2015). Taigi, kitaip nei įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia, kuri taikoma byloje dalyvavusiems asmenims, teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, tarp jų – ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

28.                      Kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, kreditoriui bankroto procese suteikta teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuri yra susijusi tiek su asmeniniu skundą teikiančio kreditoriaus interesu, tiek ir su viešojo intereso bankroto procese užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 31 punktas). Tačiau šios kreditoriaus teisės įgyvendinimas negali pažeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principo, kuris visa apimtimi taikomas ir bankroto procese, taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

29.                      Vadovaudamasi aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu grindžiamą kreditoriaus finansinį reikalavimą patvirtina netikrindamas jo pagrįstumo, remdamasis tiek teismo sprendimo res judicata galia, tiek teismo sprendimo visuotinio privalomumo principu. Teismo nutartis, kuria finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 18 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokio aiškinimo laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022, 37–42 punktai).

30.                      Jau nurodyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalimi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur finansinis reikalavimas, grindžiamas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo peržiūrėta kasacine tvarka ir palikta nepakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-1075/2024 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

31.                      Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-189-856/2023, kurioje priimtas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimas buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024, nėra pareikšto prašymo atnaujinti procesą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad nėra paneigtas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 pripažintas ir šios nutarties pagrindu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur finansinis reikalavimas.

32.                      Kreditorė UAB „Rentopa“ atskirajame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtintu kreditorės UAB „Čia Market“ 52 890,26 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu motyvuoja tuo, kad šis reikalavimas yra kildinamas iš UAB „Čia Market“ pagal dvi nuomos sutartis bendrovei sumokėto depozito, kurio bendrovė neva neišskaitė iš priteisto nuomos mokesčio. Pasak kreditorės UAB „Rentopa“, išnagrinėtoje civilinėje byloje nuomos mokestis bendrovei iš UAB „Čia Market“ priteistas tik už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. 2020 m. gruodžio 31 d., o Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-46-357/2025 (buvęs Nr. e2-85-357/2024) dėl nuomos mokesčio už kitą laikotarpį ir bendrovė iš UAB „Čia Market“ nereikalauja nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., nes laikosi pozicijos, kad UAB „Čia Market“ pagal sutartį1 ir sutartį2 sumokėtą depozitą bendrovė dar iki bankroto bylos pradėjimo įskaitė, t. y. panaudojo dengdama UAB „Čia Market“ įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d.

33.                      Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 turiniu, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-46-357/2025 (buvęs Nr. e2-85-357/2024) ginčo šalių pateiktais procesiniais dokumentais (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pažymi, kad kreditorė UAB „Rentopa“ atskiruoju skundu dėl 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies kelia ginčą dėl UAB „Čia Market“ pagal sutartį1 ir sutartį2 sumokėto bendrovei 51 625,78 Eur depozito panaudojimo (įskaitymo), tačiau šis ginčas jau išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024.

34.                      Nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ rėmėsi tuo, kad atsakovės UAB „Čia Market“ pagal nuomos sutartis sumokėtas 51 625,78 Eur depozitas buvo panaudotas atsakovės įsipareigojimams už 2021 m. sausio 1 d. –2021 m. vasario 28 d. laikotarpį padengti, t. y. rėmėsi argumentu, kurį nurodo kreditorė UAB „Rentopa“ atskirajame skunde, kvestionuodama UAB „Čia Market“ reikalavimą dėl 51 625,78 Eur depozito. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 šį ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ argumentą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavo, kad ieškovė jai atsakovės sumokėto depozito faktiškai neįskaitė ir nepanaudojo nuomos sutarčių nustatyta tvarka – byloje nepateiktas tokį vienašališkai ieškovės atliktą veiksmą patvirtinantis pareiškimas; be to, nebuvo pagrindo atsakovės UAB „Čia Market“ sumokėtą depozitą įskaityti dengiant jos įsipareigojimus už 2021 m. sausio 1 d. –2021 m. vasario 28 d. laikotarpį, nes tokia depozito panaudojimo galimybė neatitinka nuomos sutarčių 6.5.1–6.5.2 papunkčių sąlygų, pagal kurias depozitas galėtų būti panaudotas pagal eiliškumą vykdytinoms atsakovės prievolėms ieškovei padengti, t. y. paeiliui negautoms pajamoms nuo nuomos sutarčių nutraukimo momento 2020 m. balandžio 1 d. dengti; reikalavimas dėl negautų pajamų per laikotarpį nuo nuomos sutarčių nutraukimo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-85-357/2024), todėl pagal nuomos sutarčių sąlygas depozitas negalėtų būti naudojamas atsakovės neįvykdytiems įsipareigojimams per vėlesnį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. padengti. Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas iš ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakovei UAB „Čia Market“ priteisė 51 625,78 Eur negrąžintą depozitą ir 1 264,48 Eur kompensuojamąsias palūkanas už vėlavimą grąžinti depozitą (žr. nutarties 74–79 punktus).

35.                      Įvertinus įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 turinį, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorė UAB „Rentopa“, pažeisdama įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), atskiruoju skundu siekia inicijuoti ginčą dėl kreditorės UAB „Čia Market“ reikalavimo, kurio pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36.                      Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Rentopa“ atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), nustatęs, jog šiuo skundu kvestionuojamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu patvirtintas finansinis reikalavimas, atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti, nes siekiama apskųsti 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalis negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 18 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas, pradėtas pagal UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

37.                      Nutraukus apeliacinį procesą, UAB „Rentopa“ grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 87 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Čia Market“ 52 890,26 Eur finansinis reikalavimas, nutraukti.

Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Rentopa“, juridinio asmens kodas 305825760, 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 19 d. per Perlo terminalą.

Teisėjai                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                     Laima Ribokaitė

                                                                     Žilvinas Terebeiza