Administracinė byla Nr. N18-1639/2007
Procesinio sprendimo kategorija 27
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos Trakų skyriaus pareigūnas A. Š. 2007 m. sausio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „Omnė“ (toliau – ir Įmonė) direktorius A. Š. su J. J. susitarė, kad J. J. dirbs UAB „Omnė“ pardavimų ir marketingo vadovu ir leido jam dirbti nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d., tačiau su J. J. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV teritorinis skyrius). Tuo A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnį ir 98 straipsnio 1 ir 3 dalis. A. Š. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalį.
II.
Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 1000 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė padarius teisės pažeidimą, kuriuo jis kaltinamas, įrodyta liudytojų J. J. , A. Ž. , I. Š. , T. V. , V. S. , G. S. , A. T. , V. B. parodymais, iš dalies pažeidėjo A. Š. paaiškinimais, PVM sąskaita – faktūra, serija POZ, Nr. 002786, kasos pajamų orderiu, serija POZ, Nr. 0000060, darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortele Nr. 15 ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas A. Š. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, remdamasis ATPK 301 straipsniu, skyrė pažeidėjui mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.
III.
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarimą. Apeliantas nurodo, kad pažeidimo nepadarė, kadangi J. J. nedirbo jo vadovaujamoje UAB „Omnė“. Apeliantas paaiškino, kad J. J. yra UAB „Omnė“ akcininko A. Ž. giminaitis, J. J. 2006 m. rugpjūčio 20 d. buvo atvykęs į UAB „Omnė“, nes norėjo įsidarbinti Įmonėje pardavimo vadybininku, su juo buvo aptartos būsimo darbo sąlygos ir paties J. J. prašymu jam buvo leista kelias dienas „apsižiūrėti“ Įmonėje ir susipažinti su darbu. Apeliantas ne kartą prašė J. J. pateikti socialinio draudimo pažymėjimą, atsinešti pasą, diplomą tam, kad būtų galima sudaryti darbo sutartį, bet J. J. vis vengė tai padaryti. J. J. ateidavo į UAB „Omnė“, bet realiai nieko nedirbo, tik išgerdavo kavos ir dingdavo maždaug savaitę. J. J. mobilųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį bei pinigų davė UAB „Omnė“ akcininkas A. Ž. ; pinigus A. Ž. davė ne kaip atlyginimą už darbą, o paskolino. Apeliantas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo davęs nurodymo A. Ž. duoti J. J. šiuos daiktus bei mokėti jam pinigus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos Trakų skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai išsprendė bylą, visapusiškai išnagrinėjo surinktus faktinius duomenis, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė tinkamą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei padarė pagrįstas išvadas, kurių dėl kurių teisingumo apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla.
Nelegalaus darbo apibrėžimas pateiktas DK 98 straipsnyje. Pagal šį straipsnį nelegaliu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Liudytojas J. J. ir A. Ž. , iš dalies ir pats pažeidėjas parodė, kad A. Š. bei A. Ž. susitarė su J. J. dėl darbo sutarties sąlygų: dėl darbo užmokesčio, dėl darbo funkcijų, pareigų. Iš liudytojų I. Š. , T. V. , V. S. parodymų nustatyta, kad J. J. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. būdavo UAB „Omnė“ patalpose, duodavo nurodymus darbuotojams, dirbo darbą paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai. Tai, kad J. J. atliko darbo funkcijas, patvirtina ir kiti įrodymai: iš PVM sąskaitos – faktūros, serija POZ, Nr. 002786, kasos pajamų orderio, serija POZ, Nr. 0000060, liudytojo J. J. parodymų matyti, kad J. J. užsakė iš UAB „Pozicija“ Įmonei 5000 vnt. lipdukų, kuriuos atsiėmė 2006 m. spalio 5 d.; tai, kad lipdukų užsakymas buvo atliekamas UAB „Omnė“ akcininko ir direktoriaus pavaduotojo A. Ž. sutikimu, patvirtino pats A. Ž. . Iš liudytojo J. J. parodymų, UAB „Vildaiva ir Ko“ gamybos direktoriaus pavaduotojo R. P. rašytinio liudijimo nustatyta, kad J. J. užsakė iš UAB „Vildaiva ir Ko“ pagaminti Įmonei stiklo paketų; tai, kad stiklo paketų užsakymas buvo atliekamas UAB „Omnė“ akcininko ir direktoriaus pavaduotojo A. Ž. sutikimu, patvirtino pats A. Ž. . Iš liudytojų A. T. , V. B. parodymų nustatyta, kad atvykus į UAB „Omnė“ užsakyti langų, jie buvo nukreipti į J. J. , kuris vėliau atvyko į jų namus atlikti langų matavimų. Be to, iš darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės Nr. 15 matyti, kad J. J. buvo išduotas nešiojamasis kompiuteris; tokia kortelė gali būti pildoma tik pradėjus darbuotojui dirbti. Iš liudytojų A. Ž. , G. S. parodymų, A. Š. paaiškinimų nustatyta, kad jie laikotarpiu, kuriuo dirbo J. J. , jam perdavė pinigų; neįtikinami yra liudytojų paaiškinimai, kad šiuos pinigus jie J. J. davė ne kaip darbo užmokestį, o kaip paskolą. Prieš tai išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tarp J. J. ir UAB „Omnė“ susiklostę santykiai turėjo darbo sutarties požymių: J. J. dirbo UAB „Omnė“ atstovams ir jam susitarus, jis dirbo tam tikros funkcijos darbą, dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirbo atlygintinai.
Nors liudytojas A. Ž. ir pažeidėjas A. Š. teigė, kad J. J. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2006 m. lapkričio 20 d. nedirbo UAB „Omnė“, o tik buvo Įmonėje norėdamas „apsižiūrėti“ Įmonėje ir susipažinti su darbu, tokie paaiškinimai nėra įtikinami ir yra atmestini. Visų pirma J. J. išbuvo Įmonėje ilgą laikotarpį, kuris yra akivaizdžiai per ilgas „apsižiūrėti“ Įmonėje ir susipažinti su darbu. Be to, pagal DK 105 straipsnio 1 dalį darbuotojui siekiant nustatyti, ar darbas jam yra tinkamas, sudarant darbo sutartį darbuotojo pageidavimu gali būti sulygstamas išbandymo terminas; tai darbdavys turėjo žinoti ir leisti J. J. „apsižiūrėti“ Įmonėje tik po darbo sutarties su juo sudarymo.
Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo visų pirma turi būti traukiamas įmonės darbuotojas, kuriam pagal įstatymą, įmonės vidaus dokumentus yra numatyta funkcija įdarbinti darbuotojus. UAB „Omnė“ įstatų 17.4 punkte numatyta, kad tokia funkcija yra priskirta UAB „Omnė“ direktoriui A. Š. . Pažymėtina, kad nors A. Š. nurodė, kad J. J. dėl darbo daugiau bendravo su A. Ž. , tačiau iš A. Š. paaiškinimų nustatyta, jog A. Š. žinojo, kad J. J. atvyksta į Įmonę ir būna joje nustatytu darbo laiku, kad jis užsakė prekes iš UAB „Vildaiva ir Ko“, kad A. Ž. davė J. J. Įmonės mobilųjį telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį, kad buvo pildyta J. J. darbuotojo kortelė. Taigi net paties A. Š. paaiškinimai yra pakankami patvirtinti, kad jis žinojo, jog tarp J. J. ir UAB „Omnė“ buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, bet neįforminti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šių santykių rašytine darbo sutartimi neįformino, apie juos nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, nors turėjo tai padaryti.
Apeliantui paskirta nuobauda, nesant apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nėra per griežta, neproporcinga apelianto padarytam pažeidimui, neviršija ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
A. Š. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė
Virgilijus Valančius