Administracinė byla Nr. eI-273-257/2018

                  Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01247-2017-0

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 22.2; 22.3;

55.1.1; 55.1.3; 57.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei ir advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,

atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Juriui Petreikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl administracijos direktoriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja J. J., atstovaujama advokatės Gitanos Gudaitės, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymą „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimo J. J. ir jos kvalifikacijos tobulinimo Nr. A?-332P“; 2) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl trečios kvalifikacinės klasės skyrimo; 3) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją atlikti pakartotinį pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos vertinimą; 4) priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovės paaiškino, jog J. J. dirba Raseinių rajono savivaldybės administracijoje (toliau – ir Atsakovas arba Savivaldybė) Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore. 2017 m. liepos 18 d. buvo atliktas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas vertinimo komisijoje, kuri pareiškėjos veiklą įvertino patenkinamai, pasiūlė pareiškėjos tiesioginiam vadovui suteikti pareiškėjai nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. 2017 m. liepos 25 d. Savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimo J. J. ir jos kvalifikacijos tobulinimo“, kuriuo nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. suteikė pareiškėjai trečią kvalifikacinę klasę (vietoje turėtos antros). Įsakymas yra neteisėtas, žemesnė kvalifikacinė klasė suteikta nepagrįstai, tarnybinės veiklos vertinimas atliktas netinkamai, pažeidžiant nustatytą vertinimo tvarką, pareiškėjos tarnybinė veikla nepagrįstai įvertinta tik patenkinamai. Pareiškėjai, kaip ir kitiems Savivaldybės tarnautojams, buvo nurodyta iki 2017 m. sausio 20 d. paruošti ir Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui pateikti užpildytas kvalifikacijos vertinimo anketą bei tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjai Savivaldybės administracijos direktorius nurodė su užpildytais dokumentais atvykti pokalbiui jau 2017 m. sausio 18 d. Pokalbio, kuriame dalyvavo ne tik pareiškėja ir tiesioginis jos vadovas, bet ir administracijos direktoriaus pavaduotojas D. U. bei Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja R. K., metu pareiškėjai buvo išsakytas nepasitenkinimas jos veikla (įvertinimas – nepatenkinamai), tačiau nenurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl priimtas toks tiesioginio vadovo sprendimas. Po pokalbio 2017 m. sausio 20 d., tiesioginiam vadovui suformulavus 2017 m. užduotis, pareiškėja pakoreguotą savo kvalifikacijos vertinimo anketą ir vertinimo išvadą (įvertinimas – gerai) pateikė Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui. Dokumentai buvo pateikti be jokių tiesioginio vadovo komentarų ir pastabų. 2017 m. vasario 9 d. pareiškėjai buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, jog 2017 m. vasario 24 d. vertinimo komisijos posėdyje bus atliekamas jos tarnybinės veiklos vertinimas, pareiškėja su juo susipažino tik 2017 m. vasario 13 d., nes 2017 m. vasario 9–10 d. buvo išvykusi į komandiruotę. Kadangi tuo metu, kai turėjo vykti vertinimo komisijos posėdis, pareiškėja sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, vertinimo komisijoje jos tarnybinė veikla nebuvo vertinama. Apie antrąjį vertinimo komisijos posėdį pareiškėja buvo informuota 2017 m. gegužės 25 d., vertinimas buvo numatytas 2017 m. gegužės 29 d. Pareiškėjai susirgus vertinimas neįvyko. Apie trečiąjį vertinimo komisijos posėdį, kuris buvo numatytas 2017 m. liepos 18 d., pareiškėja buvo informuota 2017 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku. 2017 m. liepos 18 d. įvyko vertinimo komisijos posėdis, kurio metu komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė tiesioginiam vadovui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. 2017 m. liepos 25 d. priimtas įsakymas, kuriuo nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjai nepagrįstai, netinkamai atlikus jos tarnybinės veiklos vertinimą tiek procedūriniu, tiek turinio aspektu suteikta žemesnė trečia kvalifikacinė klasė. Pirma, pareiškėjai tiesioginis vadovas nepateikė jokios kvalifikacijos vertinimo anketos. Administracijos direktorius pareiškėją kvietė pokalbiui, kai dar nebuvo užpildyta ir pateikta kvalifikacijos vertinimo anketa, t. y. pareiškėjai buvo nustatytas terminas pateikti užpildytą vertinimo anketą iki 2017 m. sausio 20 d., o pokalbiui ji buvo kviečiama jau 2017 m. sausio 16 d. Tik argumentavus, jog vertinimo anketa dar neparuošta, pokalbis buvo nukeltas 2017 m. sausio 18 d. Su pareiškėjos vertinimo anketa tiesioginis vadovas nesusipažino ir pokalbio metu, neprašė pateikti šios anketos ir nevertino joje pateiktų duomenų. Taisyklės numato, jog vertinimo pokalbis vyksta tarp tarnautojo ir tiesioginio vadovo, tačiau pareiškėjos tarnybinė veikla jau pirmajame etape buvo vertinama tarsi vertinimo komisijos posėdyje, pasikvietus pašalinius asmenis, kurie taip pat yra ir vertinimo komisijos nariai (dalyvavo administracijos direktoriaus pavaduotojas D. U. bei Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja R. K.). Pokalbio su tiesioginiu vadovu metu nebuvo aptartas nė vienas Taisyklių 9 punkte nurodytas punktas. Vos pradėjus pristatinėti per 2016 m. įvykdytas užduotis pareiškėjai nebuvo leista kalbėti, o tiesiog neargumentuotai reiškiamas tiesioginio vadovo nepasitenkinimas. Nebuvo išanalizuota pareiškėjos užpildyta kvalifikacijos vertinimo anketa ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Nebuvo aptarta pareiškėjos veikla, pasiekti rezultatai vykdant vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Nebuvo suformuluotos ir aptartos pareiškėjos einamųjų metų užduotys (tiesioginis vadovas šias užduotis suformulavo tik 2017 m. sausio 20 d.). Aptariant pareiškėjos karjerą buvo tiesiog pasakyta, jog tiesioginis vadovas jos tarnybinę veiklą vertina nepatenkinamai, tačiau jokie argumentai nebuvo pateikti, tad pareiškėjai liko visiškai neaišku, kuo remiantis atliktas toks vertinimas. Be to, pareiškėjos tiesioginis vadovas nepildė vertinimo išvados. Šią išvadą kartu su kvalifikacijos vertinimo anketa turėjo užpildyti ir tiesioginiam vadovui pateikti pati pareiškėja. Pareiškėja iki pat vertinimo komisijos posėdžio 2017 m. liepos 18 d. nebuvo supažindinta su vertinimo išvada. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki vasario 15 d. mažiausiai keturis kartus žodžiu kreipėsi į Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus specialistus bei skyriaus vedėją, tačiau vertinimo išvados niekas jai nepateikė. Tik raštu 2017 m. liepos 17 d. paprašius, pareiškėjai liepos 18 d. jau vertinimo komisijos posėdžio metu buvo leista 5 minutes susipažinti jos tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir kvalifikacijos vertinimo anketa su tiesioginio vadovo komentarais, o po to iškart pradėtas vertinimo procesas. Kadangi pareiškėja tiesioginiam vadovui vertinimo išvadą pateikė su vertinimu „gerai“, ji iki pat vertinimo komisijos posėdžio nežinojo, kuo remiantis tiesioginis vadovas jos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Toks pažeidimas yra esminis, nes iš pareiškėjos buvo atimta galimybė tinkamai pasiruošti vertinimo komisijos posėdžiui ir pateikti argumentus bei dokumentus, galinčius paneigti tiesioginio vadovo komentarus. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvada taip pat nebuvo užpildyta ir pateikta personalo administravimo tarnybai iki sausio 20 d., kaip nustato Taisyklių 12 punktas. Išvadoje ir vertinimo anketoje tiesioginio vadovo surašyti komentarai leidžia daryti prielaidas, jog ši išvada buvo galutinai užpildyta tik prieš pat vertinimo komisijos posėdį, pareiškėjai paprašius susipažinti su vertinimo išvada. Tiesioginio vadovo komentarai surašyti itin neprofesionaliai, tiesiog paliekant ranka rašytus komentarus šalia pareiškėjos paruošto teksto ar jį išbraukant. Nesutikdamas su tarnautojo nurodytu vertinimo balu, tiesioginis vadovas turi įrašyti atitinkamą komentarą (pagrindimą). Šiuo atveju tiesioginis vadovas jokio motyvuoto pagrindimo, kodėl nesutinka su pareiškėjos pateiktu vertinimu, nepateikė. Įrašyti tik bendro pobūdžio komentarai, kurie nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Faktą, kad vertinimo anketa buvo užpildyta nesilaikant taisyklėse nustatytos tvarkos, patvirtina ir tai, kad išvadoje nurodyta, jog pareiškėjai yra paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda, dėl kurios neteisėtumo pareiškėja yra padavusi skundą teismui, buvo paskirta tik 2017 m. gegužės 10 d. Taigi administracijos direktorius išvadoje komentarus surašė jau po šios datos. Skubotą ir neargumentuotą vertinimo išvados surašymą patvirtina ir tai, jog tiek vertinimo komisijos išvadoje, tiek Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje nurodytas tiesioginio vadovo įvertinimas – nepatenkinamai. Tačiau tiesioginio vadovo pateiktos vertinimo išvados skiltyje „Bendras įvertinimas“ pareiškėja įvertinta ir „patenkinamai“, ir „nepatenkinamai“. Kitose vertinimo išvados skiltyse pareiškėja įvertinta skiriant 2 balus arba užbraukiant antrąjį langelį, kas reiškia, jog pareiškėja vertinama „patenkinamai“. Skiltyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ paliktas ir pareiškėjos savęs įvertinimas „labai gerai“, t. y. 4 balai, ir kartu užbrauktas langelis „patenkinamai“, t. y. 2 balai. Kvalifikacijos vertinimo anketos 8 punkte užbrauktas pareiškėjos pateiktas vertinimas „gerai“, t. y. 3 balai, tačiau nepažymėtas joks kitas įvertinimas. Tokie neatitikimai vertinimo išvadoje leidžia daryti išvadą, jog ji buvo užpildyta iš esmės nevertinant pareiškėjos tarnybinės veiklos, o tiesiog formaliai siekiant pateikti įvertinimą „nepatenkinamai“. Be to, pareiškėja pirmą kartą apie 2017 m. vasario 24 d. įvyksiantį vertinimo komisijos posėdį buvo informuota elektroniniu paštu 2017 m. vasario 9 d., tačiau su šiuo laišku galėjo susipažinti tik 2017 m. vasario 13 d., kadangi vasario 9–10 d. buvo išvykusi į komandiruotę į Latviją. Taigi pareiškėja apie būsimą vertinimą buvo informuota tik prieš aštuonias darbo dienas. Apie trečiąjį vertinimo komisijos posėdį, vyksiantį 2017 m. liepos 18 d., pareiškėja buvo informuota 2017 m. liepos 17 d. elektroniniu laišku. 2017 m. liepos 13 d. buvo parengtas įsakymas, tačiau nuo 2017 m. birželio 12 d. iki liepos 14 d. pareiškėja atostogavo, todėl iki 2017 m. liepos 17 d. apie numatytą veiklos vertinimą nieko nežinojo. Taigi apie būsimą vertinimo komisijos posėdį pareiškėja buvo informuota tik prieš nepilną vieną darbo dieną, pažeidžiant Taisyklių 16 punkte numatytą 10 darbo dienų terminą, todėl pareiškėja negalėjo tinkamai pasiruošti vertinimo komisijos posėdžiui. Atsakovas savo veiksmais grubiai pažeidė taisyklėse nustatytą valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimo tvarką, pažeidimai yra esminiai, kadangi pareiškėjos galimybės tinkamai pasiruošti jos veiklos vertinimui buvo smarkiai apribotos dėl atsakovo kaltės. Be to, Vertinimo komisija neatliko jai priskirtos pareigos patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta. Vertinimo komisija tik formaliai peržiūrėjo tiesioginio vadovo skubotais komentarais papildytą pareiškėjos vertinimo išvadą ir nesigilino, ar pagrįstai ir motyvuotai tiesioginis vadovas pareiškėjos veiklą įvertino nepatenkinamai. Tuo labiau, jog iš tiesioginio vadovo išvados negalima suprasti, ar jis pareiškėjos veiklą vertina nepatenkinamai ar patenkinamai, kadangi pažymėti abiejų reikšmių langeliai. Be to, vertinimo išvadoje prie veiklos rezultatų ir atliktų darbų pagal 2016 m. užduotis 1 punkto pažymėta „užduotis nepilnai įvykdyta”, nors užduotis buvo įvykdyta tinkamai ir netgi viršyta: 2016 m. pareiškėjai buvo suformuota užduotis inicijuoti ir atlikti Raseinių vaikų globos namuose teikiamų socialinės globos paslaugų vaikams, likusiems be tėvų globos (rūpybos), kokybės patikrą, tačiau per 2016 m. buvo atliktos net dvi patikros. Savo poziciją tiesioginis vadovas grindė argumentu, jog minimos patikrų ataskaitos nebuvo pateiktos jam. Tačiau užduotyje nebuvo suformuluotas reikalavimas šias ataskaitas pateikti asmeniškai administracijos direktoriui. Patikrų rezultatai (ataskaitos) bendra tvarka buvo įkeltos į Savivaldybės dokumentų valdymo sistemą, jos yra laisvai prieinamos visiems Atsakovo darbuotojams ir su jomis gali susipažinti visi norintys, taip pat ir administracijos direktorius. Todėl nėra jokio pagrindo vertinti, jog užduotis atlikta nepilnai. Antra, vertinimo išvadoje prie veiklos rezultatų ir atliktų darbų pagal 2016 m. užduotis 4 punkto pažymėta „užduotis neįvykdyta, pati neparengė nei vienos išvados rekomendacijos“. 2016 m. pareiškėjai buvo suformuota užduotis inicijuoti, organizuoti ir atlikti ne mažiau kaip 4 departamento kuruojamų įstaigų veiklos ar kuruojamų veiklos sričių vertinimus (patikras). Tačiau per 2016 m. buvo atlikti net 8 departamento kuruojamų įstaigų veiklos ar kuruojamų veiklos sričių vertinimai (patikros). Taigi užduotis ne tik pilnai įvykdyta, tačiau ir viršyta dvigubai. Tiesioginio vadovo vertinimas argumentuojamas tuo, jog pareiškėja pati neparengė nė vienos išvados ar rekomendacijos. Neaišku, kuo remiantis tiesioginis vadovas padarė tokią išvadą. Pareiškėjos pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, jog departamento direktoriaus pareigybė reikalinga organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių padalinių veiklą, užtikrinti ir atsakyti už departamentui priskirtų funkcijų ir užduočių įgyvendinimą. Analogiška funkcija nustatyta ir 7.5. punkte – organizuoja departamento darbą: paskirsto užduotis departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams bei pavaldžių departamentui skyrių vedėjams, kontroliuoja jų vykdymą ir atsako už departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Būtent šias funkcijas pareiškėja ir vykdė. Patikros rengiamos pareiškėjos pavedimu. Pareiškėjos, kaip departamento direktorės, funkcija yra inicijuoti, koordinuoti, kuruoti, organizuoti, kontroliuoti šių patikrų atlikimą, o ne pačiai rengti pažymas (ataskaitas). Šias funkcijas departamente atlieka atitinkami specialistai. Tačiau pareiškėja aktyviai dalyvauja pačiame rengimo procese, t. y. ne vieną kartą peržiūri parengtas ataskaitas, jas taiso, koreguoja, teikia siūlymus, kadangi pareiškėja yra atsakinga už galutinį rezultatą. Todėl toks tiesioginio vadovo vertinimas yra visiškai nepagrįstas. Be to, pareiškėjos, kaip departamento direktorės, tarnybinės veiklos vertinime turi būti vertinami veiklos rezultatai ir atlikti darbai pagal departamentui suformuotas užduotis, o ne konkrečiai pačios pareiškėjos parengtus dokumentus, kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 2 punkte. Trečia, vertinimo išvadoje prie veiklos rezultatų ir atliktų darbų pagal 2016 m. užduotis 5 punkto pažymėta „užduotis neįvykdyta, nepateikta, kas dalyvavo”. 2016 m. pareiškėjai buvo suformuluota užduotis koordinuoti programos „Erasmus+“ projekto „Sportas – integracijos priemonė“ įgyvendinimą, dalyvauti jo veiklose ir organizuoti Raseinių rajono jaunimo atstovų dalyvavimą projekto veiklose. Dar 2015 m. pareiškėjos iniciatyva buvo parengti ir pateikti visi reikalingi dokumentai paraiškai ir Raseinių rajono savivaldybė tapo projekto partneriu. 2016 m. kovo 19-27 d. Kekavoje Latvijos Respublikoje vyko projekto veiklos, kuriose dalyvavo ir delegacija iš Raseinių rajono. Delegacija buvo suformuota administracijos direktoriaus įsakymu, taigi atsakovui buvo puikiai žinoma, kokia delegacijos sudėtis ir kas konkrečiai dalyvavo projekto veiklose. Visa informacija grįžus iš vizito buvo pateikta Atsakovo internetiniame tinklapyje viešai tokia pat informacija buvo skelbiama ir delegacijos dalyvių (gimnazijų) internetiniuose tinklapiuose. Užduoties esmė yra ne informacijos pateikimas, o tinkamas projekto veiklų įgyvendinimas, papildomų lėšų pritraukimas, gyventojų poreikių tenkinimas, jaunimo motyvavimas, kokybiškų paslaugų teikimas. Argumentas, jog užduotis neįvykdyta, nes nepateikta informacija, kas dalyvavo, yra visiškai nepagrįstas, kadangi visa informacija apie delegacijos dalyvių sudėtį yra žinoma atsakovui, patvirtinta administracijos direktoriaus. Ketvirta, pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo anketoje prie 1 punkto pakomentuota, jog pareiškėja „lyderio savybes panaudoja ne įstaigos ir departamento tikslais”. Pareiškėjai visiškai nesuprantamas ir neaiškus šis administracijos direktoriaus komentaras. Kadangi pareiškėjos vertinimo išvada ir komentarai kvalifikacijos vertinimo anketoje buvo užpildyti tik pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo dieną ir pareiškėjai su jais leista susipažinti tik vertinimo komisijos posėdžio metu, pareiškėjai nebuvo paaiškinta ir pakomentuota plačiau, kodėl jos veikla šiuo aspektu vertinama neigiamai, todėl pareiškėja neturi galimybės argumentuotai paneigti šį komentarą. Penkta, pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo anketoje prie 2 punkto pakomentuota, jog „nesuburia asmenų komandiniam darbui, nėra įgyvendinta jokių teigiamų pokyčių valdymo srityje“. Pažymėtina, jog valdymo pokyčiams įgyvendinti 2016 m. nebuvo sudarytos jokios galimybės. 2015 m. buvo pradėta savivaldybės administracijos reorganizacija, buvo parengti visi reikalingi dokumentai, tačiau, pasikeitus valdančiajai daugumai, 2016 m. pradžioje reorganizacija buvo sustabdyta, o vėliau tarybos sprendimu atšaukta. Taigi esant tokiai situacijai jokių esminių valdymo ar struktūrinių pokyčių tuo laikotarpiu nebuvo galima nei siūlyti, nei daryti. Be to, pareiškėjai 2016 m. nebuvo pavesta konkreti užduotis ruošti ir pateikti pasiūlymus dėl valdymo pokyčių. Valdymo pokyčiai siūlomi ir įgyvendinami, jei tam kiltų poreikis, jei keistųsi teisės aktai, jei departamento specialistų funkcijų pasiskirstymas neužtikrintų efektyvaus darbo, jei pareiškėja, kaip departamento direktorė, matytų, kad tokie pokyčiai yra būtini. Tačiau 2016 m. nekilo poreikis atlikti esminių valdymo pokyčių. Vis tik, siekiant geresnio funkcijų vykdymo, buvo keičiami Švietimo ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus nuostatai ir Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus specialistų pareigybių aprašymai. Taip pat buvo parengti ir aptarti Švietimo ir socialinių reikalų departamento Įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus specialistų pareigybių aprašymai, tačiau dėl politinės situacijos ir valdymo krizės savivaldybėje buvo nuspręsta pokyčių kol kas nedaryti. Taigi pareiškėja teikė pasiūlymus, tačiau vadovybė jų neįgyvendino. Teiginys, jog per 2016 m. nebuvo atlikta jokių teigiamų valdymo pokyčių, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja teikė siūlymus, tačiau ji neturi įgalinimų priimti sprendimų dėl šių pokyčių. Be to, pareiškėjos gebėjimą suburti komandas, žmonių motyvavimą, lyderystės skatinimą, papildomų lėšų pritraukimą demonstruoja pareiškėjos inicijuoti, parengti ir įgyvendinti projektai. Pareiškėjos iniciatyva kasmet sausio 6 d. pradėtas organizuoti renginys visų kuruojamų įstaigų ir struktūrinių padalinių specialistams, kurio metu aptariama ir padėkojama už praėjusių metų darbus. Nuolat organizuojami direktorių pasitarimai, kuriuose suburiamos komandos nukreipiamos bendriems veiklos tikslams įgyvendinti, pateikiama visa aktuali informacija, pateikiamos išsamios konsultacijos, atmintinės ir pan. Šešta, pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo anketoje prie
5 punkto pakomentuota, jog „tiesioginiam vadovui nepateikti jokie dokumentai, kurie pagrįstų vykdytas kuruojamų sričių problemų analizes”. 2016 m. pareiškėjai buvo suformuluota užduotis inicijuoti, organizuoti ir atlikti ne mažiau kaip 4 departamento kuruojamų įstaigų veiklos ar kuruojamų veiklos sričių vertinimus (patikras). 2016 m. buvo atlikti net 8 departamento kuruojamų įstaigų veiklos ar kuruojamų veiklos sričių vertinimai (patikros). Taigi administracijos direktorius vertinimo išvadoje pats pripažįsta, jog patikros ir problemų analizė buvo atliktos. Atlikus tokias patikras yra parengiama pažyma apie patikros, analizės rezultatus, aptariama esama padėtis ir siūlomi problemų sprendimo būdai. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja, departamento direktorė, inicijuoja, organizuoja ir koordinuoja šį procesą ir užtikrina, kad jis būtų įvykdytas. Be šių analizių kiekvienais metais taip pat yra teikiamos departamento veiklos ataskaitos. Švietimo srityje atliekama kasmetinė analizė ir rengiamas leidinys Raseinių rajono savivaldybės 2016 m. švietimo būklės rodikliai ir skelbiamas Savivaldybės tinklapyje. Socialinėje srityje kasmet rengiamas ir savivaldybės taryboje tvirtinamas Socialinių paslaugų planas. Taigi teiginys, jog pareiškėjos tiesioginis vadovas nėra gavęs jokių analizes patvirtinančių dokumentų, yra visiškai nepagrįstas. Septinta, pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo anketoje prie 6 punkto pakomentuota, jog „nepastebėti jokie veiksmai, skatinantys bendradarbiavimą tiek įstaigos viduje, tiek už jos ribų”. Pareiškėja savo veikloje vykdo tiek bendradarbiavimą už įstaigos ribų, tiek įstaigos viduje. Bendradarbiavimas už įstaigos ribų – pareiškėjos iniciatyva ir pastangomis parengti projektai ir vykdomas jų įgyvendinimas:
„Erasmus +“ programos projektas „Sveikatą stiprinančios fizinės veiklos strategijų plėtra ir praktinis įgyvendinimas Europos vietos bendruomenėse“ (DEV HEPA); „Erasmus +“ programos projektas „Sportas kaip integracijos priemonė“ (Sport - as a tool for integration); „Erasmus +“ programos projektas „Kokybiška mokykla“ (Quality school); inicijuotas ir organizuotas neįgaliųjų įstaigų dalyvavimas projekte ir neįgaliųjų teatrų festivalyje „Nuostabusis teatras“. Nepaisant pareiškėjos iniciatyvos tiesioginis vadovas destruktyviais veiksmais trukdo įgyvendinti jau parengtus projektus, piktybiškai ignoruojant pareiškėjos darbą ir indėlį, nušalinant ją nuo projektų vadovo pareigų. Be tarpusavio bendradarbiavimo įstaigos viduje būtų neįmanoma tinkamai vykdyti funkcijų, jis vyksta nuolat kiekvieną dieną kartu rengiant ir derinant su kitais skyriais teisės aktų projektus ir dokumentus, rengiant bendras programas ir projektus bei organizuojant jų įgyvendinimą, dalyvaujant įvairiose darbo grupėse, komisijose, sprendžiant problemines ir konfliktines situacijas ir pan. Pareiškėja pateikia keletą 2016 m. bendradarbiavimo pavyzdžių: 1) suburta tarpinstitucinio bendradarbiavimo darbo grupė siekiant padėti tėvams, auginantiems vaikus su specialiaisiais ugdymo poreikiais; 2) Šiaulių rajono savivaldybės atstovų vizitas, pasidalinimas gerąja patirtimi taikant eksperimentinę Klasės krepšelio metodiką Raseinių rajono savivaldybėje; 3) nakvynės namų steigimo klausimų analizė ir sprendimas; 4) vaikų dienos centro Ariogaloje steigimas; 5) įstaigų paskatinimas dalyvauti Kalėdų labdaros fondo organizuojamoje mugėje ir projekte, gautos papildomos lėšos įstaigos gerbūviui pagerinti (jau antrą kartą). Taigi tiesioginio vadovo komentarai, jog pareiškėja neatlieka jokių veiksmų, susijusių su bendradarbiavimu už įstaigos ribų ir įstaigos viduje, nepagrįsti jokiomis faktinėmis pareiškėjos tarnybinės veiklos aplinkybėmis. Aštunta, pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo anketoje prie 7 punkto pakomentuota, jog „nepateikti konkretūs pasiūlymai formuojant įstaigos strategiją ir tikslus”. Švietimo ir socialinių reikalų departamentas, kuriam vadovauja pareiškėja, kuruoja keturias strateginiame plane numatytas ir patvirtintas programas. Pareiškėja yra strateginio planavimo grupės narė. Pareiškėjos funkcijos apima programų inicijavimą, koordinavimą, jų rengimo organizavimą ir jų įgyvendinimą. Dirbant darbo grupėje yra teikiami siūlymai, pristatomos būtinos priemonės, joms įgyvendinti reikalingas finansavimas. Pareiškėja visuomet dalyvauja svarstant kuruojamų įstaigų biudžeto projektus bei biudžeto įgyvendinimo būklę, stebi situaciją, analizuoja, teikia siūlymus dėl įstaigų reorganizavimo, analizuoja kuruojamų švietimo įstaigų strateginius planus, juos taiso, konsultuoja įstaigas, derina ir savo įsakymu tvirtina juos, kaip reglamentuoja Švietimo įstatymas. Taigi, komentarai, jog pareiškėja nedalyvauja ir neteikia pasiūlymų formuojant strategiją ir tikslus, vėlgi nepagrįsti jokiomis faktinėmis pareiškėjos tarnybinės veiklos aplinkybėmis. Devinta, pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo anketoje prie 8 punkto pakomentuota, jog „nepateikta nei vieno pasiūlymo kaip mažinti administracinę naštą departamento vykdomų funkcijų srityje”. Pareiškėja yra Raseinių rajono savivaldybės komisijos administracinės naštos mažinimo priemonėms parengti ir jų įgyvendinimui organizuoti narė. Ši komisija teikė siūlymus, kurie buvo įtraukti į Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. TS-26 patvirtintą Raseinių rajono savivaldybės 2016-2018 m. strateginį veiklos planą. Vienos iš šiame plane numatytų administracinės naštos mažinimo priemonių vykdytojų paskirtas būtent pareiškėjos vadovaujamas Socialinės paramos skyrius. Taigi teiginys, jog pareiškėja neteikė jokių siūlymų administracinės naštos mažinimui, nėra pagrįstas, kadangi ji dalyvavo komisijos, kuri skirta būtent šiam klausimui, veikloje ir formavo galimas priemones, be to, nei pareiškėjos pareigybės aprašyme, nei jos 2016 m. užduotyse nebuvo suformuluota tokio reikalavimo. Pasikeitus pareiškėjos tiesioginiam vadovui, pareiškėja 2017 m. nebuvo pakviesta nė į vieną šios komisijos posėdį. Be to, pareiškėjos vertinimą administracijos direktorius grindė jai tik 2017 m. paskirta tarnybine nuobauda, kuri yra apskųsta teismui. Nors tuo momentu, kai tiesioginis vadovas pateikė pareiškėjai savo sprendimą jos veiklą už 2016 m. įvertinti nepatenkinamai, t. y. 2017 m. sausio 18 d. pokalbio metu, ši tarnybinė nuobauda ne tik nebuvo paskirta, bet pareiškėjai dar net nebuvo pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjai 2017 m. gegužės 10 d. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, su kuria pareiškėja nesutinka ir jos skyrimą yra apskundusi Šiaulių apygardos teismui (administracinė byla Nr. eI-1565-394/2017). 2017 m. liepos 17 d. pareiškėjai skirta antra tarnybinė nuobauda – papeikimas, kurią pareiškėja taip pat apskundė Šiaulių apygardos teismui (administracinė byla Nr. eI-1910-394/2017). Pareiškėja dėl darbo užmokesčio nepriemokos nurodė, kad pareiškėjai nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. suteikus trečią kvalifikacinę klasę vietoje turėtos antros kvalifikacinės klasės, atitinkamai sumažėjo ir jos darbo užmokestis, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23, 25 straipsnius, t. y. nepagrįstai susidarė darbo užmokesčio nepriemoka – 15 procentų nuo pareiginės algos kiekvieną mėnesį, kurią teismo prašo įpareigoti atsakovą išmokėti.

Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, jog atmestini pareiškėjos argumentai dėl to, kad ji per vėlai sužinojo apie numatomą jos veiklos vertinimą, todėl nespėjo tinkamai pasirengti. Pati pareiškėja skunde pripažįsta, kad jai dar 2017 m. vasario 9 d. buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriuo ji informuota apie tai, kad 2017 m. vasario 24 d. numatoma atlikti jos tarnybinės veiklos vertinimą. Tačiau pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo atliktas iki 2017 m. liepos 18 d., kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėja arba turėjo nedarbingumą, arba buvo kasmetinėse atostogose, ir šias aplinkybes pareiškėja taip pat pripažįsta savo skunde. Taigi, pareiškėja apie planuojamą kasmetinį jos tarnybinės veiklos vertinimą žinojo nuo 2017 m. vasario mėn., apie neatliktą tarnybinės veiklos vertinimą pareiškėjai buvo žodžiu primenama prieš suteikiant kasmetines atostogas, o tai reiškia, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo laikas buvo derinamas geranoriškai atsižvelgiant pirmiausia į pareiškėjos poreikius, todėl teigti, kad pareiškėjai nepakako laiko pasiruošti tarnybinės veiklos vertinimui, yra nepagrįsta ir nesąžininga. Be to, ir pati pareiškėja 2017 m. liepos 18 d. Komisijos posėdyje neprašė daryti pertraukos ar atidėti jos tarnybinės veiklos vertinimą, kas patvirtina, kad pareiškėja buvo tinkamai susipažinusi su jos tiesioginio vadovo vertinimu. Be to, pareiškėja yra Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorė, todėl jai, kaip padalinio vadovei, yra keliami didesni reikalavimai, nei eiliniam valstybės tarnautojui. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pareiškėjos pareigybės aprašyme jai nustatytas funkcijas, atliekant pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą buvo vertinama ne tik tai, ar pareiškėja per 2016 m. (formaliai) atliko jai suformuluotas užduotis, tačiau taip pat buvo vertinamos ir pareiškėjos asmeninės, socialinės, iniciatyvumo ir kūrybingumo, komunikavimo kompetencijos – jas patenkinamai įvertino tiek pareiškėjos tiesioginis vadovas, tiek ir Komisija, o toks vertinimas turėjo įtakos ir bendram pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimui. Be to, atliekant pareiškėjos veiklos vertinimą, buvo nustatyta, kad kai kurias užduotis, kurios pareiškėjai nustatytos 2016 metams, pareiškėja atliko netinkamai arba jas atliko tik iš dalies. Pavyzdžiui, pareiškėjai buvo pavesta per 2016 m. inicijuoti, organizuoti ir atlikti ne mažiau kaip 4 jos vadovaujamo departamento kuruojamų įstaigų veiklos ar kuruojamų veiklos sričių vertinimus (patikras) ir po kiekvieno vertinimo vertintų įstaigų vadovams bei tiesioginiam vadovui (t. y. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui) pateikti ataskaitą, išvadas ir rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo. Tačiau iki pareiškėjos veiklos vertinimo dienos (t. y. 2017 m. liepos 18 d.) pareiškėja tiesioginiam vadovui ataskaitų, išvadų ir rekomendacijų dėl vertintų įstaigų veiklos tobulinimo nepateikė. Atmestini pareiškėjos skundo argumentai dėl atsakovo atstovo (Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus) neva diskriminacinio elgesio pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji yra apskundusi atsakovo atstovo jos atžvilgiu priimtus sprendimus, jokiu būdu nepatvirtina, kad atsakovas ar jo atstovas kaip nors diskriminuoja pareiškėją lyginant ją su kitais darbuotojais. Aplinkybė, jog atsakovo atstovo, kaip pareiškėjos tiesioginio vadovo, požiūris į pareiškėjos pareigų atlikimą galimai nesutampa su pačios pareiškėjos požiūriu, nesudaro pagrindo teiginiams apie tariamai diskriminacinį pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą.

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A2-332P „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimo J. J. ir jos kvalifikacijos tobulinimo Nr. A?-332P“ teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų išvestinių reikalavimų, tarp kurių – prašymas įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą bei išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl trečios kvalifikacinės klasės skyrimo. Ginčijamas įsakymas priimtas atlikus kasmetinį pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore – karjeros valstybės tarnautoja. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A2-332P „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimo J. J. ir jos kvalifikacijos tobulinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), įgyvendindamas 2017 m. liepos 18 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. (10.20) VTV-14, suteikė pareiškėjai, turinčiai antrą kvalifikacinę klasę, nuosekliai žemesnę (trečią) kvalifikacinę klasę nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., taip pat pasiūlė pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją pagal pareiškėjos 2017 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados priede (Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas kvalifikacijos vertinimo anketoje) nurodytas veiklos sritis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ, redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) bei jo nuostatas detalizuojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Byloje nustatyta, jog vykdant pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos 2016 metais vertinimą, pareiškėja 2018 m. sausio 18 d. užpildė Karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketą. Šią vertinimo anketą po pokalbio su pareiškėja (2018 m. sausio 18 d.) užpildė ir jos tiesioginis vadovas administracijos direktorius, atitinkamoje grafoje įrašydamas savo komentarus. Pareiškėja 2017 m. sausio 20 d. susipažino su jai suformuluotomis 2017 m. užduotimis. Iš byloje esančios 2017 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados (toliau – ir Vertinimo išvada), pareiškėjos skundo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėja surašė minėtą vertinimo išvadą, o ją gerokai vėliau (atsižvelgiama į Vertinimo išvadoje nurodyta tiesioginio vadovo komentarą, susijusį su pareiškėjai paskirta tarnybine nuobauda 2017 m. gegužės mėn.) pakoregavo pareiškėjos tiesioginis vadovas – administracijos direktorius, nurodęs bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį: nepatenkinamai ir patenkinamai bei įrašęs Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nurodytą siūlymą suteikti valstybės tarnautojai nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A2-16P „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (komisijos pirmininkas R. A., nariai: D. U., R. K., R. S., J. T., komisijos sekretorė R. K.). Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A2-319P pakeistas Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. A2-16P 3 punktas – komisijos sekretore skirta J. M.-V. Pareiškėja 2017 m. vasario 9 d. el. paštu buvo informuota apie tai, jog yra įtraukta į tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio (2017 m. vasario 24 d.) dalyvių sąrašą, jog vyks jos eilinis vertinimas, kad tiesioginis vadovas įvertino nepatenkinamai, taip pat – tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytas siūlymas. Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 13 d. įsakymu, atsižvelgiant į pareiškėjos laikino nedarbingumo laikotarpius, pavesta valstybės tarnautojų vertinimo komisijai 2017 m. liepos 18 d. 11 val. atlikti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą. Pareiškėja 2017 m. liepos 17 d. pateikė administracijos direktoriui prašymą dėl susipažinimo su tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir kvalifikacijos vertinimo anketa, su pastaraisiais dokumentais pareiškėja susipažino 2017 m. liepos 18 d. vertinimo komisijos posėdžio metu. Iš Vertinimo komisijos 2017 m. liepos 18 d. posėdžio protokolo Nr. P14-3 matyti, jog 2017 m. liepos 18 d. įvyko vertinimo komisijos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A2-16P (pakeistu 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A2-319P), posėdis, dalyvavo komisijos pirmininkas D. U., nariai: R. K., R. S., J. T., komisijos sekretorė J. M.-V, kitų dalyvių nebuvo, darbotvarkė – Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. eilinis tarnybinės veiklos vertinimas, tiesioginio vadovo įvertinimas – nepatenkinamai, komisijos narių (D. U., R. K., R. S., J. T.) įvertinimai – „patenkinamai“ (vienbalsiai), komisijos įvertinimas – „patenkinamai“, tiesioginio vadovo siūlymas –  panaikinti turimą kvalifikacinę klasę, komisijos narių siūlymai – suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją (vienbalsiai), komisijos siūlomas sprendimas – suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisija, 2017 m. liepos 18 d. posėdyje atlikusi pareiškėjos tarnybinės veiklos 2016 metais vertinimą, parengė Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. (10.20)VTV-14 ir J. J. tarnybinę veiklą 2016 metais įvertino „patenkinamai“ bei pasiūlė pareiškėjai suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. Administracijos direktorius 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A2-332P nusprendė suteikti pareiškėjai nuosekliai žemesnę (trečią) kvalifikacinę klasę nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir pasiūlė pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją.

Pareiškėja nesutinka su jos tarnybinės veiklos įvertinimu, teigdama, jog tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant tiek procedūrinius reikalavimus, tiek netinkamai subjektyviai vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m., todėl atsakovo priimtas ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Taisyklių praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų (siūlymo) įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Pagal Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas nuostatas, karjeros valstybės tarnautojo einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis (VTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, o tuo atveju, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (VTĮ 22 straipsnio 8 dalis, Vertinimo taisyklių 6 punktas). To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Pagal Įstatymo to paties straipsnio 11 dalį, tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų: 1) panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tobulinti jo kvalifikaciją; 2) perkelti įstaigos vadovą (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar nustatytai kadencijai) ar karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. Taisyklių 81, 9, 10, 11 punktuose įtvirtinta vertinimo anketos pildymo procedūra, tiesioginio vadovo pokalbio su valstybės tarnautoju turinys ir eiga, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formos ir turinio reikalavimai, ją surašantis subjektas, taip pat supažindinimo su išvada tvarka, o būtent: tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa, pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptariama: valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa ir valstybės tarnautojo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pasiekti rezultatai vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; suformuluojamos einamųjų metų užduotys, aptariama valstybės tarnautojo karjera ir kvalifikacijos tobulinimas; po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą ir pagal nustatytą formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal nustatytus vertinimo kriterijus, suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14–18 dalyse nurodytų siūlymų, tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją su išvada supažindina pasirašytinai. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad tiesioginis vadovas išvadą pateikia personalo administravimo tarnybai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 20 dienos, personalo administravimo tarnyba išvados, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją pateikia atitinkamai vertinimo komisijai.

Teisminėje praktikoje dėl VTĮ bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Į pareigas priimantis asmuo apie būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui raštu, o Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės tarnybos departamentas) – per Valstybės tarnautojų registrą.

Įvertinus byloje nustatytus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas, t. y. šiuo atveju pareiškėjos tiesioginis vadovas, išdėstytų Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje bei Taisyklių 81, 9, 10, 11 punktuose įtvirtintų privalomų aptariamai procedūrai reikalavimų nesilaikė. Nustatyta, jog  kvalifikacijos vertinimo išvadą surašė pareiškėja, joje prierašus su komentarais byloje nenustatytu laiku užpildė pareiškėjos tiesioginis vadovas. Vertinimo išvadoje pažymėta, jog tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. vertina ir patenkinamai, ir nepatenkinamai, o Valstybės tarnybos departamentui pateikta informacija, jog tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m. įvertino nepatenkinamai, tokia informacija pateikta ir pareiškėjai 2017 m. vasario 9 d. el. paštu informuojant ją apie 2017 m. vasario 24 d. numatytą tarnybinės veiklos vertinimo posėdį, kuris dėl pareiškėjos nedarbingumo neįvyko. Teismas pripažįsta, kad tiesioginio vadovo galutinė vertinimo išvados versija surašyta (su pastabomis prie užduočių įvykdymo) ne išvadoje nurodytu laiku, o vėliau, atsižvelgiant į Vertinimo išvadoje nurodytą tiesioginio vadovo komentarą, susijusį su pareiškėjai paskirta tarnybine nuobauda (2017 m. gegužės mėn.). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja buvo supažindinta su tiesioginio vadovo pastabomis ir komentarais vertinimo išvadoje tik 2017 m. liepos 18 d., nesilaikant  Taisyklių 11 punkto reikalavimų. Priešingų, šias aplinkybes paneigiančių bei patvirtinančių Taisyklėse nustatytų procedūrinių reikalavimų laikymąsi, rašytinių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, vertinimo komisiją sudaro valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovas dvejiems metams iš ne mažiau kaip 5 narių – valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą. Vertinimo komisija, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus (Taisyklių 19 p.).

Kaip minėta, pati vertinimo išvada surašyta, nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Be to, akcentuotina ir tai, kad, įvertinus išvados turinį, matyti, jog išvadoje tiesioginio vadovo suformuluotos išvados apie pareiškėjos pasiektus pagrindinius rezultatus yra nepagrįstos objektyviais duomenimis (nurodyta abstrakčiai, kad užduotis neįvykdyta, kad neparengė nei vienos išvados, rekomendacijos arba nepateikė vadovui, kad dalyvavo projektuose), taip pat pasiektų rezultatų vykdant užduotis ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacijos vertinimas dviem (2) balais, o bendras vertinimas – „nepatenkinamai“ (1 balas) ir kartu „patenkinamai“ (2 balai), atliktas ne pagal patvirtintus vertinimo kriterijus. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Taisyklių taikymo požiūriu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiek tiesioginio vadovo, tiek Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos) kompetencija, nes jie yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, atsižvelgiant į kiekvienos tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmę (VTĮ 26 straipsnio 29 dalis, Taisyklių 10 punktas, 2 priedas). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos supažindinimas su tiesioginio vadovo vertinimo išvada dieną prieš vertinimo komisijos posėdį negali būti laikomas tinkamu nei imperatyvių Valstybės tarnybos 22 straipsnio 12 dalies bei Taisyklių 11 punkto nuostatų, nei principų, įtvirtinančių asmens teisę gintis, prasme. Tik žinodamas tiesioginio vadovo argumentus ir pastabas tarnautojas gali tinkamai pasiruošti tarnybinės veiklos vertinimui vertinimo komisijoje, juolab, kad buvo vertinama įstaigos padalinio vadovė – Departamento direktorė, kuriai, kaip girdėti iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo, teko atsakyti ir į klausimus, kurie reikalavo pateikti papildomos medžiagos bei konkrečių duomenų. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovas turėjo priimti sprendimą atidėti Komisijos posėdį ir suteikti tarnautojai galimybę pasiruošti posėdžiui.

Pastebėtina ir tai, kad tiek vertinimo komisijos išvadoje, tiek vertinimo komisijos posėdžio protokole užfiksuota, kad vertinimo komisijos posėdyje be pareiškėjos dalyvavo vertinimo komisija, sudaryta Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A2-16P (pakeistu 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A2-319P), o būtent: komisijos pirmininkas D. U., nariai: R. K., R. S., J. T., komisijos sekretorė J. M.-V., kitų dalyvių nebuvo. Vadovaujantis pastarojo įsakymo 2 punktu, administracijos direktorius pavedė komisijos nariui D. U. atlikti vertinimo komisijos pirmininko funkcijas, vertinimo komisijos pirmininkui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti vertinimo komisijos darbe. Tačiau, kaip jau minėta, iš Vertinimo komisijos 2017 m. liepos 18 d. posėdyje su pareiškėja vykusio pokalbio garso įrašo aišku, kad tame posėdyje dalyvavo ir to paties komisijos posėdžio metu nusišalinęs Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A2-16P komisijos pirmininku paskirtas R. A.. Sutiktina su pareiškėjos skundo teiginiais, kad vertinimo komisijos darbe, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, negali dalyvauti tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas (kaip jį apibrėžia Taisyklių 6 p.) dėl savo neabejotino šališkumo, kadangi jis yra suinteresuotas ginti savo surašytą išvadą, kuri yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas, ir gali daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui, tačiau nagrinėjamu atveju, nors ir vertinimo komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkas, tiesioginis pareiškėjos vadovas, administracijos direktorius R. A. dėl svarbių priežasčių: „kad jo balsavimas nebūtų suprastas kaip spaudimas komisijos nariams“ – nusišalino nuo komisijos pirmininko pareigų, tačiau liko komisijos posėdyje ir aktyviai dalyvavo Taisyklių 18–19 punktuose komisijai imperatyviai reglamentuotoje vertinimo procedūroje. Nagrinėjamu atveju teismas, išklausęs pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, daro išvadą, jog vertinimo komisijos posėdžio metu daugiau pokalbis vyko tarp tiesioginio vadovo ir pareiškėjos nei vertinimo komisijos ir pareiškėjos, taigi tokio posėdžio metu negalėjo būti nuodugniai ir nešališkai įvertintas tiesioginio vadovo išvados pagrįstumas, kas nagrinėjamu atveju turėjo būti padaryta, kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas patenkinamai turi itin neigiamų pasekmių valstybės tarnautojo teisiniam statusui. Be to, iš minėto garso įrašo nustatyta, kad pasibaigus valstybės tarnautojos J. J. tarnybinės veiklos nagrinėjimui, buvo paskelbta, kad vertinimas baigtas ir šis garso įrašas buvo išjungtas.

Taisyklės nurodo, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (18 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (20 punktas). Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (Taisyklių 22, 23 punktai). Tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas (Taisyklių 511 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vertinimo komisijos sprendimai gali (ir turi) būti teisminio įvertinimo dalyku tik kaip atitinkamo sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. vertinimo komisijos priimto sprendimo argumentai ir išvados teismo turi būti įvertinami kaip skundžiamo sprendimo (pvz. įsakymo) argumentai ir išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-483/2011).

Teismas konstatuoja, kad iš vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo visiškai neaišku, kodėl buvo priimtas komisijos išvadoje nurodytas komisijos sprendimas, nenurodyti tokio sprendimo motyvai ir argumentai. Neaišku, kodėl pasibaigus valstybės tarnautojos J. J. tarnybinės veiklos nagrinėjimui garso įrašymo įrenginys buvo išjungtas. Komisijos posėdyje, vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 m., nagrinėjant pareiškėjos tiesioginio vadovo išvadą ir ją vertinant, nefiksuojant Komisijos narių balsavimo rezultatų, iš esmės buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatyme bei Taisyklėse nustatytos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Komisijos išvados pagrįstumą. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, atsakovas nesilaikė teisės aktuose reglamentuotų reikalavimų bei nustatytų procedūrų, darytina išvada, kad tiek pareiškėjos tiesioginio vadovo pasirašyta 2017 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada, tiek 2017 m. liepos 18 d. Vertinimo komisijos išvada, kurioje pateiktas siūlymas suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją, nėra grindžiamos objektyviais duomenimis, todėl negali būti laikomos pagrįstomis. Byloje nustatyti pažeidimai pripažintini esminiais, tiesiogiai lemiančiais neteisėto ir nepagrįsto Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. A2-332P „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimo J. J. ir jos kvalifikacijos tobulinimo“ priėmimą bei šio skundžiamo sprendimo panaikinimą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Patenkinus pareiškėjos reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, tenkinami ir pareiškėjos reikalavimai įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją atlikti pakartotinį pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos vertinimą už 2006 metus bei išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl trečios kvalifikacinės klasės skyrimo (Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis). 

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Taip pat pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44?45 straipsnių (galiojančio ABTĮ 40–41 straipsnių) nuostatas priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo priteisti 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2017 m. lapkričio 3 d. prašyme dėl patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo detalizuojamos advokatės atliktos teisinės paslaugos. Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja teismui pateikė 2017 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 972 bei 2017 m. lapkričio 3 d. pinigų priėmimo kvito kopiją. Į bylą pateikti įrodymai bei 2017 m. gegužės 26 d. atstovavimo sutartis patvirtina, jog pareiškėja, bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos administraciniame teisme, patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas.

Prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, jog advokatė byloje suteikė paslaugų už 1 500 Eur, kurias sudarė: skundo parengimas (įskaičiuoti visi darbai, įskaitant, bet neapsiribojant susipažinimu su medžiaga, situacijos analize, teismų praktikos analize, skundo parengimu, dokumentų pakeikimu teismui ir kt.).

Teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos; aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) Rekomendacijų 7 punktas numatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimaliam advokato darbo užmokesčiui už skundo teismui parengimą yra taikomas 2,5 koeficientas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai teisinės paslaugos buvo teikiamos 2017 m. III ketvirtį (skundo pateikimo data), todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į 2017 m. I ketvirtį buvusį 817,6 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taigi maksimalus advokato darbo užmokesčio už skundo parengimą (įskaitant susipažinimą su dokumentais ir kt.) dydis 2044 Eur (817,6 x 2,5). Palyginus Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius bei pareiškėjos sumokėtą už advokatės suteiktas teisines paslaugas sumą, matyti, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma – 1 500 Eur neviršija pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, todėl atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu tenkinami visi pareiškėjos materialiniai reikalavimai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ginčo pobūdį bei aukščiau nurodytus skaičiavimus, pareiškėjai J. J. iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos  priteistina 1 500 Eur teismo išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymą „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimo J. J. ir jos kvalifikacijos tobulinimo Nr. A?-332P“.

Įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją atlikti pakartotinį pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimą.

Įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl trečios kvalifikacinės klasės skyrimo nuo
2017 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjai J. J. 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                            Laisvutė Kartanaitė