VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, G. B., T. Š.   

Teismas 

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimas dėl įpareigojimo nevykdymo, kuriuo prašoma teismo spręsti klausimą dėl baudos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. B. paskyrimo už 2021 m. spalio 28 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. 10E-2786 „Dėl T. Š. prašymo“ (toliau – Nutarimas) įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti durų bei durų montavimo darbų trūkumus, užfiksuotus 2021 m. rugsėjo 29 d. patikslintoje vertinimo išvadoje Nr. 1RV-98/1, nevykdymą.

Antstolis nurodė, kad Nutarimu buvo patenkintas vartotojo T. Š. prašyme keliamas reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“  atžvilgiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“  įpareigotas Nutarimą vykdyti per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Antstolis 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu dėl informacijos Nr. S-21-8-48593 skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojo nedelsiant informuoti antstolį ar įpareigojimą įvykdė/vykdo ir pateikti patvirtinančius įrodymus. Patvarkymas pasirašytinai įteiktas 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. sausio 4 d., tačiau įrodymų, kad įvykdė Nutarime nustatytą įpareigojimą, skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. sausio 6 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-8-735 ir elektroninėmis priemonėmis šalims išsiuntė 2022 m. sausio 6 d. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojimų neįvykdė, todėl antstolis prašo spręsti baudos paskyrimo klausimą.   

Suinteresuotas asmuo T. Š. (išieškotojas) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė tenkinti antstolio pareiškimą. Nurodė, kad 2020 m. vasarą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo namuose sudėjo aštuonias medžio masyvo duris su apvadais ir rankenomis, viena iš jų varstoma, pakabinama sistema, ir laiptus su turėklais. Tačiau durys suskilinėjo, drabužinės durų varstoma, pakabinama sistema visiškai sugedo, viena durų rankena blogai įmontuota. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisiėmė atsakomybės, išsisukinėjo dėl garantinio aptarnavimo suteikimo (nes neva pakeitė profilį, neturi įrangos ir pan.), į jo 2021 m. birželio 9 d. pretenziją nereagavo. Pažymėjo, kad atsirado ir papildomi defektai, t. y. sugedo drabužinės varstomų, pakabinamų durų mechanizmas, suskilinėjo pirmo aukšto tualeto durys, antro aukšto vonios durys su apvadu. Esant tokiai situacijai, jis kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Nutarimą pateikė vykdyti antstoliui, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau vengia įvykdyti įsipareigojimus.

Suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas) ir jo vadovas G. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su antstolio pareiškimu ir prašo neskirti baudos. Nurodo, kad Nutarimas objektyviai negalėjo ir negali būti įvykdytas. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 8 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis dėl durų gamybos ir montavimo paslaugų suteikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatė ir sumontavo duris T. Š. būste, o UAB „Ažuona“ už suteiktas paslaugas pilnai apmokėjo. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir nesudarė sutarčių su T. Š., o UAB „Ažuona“ nėra pareiškusi pretenzijų dėl durų ir montavimo paslaugų kokybės. Paaiškino, jog dėl laikotarpiu 2020 – 2021 m. paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos metu galiojusių apribojimų (dėl COVID-19 plitimo) įmonei susidarė rimti finansiniai sunkumai (SODRAI skola 2021 m. liepos mėnesį sudarė 37 500 Eur), darbuotojai buvo prastovose, o šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso turi tik du administracijos darbuotojus.     

Teisme gautas T. Š. atsiliepimo papildymas, kuriame jis paaiškino, kad durų dizainą, spalvą, kainas, rankenas, varčių puses ir visus kitus smulkius durų gamybos ir montavimo aspektus UAB „(duomenys neskelbtini)“ derino su T. Š., durys sumontuotos jo name, todėl gaminio ir paslaugos gavėjas yra būtent jis. UAB „Ažuona“ veikė kaip tarpininkas sudarant sutartį ir atliekant apmokėjimą, tačiau nebuvo gaminių ir paslaugų gavėjas. Minėta įmonė nežino apie defektus, trūkumus, durys nėra sumontuotos UAB „Ažuona“ patalpose, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsisukinėja nuo garantinio suteikimo. Taip pat pabrėžė, kad dėl durų ir montavimo paslaugų susitarė 2020 m. pavasarį ir durys sumontuotos 2020 m. vasarą, kuomet Lietuvoje įvestas pirmasis griežčiausias ir labiausiai įmonių veiklą apribojęs karantinas. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko ne vieną kartą išsimatuoti ir suderinti duris, jas pagaminti ir sumontuoti. Taigi tai rodo, kad karantino suvaržymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugebėjo atlikti darbus. Praėjus metams po montavimo ir lengvėjant karantino ribojimams, ir esant pinigų sumokėjimui bei garantiniam aptarnavimui nenešant jokių pajamų, o išlaidas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo išsisukinėti. Praėjus beveik dvejiems metams po gaminių pagaminimo ir sumontavimo, po kreipimosi į teismą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau išsisukinėja, nurodydami, kad garantines paslaugas trukdo atlikti registruotos darbuotojų pravaikštos, šalyje įvestas karantinas.  

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. B. prašė teismo netenkinti antstolio pareiškimo. Papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką užsiėmė durų ir laiptų gamyba, įmonę jis įsigijo 2019 m., tęsė veiklą, tačiau šiuo metu įmonė veiklos nebevykdo, oficialiai yra tik du darbuotojai, tai jis (vadovas) ir dar viena darbuotoja, kuri šiuo metu serga, todėl negali būti atleista. Įmonė turi ir kitų kreditorių, ruošiamasi įmonės bankrotui. Pripažino faktines aplinkybes, kad T. Š. jo namuose buvo sumontuotos durys, kad buvo defektų, tačiau paaiškino, kad mažiausiai du kartus vyko į jo namus taisyti defektų, tačiau visų jų pašalinti iki galo nepavyko, kiek tai susiję su sumontuotomis stumdomomis durimis, pripažino, kad ėmėsi gaminti stumdomas duris, nors patirties šioje srityje neturėjo, tokių stumdomų durų nėra gaminę, dėl to iškilo sunkumų tiek jas montuojant, tiek bandant šalinti defektus. Prasidėjus pandemijai, susirgo rangovo darbuotojai (nes rangovai buvo samdomi iš išorės), todėl negalėjo būti šalinimai defektai, vėliau įmonė susidūrė su sunkumais, darbuotojai ilgą laiką buvo prastovose. Pripažino, kad gavo dokumentus tiek iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, tiek iš antstolio, tačiau įmonei kilo neaiškumų dėl to, kad tiesioginių teisinių santykių su T. Š. neturėjo, nes užsakovas buvo UAB „Ažuona“, be to, neturėjo patirties tokiuose ginčuose, todėl tinkamai nereagavo. Paaiškino, kad ketina siūlyti kompensaciją T. Š. už neištaisytus defektus.

Į teismo posėdį pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis ir suinteresuotas asmuo T. Š. neatvyko, gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

            Pareiškimas tenkintinas. 

Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0008/21/01776 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 10E-2786 „Dėl T. Š. prašymo“ įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti durų bei durų montavimo darbų trūkumus, užfiksuotus 2021 m. rugsėjo 29 d. patikslintoje vertinimo išvadoje Nr. 1RV-98/1. Patikslintoje vertinimo išvadoje pateikta išvada dėl naujai atsiradusių defektų, t. y. atsiradę durų skilimo defektai nemažareikšmiai, vartotojo (T. Š.) kaltės dėl atsiradusių defektų nenustatė.   

Antstolis Irmantas Gaidelis skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu dėl informacijos Nr. S-21-8-48593 įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant informuoti antstolį raštu, ar įpareigojimas yra įvykdytas/vykdomas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Patvarkymą išsiuntė registruotąja pašto siunta ir elektroniniu būdu (siunčiant elektroniniais pašto adresais info@(duomenys neskelbtini).lt, (duomenys neskelbtini)) per VĮ „Registrų centras“ Antstolių informacinę sistemą. Patvarkymas Nr. S-21-8-48593 adresu (duomenys neskelbtini) g. 11, Vilnius, buvo įteiktas 2021 m. gruodžio 17 d., o adresu Pamėnkalnio g. 5-5, Vilnius, buvo įteiktas 2022 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“  nevykdė minėto patvarkymo ir antstoliui nepateikė įvykdymą patvirtinančių įrodymų. Antstolis 2022 m. sausio 6 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-735, kuriuo nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“  neįvykdė Nutarime per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos nustatyto įpareigojimo, nepašalino durų bei durų montavimo darbų trūkumų, kurie užfiksuoti 2021 m. rugsėjo 29 d. patikslintoje vertinimo išvadoje Nr. 1RV-98/1. Aktą elektroninėmis priemonėmis šalims išsiuntė 2022 m. sausio 6 d. 

Bylos medžiagoje ir vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. spalio 28 d. Nutarimo įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad teisme būtų iškelta byla dėl Nutarimo teisėtumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Nutarimas, kuris yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, šiai dienai nėra pilnai įvykdytas. Byloje nėra ginčo, kad nustatyti defektai iš esmės ištaisyti nebuvo, kadangi tą patvirtino tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo atsiliepime, tiek jo vadovas teismo posėdžio metu. Atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad sutartis buvo sudaryta su UAB „Ažuona“ neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad durys buvo sumontuotos T. Š. namuose, sutartinės nuostatos buvo derinamos su T. Š., galutinis prekių ir paslaugų gavėjas – T. Š., be to, Nutarimas apskųstas nebuvo, kas reiškia, kad Nutarimas tapo vykdomuoju dokumentu, šio Nutarimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 1, 2 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586 straipsnis, 587 straipsnis). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

Įstatymų leidėjo valia už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą gali būti skiriama CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda, kuri be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu (šiuo atveju - Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo) paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 straipsnis), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nutarimas nebuvo įvykdytas nei per Nutarime nurodytą 30 dienų terminą (t. y. iki 2021 m. lapkričio 28 d.), nei vėliau vykdymo procese antstoliui atliekant priverstinius vykdymo veiksmus. 2022 m. sausio 6 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“  ir jo vadovas tiek atsiliepime, tiek vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad Nutarimo įvykdyti nebėra galimybės, nes įmonė veiklos nebevykdo, ruošiamasi įmonės bankrotui. Kaip paaiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bendrovei dėl šalyje įvesto karantino suvaržymų buvo užkirstas kelias tolesnei sklandžiai įmonės veiklai, įmonė 2020 – 2021 metais darbuotojams paskelbė prastovas, kurioms pasibaigus, bendrovės veikla faktiškai nebuvo vykdoma. Byloje pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, t. y. 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymas dėl bendrovės darbo sustabdymo dėl epideminės situacijos; 2020 m. gruodžio 4 d. priedas Nr. 1 prie įsakymo, darbuotojų sąrašas; 2021 m. kovo 19 d. priedas Nr. 2 prie įsakymo, darbuotojų sąrašas; 2021 m. balandžio 16 d. priedas Nr. 3 prie įsakymo, darbuotojų sąrašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuostolingumą (turimas skolas) patvirtina duomenys iš viešai prieinamų duomenų www.rekvizitai.lt, patvirtinantys, kad įsiskolinimas SODRAI 2022 m. vasario 17 dienai sudaro 12 297,49 Eur, iš pateikto grafiko matyti, kad 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesį skola sudarė daugiau nei 37 500 Eur.  

Civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų ėmęsis visų įmanomų priemonių kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti Nutarimą. Nors teismo posėdžio metu vadovas nurodė, kad buvo keletą kartų nuvykęs į T. Š. būstą taisyti defektų, tačiau, pasak vadovo, ištaisyti defektų nepavyko, vis tik byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tolesnius įmonės veiksmus šalinant defektus bei teikiant garantinį aptarnavimą. Įrodymų visuma patvirtina, kad įmonė elgėsi pasyviai, nustojo bendradarbiauti su T. Š., neatsakė į jo raštiškas pretenzijas, neteikė jokių paaiškinimų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai bei visiškai nebendradarbiavo su antstoliu, neteikė jam jokios informacijos, tokiu būdu vykdymo procese buvo pažeisti skolininko interesai bei teisės. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų ieškojęs alternatyvių būdų išspręsti susidariusią situaciją, siūlęs vartotojui sumažinti kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir pan. Pažymėtina, kad vartojimo santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, o pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų, taipogi paslaugų tiekėjas atsako už darbų rezultatų trūkumus.   

Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad skolininkas visiškai nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti Nutarimą, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad įpareigojimai būtų tinkamai ar alternatyviais būdais ir kiek įmanoma operatyviau įvykdyti, todėl yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra G. B., todėl būtent jis yra atsakingas už įmonės veiklą, jis privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi institucijų sprendimai (nutarimai), t. y. G. B. kyla atsakomybė už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. spalio 28 d. Nutarimo nevykdymą, taigi darytina išvada, jog yra pagrindas skolininkui taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu – 6 dalyje) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Kita vertus, baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). 

Įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, spręstina, kad nėra pagrindo skolininko nurodytas Nutarimo nevykdymo priežastis pripažinti objektyviomis. Teismo vertinimu, skolininko pateikti duomenys, kad įmonėje liko dirbti tik du asmenys, įmonė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui, dėl karantino buvo suvaržyta įmonės veikla, savaime nepagrindžia, kad įmonė 2021 metų spalio – lapkričio mėnesiais neturėjo objektyvių galimybių pašalinti nustatytus defektus. Juolab kad, kaip konstatuota Nutarime, išieškotojas į skolininką dėl trūkumų šalinimo su raštiška pretenzija kreipėsi dar 2021 m. birželio 9 d., o sutartis dėl durų montavimo sudaryta 2020 m. gegužės 8 d., t. y. tuo metu. Skolininkas nenurodė priežasčių, kodėl defektų šalinimui negalėjo samdyti kitų rangovų ir tokiu būdu įvykdyti Nutarimą, teismo posėdžio metu įmonės vadovas apsiribojo teiginiais, kad įmonė neturėjo patirties su stumdomų durų montavimu, ėmėsi darbų, kurių nesugebėjo atlikti. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui skirti vienkartinę 200 Eur baudą už visą Nutarimo ir antstolio įpareigojimo jį įvykdyti laiką, skaičiuojant iki šios nutarties priėmimo. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra pakankama sudrausminti skolininką bei adekvati satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, yra optimali, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes (CK 1.5 straipsnis) bei neprieštarauja CPK 771 straipsnio nuostatoms. Manytina, kad maksimalios baudos skyrimas šios bylos kontekste būtų laikoma pertekline prevencijos priemone, neatitiktų pažeidimo pobūdžio bei pažeistų teisingumo ir protingumo principus.

Išaiškintina, kad baudos skyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti Nutarime numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, 290-292 straipsniais,  

n u t a r i a :

antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą tenkinti.

Skirti skolininko uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 168665527, vadovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą išieškotojo T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai už 2021 m. spalio 28 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. 10E-2786 „Dėl T. Š. prašymo“ neįvykdymo laiką, jį skaičiuojant iki šios nutarties priėmimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Justa Raciūtė