Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-07][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-199-383-2019].docx
Bylos nr.: AN2-199-383/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-asis veiklos skyrius 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Administracinių nusižengimų teisena



                                                                    Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-199-383/2019

                                                                    Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00182-2019-5

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

 (S)

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. (toliau – V. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria V. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos K. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo, buvo atmestas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėjos K. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu V. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. birželio 24 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje apgadino S. M. automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydamas jam 100 (vieno šimto) eurų žalą.

1.1.                      Už šio administracinio nusižengimo padarymą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos K. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu V. M. buvo paskirta 50 (penkiasdešimties) eurų bauda, įpareigojant jį atlyginti padarytą 100 (vieno šimto) eurų žalą per 2 (du) mėnesius.

2.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. kovo 1 d. nutartimi buvo atmestas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos K. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

3.       Apeliaciniu skundu V. M. iš esmės prašo nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, jam nepadarius ANK 115 straipsnio 1 dalyje inkriminuoto administracinio nusižengimo.

3.1.                      V. M. teigimu, nuo jo namų vartų parduotuvė randasi maždaug už 20 metrų, todėl važiuoti jam per (duomenys neskelbtini) namo aikštelę analizuojamu atveju nebuvo tikslinga. Ši teismo išvada, pasak apelianto, yra nelogiška. Be to, nors praeityje administracine tvarka jis ir buvo baustas, tačiau visas jam skirtas baudas jis yra sumokėjęs, o policijos komisariato tyrėja yra neigiamai nusistačiusi jo atžvilgiu.

4.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į V. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinį skundą atmesti.

4.1.                      Pasak Institucijos, tai, kad ANK 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą padarė V. M., patvirtina S. M. pateikta fotografija, taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos, ji tirdama įvairius pareiškimus ne kartą yra bendravusi su V. M., todėl pagal asmens profilį bei sudėjimą iš jai pateiktos nuotraukos ji atpažino V. M., bei kiti liudytojų parodymai duoti teisme, rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

5.       V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. M. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik V. M. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi V. M., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

8.       Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, ar jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Bylos duomenimis, V. M. apgadino S. M. automobilį „Toyota Auris“, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarydamas 100 (vieno šimto) eurų turtinę žalą. Nors V. M. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniu skundu teigia, kad šių veiksmų neatliko, įvykio metu net nebuvo įvykio vietoje, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, sutikti su tokiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. V. M. paaiškinimai yra nelogiški, jie prieštarauja ne tik vieni kitiems, bet ir sveikai logikai, neatitinka ir kitų byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų, todėl pasikliauti vien tik jais, sprendžiant jo kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, tame tarpe ir subjektyviuosius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių, o sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

9.       Kaip nustatyta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, nukentėjusysis S. M. pateikė fotonuotrauką, kurioje matyti, kaip asmuo, nuvirtęs nuo dviračio (kartu su juo ant žemės nukritęs ir dviratis) sėdi automobilio stovėjimo aikštelėje. Dviračio priekinis ratas remiasi į automobilio „Toyota Auris“ kairės pusės priekinį sparną (būtent dėl šios automobilio dalies sugadinimo V. M. buvo nubaustas Institucijos nutarimu), o dviračio galinis ratas – palindęs po automobilio „Volkswagen“ priekiu (administracinio nusižengimo byla Nr. 1889/2019, b. l. 4). Nors pats V. M. nurodo, jog savęs minėtoje nuotraukoje jis nepažino, teigia tokios striukės bei dviračio neturintis, tačiau, remiantis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymais, ši apelianto versija atmestina kaip nepagrįsta. Kaip nustatyta liudytojo R. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jis iš S. M. pateiktos fotonuotraukos atpažino V. M., kuriam ankščiau yra surašęs administracinio nusižengimo protokolą, ir dėl komentuojamo įvykio pavedė pas jį nuvykti T. N.. T. N., jo paties teigimu, nuvykęs į V. M. namus, jo kieme matė aukščiau aptartoje nuotraukoje užfiksuotą dviratį, kuriuo, kaip teigė pats V. M., naudojosi būtent jis. Faktą, kad minėtoje nuotraukoje yra užfiksuotas būtent V. M., 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniu pranešimu patvirtino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnioji tyrėja L. K., praeityje, atlikdama tiesiogines savo tarnybines funkcijas, ne kartą bendravusi su V. M. (administracinio nusižengimo byla Nr. 1889/2019, b. l. 9). Netikėti šių asmenų parodymais ir nesiremti jais sprendžiant V. M. kaltės klausimą, pagrindo nėra. Jų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi nenustatytas, jų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, jie atitiko tiek faktines nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, tiek ir R. V. bei S. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus. R. V. betarpiškai patvirtino pažinojęs V. M., pažymėdamas ir tai, kad po vertinamo įvykio yra matęs jį prie parduotuvės su tuo pačiu dviračiu, kuris buvo užfiksuotas paminėtoje nuotraukoje, kas iš esmės atitinka tiek T. N., tiek ir R. K. teiginius, jog vertinamoje nuotraukoje yra užfiksuotas būtent V. M..

10.       Esant šių aplinkybių visumai abejonių tuo, jog vertinamoje fotonuotraukoje buvo užfiksuotas būtent V. M., apeliacinės instancijos teismui nekyla. Tuo tarpu įvertinus nuotraukoje užfiksuotą dviračio padėtį – jo priekinis ratas įsirėmęs į „Toyota Auris“ automobilio priekinį kairės pusės sparną, neabejotina, jog tokiais savo veiksmais V. M. galėjo padaryti žalą komentuojamo automobilio savininkui S. M.. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad vertinamo įvykio vietoje įvykio metu V. M. nebuvo, joje būti jam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas faktines nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, šie apelianto teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Bylos duomenimis, V. M. gyvenamoji vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra netoliese viena kitos, per (duomenys neskelbtini) namo kiemą galima patekti į pastatus juosiančias pagrindines gatves bei už šio namo esančius visuomeninės paskirties pastatus, tame tarpe ir kaimo parduotuvę. Šių aplinkybių apeliaciniu skundu V. M. nepaneigė, lakoniškai nurodydamas, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Ir vis tik, nesant jokių šį faktą paneigiančių duomenų, neabejojant, jog aukščiau aptartoje nuotraukoje užfiksuotas būtent V. M., abejoti jo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

11.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas Valdas Vitunskas