Civilinė byla Nr. e2-148-541/2026

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00272-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.8; 3.4.5.15.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,

sekretoriaujant Linai Vaitiekūnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Craftsoft“ atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

atsakovams B. T. ir J. T. (J. T.), atsakovų atstovei advokatei Martai Matiukevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Craftsoft“ ieškinį atsakovams B. T. ir J. T. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje A. S..   

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Craftsoft“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti: i) iš atsakovės B. T. (toliau – atsakovė) ieškovei 4658,27 Eur nuostolių atlyginimui pripažįstant šią prievolę (nurodytoje apimtyje) solidariąja prievole su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024 patvirtinta trečiojo asmens A. S. (toliau ir – trečiasis asmuo)  prievole dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo; ii) solidariai iš atsakovės B. T. ir atsakovo J. T. (J. T.) (toliau – atsakovas) ieškovei 6 542,11 Eur nuostolių atlyginimą pripažįstant šią prievolę (nurodytoje apimtyje) solidariąja prievole su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024 patvirtinta trečiojo asmens A. S. prievole dėl ieškovei UAB „Craftsoft“ padarytos žalos atlyginimo; iii) iš atsakovės ieškovei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iv) iš atsakovo ieškovei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; v) lygiomis dalimis iš atsakovės ir atsakovo ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:

1.1.       yra vartojimo kredito davėja, kurios paslaugos išskirtinai teikiamos per „Unlokk“ mobiliąją programėlę. Klientai norintys gauti vartojimo kreditą, privalo nuotoliniu būdu, nenutrūkstamos sesijos metu, atlikti pilną asmens verifikaciją, po kurios patikrinus kliento kreditingumą, gali kreiptis dėl paskolos suteikimo. 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės ir trečiojo asmens vardu su ieškove buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 1667556450 (toliau – Sutartis 1). Sutarties 1 pagrindu iš ieškovės buvo paimta 3 661,00 Eur kredito suma, kuri kartu su 1 943,48 palūkanomis ir 658,80 Eur administravimo mokesčiu (viso 6 263,28 Eur) turėjo būti sugrąžinta iki 2024 m. lapkričio 4 d. 2022 m. lapkričio 5 d. atsakovės ir jos sutuoktinio atsakovo vardu su ieškove buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1667632506 (toliau – Sutartis 2). Sutarties 2 pagrindu iš ieškovės buvo paimta 5 000,00 Eur kredito suma, kuri kartu su 2 935,12 palūkanomis ir 900,00 Eur administravimo mokesčiu (viso 8 835,12 Eur) turėjo būti sugrąžinta iki 2024 m. lapkričio 5 d; 

1.2.       2023 m. sausio mėnesį ieškovė sužinojo, kad Sutarties 1 bei Sutarties 2 pagrindu kreditai atsakovės, atsakovo ir trečiojo asmens vardu buvo paimti galimai nusikalstamais trečiojo asmens veiksmais, t. y. nufotografuojant atsakovės ir atsakovo asmens duomenis jų pasuose ir atsakovei bei atsakovui nusifotografuojant su trečiojo asmens mobiliuoju telefonu asmens tapatybės patvirtinimui. Atlikusi vidinį tyrimą, 2023 m. kovo 30 d. ieškovė atsakovės ir atsakovo vardu su ieškove sudarytas Sutartį 1 ir Sutartį 2 nutraukė. Iki Sutarties 1 nutraukimo kito asmens vardu ieškovei buvo atliktas vienas mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 96,96 Eur kredito dalis, 136,56 Eur palūkanų ir 27,45 administravimo mokesčio. Jokių kitų mokėjimų pagal Sutartį 1 daugiau nebuvo gauta. Iki Sutarties 2 nutraukimo kito asmens vardu ieškovei buvo atliktas vienas mokėjimas, kuriuo buvo grąžinta 126,63 Eur kredito, 204,00 Eur palūkanų ir 37,50 Eur administravimo mokesčio. Jokių kitų mokėjimų pagal Sutartį 2 daugiau nebuvo gauta. Minėto vidinio tyrimo metu paaiškėjo, kad trečiasis asmuo vykdė plataus masto sukčiavimo schemą, kai pasinaudodama didelio skaičiaus asmenų neatsargiu bei nerūpestingu elgesiu gaudavo šių asmenų asmens duomenis (pasų ir veido nuotraukas), ir vėliau jų vardu su ieškove sudarydavo kreditavimo sutartis taip padarydama ieškovei turtinę žalą;

1.3.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje trečiojo asmens atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03186-23 (toliau – Ikiteisminis tyrimas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį bei kitus straipsnius. Ikiteisminiame tyrime ieškovė buvo pripažinta civiline ieškove, o trečiasis asmuo – įtariamąja. Ieškovė dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų iš viso patyrė 232 755,99 Eur dydžio turtinę žalą, kurią atitinkamai sudaro: 1) tiesioginiai nuostoliai, t. y. 140 036,66 Eur pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis paimto ir negrąžinto kredito likutis; 2) netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos, iš kurių: 2.1.) 67 946,20 Eur pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likusios nesumokėtos (negautos) pelno (mokėjimo) palūkanos; 2.2.) 24 773,13 Eur pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likę nesumokėti (negauti) administravimo mokesčiai. Ieškovė visos 232 755,99 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo Ikiteisminio tyrimo metu pareikštu civiliniu ieškiniu reikalavo iš trečiojo asmens;

1.4.       ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas, jo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta ir nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2463-1055/2024. Ieškovė, trečiasis asmuo ir laiduotojas / įkaito davėjai dar tebevykstant Ikiteisminiam tyrimui 2024 m. rugpjūčio 14 d. sudarė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria šalys, be kita ko, susitarė dėl žalos atlyginimo ieškovei tvarkos. Ieškovė Taikos sutartimi atitinkamai įsipareigojo atsiimti savo civilinį ieškinį, pareikštą Ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Taikos sutartis yra patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024, kuri yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Šalys abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu Taikos sutarties 1 punkte susitarė, kad trečiasis asmuo įsipareigoja atlyginti ieškovei jos patirtą 186 396,00 Eur turtinę žalą, t. y. 140 036,66 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis paimtų ir negražintų kreditų likutis, o taip pat 46 359,66 Eur dydžio netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likusios nesumokėtos (negautos) pelno (mokėjimo) palūkanos. Ieškovė atsisakė savo reikalavimų dėl 24 773,13 Eur negautų administravimo mokesčių ir 21 586,54 Eur dydžio sumos iš 67.946,20 Eur dydžio reikalavimo (atsisakyta 31,77 proc. šio reikalavimo) dėl pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likusių nesumokėtų (negautų) pelno (mokėjimo) palūkanų. Pagal Taikos sutarties 2 punktą, trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovei mokėti ne mažesnes kaip 1.000,00 Eur periodines mėnesines įmokas iki tol, kol bus pilnai padengta visa Taikos sutartimi sutarta turtinės žalos suma;

1.5.       ieškovė, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ir atsakovas savo itin nerūpestingais veiksmais nulėmė žalos ieškovei atsiradimą (dalies visos dėl trečiojo asmens vykdytos sukčiavimo schemos ieškovo patirtos žalos), 2024 m. kovo 12 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos atsakovė ir atsakovas ieškovei sukėlė nerūpestingu naudojimusi savo asmens duomenimis. Atsakovė 2024 m. balandžio 5 d. pateikė atsakymą į aukščiau minėtą ieškovės pretenziją. Minėtame atsakyme atsakovė nurodė, kad su pateikta pretenzija nesutinka, kadangi atsakovė trečiajam asmeniui savo asmens duomenis perdavė kaip subjektui, teikiančiam draudimo paslaugas, ir kilusių teisinių pasekmių ieškovei numatyti negalėjo, kadangi trečiąjį asmenį pažinojo iš anksčiau, todėl nebuvo pagrindo abejoti jos patikimumu;

1.6.       egzistuoja visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė, ieškovei sukelti nuostoliai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos;

1.7.       atsakovė ir atsakovas savo neatsargiu elgesiu, itin nerūpestingai ir aplaidžiai elgdamiesi su savo asmens duomenimis, atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu: trečiajam asmeniui, atsakovė ir atsakovas leido padaryti jų paso nuotraukas, taip pat padaryti atsakovės ir atsakovo atvaizdo nuotraukas mobiliuoju telefonu; savo liudytojo parodymuose atsakovė nurodė, kad trečiąjį asmenį pažinojo, kaip drabužių pardavėją, tačiau atsakovei nekilo net menkiausių įtarimų dėl jos staigaus persikvalifikavimo ir tapimo draudimo brokere; tuo tarp atsakovas savo liudytojo parodymuose nurodė, kad trečiasis asmuo buvo žmonos pažįstama, t. y. jis jos pats nepažinojo, nurodytas asmuo nebuvo nei atsakovo draugas, nei giminaitis; nei atsakovei, nei atsakovui nekilo jokių įtarimų, kaip jų asmens duomenų pateikimas svetimam asmeniui gali pagelbėti trečiojo asmens kilimui pareigose, nors akivaizdu, jog tarp atsakovės ir atsakovo asmens duomenų pateikimo ir kito asmens karjeros nėra ir negali būti jokio ryšio; atsakovei ir atsakovui net paklausus trečiojo asmens apie jų asmens duomenų saugojimą, net nekilo įtarimų, kodėl atsakovės ir atsakovo asmens duomenys turėtų būti saugomi draudimo brokerio bendrovėje, kurios paslaugomis nei atsakovė, nei atsakovas nesinaudoja ir neketina naudotis, jokių paslaugų iš tos draudimo bendrovės neperka; atsakovei ir atsakovui jokių įtarimų nesukėlė aplinkybė, jog trečiasis asmuo, prisistačiusi, kaip draudimo brokerė, atvyko į atsakovės ir atsakovo namus. Visuotinai žinoma, kad tokio pobūdžio susitikimai įprastai vyksta draudimo brokerių biuruose. Elgdamasi išskirtinai neatsargiai, itin aplaidžiai ir nerūpestingai, atsakovė nebuvo tokia rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina atitinkamomis sąlygomis, todėl atsakovė yra kalta dėl kilusių teisinių pasekmių atsiradimo ir jos veiksmai laikytini neteisėtais civilinės atsakomybės taikymo prasme;

1.8.       atsakovė ir atsakovas savo nerūpestingais veiksmais t. y., savo asmens duomenų ir savo asmens atvaizdo perdavimu trečiajam asmeniui, sudariusiam Sutartį 1 (atsakovės ir trečiojo asmens vardu) ir Sutartį 2 (atsakovės ir atsakovo vardu), ieškovei sukėlė nuostolius, kurių pradinė bendra suma yra – 14 469,93 Eur. Ieškovė Taikos sutartimi atsisakė reikalavimo trečiojo asmens atžvilgiu dėl visų negautų administravimo mokesčių atlyginimo; Ieškovė Taikos sutartimi atsisakė reikalavimo trečiojo asmens atžvilgiu dėl 31,77 proc. dalies reikalavimo dėl visų pelno (mokėjimo) palūkanų atlyginimo; trečiasis asmuo šio ieškinio reiškimo Teismui dienai yra atlyginęs ieškovei 5 400,00 Eur iš 186 396,00 Eur Taikos sutartimi sutartos žalos atlyginimo sumos, kas sudaro 2,89 proc. nuo visos sumos. Iš atsakovės ieškovės naudai pagal Sutartį 1 priteistiną žalos sumą sudaro: 4 658,27 Eur, kuri apskaičiuota taip: (3 564,04 Eur (visas negrąžintas kredito likutis) + (1 806,92 Eur (visos negrąžintos pelno/mokėjimo palūkanos) -31,77 proc.)) - 2,89 proc.; iš atsakovės ir atsakovo ieškovės naudai pagal Sutartį 2 solidariai priteistiną žalos sumą sudaro: 6 542,11 Eur, kuri apskaičiuota taip: (4 873,37 Eur (visas negrąžintas kredito likutis) + (2 731,12 Eur (visos negrąžintos pelno/mokėjimo palūkanos) -31,77 proc.) - 2,89 proc. Viso: 11 200,38 Eur. Šie ieškovės patirti nuostoliai yra atsakovės ir atsakovo neatsargių ir nerūpestingų veiksmų rezultatas, todėl ieškovė turi teisę į visišką jam atsakovės ir atsakovo veiksmais sukeltos žalos, atlyginimą;

1.9.       tarp atsakovės ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovės patirtos žalos egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys. Nors atsakovės ir atsakovo veiksmai, t. y. ypatingai neatsargus ir nerūpestingas savo asmens duomenų ir atvaizdo perdavimas trečiajam asmeniui, savaime ir tiesiogiai žalos nesukėlė, tačiau sudarė sąlygas trečiajam asmeniui atlikti nusikalstamus veiksmus, kuriais ieškovei buvo sukelti nuostoliai. Jei atsakovė ir atsakovas trečiajam asmeniui nebūtų perdavę savo asmens duomenų bei savo atvaizdų, trečiasis asmuo nebūtų galėjęs atsakovės ir atsakovo vardu paimti vartojimo kreditų (sudaryti Sutarties 1 ir Sutarties 2) ir tokiu būdu ieškovei sukelti žalos. Atsakovės ir atsakovo nerūpestingų veiksmų, kuriais jie sudarė trečiajam asmeniui sąlygas sudaryti Sutartį 1 ir Sutartį 2 jų vardu su ieškove, pakanka atsakovei ir atsakovui taikyti civilinę atsakomybę;

1.10.       ieškovė reiškia šį ieškinį atsakovei ir atsakovui dėl jų ir trečiojo asmens bendrais neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo, šias atsakovės ir atsakovo prievoles prašant pripažinti solidariomis su trečiojo asmens prievole dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024;

1.11.       ieškovė mano, kad jos naudai iš atsakovės ir atsakovo turėtų būti priteisiamos taip pat ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Teisme gautas atsakovų B. T. ir J. T. (toliau kartu – atsakovai) atsiliepimas į ieškovės pareikštą ieškinį. Atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti, ieškovei už piktnaudžiavimą procesu skirti po 5 000 Eur baudą, pusę nustatytos baudos dydžio skiriant atsakovų naudai ir priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, ieškinį vertina kaip grasinimą, gąsdinimą, turto prievartavimą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis, svarsto apie būtinybę kreiptis į teisėsaugos instituciją dėl ieškovės veiksmų pagal LR BK 181 straipsnį dėl turto prievartavimo. Reiškiamas reikalavimas priešingas teisei. Atsakovai nurodo, kad:

2.1.       ieškovė tariamai patirtos žalos atlyginimo reikalauja remdamasis deliktine atsakomybe, tačiau, šio pobūdžio atsakomybė taip pat nėra preziumuojama. Ieškovė deliktinės atsakomybės sąlygų neįrodė faktiškai, deliktinę atsakomybę preziumuoja. Atsakovų elgesys akivaizdžiai atitinka protingo asmens standartą ir nėra jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti priešingai. Nėra teisės akto draudžiančio draudimo brokeriui pateikti asmens duomenis;

2.2.       atsakovų manymu ieškovė, šiuo atveju, būdama labiau finansiškai pajėgi, deda visas pastangas paveikti atsakovus, teikdama nepagrįstus reikalavimus, tokiu būdu didindama savo bylinėjimosi išlaidas, bei versdama atsakovus patirti neproporcingai dideles išlaidas advokato paslaugoms apmokėti;

2.3.       nesuprantama, kodėl šioje byloje reikalavimai reiškiami atsakovams. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir trečio asmens taikos sutarties, matyti, kad atsakovai nefigūruoja, nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų patvirtinančių atsakovams reiškiamų reikalavimų pagrįstumo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką atliko trečiasis asmuo, savo kaltę pripažino ir taikos sutartyje, todėl atsakovai šioje byloje turi būti teismo pripažinti netinkamais atsakovais.

2.4.       ieškovė pateiktame ieškinyje nepateikė pažeistų savo teisių turinio ir jokių įrodymų, kad jos apskritai buvo pažeistos dėl atsakovų, savo suformuluotu reikalavimu siekia patenkinti savo savanaudiškus interesus ir padaryti žalos atsakovams, nesant teisiniam pagrindui ir prieštaraujant atsakovų subjektinei teisei. Tokie ieškovės veiksmai, atsakovų nuomone, vertintini, kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, todėl neturėtų būti teismo ginami.

3.       Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4.       Teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Craftsoft“ ieškinį atsakovams B. T. ir J. T. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje A. S., vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.

5.       Teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame ieškovė nurodo, kad ir toliau pilna apimtimi palaiko savo ieškinio reikalavimus, o atsakovų atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus bei teisinius argumentus vertina kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimui. Ieškovė dublike nurodo, kad:

5.1.       atsakovų argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir baudžiamoji byla nagrinėjama siekiant nustatyti nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis ir juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokie asmenys buvo nustatyti ir patraukti. Konkrečiai – trečiasis asmuo A. S.. Vien tai, jog atsakovai patys buvo pripažinti nukentėjusiaisiais baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo kontekste, nereiškia, jog tai savaime (automatiškai) paneigia jų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo galimumą, jeigu ieškovė įrodo jų neteisėtus veiksmus, žalą, šias sąlygas siejantį priežastinį ryšį, o atsakovai nepaneigia savo kaltės, kuri nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovų kaltė yra preziumuojama ir atsakovai privalo ją paneigti. Atsakovų kaltė šiuo konkrečiu atveju pasireiškė neatsargia kaltės forma. Tuo tarpu atsakovų ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų bendrumas pasireiškia per priežastinį ryšį, t. y. jų neteisėtų veiksmų ryšį su kilusia žala. Šioje byloje nėra ginčo, jog kaltinimai baudžiamojoje byloje buvo pareikšti tik trečiajam asmeniui ir bendrų atsakovų ir trečiojo asmens tyčinių veiksmų dėl žalos ieškovei padarymo nėra. Vien tai, jog tarp atsakovų ir trečiojo asmens nebuvo nustatyta subjektyviojo bendrininkavimo, nereiškia, jog nagrinėjamu atveju negali būti konstatuotas objektyviojo bendrininkavimo atvejis ir taikoma solidarioji deliktinė civilinė atsakomybė; 

5.2.       atsakovai nenurodo, kokių konkrečių teisės aktų ir kokius konkrečius reikalavimus, jų manymu, ieškovė tariamai pažeidė suteikdama kreditus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog ieškovė sudarydamas bent vieną kredito sutartį ir išmokėdamas lėšas būtų pažeidęs kokių nors teisės aktų reikalavimus dėl šių sutarčių sudarymo ir lėšų išmokėjimo;

5.3.       rašytinės kredito sutartys buvo sudarytos naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Sudarytos sutartys savo turiniu ir forma atitiko visus galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau sudarant sutartis nebuvo išreikšta visų šalių tikroji valia dėl trečiojo asmens vykdytų nusikalstamų veikų (sukčiavimo). Ieškovė savo ieškinio reikalavimus atsakovams reiškia ne dėl sutartinių prievolių vykdymo natūra, t. y. nereikalauja atsakovų kredito ir kitų susijusių sumų mokėjimo, nes jų ir ieškovė nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau reikalauja atlyginti ieškovei padarytą žalą, atsiradusią dėl atsakovų su trečiuoju asmeniu bendrų (objektyviąja prasme) neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovei žalą;

5.4.       atsakovai niekaip nepagrindžia savo teiginių, jog ieškovė sudarydamas kredito sutartis ir išmokėdamas atitinkamas kredito sumas būtų pažeidusi kokių nors tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Todėl nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti;

5.5.       atsakovų nerūpestingi veiksmai yra pagrįsti pačių atsakovų ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 26 d. liudytojų apklausos protokoluose duotais parodymais apie jų elgesį su savo asmens duomenimis, kuris, ieškovės vertinimu, neatitiko bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė šioje byloje nereiškia atsakovams reikalavimo dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ar nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais (bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai) pažeidimu, sudarė sąlygas trečiajam asmeniui padaryti žalą ieškovei. Todėl nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, jog nusikalstamu būdu (sukčiavimu) iš ieškovės gautus pinigus pasisavino tik trečiasis asmuo. Atsakovų ir trečiojo asmens prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą yra laikoma solidaria;

5.6.       atsakovai ieškovei derinant ir sudarant taikos sutartį su trečiuoju asmeniu į minėtą procesą nebuvo įtraukti, nes atsakovai ieškovei jau buvo pareiškę, jog jos reiškiamas pretenzijas dėl žalos atlyginimo laiko nepagrįstomis. Be kita ko, taikos sutartis buvo neprocesinė. Tik po jos sudarymo taikos sutartis buvo teikta tvirtinti kompetentingam teismui. Minėta taikos sutartimi atsakovams nėra nustatyta jokių teisių ir pareigų. Taikos sutartis yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kaip atitinkanti teisės aktų reikalavimus, ir yra vykdytina. Taikos sutartimi yra išspręstas tik vieno solidariojo skolininko, t. y. trečiojo asmens deliktinės civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo klausimas. Nurodytos aplinkybės niekaip neriboja ieškovės teisės kreiptis į kompetentingą teismą su ieškiniu atsakovams dėl jų, kaip solidariųjų atsakovų, deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, jiems nesutikus ikiteismine tvarka išspręsti ieškovui padarytos žalos atlyginimo klausimų;

5.7.       ieškovė atsakovų atsakomybės nepreziumuoja. Jų kaltė yra preziumuojama įstatymų ir jie privalo šią prezumpciją paneigti. Atsakovė ir atsakovas savo neatsargiu elgesiu, itin nerūpestingai ir aplaidžiai elgdamiesi su savo asmens duomenimis, atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Ieškovei padarytos žalos faktas ir dydis yra konstatuoti įsiteisėjusiame nuosprendyje. Dėl konkretaus žalos dydžio atlyginimo, ieškovė susitarė su trečiuoju asmeniu taikos sutartimi. Nurodytas žalos dydis yra mažesnis, nei ieškovė faktiškai patyrė žalos. Tai buvo derybų rezultatas. Tuo tarpu iš atsakovų ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti solidariai su trečiuoju asmeniu ne daugiau, nei šiuo metu pagal sudarytą taikos sutartį reikalauja atlyginti iš paties trečiojo asmens. Trečiojo asmens atlikti mokėjimai pagal taikos sutartį proporcingai mažina ir atsakovams tenkančią žalos sumą. Tai yra detaliai aprašyta ir pateikti išsamūs skaičiavimai ieškovės ieškinyje; 

5.8.       ieškovė sąžiningai naudojasi savo teise tiek į žalos atlyginimą, tiek teise kreiptis į kompetentingą teismą dėl jos priteisimo. Ieškovė, prieš kreipdamasi į Teismą, kreipėsi į atsakovus ir siūlė išspręsti žalos atlyginimo klausimą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovai ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Tad atsakovai neturi teisės kaltinti ieškovę vertimu bylinėtis ir patirti teisines išlaidas, kai patys nesutiko ginčo spręsti ikiteismine tvarka. Vien tai, jog ieškovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, o atsakovai yra fiziniai asmenys, nereiškia, jog ieškovė kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo gali būti laikomas piktnaudžiaujančiu savo materialinėmis ir/ar procesinėmis teisėmis, jog tokiu būdu yra daromas poveikis atsakovams. Vadovaujantis tokia atsakovų logika, bet kuris kitas atvejis, kai juridinis asmuo, verslo subjektas, kreipiasi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo prieš atsakovus fizinius asmenius, turėtų būtų laikomas neleistinu poveikiu, spaudimu ir pan., kas yra visiškai nepagrįsta;

5.9.       ieškovė ieškinyje labai aiškiai išdėstė atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ir jas pagrindė. Ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartimi yra išspręstas klausimas tik su vienu iš solidariųjų bendraskolių, t. y. trečiuoju asmeniu, kuris yra atsakingas už žalą, kuri kyla iš visų trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų pagrindu sudarytų kredito sutarčių. Tuo tarpu atsakovų solidariosios atsakomybės klausimas yra susijęs ne su visa ieškovės patirta žala, o tik su ta žala, kuri kyla iš tų kredito sutarčių, kurių sudarymui atsakovai perdavė trečiajam asmeniui savo asmens duomenis ir leido jais pasinaudoti taip sukeliant žalą ieškovei. Ieškovė žalos, kurios reikalauja ieškiniu priteisti iš atsakovų, sumą apskaičiavo taip: visą faktiškai patirtos žalos dydį (dėl kredito sutarčių sudarymo atsakovų vardu) proporcingai sumažino: (i) Taikos sutartyje trečiojo asmens atžvilgiu atsisakytų reikalavimų dydžiu bei (ii) trečiojo asmens jau faktiškai sumokėtų sumų žalos atlyginimui vykdant taikos sutartį, dydžiu. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė trečiajam asmeniui. Šalys derybų būdu neprocesine taikos sutartimi susitarė dėl ieškovei atlygintinos žalos dydžio, tvarkos ir kitų sąlygų. Atsakovai taikos sutarties šalimi nebuvo, nes jie savo neteisėtų veiksmų ir kaltės nepripažino. Atsižvelgiant į tai, ieškovė dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, t. y. žalos atlyginimo priteisimo iš kitų solidariųjų bendraskolių, buvo priversta kreiptis į teismą. Atsakovai yra tinkami atsakovai pagal ieškovės pareikštą ieškinį ir negali būti pakeisti jokiu kitu atsakovu ar atsakovais;

5.10.       ieškovė yra patyrusi konkrečią turtinę žalą. Dėl šios žalos atsiradimo ieškovė laiko atsakingais (deliktinės civilinės atsakomybės prasme) ne tik trečiąjį asmenį, kuris yra nuteistas už konkrečias nusikalstamas veikas, bet ir atsakovus, kurie savo neteisėtais veiksmais taip pat prisidėjo (sudarė sąlygas) žalos ieškovei atsiradimui atsakovų vardu sudarant dvi konkrečias kredito sutartis. Atsakovų ir trečiojo asmens veiksmai yra kvalifikuotini kaip objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi.

6.       Teisme gautas atsakovų triplikas, kuriame atsakovai nurodė, kad:

6.1.       nei ieškinyje nei dublike nėra pateikta jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovai atliko. Draudimo brokerei atliekant savo darbo funkciją prašant pateikti dokumentą yra logiškas reikalavimas. Priešingai, ieškovė nesiima jokių saugumo priemonių įsitikinti asmens tapatybe, nes vien iš baudžiamosios bylos, kuriame ieškovė ir atsakovai buvo pripažinti nukentėjusiais nuo trečio asmens neteisėtų veiksmų yra tiek daug asmenių nukentėjusių, kas tik patvirtina ieškovo sistemos spragas ir saugumo stokos. Savo pačios nerūpestingumą ieškovė perkelia atsakovams. Atsakovai yra paprasti asmenis, nesusiję su teisinių žinių turėjimu ar duomenų apsaugos žinių kooperavimų. Ieškovė verslo subjektas, kurios veikla paskolų suteikimas. Ieškovė nepamatavo rizikas, dalino dosniai ir nerūpestingai paskolas ir tai patvirtina nukentėjusių baudžiamojoje byloje kiekis. Ieškovė pateiktame ieškinyje ir dublike nepateikė pažeistų savo teisių turinio ir jokių įrodymų, kad jos apskritai buvo pažeistos, savo suformuluotu reikalavimu siekia patenkinti savo savanaudiškus interesus ir padaryti žalos atsakovams, nesant teisiniam pagrindui ir prieštaraujant atsakovų subjektinei teisei. Tokie ieškovės veiksmai, atsakovų nuomone, vertintini, kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, todėl neturėtų būti teismo ginami;

6.2.       atsakovų veiksmuose jokios atsakomybės dėl ieškovės partirtos žalos nėra. Trečiasis asmuo atsakovams atliko draudimo brokerės funkciją, todėl asmens dokumentų ir duomenų pateikimas yra logiška sąlyga, nes ji pildė duomenis ir draudė automobilius, atsakovai buvo jos klientai. Draudimo brokerė, atstovavo draudimo kompaniją, kas prilygina valstybės tarnautojo sąvokai ir prasmei atliekant pareigas. Valstybės tarnautojui ir jiems prilygintiems asmenims yra privalu pateikti asmenis duomenis jeigu to paprašo, todėl nagrinėjamu atveju teigiama, kad draudimo brokerė prilyginama valstybės tarnautojai. Civilinės atsakomybės draudimas privalomas, todėl draudimo brokerės funkcija prilyginama valstybės tarnautojui. Draudimo brokerė prilyginama valstybės tarnautojui iš ko seka, kad ieškovas painioja subjektų atsakomybės ribas. Subjektams, kurie pagal savo gyvenimo patirtį, profesines veiklas, neturi pagrindo domėtis apie duomenų saugą, informacijos kooperavimą ir teikimą kitiems asmenims, turėti teisinių žinių, nagrinėjamu atveju netiesioginės kaltės formos ir nerūpestingumo taikyti negalima. Draudimo brokerės, juridinio asmens, teikiančio paskolas fiziniams asmenims, ir paprastų darbuotojų, neturinčio specialių žinių ir nedirbančių darbų reikalaujančių turėti specifines žinias, atsakomybių ribų sulyginti negalima;

6.3.       dubliku ieškovės aiškina, kad baudžiamojoje byloje teismas nenustatinėjo paskolos sutarties ne/tinkamumą. Teismas baudžiamojoje byloje nagrinėjo tik taikos sutarties sąlygų tinkamumą ir galimybę ją patvirtinti. Nagrinėjant ieškovės civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje galimai klausimas dėl kredito sutarties sąlygų tinkamumo būtų nagrinėtas, tačiau galimai todėl ieškovė skubėjo pasirašyti taikos sutartį ir naudotis proga, kad trečiasis asmuo sutiko grąžinti pasisavintus pinigus, nes manė, kad teismas jų reikalavimų būtų nepatenkinęs, nustatydamas pačios ieškovės kaltę lengvabūdiškai ir atsainiai dalinant kreditus, neįsitikinus asmens tapatumu ir kt. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė pinigus pervedė ne į paskolos gavėjų sąskaitą, o į kitą sąskaitą, kurios savininkas neaiškus, tik patvirtina ieškovės visiško atsainaus elgesio veikimą. Juo labiau, kaip paaiškėjo, kad tokių apgautų asmenų, kaip atsakovai, labai daug ir jau paaiškėjus pirmam tokiam atvejui, ieškovė turėjo imtis priemonių užkirsti kelią gauti pinigus tokiu būdu, tačiau to nepadarė. Ieškovė jokių priemonių nesiėmė ir leido trečiajam asmeniui pasinaudoti tokiu milžinišku asmenų kiekiu, jų duomenimis ir pasisavinti pinigus, todėl turi prisiimti atsakomybę už savo aplaidumą ir netinkamą saugumo užtikrinimą. Ieškovės sistemingas, neįsitikinus kam teikia kreditą, pinigų skolinimas, tik patvirtina ieškovės kaltę ir nerūpestingumą.

7.       Teisme 2025 m. rugsėjo 1 d. gautas ieškovės pareiškimas, kuriuo informuoja teismą, kad po ieškinio pareiškimo teismui dienos, vykdydamas Taikos sutartį, trečiasis asmuo, ir toliau periodiškai atliko mokėjimus ieškovei padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio pateikimo teismui dienos, dalis priteistinos iš atsakovų žalos pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 buvo atlyginta trečiojo asmens, ieškovė teikia šį pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsakovų atžvilgiu atsisakymo ir patikslina savo ieškinio reikalavimus. Ieškovė pareiškė, jog galutinai prašo iš atsakovės B. T. priteisti 4 361,34 Eur neatlygintos turtinės žalos likutį, iš atsakovės B. T. ir J. T. solidariai priteisti 6 125,11 Eur neatlygintos turtinės žalos likutį. Ieškovei yra žinomos nurodytos ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo pasekmės, jog bylą dėl dalies reikalavimų nutraukus, dėl šių reikalavimų vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškovė kartu reiškia prašymą dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo ir dalies žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų.

8.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Karolis Merkevičius nurodė, kad klientų veido atvaizdas iš priekio ir asmens tapatybės dokumento originalas yra fotografuojami kliento ir pateikiami į ieškovės įdiegtą tapatybės patvirtinimo sistemą. Tapatybės patvirtinimo sistemoje ieškovės darbuotojas mato nuotraukas vienoje vietoje ir identifikuoja kliento veido bruožų tapatumus su kliento pateikiamu asmens tapatybės dokumentu. Programėlėje turi būti sukuriama paskyra, sukuriant paskyrą tiesiogiai pateikiamas asmens dokumentas, ir asmens veido nuotrauka. Trečiasis asmuo A. S. naudodama atsakovų nuotraukas ir jų asmens dokumentų nuotraukas, atsakovų vardu sukūrė paskyras, prisijungė ir paėmė paskolą. Paskyros sukūrimo procese dalyvauja tik klientas, ieškovės veikla yra vykdoma tinkamai, jokių pažeidimų nėra nustatyta. Trečiasis asmuo sukūrė atsakovų vardu atskiras paskyras, užpildė prašymą gauti vartojimo kreditus ir nurodė savo banko sąskaitą. Vartojimo kredito sutartys be atsakovų dalyvavimo ir jų duomenų pateikimo nebūtų galėjusius būti sudarytos. Ieškinio pagrindas yra atskleistas procesiniuose dokumentuose, ieškinys kildinamas iš delikto, iš bendro pobūdžio pareigos elgtis sąžiningai. Esminiai neatitikimai pastebėti atsakovų pasisakymuose šioje byloje ir pasisakymai ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovai savo nerūpestingu ir neatidžiu elgesiu atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovų nerūpestingas elgesys buvo žalos ieškovei atsiradimo būtinoji priežastis, jeigu atsakovai nebūtų A. S. suteikę asmens duomenų, vartojimo kreditas iš ieškovės nebūtų paimtas ir ieškovė žalos nebūtų patyrusi. Tarp atsakovų nerūpestingumo ir ieškovei kilusios žalos egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys. Kaltė yra preziumuojama, o atsakovai savo kaltės nepaneigė. Byloje nėra įrodymu, kad atsakovų giminaičiai buvo apdrausti. Byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovai turi vieną automobilį, kad kovo mėnesį buvo planuota sudaryti naują automobilio draudimo sutartį. Atsakovai bando pateikti poziciją, kad yra pasyvios sukčiavimo aukos. Atsakovai nepatyrė jokios prievartos teikti asmeninius dokumentus, jie turėjo sprendimo laisvę, todėl priimtų sprendimų pasekmės turi kilti atsakovams. Atsakovai patys priėmė sprendimą įsileisti A. S., jai pateikti asmens dokumentus, kai jokių paslaugų iš jos nepirko, garantijų neprašė ir negavo, kad žadėta nuolaida ateityje tikrai bus suteikta. Ieškovė vertina, kad tai nėra atsakingas elgesys. Atsakovai gindamiesi nuo pareikšto ieškinio teigia, kad ieškovė buvo nerūpestinga ir netinkamai nustatė atsakovų tapatybes, bet sudaryta sutartis atitiko visus keliamus reikalavimus, sutartis galėjo būti sudaroma per mobiliąją programėlę, identifikavimo procesas buvo atliktas tinkamai. Žala kildinama ne iš netinkamo sutarties sudarymo, o iš neatsargių veiksmų. Aplinkybė, kad atsakovai baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, jokiu būdu nereiškia, kad tai riboja ieškovės teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų, o būtent, atsakovai sudarė sąlygas A. S. paiimti kreditą ir padaryti žalą. Ieškovės atstovas advokatas Karolis Merkevičius nurodė, kad ieškinį palaiko pagal patikslintus ieškinio reikalavimus. Prašo teismo ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismo posėdyje atsakovų atstovė advokatė Marta Matiukevič prašė teismo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Toliau nurodė, kad 2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. S. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, būtent pasinaudojusi žmonių duomenimis, pildė anketas ir gavo finansinę naudą. Nuosprendžiu asmenys, kurie suteikė duomenis A. S. ir įmonės, kurios suteikė kreditus, buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Atsakovai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. A. S. atsakovams prisistatė kaip draudimo brokerė, kuri norėdama būti paaukštinta pareigose turi surinkti kuo daugiau asmenų, klientų sąrašui papildyti. Tokiu būdu piktnaudžiaudama, naudodamasi atsakovų pasitikėjimu apgaule įgijo atsakovo pasų ir veido atvaizdų nuotraukas, prisijungė, supildė duomenis, ir gavo kreditus atsakovų duomenų pagrindu. Ieškinys negali būti vertinamas pagal nerūpestingumo aplinkybes, nes šioje byloje ieškinys yra grasinimas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis. Ieškovė pati patvirtina, kad buvo nerūpestinga. Byloje nėra duomenų, kad kredito sutartys buvo pasirašytos, priešingai ieškovės atstovas patvirtino, kad jokio parašo kredito sutartyse nebuvo, todėl nerūpestingumas ir neatidumas yra ieškovės atsakomybė. Atsakovai jokių veiksmų neatliko ir nebuvo suteikę sutikimo dėl kredito sutarčių sudarymo. Ieškovė elgiasi nerūpestingai ir dalina kreditus neatsižvelgdama ir neturėdama duomenų, ar asmuo, kuris prašo suteikti kreditą, yra pajėgus jį grąžinti, be to kreditai suteikiami atsižvelgiant į tik į duomenų kopijas, neįsitikinant ar tai yra originalūs ir patikimi duomenys ir ar asmuo pateikęs duomenis yra tapatus. Deliktinė atsakomybė nėra preziumuojama, ieškovė sąlygų neįrodė. A. S. pasinaudojo ne tik atsakovų duomenimis, bet ir daugybės kitų asmenų, tame tarpe ir ieškovės, todėl kaltinti atsakovus ir iš jų reikalauti pinigų, pagal kredito sutartį, kurios jie nepasirašė ir iš jos pinigų negavo yra neteisėta. Ieškovė nesiima saugumo priemonių įsitikinti dėl asmens tapatybės.

10.       Teismo posėdyje atsakovė B. T. nurodė, kad yra nekalta, prašo atmesti ieškinį. Toliau nurodė, A. S. asmeniškai nepažįsta, iš jos yra pirkusi drabužius, bet visas bendravimas dėl drabužių pardavimo vyko messenger programėlėje. Trečiasis asmuo A. S. 2022 m. birželio mėnesį kreipėsi su prašymu užpildyti anketą, kad galėtų pakilti pareigose, bet atsakovai pasiūlymo atsisakė, vėliau pasitarę atsakovai sutiko pildyti anketą. Toliau nurodė, kad 2022 m. lapkričio 3 d. trečiasis asmuo A. S. atvyko į atsakovų namus, su savimi neturėjo jokios anketos, nufotografavo atsakovų pasus ir veido atvaizdus, ir nurodė, kad anketą pildys pati, kad anketa laikoma galiojanti tik tada, kai yra nufotografuojami veidai ir paso duomenys. Viso vizito metu trečiasis asmuo A. S. išliko rami, bendravo su atsakovais apie darbo reikalus, užsiminė, kad gali su nuolaida apdrausti atsakovų automobilį, bet apie kitas draudimo detales nekalbėjo. Po anketos užpildymo, kreipėsi į A. S., dėl draudimo nuolaidos galiojimo, A. S. patikslino, kad nuolaida galios, bet draudimo paslaugų iš A. S. nepirko. Atsakovė B. T. nurodė, kad įvykio metu nieko neįtarė, nors ir žinojo, kad tokie sukčiavimai vyksta, bet tuo metu pasitikėjo ir dėl A. S. nekilo jokių abejonių. Ankščiau jokių paskolų nėra ėmusi, stengiasi dirbti sąžiningai. Atsakovė B. T. 2023 m. sausio mėnesį patikrino savo ir atsakovo J. T. paskolų istorijas ir pamatė, kad jos vardu yra paiimtos dvi paskolos, o vyro J. T. vardu paiimta viena paskola. Iš karto kreipėsi į e.policiją. Dėl sudarytų paskolų finansinės žalos nepatyrė. Ankščiau neteko pildyti apklausų apie draudimą.

11.       Teismo posėdyje atsakovas J. T. nurodė, kad atsakovai yra nekalti, prašo ieškinį atmesti. J. T. nurodė, kad 2022 m. vasarą A. S. kreipėsi į atsakovus ir prašė užpildyti anketą, siūlė už tai 20 proc. automobilio draudimo nuolaidą, bet atsakovai atsisakė. Atsakovas nurodė, kad su A. S. susirašinėjo žmona, jis žinojo, kad žmonos brolis pas A. S. draudžiasi automobilį, draudimas galiojo, būtent dėl to ir pasitikėjo A. S.. J. T. nurodė, kad žinojo tris žmones, kuriems A. S. buvo padariusi automobilio draudimo nuolaidą, asmeniškai A. S. nepažinojo. Su žmona planavo pavasarį draustis automobilį, todėl sutiko užpildyti apklausą. A. S. atvažiavo, padarė pasų ir veidų nuotraukas, atsakovas klausė, kodėl to reikia, A. S. nurodė, kad reikia patvirtinti žmogaus pildančio anketą tapatybę. Atsakovai 2023 m. sausio mėnesį patikrino paskolų istorijas ir pamatė, kad jų vardu paimtos trys paskolos. Iš karto kreipėsi į e.policiją. Prasidėjo tyrimas, tyrimo metu atsakovai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, ieškovė panaikino kreditus. Iš žurnalistinio portalo straipsnio sužinojo, kad A. S. tokiu sukčiavimo būdu apgavo daugiau kaip 60 žmonių. Žmonos brolis taip pat buvo apgautas. J. T. nurodė, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ankščiau jokių paskolų nėra ėmęs, stengiasi dirbti ir būti sąžiningas, yra girdėjęs, kad reikia saugoti banko prisijungimo duomenis, darbe yra tekę pildyti anketas, bet tokio tipo apklausos apie draudimą neteko. Atsakovas nurodė, kad tiek poliklinikoje tiek ir utilizuojant metalą reikia pateikti pasą, todėl kai draudėja A. S., kuri verčiasi ta veikla paprašė nufotografuoti atsakovų pasus, jokių įtarimų neturėjo. Šeimoje turi vieną transporto priemonę. Finansinės žalos nepatyrė, tik moralinę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dalyje byla nutrauktina. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

12.       2025 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalis ieškinio reikalavimų atsisakymo, kadangi trečiasis asmuo A. S. pagal sudarytą 2024 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-33572-996/2024 ieškovui atlygino 9,08 proc. patirtos turtinės žalos, todėl atsisako 296,93 Eur reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės B. T. ir prašo iš atsakovės B. T. priteisti 4 361,34 Eur neatlygintos turtinės žalos likutį, taip pat ieškovė atsisako 417 Eur reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo solidariai iš atsakovų B. T. ir J. T. ir teismo prašo iš atsakovės B. T. ir atsakovo J. T. solidariai priteisti 6 125,11 Eur neatlygintinos turtinės žalos likutį (DOK-44695).

13.       Ieškovas turi teisę atsisakyti nuo ieškinio (CPK 140 str.). Iš žodžiu reikšto atsisakymo matyti, kad ieškovui, atstovaujamam advokato, žinomos atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo pasekmės, todėl jos nebeaiškinamos (CPK 294 str. 2 d.). Atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl bylos dalis dėl ieškovo atsisakytų reikalavimų atsakovams dalies (296,93 Eur priteisimo iš ir 417 Eur priteisimo iš atsakovų) nutrauktina.

14.       Ieškovei grąžintina sumokėto žyminio mokesčio dalis, t. y. 12,04 Eur, mokėjimo nurodymas Nr. ZN97875, nes ieškovė atsisakė nuo ieškinio dalies reikalavimų (CPK 87 str. 2 d.).

Dėl žalos atlyginimo

15.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės B. T. vardu su ieškove buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 1667556450 (toliau – Sutartis 1). Sutarties 1 pagrindu buvo paimta 3 661 Eur kredito suma, kuri kartu su 1 943,48 Eur palūkanomis ir 658,80 Eur administravimo mokesčiu (viso 6 263,28 Eur) turėjo būti sugrąžinta iki 2024 m. lapkričio 4 d.

16.       Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 5 d. atsakovės B. T. ir atsakovo J. T. vardu su ieškove buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 1667632506 (toliau – Sutartis 2). Sutarties pagrindu buvo paimta 5 000 Eur kredito suma, kuri kartu su 2 935,12 Eur palūkanomis ir 900 Eur administravimo mokesčiu (viso 8 835,12 Eur) turėjo būti sugrąžinta iki 2024 m. lapkričio 5 d.  

17.       2023 m. sausio mėnesį ieškovė sužinojo, kad Sutarties 1 bei Sutarties 2 pagrindu kreditas atsakovės ir atsakovų vardu buvo paimtas galimai nusikalstamais trečiojo suinteresuoto asmens A. S. veiksmais, t. y. nufotografuojant atsakovo ir atsakovės asmens duomenis jų pasuose ir atsakovui bei atsakovei nusifotografuojant su trečiojo asmens mobiliuoju telefonu asmens tapatybės patvirtinimui. 2023 m. kovo 30 d. ieškovė atsakovės B. T. ir atsakovės B. T. ir atsakovo J. T. vardu su ieškove sudarytas Sutartį 1 ir Sutartį 2 nutraukė. Iki Sutarties 1 nutraukimo kito asmens vardu ieškovei buvo atliktas vienas mokėjimas. Iki Sutarties 2 nutraukimo kito asmens vardu ieškovei buvo atliktas vienas mokėjimas. Jokių kitų mokėjimų pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 daugiau ieškovė negavo (ieškinio priedas Nr. 3, Nr. 4).

18.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje A. S. atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03186-23. Ikiteisminiame tyrime ieškovė buvo pripažinta civiline ieškove (ieškinio priedas Nr. 5), o trečiasis asmuo – įtariamąja. Ieškovė, trečiasis asmuo ir laiduotojas / įkaito davėjai dar tebevykstant Ikiteisminiam tyrimui 2024 m. rugpjūčio 14 d. sudarė taikos sutartį. Ieškovė Taikos sutartimi atitinkamai įsipareigojo atsiimti savo civilinį ieškinį, pareikštą Ikiteisminiame tyrime. Taikos sutartis yra patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024, kuri yra įsiteisėjusi ir vykdytina (ieškinio priedas Nr. 8). Šalys abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu Taikos sutarties 1 punkte susitarė, kad trečiasis asmuo įsipareigoja atlyginti ieškovei jos patirtą 186 396,00 Eur turtinę žalą, t. y. 140 036,66 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis paimtų ir negražintų kreditų likutis, o taip pat 46 359,66 Eur dydžio netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likusios nesumokėtos (negautos) pelno (mokėjimo) palūkanos. Ieškovė atsisakė savo reikalavimų dėl 24 773,13 Eur negautų administravimo mokesčių ir 21 586,54 Eur dydžio sumos iš 67 946,20 Eur dydžio reikalavimo (atsisakyta 31,77 proc. šio reikalavimo) dėl pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likusių nesumokėtų (negautų) pelno (mokėjimo) palūkanų. Pagal Taikos sutarties 2 punktą, trečiasis asmuo įsipareigojo ieškovei mokėti ne mažesnes kaip 1 000,00 Eur periodines mėnesines įmokas iki tol, kol bus pilnai padengta visa taikos sutartimi sutarta turtinės žalos suma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenis, kad trečiasis asmuo yra atlyginęs 16 935,80 Eur dydžio žalą.

19.       Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl atsakovų J. T. ir B. T., leidusių nufotografuoti jų asmens duomenis iš asmens dokumento ir padaryti veido atvaizdo nuotrauką trečiajam asmeniui A. S., deliktinės atsakomybės kilimo, ieškovei remiantis pateiktais duomenimis www.unlokk.lt programėlėje patvirtinus 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės B. T. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 1667556450, suteikiant 3 661 Eur kredito sumą, kuri kartu su 1 943,48 Eur palūkanomis ir 658,80 Eur administravimo mokesčiu (viso 6 263,28 Eur) turėjo būti sugrąžinta iki 2024 m. lapkričio 4 d. Taip pat minėtoje programėlėje patvirtinus 2022 m. lapkričio 5 d. abiejų atsakovų sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 1667632506, suteikiant 5 000 Eur sumą, kuri kartu su 2 935,12 Eur palūkanomis ir 900 Eur administravimo mokesčiu (viso 8 835,12 Eur) turėjo būti sugrąžinta iki 2024 m. lapkričio 5 d.

20.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 str.); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str.), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.).

21.       Kaip minėta aukščiau, tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovai leisdami A. S. nufotografuoti savo asmens dokumentą ir savo veido atvaizdą pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigą atidžiai elgtis su savo asmens duomenimis, dėl ko kyla jų deliktinė atsakomybė.

22.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą. Minėtų normų prasme rūpestingumo pareigą turi kiekvienas asmuo, tačiau šios pareigos pobūdis, turinys, laipsnis nėra vienodi. Vieni turi didesnę, kiti mažesnę rūpestingumo pareigą. Šios pareigos pobūdis, laipsnis priklauso nuo daugelio aplinkybių – asmens atliekamo darbo, kvalifikacijos, teisinio veiklos reglamentavimo. Rūpestingumo pareigos pobūdį ir laipsnį dažnai reglamentuoja įvairūs teisės aktai, profesinės etikos taisyklės, papročiai ir pan. Todėl sprendžiant, kokią rūpestingumo pareigą turėjo žalos padaręs asmuo ir ar jis ją pažeidė, reikia vadovautis ne tik CK 6.263 straipsnio 1 dalies norma, bet ir kitais šaltiniais (Mikelėnas, V., ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 366–367; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2023 31, 32 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

23.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

24.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovai, suteikdami savo asmens duomenis ir leisdami nufotografuoti jų atvaizdą trečiajam asmeniui byloje A. S. veikė ne kaip specialūs subjektai, specialistai, valstybės tarnautojai ir pan., o kaip fiziniai asmenys (vartotojai), norėdami pasinaudoti siūloma nuolaida būsimoms draudimo paslaugoms įgyti, nes kaip paaiškino teismo posėdžių metu, atsakovai planavo pavasarį drausti savo šeimos automobilį transporto priemonių privalomosios civilinės atsakomybės draudimu, norėjo įsigyti su trečiojo asmens siūloma nuolaida.

25.       Atsakovų paaiškinimais ir iš 2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-1055/2025 konstatuotų faktinių aplinkybių nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. trečiasis asmuo A. S., prisistačiusi draudimo brokere, melagingai nurodė nukentėjusiajam J. T., kad norėdama būti paaukštinta darbe, turi surinkti kuo daugiau asmenų duomenų klientų sąrašui papildyti, tokiu būdu piktnaudžiaudama J. T. pasitikėjimu, apgaule įgijo J. T. asmens duomenis, asmens dokumento nuotrauką bei J. T. veido atvaizdo nuotrauką. Po ko, pasinaudojusi apgaulės būdu gautais J. T. asmens duomenimis, 2022 m. lapkričio 3 d. 19:06:54 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš UAB „Craftsoft“ interneto svetainės www.unlokk.lt atsiųstoje programėlėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio su įdėta UAB „Tele2“ SIM kortele Nr. 8 67228962 bei interneto prieiga, identifikavusi save kaip J. T., pastarojo vardu, be jo sutikimo, kreipėsi dėl kredito gavimo, ko pasėkoje sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1667544105, 4 206 Eur sumai, kurią nurodė pervesti į savo tėvo J. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukurdama J. T. teisinę prievolę mokėti kredito įmokas. UAB “Craftsoft” 2022 m. lapkričio 4 d. 8:42:32 val. pervedus kredito sumą į nurodytą banko sąskaitą, panaudodama svetimus, savo tėvui J. B. priklausančius ir savo noru A. S. suteiktus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, prisijungusi prie minėtos J. B. banko sąskaitos, disponavo 4 206 Eur dydžio pinigų suma, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Craftsoft“ priklausantį, 4 206 Eur vertės turtą (2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-1055/2025, 147 puslapis).

26.       Taip pat 2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-1055/2025 konstatuoti duomenys, kad 2022 m. lapkričio 3 d. trečiasis asmuo A. S., prisistačiusi draudimo brokere, melagingai nurodė nukentėjusiajai B. T., kad norėdama būti paaukštinta darbe, turi surinkti kuo daugiau asmenų duomenų klientų sąrašui papildyti, tokiu būdu piktnaudžiaudama B. T. pasitikėjimu, apgaule įgijo B. T. asmens duomenis, asmens dokumento nuotrauką bei B. T. veido atvaizdo nuotrauką. Po ko, pasinaudojusi apgaulės būdu gautais B. T. asmens duomenimis, 2022 m. lapkričio 3 d. 19:13:38 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš UAB „Craftsoft“ interneto svetainės www.unlokk.lt atsiųstoje programėlėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio su įdėta UAB „Tele2“ SIM kortele Nr. 8 67229219 bei interneto prieiga, identifikavusi save kaip B. T., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 5 d., pastarosios bei J. T., kurį įtraukė kaip bendraskolį, vardu, be jų sutikimo, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.1667632506, 5 000 Eur sumai, kurią nurodė pervesti į savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukurdama B. T. ir J. T. teisinę prievolę mokėti kredito įmokas, UAB „Craftsoft“ 2022 m. lapkričio 5 d. 9:15:51 val. pervedus kredito sumą į nurodytą sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Craftsoft“ priklausantį, 5 000 Eur vertės turtą (2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-1055/2025, 147 puslapis).

27.       Taip pat 2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-1055/2025 konstatuoti duomenys, kad ne vėliau 2022 m. lapkričio 4 d., iš UAB „Craftsoft“ interneto svetainės www.unlokk.lt atsiųstoje programėlėje identifikavusi save kaip A. S., savo bei B. T., kurią be pastarosios sutikimo įtraukė kaip bendraskolę, vardu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1667556450, 3 661 Eur sumai, kurią nurodė pervesti į savo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), sukurdama B. T. teisinę prievolę mokėti kredito įmokas, o 2022 m. lapkričio 4 d. 12:08:12 val. UAB „Crafsoft“ pervedus minėtą kredito sumą į nurodytą sąskaitą, ji apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „Craftsoft“ priklausantį, 3 661 Eur vertės turtą (2025 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-1055/2025, 147 puslapis).

28.       Ieškovė, įrodinėdama abiejų atsakovų bendro pobūdžio rūpestingumo, atidumo pareigos pažeidimą, nurodo, kad atsakovų neatsakingus ir nerūpestingus veiksmus patvirtina tai, kad jie prieš pateikdami savo asmens duomenis A. S. turėjo įtarti, kaip jų asmens duomenų pateikimas svetimam asmeniui gali pagelbėti trečiojo asmens kilimui pareigose, kodėl atsakovų asmens duomenys turėtų būti saugomi draudimo brokerio bendrovėje, kurios paslaugomis atsakovai nesinaudoja ir jokių paslaugų iš draudimo bendrovės asmens duomenų pateikimo dienai neperka, kodėl trečiasis asmuo atvyko į atsakovų namus, nors įprastai tokio pobūdžio susitikimai vyksta draudimo brokerių biuruose.

29.       Kaip matyti iš abiejų atsakovų paaiškinimų, atsakovams A. S. prašymas užpildyti anketą, asmeninių duomenų fotografavimas, siūloma automobilio privalomosios civilinės atsakomybės draudimo nuolaida nekėlė jokių įtarimų, nes apie galimybę sutaupyti draudžiantis automobilį ir apie A. S. siūlomą transporto priemonės privalomosios civilinės atsakomybės draudimo nuolaidą sužinojo iš kitų jiems artimų asmenų, kurie patys jau buvo sudarę draudimo sutartis, siūlė tai atsakovams. Bendravimas susitikus su A. S. atsakovų namuose nesukėlė jokių įtarimų, abejonių. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti atsakovų logiškais iš nuosekliais paaiškinimais.

30.       Ieškovė nurodo, kad atsakovų didelį nerūpestingumą, neatidumą ir akivaizdų lengvabūdiškumą parodo ir tai, kad atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų domėtis, kodėl reikia būtent tokių duomenų (asmens tapatybės kortelės ir veido atvaizdo fotografavimas) pateikimo draudimo brokerei. Kaip nurodė atsakovai teismo posėdžių metu, A. S. elgesys jokių įtarimų nesukėlė, atsakovai, nors asmeniškai A. S. nepažinojo, bet ja, kaip draudimo kompanijos atstove, pasitikėjo. Atsakovams paklausus, kodėl reikia tokių duomenų, draudimo brokerė A. S. patikino, kad ji norėdama būti paaukštinta pareigose turi surinkti kuo daugiau asmenų, klientų sąrašui papildyti, asmenų anketas supildys pati, nes tai atlikti moka, o veido atvaizdo nuotraukos ir asmens tapatybės kortelės nuotraukos reikalingos patvirtinti žmogaus pildančio anketą tapatybę. 

31.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės su atsakovais tiesiogiai sutartiniai teisiniai santykiai dėl suteiktų kreditų, nusikalstamu būdu pasinaudojus jų asmens duomenimis, nesiejo, pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą sprendžiant, ar atsakovai, suteikdami trečiajam asmeniui A. S. savo asmens dokumento ir veido atvaizdo duomenis, pažeidė bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigą, teismas turi vertinti, ar šiuo nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo pagrindą manyti, jog trečiasis asmuo A. S. yra draudimo brokerė ir gali, siūlydama akciją, prašyti atsakovų asmens duomenų.

32.       Teismas nekvestionuoja ieškovės pozicijos, kad viešoje erdvėje ir 2022 metais, ir dabar yra akcentuojama, pabrėžiama elgtis atidžiai, atsargiai su savo asmens duomenimis, kad nebūtų pasinaudota neteisėtai ir nepadaryta žalos pačiam ir tretiesiems asmenims, tačiau šio ginčo atveju, atsakovams nekylant abejonių dėl A. S. veikimo kaip draudimo brokerės, jai siūlant užpildyti apklausos anketas ir gauti už tai nuolaidą automobilio draudimui, teismo vertinimu, atsakovai galėjo pagrįstai manyti esant objektyviam reikalingumui pateikti savo asmens duomenis tokiu būdu, kokiu buvo reikalaujama draudimo brokerės. Kaip paminėjo patys atsakovai teismo posėdžio metu, A. S. išliko rami, bendravo su atsakovais apie darbo reikalus, užsiminė, kad gali su nuolaida apdrausti atsakovų automobilį, bet apie kitas draudimo detales nekalbėjo, todėl ir pasitikėjo draudimo brokerės teiktais paaiškinimais dėl duomenų reikalingumo.

33.       Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju, vertinant atsakovų elgesį pagal vidutiniškai tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, taip pat yra svarbu tai, kad  atsakovai nėra sudarinėję tokio pobūdžio sutarčių (ieškovė neginčijo šios atsakovų nurodytos aplinkybės), taigi, akivaizdu, kad jie negalėjo ir neprivalėjo žinoti, jog ieškovo vartojimo sutartys yra sudaromos būtent tokiu būdu (nufotografuojant atsakovų asmens duomenis jų pasuose bei nusifotografuojant su mobiliuoju telefonu). Byloje nėra įrodymų ir ieškovė neteigia, kad atsakovai žinojo ar jiems trečiasis asmuo atskleidė, jog jų vardu bus sudarytos vartojimo kredito sutartys. Jie nematė vartojimo sutarčių teksto, vartojimo sutarčių jokia forma (nei nuotoliniu būdu nei originaliais parašais) nepasirašė. Taigi, jie objektyviai ir subjektyviai neturėjo pagrindo įtarti, kad draudimo kompanijos atstovas, draudimo brokeris,  jų teikiamus duomenis panaudos nusikalstamiems tikslams.

34.       Iš teismo posėdžio metu atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. susitikus su A. S., atsakovams nekilo abejonių dėl jos siūlomos automobilio draudimo nuolaidos bei asmens duomenų pateikimo reikalingumo, todėl  teismas sprendžia, kad atsakovų elgesys atitiko vidutiniškai tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, kuris veikė kaip vartotojas, siekdamas įgyti teisę į nuolaidą draudimo paslaugoms įsigyti.

35.       Taip pat pažymėtina, kad siūlomą automobilio draudimo nuolaidą ir jos suteikimo sąlygas kaip patikimas įvertino ne tik atsakovai, bet daugybė kitų, nukentėjusiais baudžiamojoje byloje dalyvavusių asmenų, kai trečiasis asmuo A. S. veikė tapačiomis arba labai artimomis aplinkybėms, būdais, metodais. Teismas vertina, kad tai leidžia spręsti, jog trečiojo asmens A. S. nusikalstamos veikos metodai buvo įtikinami ir daugeliui kitų nukentėjusiais pripažintų asmenų nesukėlė įtarimų ar abejonių dėl veikimo specifikos, konkrečių asmens duomenų pateikimo būtinybės, ką nurodė ir atsakovai, kad A. S. sudarė patikimo asmens įspūdį, pateikdama atsakymus į atsakovų klausimus.

36.       Ieškovė atsakovų ir trečiojo asmens prievolės atlyginti ieškovei žalą solidarumą grindžia tuo, kad atsakovė, atsakovas ir trečiasis asmuo A. S. kartu bendrai sukėlė neigiamas pasekmes ieškovei, o būtent, atsakovų aplaidūs ir nerūpestingi veiksmais, jiems perduodant savo asmens duomenis ir savo atvaizdą trečiajam asmeniui A. S., sudarė sąlygas trečiajam asmeniui A. S. atsakovų vardu sudaryti su ieškove Sutartį 1 ir Sutartį 2 ir taip sukelti ieškovei žalą.

37.       Ieškovė, reikalaudama solidaraus žalos atlyginimo iš atsakovų kartu su trečiuoju asmeniu A. S., su kuria yra pasirašyta 2024 m. rugpjūčio 14 d. taikos sutartis ir patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi byloje Nr. e2SP-23572-996/2024, siekia galimai greitesnio žalos išieškojimo, nes minėta taikos sutartimi už savo padarytą nusikalstamą veiklą A. S. yra įsipareigojusi atlyginti 186 396,32 Eur žalos dydį, ieškovei sumažinus reikalavimų sumą nuo 232 755,99 Eur patirtos žalos. Nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad ieškovė reiškia tapatų ieškinį, kuris neturi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, kadangi ieškovė prašo iš atsakovų žalos toje pačioje apimtyje, kurioje yra sudariusi taikų susitarimą su nusikalstamą veiką padariusia A. S., įsipareigojusia ieškovei atlyginti žalą. Civilinio proceso kodekso normos neriboja ieškovei teisė reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo kitiems asmenimis, kurie, pasak ieškovės, turi būti solidariai atsakingi kartu su nusikalstamą veiką padariusia A. S., dėl kurios nusikalstamų veiksmų ieškovei atsirado turtinė žala. Tačiau pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, pareiga įrodyti atsakovų civilinę atsakomybę - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalą, taip veiksmų solidarumą, tenka ieškovei.

38.       Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė ir nepagrindė atsakovų kaltų neteisėtų veiksmų - rūpestingumo pareigos pažeidimo tokiu laipsniu, kad galėtų kilti jų civilinė atsakomybė, vadovaujantis generalinio delikto taisykle. Solidarus žalos išieškojimas iš atsakovų, dėl kurio  atlyginimo ieškovei jau yra įsipareigojusi nusikalstamą veiką padariusi ir nuteista A. S., pasirašydama 2024 m. rugpjūčio 4 d. taikų susitarimą su ieškove, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų šioje susiklosčiusioje situacijoje, kai asmenų gauti duomenys buvo panaudoti nusikalstamu būdu, sukeliant žalą ieškovei.

39.       Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

40.       Atsakovai prašė teismo ieškovei skirti 5 000 Eur baudą, pareiškus ieškinį, piktnaudžiaujant procesine teise.

41.       Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

42.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

43.       Teismas, įvertinęs atsakovų poziciją, pažymi, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš baudžiamojoje byloje nukentėjusių asmenų šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas ydingu, įrodinėjant jų civilinės atsakomybės sąlygas.

44.       Teismas sprendžia, kad įvertinus pateiktą ieškinį, jo dalyką ir pagrindą, ieškovei išsamiai įrodinėjant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, grindžiant ieškinį generalinio delikto taisykle, nėra jokio pagrindo pripažinti esant piktnaudžiavimo procesine teise, teikiant tokio pobūdžio ieškinį, todėl atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.       Ieškinį dalyje atmetus, o kitoje dalyje bylą nutraukus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

47.       Atsakovai patyrė 2 032,80 Eur (762,30 Eur + 726 Eur + 544,50 Eur) advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK - 44755, DOK - 67998). Atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad atsakovų atstovė teikė įvairias teisines paslaugas (nuo procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo teismo posėdžiuose). Nurodyta susidariusi bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių rekomendacijų dydžio, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina.

48.       Ieškinį atmetus visiškai, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteistina 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. kiekvienam iš atsakovų po 1 016,40 Eur.

49.       Teismas byloje patyrė 29,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovės priteistina valstybei 29,84 Eur dokumentų teikimo išlaidų. (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Craftsoft“ (juridinio asmens kodas 3055436220) atsisakymą nuo ieškinio dalies 296,93 Eur sumai atsakovei B. T. bei nuo 417 Eur dalies atsakovams B. T. ir J. T. (J. T.) ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Craftsoft“ (juridinio asmens kodas 305543622) atsakovei B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 016,40 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Craftsoft“ (juridinio asmens kodas 305543622) J. T. (J. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 016,40 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Craftsoft“ (juridinio asmens kodas 305543622) 12,04 Eur (dvylikos eurų 04 ct) žyminio mokesčio dalį, mokėjimo nurodymas Nr. ZN97875.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Craftsoft“ (juridinio asmens kodas 305543622) valstybei 29,84 Eur (dvidešimt devynis eurus 84 ct) dokumentų teikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                Jolanta Vėgelienė