Administracinė byla Nr. A-394-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03347-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.1; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. B. ir D. B. dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) kadastro duomenų tikrinimo kameraliai 2011 m. kovo 23 d. aktą Nr. 46KAM-17662 (toliau – ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 „Dėl pil. K. L. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo plotų skirtumo, viršijančio maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, kompensavimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus (toliau – ir Elektrėnų skyrius) vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-236 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98.) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; 5) priteisti 5 000 Eur iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jai buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į tėvo M. K. turėtus 0,50 ha žemės (duomenys neskelbtini) sodyboje. Kreipusis į Elektrėnų skyrių, jai buvo pranešta, kad laisvos žemės nėra, kurią būtų galima grąžinti natūra, todėl sutiko gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus išaiškėjo, kad iš pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir būtent iš tos dalies, kuri yra prie ežero, žemė priskirta kitam savininkui. Pareiškėja su pretenzija 2014 m. vasario 26 d. kreipėsi į NŽT prašydama paaiškinti situaciją. Pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kodėl miško paskirties žemė buvo priskirta kitam savininkui. NŽT nustatė, kad, atliekant žemės sklypo (priklausančio K. L. ir esančio (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, buvo pakeistos šio žemės sklypo ribos, o žemės sklypo plotas, kuris viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą, ir jo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente nurodytų šio žemės sklypo ribų. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad NŽT negali ginti viešojo intereso teismine tvarka, dėl savo teisių pažeidimo ir gynimo į teismą turi kreiptis ji pati.
3. Pareiškėja nurodė, kad žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu nepagrįstai buvo konstatuota, kad žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti teisingai, t. y. pagal UAB „Geonika“ matininko atlikus kadastrinius matavimus šiaurinės ribos linijos ilgis 14,37 m pailgėjo, rytinės ribos linijos ilgis 0.48 m sutrumpėjo, pietinės ribos linijos ilgis 9,16 m pailgėjo ir vakarinės ribos linijos ilgis 0,04 m pailgėjo. Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys ir šio žemės sklypo tuometinis savininkas įpareigotas kompensuoti pinigais valstybei žemės sklypo ploto, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, skirtumo vertę. Todėl tiek žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas, tiek jo pagrindu priimtas Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 yra neteisėti.
4. Pareiškėja nesutiko su Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, kuriuo buvo patikslintos jai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, t. y. suprojektuotas žemės sklypas buvo dar toliau nukeltas į skardį. Pareiškėja nesutiko ir su Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 51SK-17-(14.51.98.), kuriame nurodyta, kad žemės sklypas yra pertvarkytas sujungimo būdu, todėl nei žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto, nei Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 panaikinimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels. Minėtu 2016 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 51SK-17-(14.51.98.) yra pertvarkomi žemės sklypai sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, kai vieno iš sujungiamų žemės sklypų ribos nustatytos teisės aktams prieštaraujančiu įsakymu – Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120. Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad, panaikinus minėtą 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, turi būti naikinamas ir Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 51SK-17-(14.51.98.).
5. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl NŽT neteisėto veikimo, t. y. dėl neteisėtų administracinių aktų priėmimo, jai buvo padaryta 5 000 Eur neturtinė žala. Dėl to, kad jai iki šiol užkirstas kelias atkurti nuosavybės teises, ji patyrė ir dabar patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Daugiau nei 18 metų trukęs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas ir tebesitęsiantis bylinėjimasis ją išvargino. Dvasiniai išgyvenimai yra ne trumpalaikiai ir ne menkaverčiai.
6. NŽT Elektrėnų skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Elektrėnų skyrius paaiškino, kad Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 9-5237 K. L. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant ekvivalentine natūra 2,3 ha žemės. Šio sprendimo pagrindu K. L. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 0,30 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. L. 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 0,3270 ha ploto žemės sklypą pardavė J. B. ir D. B.. Žemės sklypo kadastrinius matavimus 2004 m. birželio 15 d. atliko V. S. individuali įmonė, o 2009 m. balandžio 27 d. – UAB „Geonika“. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus šiaurės ribos linijos ilgis 14,37 m pailgėjo, rytinės ribos linijos ilgis 0,48 m sutrumpėjo, pietinės ribos linijos ilgis 9,16 m pailgėjo ir vakarinės ribos linijos ilgis 0,04 m pailgėjo. Žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, t. y. ±0,0164 ha. Žemės sklypo plotas, nustatytas atlikus kadastrinius matavimus, yra 0,3270 ha, t. y. atlikus kadastrinius matavimus padidėjo 0,0270 ha ir viršija maksimalią (ribinę) ploto paklaidą. Todėl Elektrėnų skyrius netinkamai įvertino atlikto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo teisingumą ir priėmė nepagrįstus sprendimus suderinti 2009 m. balandžio 27 d. UAB „Geonika“ matininko parengtą žemės sklypo planą, pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenis ir įpareigoti tuometinį žemės sklypo savininką kompensuoti pinigais valstybei minėto žemės sklypo ploto, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, skirtumo vertę.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 51SK-17-(14.51.98.) žemės sklypas yra pertvarkytas sujungimo būdu, todėl nei žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto, nei Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 panaikinimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels. Atsakovo nuomone, Elektrėnų skyriaus vedėjas 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38 teisėtai patikslino pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas toje dalyje, kuri patenka į žemės sklypą.
9. Tretieji suinteresuoti asmenys D. B. ir J. B. atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. D. B. ir J. B. paaiškino, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Šį žemės sklypą bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn tretieji suinteresuoti asmenys įsigijo būtent tokių ribų ir tokios konfigūracijos, koks jis yra dabar, t. y. besiribojantį su gretimybėmis: žemės sklypu (duomenys neskelbtini) koordinačių taškuose 64-65, Aujedo ežeru koordinačių taškuose 65-67, žemės sklypu (duomenys neskelbtini) koordinačių taškuose 67-68. Suinteresuotų asmenų ar valstybės tarnautojų siekis keisti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, vertintinas kaip neteisėtas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėja painioja skirtingus dalykus – žemės grąžinimą natūra su kompensavimo būdo pasirinkimu. Jei pareiškėjos netenkina suprojektuotas valstybinės žemės sklypas, ji gali jo atsisakyti ir pasirinkti kitą kompensavimo būdą.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą, Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38, Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98.) ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.
12. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas, kuriame konstatuota, kad žemės sklypo ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams nustatytas teisingai, yra nepagrįstas ir priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek NŽT 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1649, tiek Elektrėnų skyrius atsiliepime sutiko, kad žemės sklypo ribos buvo atstatytos nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumente nurodytais sprendiniais. Todėl teismas pripažino, kad žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant Nuostatuose ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus, todėl naikintinas.
13. Konstatavęs, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 teismas taip pat pripažino neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis klaidingai nustatytomis aplinkybėmis, jog kadastriniai matavimai atlikti teisingai. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir NŽT, kuri nurodė, kad buvo netinkamai įvertintas atlikto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo teisingumas ir priimtas nepagrįstas sprendimas įpareigoti tuometinį žemės sklypo savininką kompensuoti pinigais valstybei minėto žemės sklypo ploto, nustatyto atlikus kadastrinius matavimus, skirtumo vertę. Todėl teismas panaikino Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120.
14. Teismas pažymėjo, kad Elektrėnų skyriaus vedėjas priimdamas 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38 pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (2015 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3D-39 redakcija) (toliau – ir Metodika) ir Nuostatų reikalavimus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) projekto autorius pranešė pretendentui ir kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo ženklinimo. Raštą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo pareiškėja gavo tik 2015 m. sausio 23 d., o Elektrėnų skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38 buvo priimtas 2015 m. sausio 27 d. Todėl teismas konstatavo, kad buvo pažeisti Metodikos 20 punkto bei Nuostatų 32.1.1.2 punkto reikalavimai. Atsižvelgęs į šių teisės aktų pažeidimus ir į tai, kad pripažinti neteisėtais žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas bei Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, teismas padarė išvadą, kad Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38 yra neteisėtas ir naikintinas.
15. Teismas pažymėjo, kad Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 51SK-17-(14.51.98) yra parengtas jau prieš tai byloje neteisėtais pripažintų teisės aktų pagrindu. Kadangi konstatuota, kad tiek žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas, tiek Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, tiek Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38 yra neteisėti ir naikintini, todėl teismas pripažino, kad negalėjo būti duotas sutikimas sujungti du žemės sklypus, kurių vienas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad 2016 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 51SK-17-(14.51.98.) taip pat yra neteisėtas, dėl to naikintinas, kadangi buvo priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu.
16. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigė pradėjusi patirti neturtinę žalą nuo 2011 m. kovo 23 d., t. y. dienos, kai buvo priimtas pirmasis ginčijamas aktas (žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas) iki 2016 m. rugsėjo 29 d. (teismo sprendimo paskelbimo dienos). Teismas, įvertinęs ilgą pareiškėjos teisių pažeidimo trukmę, jai sukeltus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, pripažino teisinga ir protinga pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo sumą – 500 Eur.

III.

17. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
18. Atsakovo atstovas nurodo, kad NŽT, nustačiusi pažeidimus (dėl neteisėtai K. L. perleistos 0,0270 ha žemės dalies), ėmėsi teisinių priemonių pažeidimams pašalinti. Atsakovo atstovas pažymi, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis). Teisėtumo principas suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad institucija pati negali panaikinti savo administracinio sprendimo. Taigi, NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą, neįvertino aplinkybės, kad NŽT, nustačiusi pažeidimus, ėmėsi visų teisinių priemonių pažeidimams pašalinti, kadangi pati savo priimtų sprendimų panaikinti negalėjo.
19. NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja neturtinės žalos faktą kildina iš to, kad jai iki šiol užkirstas kelias atkurti nuosavybės teises į jos tėvo turėtą žemę. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. nenustatė neturtinės žalos fakto ir netyrė, ar tarp NŽT priimtų neteisėtų aktų ir neturtinės žalos yra tiesioginis ryšys. Teismo panaikinti administraciniai aktai nėra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu natūra, kadangi nuosavybės teisės pareiškėjai atkuriamos perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, t. y. kitoje, nei pareiškėjos tėvas turėjo, vietovėje. Ginčas kilo dėl 0,0270 ha ploto žemės, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė, kokia neturtinė žala jai kilo ir kaip ji pasireiškė būtent dėl minėtos žemės. Pareiškėjos teiginiai, kad ginčijamais administraciniais aktais jai buvo atimta galimybė atkurti nuosavybės teises, yra visiškai nepagrįsti. Teismo sprendimu panaikintais administraciniais aktais pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias atkurti nuosavybes teises perduodant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą. NŽT nevilkino nuosavybės teisių atkūrimo proceso, priešingai, nustačius pažeidimus, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, tačiau administracinių aktų panaikinimas užtruko dėl objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausiusių priežasčių. Todėl, NŽT vertinimu, teismo sprendimas priteisti pareiškėjai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
20. Tretieji suinteresuoti asmenys D. B. ir J. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. D. B. ir J. B. pažymi, kad būtent laisvos valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pretenduoja pareiškėja, buvo suprojektuotas netinkamai, kadangi tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantis žemės sklypas ir Aujedo ežero sklypas yra gretimybės, o tarp gretimybių jokie kiti sklypai įsiterpti negali. Todėl NŽT ir ėmėsi atitinkamų veiksmų koreguoti netinkamai suformuoto laisvos valstybinės žemės sklypo ribas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja iš esmės savo teisių pažeidimą motyvavo tuo, kad, nepanaikinus ginčijamų administracinių aktų, jai būtų grąžinta žemė (miškas), kuri neturi priėjimo prie ežero. Tačiau iš byloje esančių brėžinių galima matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nemaža dalimi ribojasi su ežeru. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu žemė (miškas), į kuri pretenduoja pareiškėja, nesiribotų su ežeru, tai jokiu būdu negali būti laikoma pareiškėjos teisių pažeidimu ir pagrindu panaikinti prieš 5 metus priimtus administracinius aktus, kurie tretiesiems suinteresuotiems asmenims sukėlė teisėtus lūkesčius. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, teismas, nekonstatavęs subjektinių pareiškėjos teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimo fakto, neteisėtai ir nepagrįstai panaikino administracinius aktus. D. B. ir J. B. pabrėžia, kad jie 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įsigijo būtent tokių ribų ir tokios konfigūracijos, koks jis yra dabar. Jeigu žemės sklypas nebūtų ribojęsis su Aujedo ežeru, jie jo net nebūtų pirkę ir investavę į šį žemės sklypą savo asmeninių lėšų.
22. Trečiųjų suinteresuotų asmenų įsitikinimu, teismas, panaikindamas Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymą 51VĮ-(14.51.2.)-38, padarė materialinės teisės normų taikymo klaidą, kadangi Metodikos 20 punktas ir Nuostatų 32.1.1.2 punktas negalėjo būti taikomi ginčo atveju. Metodikos 20 punktas yra taikomas tais atvejais, kai grąžinamo natūra žemės sklypas nesuprojektuotas žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane arba ženklinimas atliekamas nelaukiant žemėtvarkos projekto ar projektui prilyginamo plano patvirtinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas pagal Elektrėnų skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 51VĮ-( 14.51.2.)-236 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Be to, Metodikos 20 punktas yra netaikytinas ir tuo pagrindu, jog pareiškėjai nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra atkuriamos ne natūra, o ekvivalentu (mišku). Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu Metodikos 20 punktas ir Nuostatų 32.1.1.2 punktas ir galėtų būti taikytini ginčo atveju, teismas privalėjo įvertinti, ar šių teisės normų pažeidimas (pavėlavimas informuoti pretendentę 5 dienomis) užkirto kelią pretendentei žinoti (dalyvauti) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimo procese, ir ar tai yra esminis pažeidimas, kuris yra pagrindas panaikinti administracinį aktą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja jau nuo 2014 metų itin aktyviai bendrauja su NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentu (mišku), rašo raštus, skundus, pretenzijas ir pan., gauna atsakymus, todėl teigti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimai buvo atlikti jai nežinant, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėja raštą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų patikslinimo gavo 2015 m. sausio 23 d., dėl to turėjo galimybę imtis veiksmų, kad Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38 nebūtų priimtas ar būtų priimtas atsižvelgus į jos pastabas ir pasiūlymus.
23. D. B. ir J. B. atkreipia dėmesį, kad teismas, panaikindamas Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98.), visiškai nepasisakė dėl to, kokiu būdu šis administracinis aktas pažeidžia pareiškėjos subjektines teises ir teisėtus interesus. Savo subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo šiuo administraciniu aktu visiškai nepagrindė ir pati pareiškėja. Minėtas administracinis aktas, neįrodžius pareiškėjos teisių ir įstatymų saugomo interesų pažeidimo fakto, kitais pagrindais negalėjo būti panaikinamas, kadangi tai reikštų, kad pareiškėja gina viešąjį interesą, nors tam neturi įgaliojimų.
24. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas liks nepakeistas ir administraciniai aktai liks panaikinti, jų žemės sklypo plotas sumažės 0,0270 ha ir šis žemės sklypas nebesiribos su Aujedo ežeru. Tai reiškia, kad tretieji suinteresuoti asmenys dėl administracinių aktų panaikinimo patirs žalą, kurios atlyginimo turės teisę reikalauti iš K. L. (jau mirusio), kuris 2012 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 0,3270 ha ploto žemės sklypą, besiribojantį su Aujedo ežeru, ir iš UAB „Geonika”, kurių matininkai galbūt atliko neteisėtus veiksmus. D. B. ir J. B. pažymi, kad nei K. L. įpėdiniai, nei UAB „Geonika” į šią bylą nebuvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, joje nedalyvavo, o tai reiškia, kad teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
25. Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o minėtą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
26. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, priteisdamas jai neturtinės žalos atlyginimą už padarytus neteisėtus veiksmus. NŽT neteisėtus veiksmus, t. y. priimdama ginčijamus administracinius aktus, atliko sąmoningai ir sistemingai. Neteisėtais veiksmais pareiškėjai padaryta milžiniška neturtinė žala, t. y. neįgyvendinti teisėti lūkesčiai, patirtas stresas, pablogėjusi sveikata, prarastas tikėjimas teisine Lietuvos valstybe. Pareiškėja pabrėžia, kad NŽT klaidina teismą, teigdama, kad ginčijami administraciniai aktai nėra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu jai, kadangi būtent dėl šių administracinių aktų iki šiol nėra įgyvendinta jos konstitucinė teisė atkurti nuosavybės teises į žemę. NŽT nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai įgyvendinta jos teisė atkurti nuosavybės teises, gindama jos teises elgėsi pasyviai.
27. Pareiškėja atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų D. B. ir J. B. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o minėtą apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
28. Pareiškėja tvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys neturi jokio teisinio pagrindo vertinti, kad buvo netinkamai suprojektuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nekyla abejonių, kad nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant žemę ekvivalentine natūra yra įstatymų saugoma ir ginama teisė. Tai, kad pakeistos žemės sklypo ribos, neatsižvelgus į teritorijų planavimo dokumentus ir kitus žemės sklypo formavimo dokumentus, dėl ko žemės sklypas buvo nepagrįstai padidintas laisvos valstybinės žemės ir joje pareiškėjai suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita, ir yra esminis pareiškėjos interesų ir teisėtų lūkesčių pažeidimas, dėl kurio ji buvo priversta kreiptis į teismą. Pareiškėja pabrėžia, kad teismas pagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus kaip neteisėtus ir nepagrįstus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
29. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą prašo minėtą apeliacinį skundą tenkinti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus.
30. NŽT pažymi, kad teismo sprendimas yra neišsamus ir ydingas, kadangi, nagrinėjant bylą, ne tik nebuvo atskleista jos esmė, o priimtas sprendimas sudaro prielaidas ateityje kilti pakartotiniam teisminiam ginčui. Teismas, panaikindamas ginčijamus administracinius aktus, neįvertino aplinkybės, kad žemės sklypo dalį (0,0270 ha) teisėtai valdo tretieji suinteresuoti asmenys. Todėl, atsakovo atstovo nuomone, teismas spręsdamas ginčą privalėjo nustatyti prioritetų pusiausvyrą. Teismas sprendimu apgynė pareiškėjos teises (pretendentės atkurti nuosavybės teises), tačiau visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių paneigė sąžiningų įgijėjų (teisėtų savininkų) teises į teisėtai įgytą nuosavybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, esant aplinkybėms, kuomet abejones dėl sandorių atitikimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams lemia valstybės institucijų pareigūnų veiksmai, asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, turi būti užtikrinta teisė į teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą. NŽT neneigia padarytų pažeidimų, dėl kurių kilo ginčas, ir sutinka, kad nagrinėjamu atveju padarytos klaidos turi būti taisomos, tačiau teismas turėjo atsižvelgti į asmenų interesų pusiausvyrą. Teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėjai buvo patikslintos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir priimtas sprendimo atkurti nuosavybės teises projektas, tačiau pastaroji su sprendimu nesutiko. Teismas nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjos atsisakymo priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus aktų, susijusių su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų nustatymu ir patikslinimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – minėtus atsakovo administracinius aktus panaikino ir priteisė pareiškėjai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
33. NŽT, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, ir tretieji suinteresuoti asmenys D. B. ir J. B. padavė apeliacinius skundus. NŽT prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, o tretieji suinteresuoti asmenys prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinti pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų, t. y. vertindama tik apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus.
36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014).
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-414 redakcija) ir 3 (2012 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XI-2408 redakcija) dalimis, yra išaiškinęs, kad 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-217-438/2015, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2015). Nors ginčijamų žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto ir Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120 priėmimo metu galiojo Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalies 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymu Nr. IX-496 priimta redakcija, tačiau pažymėtina, kad šių nuostatų esmė, reikšminga minėtam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimui, buvo ta pati – vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.
38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte (2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1256 redakcija, galiojusi 2009 m. kovo 23 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų metu) nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių nuostatų 1 priede.
39. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkte (2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 redakcija) numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
40. Byloje neginčijama aplinkybė, kad žemės sklypo projektinis plotas (t. y. 0,3270 ha), nustatytas 2009 m. kovo 23 d. atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo 0,0270 ha, dėl to viršijo maksimalią (ribinę) ploto paklaidą leidžiamą pagal Nuostatų 1 priedą, t. y., palyginus 2004 m. birželio 15 d. atliktus kadastrinius matavimus su 2009 m. kovo 23 d. žemės sklypo kadastriniais matavimais, žemės sklypo šiaurės ribos linijos ilgis 14,37 m pailgėjo, rytinės ribos linijos ilgis 0,48 m sutrumpėjo, pietinės ribos linijos ilgis 9,16 m pailgėjo ir vakarinės ribos linijos ilgis 0,04 m pailgėjo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad šias aplinkybes patvirtina tiek NŽT, tiek NŽT Elektrėnų skyrius.
41. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas, kuriame konstatuota, kad žemės sklypo plotas ir ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams nustatytas teisingai, priimtas pažeidžiant minėtus Nuostatų bei Taisyklių reikalavimus, dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas.
42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad, nustačius, jog žemės sklypo plotas ir ribos, patvirtintos kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu, buvo nustatytos neteisingai, tai lemia, kad ir kiti ginčijami administraciniai aktai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto tikslinimo, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tikslinimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sujungimo su kitu žemės sklypu (Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120; Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38; Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 51SK-17-(14.51.98.)) yra neteisėti ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai išdėstė savo išvadas dėl minėtų aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindžiančius argumentus. Todėl teisėjų kolegija šių pirmosios instancijos išdėstytų argumentų nebekartoja.
43. Nors apeliantų J. B. ir D. B. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (2015 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3D-39 redakcija) 20 punktą ir Nuostatų 32.1.1.2 punktą (2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija) , tačiau pažymėtina, kad Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38 buvo neteisėtas ir nepagrįstas visu pirma dėl to, kad jį priimant buvo remtasi žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu bei Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120. Šie individualūs administraciniai aktai pripažinti neteisėtais, kas suponuoja ir vėlesnių administracinių aktų dėl to paties žemės sklypo kadastro duomenų neteisėtumą. Be to, Metodikos 20 punkte bei Nuostatų 32.1.1.2 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, kad ženklinant žemės sklypus vietovėje, tikslinant jų duomenis ir panašiai, apie tai savalaikiai būtų informuojami visi suinteresuoti asmenys, tuo suteikiant jiems galimybę pareikšti savo pretenzijas ar ginti savo teises nustatyta tvarka.
44. Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam iš laisvos valstybinės žemės fondo. Byloje neginčijama ir tai, kad 0,0270 ha žemės ploto dalis, kuri buvo priskirta laisvos žemės fondo žemei, patenka į pareiškėjos iš laisvos žemės fondo pasirinktą lygiavertį 1,05 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą. Kaip nustatyta, 0,0270 ha žemės plotas buvo nepagrįstai įtrauktas į tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribas. Taigi nors pripažinti neteisėtais ginčijami administraciniai aktai nebuvo tiesiogiai susiję su nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo procesu, tačiau nustačius, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo neteisėtai nustatytos (patikslintos) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir neteisingai nustatytų ribų ir ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) dar buvo sujungtas su kitu žemės sklypu, dėl ko pareiškėja prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į jos visą pasirinktą 1,05 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami administraciniai aktai pažeidžia pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į visą minėtą žemės sklypą ir tokiu būdu jai sukelia realias teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju realiai buvo pažeisti.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginama pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teisę į visą jos pasirinktą 1,05 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog turto nacionalizacija palietė didžiąja dalį visuomenės, todėl šių pasekmių pašalinimas, atkuriant nuosavybės teises, yra prioritetinis valstybės ir visos visuomenės interesas, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulės nuostatos, todėl bet kuris teisingumo pažeidimas šiame procese yra ne tik konkretaus asmens teisių pažeidimas, bet ir visos visuomenės interesas, kad procesas būtų teisėtas, skaidrus ir teisingas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-323/2011, 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-122-261/2018). Todėl vertintina, kad šioje byloje ginama ne tik pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises, bet ir viešasis interesas, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų. Taigi nors negali būti paneigiama ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė į žemės sklypą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiai teisei nagrinėjamu atveju negalima suteikti prioriteto prieš pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises, kurios tinkamas įgyvendinimas, kaip minėta, yra ir viešasis interesas. Be to, pažymėtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus reikalaudami dėl neteisėtų valstybės įstaigų ir (ar) kitų asmenų veiksmų atlyginti jiems padarytą žalą. Tai pripažįsta ir patys tretieji suinteresuoti asmenys. O tai, kad gali kilti nauji ginčai šioje byloje apgynus pareiškėjos teises, negali paneigti jos teisės atkurti nuosavybės teises į visą jos pasirinktą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tai neatitiktų bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.
46. Dėl kitų asmenų neįtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi, tretieji suinteresuoti asmenys – tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos išsprendimas, t. y. pareiškėjos skundo tenkinimo atveju – ginčijamų administracinių aktų panaikinimas ir neturtinės žalos atlyginimo jai priteisimas – neturėtų jokios tiesioginės įtakos K. L. (asmens, kuris pardavė D. B. ir J. B. 0,3270 ha ploto žemės sklypą, besiribojantį su Aujedo ežeru) įpėdiniams ir UAB „Geonika” (kurios matininkai galbūt atliko neteisingus žemės sklypo matavimus), t. y. vien šioje byloje priimtas procesinis teismo sprendimas nepaveiktų minėtų asmenų teisių ir pareigų. Minėtų asmenų teisės ir pareigos gali būti paveiktos tik J. B. ir D. B. ėmusis konkrečių teisinių priemonių jų atžvilgiu, t. y., pavyzdžiui, kaip nurodo patys tretieji suinteresuoti asmenys, reikalaujant žalos atlyginimo. Todėl K. L. įpėdiniai ir UAB „Geonika” pagrįstai nėra įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.
47. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
48. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
49. Nustačius, kad NŽT (jos skyriai) priėmė neteisėtus administracinius aktus, kuriais buvo pažeista pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises į visą jos pasirinktą 1,05 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad minėta įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėja dėl to patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nagrinėjamu atveju neturtinę žalą pradėjo patirti ne nuo žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akto priėmimo, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bet nuo 2013 m. rugsėjo 25 d., kuomet, kaip jis pati nurodo, atlikus kadastrinius matavimus, sužinojo, kad dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto priskirta kitam žemės sklypui.
51. Vis dėlto, įvertinusi ilgą pareiškėjos teisių pažeidimo trukmę, dėl jos padėties neapibrėžtumo atsiradusius jai neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos nuosavybės teisės į visą jos pasirinktą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra iki šiol atkurtos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur suma yra proporcinga jos patirtiems išgyvenimams kompensuoti, priteisti mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą pareiškėjai nėra pagrindo.
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamus administracinius aktus ir priteisęs pareiškėjai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantų apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų J. B. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

                            Ramūnas Gadliauskas

                            Arūnas Sutkevičius