Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-11][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-382-843-2021].docx
Bylos nr.: AN2-382-843/2021
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK 191688326 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga (ANK 45-71 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)

?

Byla Nr. AN2-382-843/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00168-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1; 16.9.3; 21.11.10. (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

 

                Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo, kuriuo, tenkinus K. S. (K. S.) skundą, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimas Nr. 97-ANR_N-1110-2021 (toliau – Nutarimas) ir administracinio nusižengimo byla K. S. atžvilgiu nutraukta,

 

n u s t a t ė :

 

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

 

1.       K. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 24 d. 18.10 val. Šv. Jono Pauliaus II g., Šalčininkuose, sustabdytas patikrinimui, be tikrinančio pareigūno leidimo išlipo iš transporto priemonės karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas), laikotarpiu, būdamas viešojoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės bei nesilaikydamas dviejų metrų atstumo priėjo prie tarnybinio automobilio bei bendravo su policijos pareigūnais, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų.

2.       Nutarimu K. S.

nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu tenkino K. S. skundą, panaikino Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą K. S. atžvilgiu nutraukė. Apylinkės teismas konstatavo, kad pagal surinktus duomenis K. S. pagrįstai išlipo iš automobilio, norėdamas paklausti, kiek dar truks patikrinimas. Taip pat nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole padaryta neteisinga nuoroda į blanketinės teisės normos punktą, nes nurodytas reglamentavimas atitinka Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2.5 papunktį, tačiau tai asmens teisės į gynybą nepažeidė, nes K. S. suprato, kuo yra kaltinamas. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu K. S. elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, todėl teismas nepripažino, jog jis kėlė grėsmę išplisti užkrečiamai ligai.

 

II. Apeliacinio skundo argumentai

 

4.       Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir palikti galioti Nutarimą.

4.1. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, nurodo, jog fizinių asmenų pareiga pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Jos yra numatytos pastarojo įstatymo 3 skyriuje. Viena iš tokių priemonių yra 21 straipsnyje numatytas karantinas. Karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką.

4.2. Apeliantas sutinka, kad Nutarime buvo nurodytas klaidingas Vyriausybės nutarimo 2.1.8.1. papunktis, todėl šią techninę rašybos klaidą apylinkės teismas pagrįstai ištaisė pakeičiant nuorodą į 2.1.5.2.5 papunktį. Tačiau pažymi, jog kaltinimas K. S. buvo suformuluotas tinkamai.

4.3. Pagal Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punktą, tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Byloje esančiame ir kartu su atsiliepimu pateiktame garso įraše girdėti, kad K. S. buvo nurodyta likti savo automobilyje ir laukti tolimesnių policijos pareigūnų nurodymų, tačiau, nepaisant to, jis savavališkai paliko savo automobilį ir priėjo prie tarnybinio automobilio, atstumu per ištiestą ranką, tai yra akivaizdžiai arčiau negu 2 metrų atstumu. Šį faktą patvirtina byloje esanti nuotrauka.

4.4. Nesutikdamas su skundžiamoje teismo nutartyje nurodytu teiginiu, jog patikrinimas truko nepagrįstai ilgą laiką, tai yra 30 min., ir jam nebuvo teikiama informacija, kiek patikrinimas truks, apeliantas nurodo, kad tai tik subjektyvi teisėjo nuomonė. Teisės aktai nenumato tikrinančio dokumentus pareigūno veiksmų trukmės (tai daroma nedelsiant ir per protingą laiką). Be to, nagrinėjamu atveju sutriko policijos pareigūno naudojamų registrų veikla. Pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą patikrinti K. S. dokumentus, kadangi praeityje jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pastebi, jog teisės aktai nenumato policijos pareigūnui prievolės nuolat informuoti asmenį dėl sustabdytos transporto priemonės patikrinimo trukmės. Iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų matyti, kad K. S. žinojo jo sustabdymo priežastį, pareigūnai ne kartą buvo priėję prie jo ir paaiškino, ką jam reikia daryti, jis aktyviai bendravo su pareigūnais. Tačiau apsaugos priemonių viešoje vietoje K. S. nenaudojo dėl to, jog tai daryti nebuvo privaloma.

       4.5. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad K. S., priešingai, nei nurodo savo skunde, priėjęs prie tarnybinio automobilio, nieko nekalba apie tai, jog jis dėl sveikatos būklės negali dėvėti burną ir nosį dengiančių apsaugos priemonių. Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2.4 papunktis reglamentuoja išimtis, kam viešoje vietoje leidžiama nedėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemones, o būtent: neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. K. S. pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą ar sveikatos būklę, dėl ko jis galėtų nedėvėti tokios apsaugos priemonės. Jeigu jam sunku kvėpuoti, jis gali nešioti skydelį.

       4.6. Vyriausybės nutarimo (suvestinė redakcija nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. gegužės 30 d.) 2.1.5.2.5 papunktyje nustatyta įpareigoti asmenis, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Šis reikalavimas netaikomas atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikas (įvaikis), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus). Šis įpareigojimas, galiojęs inkriminuoto nusižengimo padarymo dieną – 2021 m. gegužės 24 d., buvo privalomas visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių, vaizdo įrašų, nuotraukų, būdamas viešoje vietoje K. S. nevykdė minėto reikalavimo, kai šalia jo arčiau kaip 2 metrų atstumu buvo pašalinis asmuo.

     4.7. Apeliantas, nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, jog K. S. veiksmai nesudarė realios grėsmės užkrečiamai ligai išplisti, pastebi, kad šiai ligai yra būdinga mutacija, todėl privaloma laikytis saugaus atstumo ir naudoti apsaugos priemones. Tai, kad žmogus paskiepytas, nereiškia, kad jis neprivalo laikytis saugaus atstumo, nenaudoti apsaugos priemonių. Be to, K. S. buvo paskiepytas 2021 m. gegužės 22 d., tai yra prieš dvi dienas iki įvykio, todėl jo organizme susiformavęs imunitetas buvo labai nežymus. Teismo nurodyta aplinkybė, kad asmuo paskiepytas ar persirgęs COVID-19, nereiškia, kad jis negali užkrėsti kitų ir būti ligos nešiotoju, todėl naudoti apsaugos priemones nagrinėjamoje situacijoje K. S. privalėjo.

      4.8. Apelianto teigimu, šioje byloje nėra duomenų, kad buvo apklausti administracinio nusižengimo liudytojai. Teismas rėmėsi tik rašytiniais dokumentais ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris neatsako už melagingų parodymų davimą, parodymais. Kitų liudytojų į posėdį nekvietė, nors rašytinių duomenų negalima prilyginti liudytojų parodymams.

5.       Atsiliepimų į skundą negauta.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

       

Apeliacinis skundas netenkinamas

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7.       Patikrinęs ginčijamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju administracinių nusižengimų teisena turėjo būti nutraukta. K. S. padaryta veika neturi visų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

8.       ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus. 

9.       Nagrinėjamu atveju Nutarime K. S. buvo inkriminuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų pažeidimas, kurį apylinkės teismas ginčijamame nutarime pagrįstai patikslino į 2.1.5.2.5 papunktį. K. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu šio nutarimo 2.1.5.2.5 papunktyje buvo nustatyta, kad atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną reikalavimas netaikomas (išimtis nustatyta 2.1.5.2 papunktyje). Taigi, inkriminuoto nusižengimo padarymo metu buvo ženkliai sumažinti visi su COVID-19 susiję suvaržymai ir viešoje vietoje (2 metrų atstumu nesant pašalinių asmenų) kaukių dėvėti nereikėjo.

10.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. S. policijos pareigūnų buvo sustabdytas siekiant patikrinti jo vairuotojo pažymėjimo galiojimą, kuris, beje, nagrinėjamo įvykio metu galiojo (teisė vairuoti transporto priemones K. S. grąžinta 2021 m. gegužės 10 d. (b. l. 17)), apie tai K. S. informavo jį tikrinusį pareigūną. K. S. savo paaiškinimais neginčijo, kad buvo priėjęs prie pareigūnų automobilio be kaukės, tačiau teigė, kad nuo pareigūnų laikėsi saugiu atstumu, kurio neskaičiavo. Kai gavo pareigūno pastabą dėl kaukės nedėvėjimo, nedelsiant nuo jo atsitraukė. Iš byloje pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašų (kompaktinis diskas, pridėtas prie bylos medžiagos) taip pat matyti, kad K. S., būdamas be kaukės, priėjo prie automobilyje sėdinčio policijos pareigūno, ir nors iš minėtos nuotraukos tikslaus atstumo nustatyti nėra įmanoma, vis tik matyti, kad 2 metrų atstumas buvo pažeistas. Tai patvirtina ir vaizdo įraše fiksuota policijos pareigūno replika. Tačiau vertinant, ar šių nustatytų K. S. objektyvių veiksmų šiuo atveju pakanka tam, kad būtų pagrindas K. S. pripažinti padarius jam inkriminuotą ANK 45 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes.

11.       Kaip patvirtina minėti byloje surinkti duomenys, K. S. be kaukės prie pareigūno buvo priartėjęs labai trumpam, siekdamas išsiaiškinti savo teisinę padėtį. Policijos pareigūnų atliekamas patikrinimas ne dėl K. S. kaltės užtruko. Pastarąjį faktą patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šis faktas neginčijamas ir apeliaciniame skunde, kuriame nurodoma, kad buvo sutrikusi policijos pareigūnų naudojamų registrų veikla. Policijos automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, dviejų eismo juostų gatvėje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad K. S. bendravimą su vairuotojo vietoje sėdinčiu pareigūnu didesniu nei 2 metrų atstumu apsunkino ir gatvės eismas. Be to, gavęs pastabą, nuo pareigūno jis nedelsiant atsitraukė. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad K. S. COVID-19 infekcija buvo persirgęs, be to, prieš dvi dienas iki bendravimo su policijos pareigūnais buvo paskiepytas (b. l. 7-8). Teismas sutinka su apeliantu, kad pastarosios aplinkybės neeliminuoja galimybės išplatinti ligą, jos taip pat nėra pagrindas šioje situacijoje nedėvėti kaukės, tačiau į jas vis tiek turi būti atsižvelgta. Jos leidžia spręsti, kad kilusi grėsmė buvo daugiau teorinė, nei reali. Atsižvelgtina ir byloje pateiktus įrodymus apie K. S. sveikatą, apsunkintą kvėpavimą, kraujavimą iš nosies (b. l. 9-14). Kaip ir nurodo apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad K. S. nenurodė pareigūnams turintis sveikatos problemų, be to, minėti duomenys nėra pakankami išvadai apie Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2.4 papunktyje numatytą išimtį, kuriai esant viešoje vietoje leidžiama nedėvėti nosį ir burną dengiančios apsaugos priemones. Tačiau minėti duomenys yra svarbūs sprendžiant dėl K. S. veiksmus paskatinusių aplinkybių, o tuo pačiu ir dėl jo veiksmų bei asmenybės pavojingumo.

12.       Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Veikos pavojingumą lemia tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą aptartų duomenų, sprendžia, kad šiuo atveju K. S. padaryta veika nebuvo tiek pavojinga, už kurią buvo būtinas ANK 45 straipsnio 4 dalyje reglamentuotos administracinės atsakomybės taikymas. Šią išvadą patvirtina ir lyginamuoju aspektu įvertinta teismų praktika taikant ANK 45 straipsnio 4 dalį. Joje uždrausta veika paprastai yra konstatuojama tuomet, kai asmuo be veidą dengiančios apsauginės priemonės kontroliuojamoje aplinkoje būna ilgesnį laiko tarpą (o ne momentinį, kaip nagrinėjamu atveju), bendrauja su kitais asmenimis tyčia demonstruodamas savo nepasitenkinimą ar akivaizdų protestą prieš nustatytas apsaugos priemones ir pan., kas šiuo atveju nebuvo konstatuota (Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-554-954/2021, Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-318-255/2021, Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-363-468/2021 ir kt.).

13.       K. S. Nutarimu taip pat buvo nubaustas ir už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, inkriminuojant KET 16 punkto reikalavimų pažeidimą. Pastarojoje teisės normoje numatyta, kad tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sustabdžius K. S. patikrinimui, jis padavė dokumentus pareigūnui neišlipdamas iš automobilio, tai yra vykdė minėtos teisės normos reikalavimas. Visgi vėliau jis iš automobilio išlipo be tikrinančio pareigūno leidimo. Vertinant šiuos veiksmus jau aptarto veikos pavojingumo aspektu, šiuo atveju turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, vairuotojo pažymėjimo patikrinimas iš tiesų užtruko. Ir nors apelianto teiginiai, kad teisės aktai nenumato tikrinančio dokumentus pareigūno veiksmų trukmės, yra teisingi, tačiau jie nereiškia, kad šiuo atveju turi būti atsiribojama nuo protingumo ir proporcingumo kriterijų. Patikrinimas, kurio eigoje yra ribojama asmens teisė laisvai judėti, turi būti įvykdytas, nedelsiant, per protingą laiko tarpą, jis negali trukti neapibrėžtą laikotarpį. Leidimo vairuotojui išlipti iš automobilio nedavimas turi būti pagrįstas, ypač tuomet, kai asmuo bendradarbiauja, pateikia dokumentus tikrinimui, o jų tikrinimas užtrunka, net jei ir dėl objektyvių priežasčių. Šiuo konkrečiu atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad prie sustabdyto K. S. automobilio sugrįžęs policijos pareigūnas iš tiesų informavo jį, kad reikės palaukti, kol duomenys bus patikrinti, į ką K. S. paprašė leidimo važiuoti (jo asmens duomenys pareigūnams buvo žinomi). Į tai policijos pareigūnas nurodė likti stovėti. Draudimas išlipti iš automobilio išsakytas nebuvo. Patikrinimo metu policijos pareigūnų naudojama registrų sistema neveikė. Palaukęs dar 8 minutes (šį laiką patvirtina vaizdo įrašų laikas), K. S. išlipo iš automobilio be leidimo. Jis nurodė, kad jam nebuvo aišku, kiek dar užtruks dokumentų patikrinimas. Būtent tai jis ir siekė išsiaiškinti išlipdamas iš automobilio ir prieidamas prie policijos pareigūnų transporto priemonės. Susidariusios situacijos sukelta įtampa ir K. S. nurodytas siekis nevėluoti į jam svarbų darbo susitikimą, nes dėl pavėlavimo jam grėsė sutartinės sankcijos iš sporto klubo (K. S. profesionalus krepšininkas), vertinant šias aplinkybes kartu su jau aptartais duomenimis, taip pat leidžia spręsti apie nepakankamą nustatytų K. S. veiksmų pavojingumą. Tuo pačiu nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju yra visi būtinieji ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

14.       Dėl apeliacinio skundo argumento, jog šioje byloje teismas rėmėsi tik rašytiniais dokumentais ir K. S. parodymais, o liudytojai apklausti nebuvo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be apelianto įvardytų įrodymų byloje buvo remtasi ir pateiktais vaizdo/garso įrašais bei nuotraukomis. Šių duomenų pakako reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, tad vadovaujantis operatyvumo ir ekonomiškumo principais liudytojų apklausa nebuvo būtina. Pažymėtina, kad tokio prašymo apelianto atstovas, kuris nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nors buvo kviestas, pateikęs nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas skunde iš esmės ne ginčija nustatytas faktines aplinkybes, o kelia jų teisinio vertinimo klausimus. Pagrindo išvadai apie padarytą esminį proceso teisės pažeidimą nėra.

15.       Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad K. S. padarytos veikos pavojingumas nebuvo didelis ir nesiekė tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį traukti administracinėn atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena K. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

 

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

n u t a r i a :

         palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

         Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja                               Aušra Bielskė

 

 


Paminėta tekste:
  • AN2-318-255/2021