Baudžiamoji byla Nr. 2K-89/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.25.4.6.
2.1.15.1.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. kasacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones trejiems metams. Priteista iš T. M. neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems: R. K. 14 136,80 Lt, J. K. 15 000 Lt, V. N. 10 000 Lt, M. T. 10 000 Lt, L. T. 10 000 Lt, be to, kas mėnesį priteista periodinių išmokų po 150 Lt kiekvienam, t. y. M. T. nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 13 d. ir L. T. nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2019 m. liepos 9 d.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
T. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 6 d., apie 19.25 val., Joniškio rajone, kelio Joniškis–Naujoji Akmenė 25 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 4,24 promilės girtumui, vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus; važiuodamas apie 120 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį, taip pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus, ir užsnūdęs užvažiavo ant ta pačia kryptimi važiavusių dviratininkų L. T. ir M. K., kurie nuo patirtų sužalojimų žuvo.
Kasaciniu skundu T. M. prašo pakeisti teismų sprendimus ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba jos trukmę sumažinti. Be to, jis prašo sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį J. K. ir R. K. iki 10 000 Lt, o V. N. panaikinti priteistą 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios V. N. civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, kuria M. T. ir L. T. priteistos periodines išmokos po 150 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. sausio 6 d. iki pilnametystės, panaikinti, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, netinkamai taikė BK 54, 55 straipsnių nuostatas. Abiejų instancijų teismai padarė išvadą, kad jis nelinkęs pasitaisyti, nes neatlygino žalos, nelinkęs savo veiksmų vertinti kritiškai, nesistengė pasitaisyti ir persiauklėti, neatsiprašė nukentėjusiųjų. Su tokiomis teismų padarytomis išvadomis jis nesutinka, nes jos neobjektyvios. Jis savo kaltės neneigė nuo pradžių, ją pripažino ir teisme, tik nurodė, kad dėl savo būklės įvykio metu (girtumo) jis įvykio aplinkybių neprisimena, be to, apgailestauja dėl to, kas įvyko, ir gailisi. Nuo eismo įvykio iki nuosprendžio paskelbimo jis apibūdinamas teigiamai, visą laiką dirbo, nebuvo baustas administracine tvarka ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o tai rodo, kad jis padarė išvadas – pasitaisė, siekia persiauklėti. Be to, pažymėtina, kad administracine tvarka jis buvo baustas 2003 m. liepos 5 d., t. y. iki įvykio, o įvykio metu administracinė nuobauda jau negaliojo. Kaip matyti iš bylos, jis savo atsakomybę buvo apdraudęs civiline tvarka, todėl turtinės ir iš dalies neturtinės žalos atlyginimo pareigą pagal sutartį turėjo draudimas. Netrukus po įvykio iš jo buvo paimtas draudimo polisas, todėl nukentėjusieji turėjo teisę iš karto po įvykio reikalauti turtinės žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė. Taigi, jo nuomone, yra visi pagrindai skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme, nes savo elgesiu įrodė, kad po įvykio padarė išvadas, tai patvirtina ir teigiama jo charakteristika, todėl realios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymą L. T. ir M. T. po 150 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. sausio 6 d. iki jų pilnametystės. Teismai neteisingai interpretavo nukentėjusiosios V. N. duotus parodymus, kad jos sugyventinis L. T. neturėjo nuolatinio darbo, tenkinosi atsitiktiniais darbais pas ūkininkus, jo pajamos buvo minimalios 200–300 Lt per mėnesį. Taigi akivaizdu, kad teismai nepagrįstai nurodė, jog L. T. vaikams išlaikyti skyrė 300 Lt per mėnesį, t. y. po 150 Lt kiekvienam. Oficialių pajamų, kurios patvirtintų išlaikymo dydžio vaikams skyrimą L. T. neturėjo. Nukentėjusioji V. N. po L. T. žūties už kiekvieną vaiką gauna po 200 Lt maitintojo netekimo pašalpą, kuri akivaizdžiai yra kelis kartus didesnė nei L. T. turėtos nedeklaruotos pajamos. Nurodytos nukentėjusiosios V. N. aplinkybės dėl gaunamos pašalpos dydžio teismų nepatikrintos, nes neišreikalauta duomenų iš VSDFV, siekiant nustatyti skiriamos pašalpos dydį, o tai prieštarauja CPK 178 straipsnio nuostatoms. Todėl ta nuosprendžio dalis turi būti panaikinta, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Jeigu teismas manytų kitaip, tai ši žala turi būti priteista ne iš jo, o iš AB ,,Lietuvos draudimas“, nes priteistos žalos, kurią sudaro vaikams priteistos periodinės išmokos, suma akivaizdžiai neviršija draudimo sumos – 500 000 eurų.
Be to, jis mano, kad teismas priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą R. K. ir J. K. Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad jai po sūnaus mirties pašlijo sveikata, tačiau ji nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, o 15 000 Lt neturtinės žalos dydžio sumą nurodė pasikalbėjusi su advokate ir dukterimi. Nukentėjusioji J. K. kartu su sūnumi negyveno ir nors ji nurodo, kad po sūnaus žūties tapo ligonė, tačiau taip pat nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Jo nuomone, nukentėjusiosioms R. K. ir J. K. turi būti priteistinas neturtinės žalos dydis, ne didesnis nei 10 000 Lt kiekvienai, o nukentėjusiajai V. N. neturtinė žala iš viso neturėtų būti priteista. Pastaroji su L. T. gyveno nesusituokusi, o po mirties nepraėjus metams ištekėjo už kito vyro.
Atsiliepimu į nuteistojo T. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Lina Beinarytė siūlo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad teismas, skirdamas T. M. bausmę, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, kaltę, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – padarytas neatsargus nusikaltimas, kuris pasireiškė grubiu KET pažeidimu, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio ir sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo du žmonės. Be to, teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, apibūdinamas teigiamai, nukentėjusiems padarytos žalos neatlygino, jų neatsiprašė ir paskyrė didesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį bausmę. Skirdamas tokią bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo, nes BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Teismas, atlyginamas neturtinę žalą kiekvienam iš nukentėjusiųjų, vadovavosi teisingumo bei protingumo kriterijais, todėl priteistos neturtinės žalos dydžiai nėra aiškiai per dideli ir atitinka teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo neatsargių nusikaltimų bylose.
Netenkintinas kasatoriaus prašymas panaikinti priteistas periodines išmokas po 150 Lt M. T. ir L. T. Vertinti iš naujo kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad L. T. pajamos nebuvo oficialios, kad keturi asmenys negalėjo pragyventi iš gautų pajamų, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, įrodymai iš naujo nevertinami, nes tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas.
Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad periodines išmokas turi atlyginti draudimo bendrovė.
Iš bylos duomenų matyti, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl įvykusio eismo įvykio išmokėjo maksimalią pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytą draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti, t. y. 500 eurų. Pagal įstatymo nuostatas, nepaisant to, kiek įvykio metu sužalota asmenų, atlyginama tik 500 eurų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas pagrįstai priteisė mokėti periodines išmokas vaikams nuteistajam T. M.
Atsiliepimu į nuteistojo T. M. kasacinį skundą nukentėjusioji J. K. siūlo jį atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad nesutinka su nuteistojo T. M. kasacinio skundo motyvais paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba jos trukmę sumažinti. T. M. ypač šiurkščiai pažeidė KET (vairavo neblaivus, jo padaryta nusikalstama veika sukėlė labai sunkius, nepataisomus padarinius), todėl jam negali būti skiriama bausmė, artima nustatytos bausmės minimumui, nes taip neužtikrinami bausmės paskirčiai keliami reikalavimai, prieštaraujama suformuotai teismų praktikai. Nukentėjusioji nesutinka ir su nuteistojo T. M. kasacinio skundo motyvais sumažinti jai priteistos neturtinės žalos dydį. Teismai priteisdami jai 15 000 Lt neturtinės žalos nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009, 2K-457/2009).
Nuteistojo T. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
Kasatorius T. M. prašo pakeisti teismų sprendimus ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba jos trukmę sumažinti, nes teismai skirdami bausmę netinkamai taikė BK 54, 55 straipsnių nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. M., nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė neatsargų nusikaltimą, kaltininko asmenybę – teisiamas pirmą kartą, apibūdinamas teigiamai, tačiau nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, esant sunkiam girtumo laipsniui, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sąmoningai sudarydamas pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tai sukėlė itin sunkias pasekmes, nes žuvo du žmonės; anksčiau jis baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus, padarytos žalos nukentėjusiems neatlygino, jų neatsiprašė.
T. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 55 straipsnyje nustatyta, kad teismas su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes paprastai skiria asmeniui, pirmą kartą teisiamajam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs T. M. apeliacinį skundą, nutartyje konstatavo, kad minėta teisės norma numato galimybę, o ne pareigą teismui taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o T. M. paskirta bausmė yra teisinga, pagrįsta ir nėra aiškiai per griežta, nes ji paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio pagrindais.
Pagal teismų praktiką atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padaro šiukščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir dėl to žūsta žmonių...<...> suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga).
Specialisto išvada Nr. T-A 29/05(04) nustatyta, kad T. M. kraujyje buvo 4.24 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 75).
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis).
BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam T. M. paskirta teisinga laisvės atėmimo bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta, o skirti švelnesnę bausmę arba laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti nėra sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje.
Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio
Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
Nuteistasis T. M. nesutinka su teismų priteistu neturtinės žalos dydžiu: nuteistasis prašo ją sumažinti iki 10 000 Lt nukentėjusiems J. K. ir R. K., o nukentėjusiajai V. N. panaikinti 10 000 Lt dydžio priteistą neturtinę žalą. Nuteistojo nuomone, teismas, spręsdamas šį klausimą, priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą, nes, nukentėjusiosios R. K. teigimu, jai po sūnaus mirties pašlijo sveikata, tačiau ji nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų; nukentėjusioji J. K. kartu su sūnumi negyveno ir nors ji nurodo, kad po sūnaus žūties tapo ligonė, tačiau taip pat nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų; nukentėjusiosios V. N. teigimu, žuvusysis L. T. buvo jos sugyventinis, su kuriuo ji augino du mažamečius vaikus, tačiau santuoka nebuvo įregistruota. Ši aplinkybė ir tai, kad nepraėjus nė metams po L. T. mirties, ji sudarė santuoką, t. y. sukūrė šeimą, suteikia pagrindą manyti, jog neturtinė žala jai neturi būti priteista.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal šią normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 10.1, 10.3 punktai).
Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes 2005 m. sausio 6 d. įvykusio eismo įvykio, dėl kurio kaltu buvo pripažintas T. M., metu žuvo L. T. ir M. K. Eismo įvykyje buvusi transporto priemonė „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausanti T. M., buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas LT/AEA 1831914). Draudimo sutartis galiojo nuo 2004 m. spalio 21 d. iki 2005 m. balandžio 20 d. (T. 1, b. l. 13–14). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų neturtinės žalos) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai akcentavo neturtinės žalos pasekmes – dėl T. M. kaltės eismo įvykio metu žuvus nukentėjusiųjų R. K. ir J. K. sūnums bei nukentėjusiosios V. N. sugyventiniui, minėti nukentėjusieji bei du žuvusiojo L. T. vaikai patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra darbingas, turi iš darbo nuolatinių pajamų, bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad apylinkės teismas, įvertindamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė ne tik į žalos padarinius, bet ir į kitas bylos aplinkybes, t. y. nuteistojo turtinę padėtį, todėl neturtinės žalos sumos, priteistos nukentėjusiems, atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus ir jų mažinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra jokių patvirtinančių medicininių dokumentų, jog dėl sūnų žūties nekentėjusiosios R. K. ir J. K. tapo ligonės, tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikata suprantama ne tik pagal tai, kad nėra ligų, bet ir atsižvelgiant į psichinę, dvasinę, socialinę asmens gerovę. Teismai tyrė bylos aplinkybes dėl nukentėjusiųjų išgyvenimų netekus sūnų ir pripažino, kad dėl sūnų netekties patirtas skausmas ir išgyvenimai pablogino jų sveikatos būklę. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji V. N. apie dešimt metų kartu gyveno su žuvusiuoju L. T. Jiems gimė du sūnūs: M. T. (gim. 1999 m. kovo 13 d.) ir L. T. (gim. 2001 m. liepos 9 d. (T. 1, b. l. 191). Pagal teismų praktiką asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir „<...> asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos<...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 11 punktas). Taigi V. N. taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję žemesnių instancijų teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.
Dėl periodinių išmokų vaikams
CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie galėjo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. N. apie dešimt metų kartu gyveno su žuvusiuoju L. T. 1999 m. kovo 13 d. ir 2001 m. liepos 9 d. jiems gimė du sūnūs (T.1, b. l. 191).
Teismai nustatė, kad žuvusysis L. T., būdamas gyvas, kas mėnesį uždirbdavo ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirdavo 300 Lt, t. y. po 150 Lt kiekvienam. Po L. T. žūties nukentėjusioji V. N. už kiekvieną vaiką gauna po 200 Lt maitintojo netekimo pašalpą (T. 2, b. l. 204). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, iš naujo įrodymai nėra vertinami, nes tai ne kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas.
Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Tačiau žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė, todėl žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Kolegijos nuomone, pagal teismo nustatytas aplinkybes ši civilinio ieškinio dalis išspręsta tinkamai, todėl kasatoriaus prašymas šią teismo nuosprendžio dalį panaikinti, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka atmestinas.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo T. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Vytautas Greičius
Viktoras Aidukas