Pranešėjas J.Furmanavičius                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-663-401/2008

Teisėjas J.Jakubonienė                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.                                                        

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei,  gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiojo atstovei advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. G. Valstybinei ligonių kasai priteista 8497 Lt (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt septyni litai) F. Z. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiajam F. Z. iš J. G. priteista 400 (keturi šimtai) litų turtinei ir 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti, bei F. Z. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo už sulaužytas duris, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

J. G., nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d., už tai, kad 2008-01-24 apie 02.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, ne mažiau šešis kartus tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam F. Z., padarydamas jam durtines – pjautines kiaurymines žaizdas krūtinėje, lydimas kraujo susikaupimu krūtinplėvėse, durtines – pjautines kiaurymines žaizdas pilve su diafragmos sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, durtinę – pjautinę žaizdą kairiajame rieše su sausgyslių sužalojimu ir tuo sunkiai sutrikdė F. Z. sveikatą, sukeldamas realią grėsmę jo gyvybei.

Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti bausmę ir netenkinti 20000 litų civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jis kaltę pripažino. Nukentėjusysis buvo girtas ir pats brovėsi pas jį į namus, sukėlė grumtynes, tačiau juos išskyrė kaimynas ir išstūmė nukentėjusįjį iš kambario. Po kiek laiko agresyviai nusiteikęs nukentėjusysis vėl įsibrovė pas jį į kambarį, todėl jis pagriebęs peilį dūrė nukentėjusiajam. Tuo metu jis buvo labai susijaudinęs ir prašo į tai atsižvelgti. Be to, yra invalidas, todėl kitaip apsiginti negalėjo. Nukentėjusįjį palikęs savo kambaryje išbėgo kviesti pagalbos pas kaimynus. Jam sugrįžus, nukentėjusysis jau gulėjo savo kambaryje prie durų. Koridoriuje ir pas jį namuose buvo daug kraujo. Kraujo buvo ir prie jo buto durų. Mano, kad po įvykio nukentėjusysis išėjo į koridorių, ten kiek pabuvęs įėjo į savo kambarį ir nugriuvo prie durų. Kraujo, buvusio jo kambaryje niekas netyrė, nes tyrimas vyko vėliau. Nukentėjusysis buvo girtas ir apie įvykį nieko neatsimena. Dėl nusikaltimo labai gailisi. Įkalinimo įstaigoje nebuvo jau nuo 1996 m. ir per tą laikotarpį įgijo avalynės taisytojo amatą, dirbo visą laiką ir mokėjo mokesčius valstybei. Yra invalidas ir šeimoje išlaiko 3 vaikus, vienas mažametis, du mokyklinio amžiaus. Darbdavio ir artimųjų charakterizuojamas teigiamai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo aiškina, kad nukentėjusysis pats buvo neblaivus ir brovėsi į jo namus, taip išprovokuodamas padaryti nusikaltimą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovę, prokurorą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. G. padarytą nusikalstamą veiką, bausmę paskyrė laikydamasis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis J. G. iš esmės neginčija savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo. Nuteistasis skundu nesutinka tik dėl nusikaltimo padarymo vietos, nurodydamas, kad nusikalto dėl paties nukentėjusiojo F. Z. agresyvaus elgesio bei didelio susijaudinimo ir todėl prašo švelninti paskirtą bausmę, atmesti nukentėjusiajam F. Z. priteistą 20000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad nusikaltimas buvo padarytas nuteistojo J. G. namuose, į jo kambarį atėjus agresyviai nusiteikusiam nukentėjusiajam F. Z.. Iš byloje esančių nukentėjusiojo F. Z. parodymų matyti, kad jis buvo sužalotas savo namuose stovint prie lango, per neužrakintas duris į jo kambarį atėjus nuteistajam J. G.. Šią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme (t.1, b.l. 50, 200). Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje nustatytiems bei ištirtiems įrodymams ir jų objektyvumu nėra pagrindo abejoti. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros, kuri atlikta tą pačią 2008-01-24 dieną po padaryto nusikaltimo, protokole užfiksuoti duomenys (t.1, b.l. 8-15). Iš šio įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo Nr. (duomenys neskelbtini) butai bei koridorius. Apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo F. Z. bute Nr. (duomenys neskelbtini) ant grindų buvo rasta kraujo dėmė, kuri prasideda nuo lango ir tęsiasi link buto durų. Iš to paties protokolo matyti, kad apžiūrėjus nuteistojo butą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujo pėdsakų neaptikta. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad tyrimas buvo atliktas vėliau, kraujo pėdsakų buvo ir nuteistojo bute Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms bei nukentėjusiojo parodymams. Be to, liudytojai G. D., Rimas Žandaravičius, T. V. parodė, kad kraujo matė ir koridoriuje (t.1, b.l. 202, t.2, b.l. 5,6), tačiau patvirtino, kad koridoriuje kraujas buvo tik prie nukentėjusiojo buto durų, o ne prie nuteistojo. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo apeliacinio skundo teiginių, kad F. Z. jis sužalojo savo bute Nr. (duomenys neskelbtini), kraujo buvo jo kambaryje ir koridoriuje prie jo buto durų, nepatvirtina jokie kiti duomenys, jie prieštarauja teisiamajame posėdyje ištirtiems ir nuosprendyje išanalizuotiems įrodymais, todėl pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

LR BK 135 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kuris sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusiajam realiai grėsė pavojus gyvybei. Sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tyčia (be tyčios atimti gyvybę) pažeidžiant nukentėjusiojo kūno audinius, organus ar jų fiziologines funkcijas. Sužalojimas yra baigtas nusikaltimas, kai atsiranda pasekmės – žala nukentėjusiojo sveikatai. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus numatytas LR BK 136 str., yra tada, kai asmuo sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Privalomas LR BK 136 str. dispozicijos požymis - staigus ir didelis susijaudinimas turi įvykti iškart po neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio asmens poelgio. Toks staigus ir didelis susijaudinimas – tai fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, tačiau nepraranda gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, išlieka pakaltinamas, kas veiką daro mažiau pavojingą. Ilgesnis laiko tarpas tarp veiksmų, sukėlusių didelį susijaudinimą ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pašalina galimybę taikyti LR BK 136 str. Vertinant staigų didelį susijaudinimą atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes. Pabrėžtina, kad šį susijaudinimą turi sukelti tik neteisėtas ar įžeidžiantis nukentėjusiojo asmens poelgis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo J. G. nusikalstamoje veikoje nebuvo didelio ir staigaus susijaudinimo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog nuteistasis ilgą laiko tarpą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai, triukšmavo ir taip pats sukėlė konfliktinę situaciją. Nuteistasis J. G. kerštaudamas dėl tikros ar tariamos skolos, sugadino nukentėjusiojo F. Z. buto duris, nulaužė spynos rankeną, dėl ko pastarasis negalėjo įeiti į savo kambarį, tuo išprovokavo konfliktą, po ko jie nuteistojo bute apsistumdė. Nuteistasis pats pripažino, kad sugadino nuteistojo F. Z. duris, o jį besistumdantį su nukentėjusiuoju išskyrė liudytojas T. V. (t.1, b.l.71, 199). Iš liudytojo T. V. parodymų matyti, kad jis matė sugadintas F. Z. buto duris, išskyrė besistumdančius J. G. bei F. Z. ir pastarąjį palydėjo iki jo buto (t.1, b.l. 201-202). Tai patvirtina, kad nuteistasis ir nukentėjusysis po susistumdymo buvo išskirti, konfliktinė situacija kilusi dėl nukentėjusiojo durų sugadinimo truko ilgą laiko tarpą. Todėl pripažintina, kad nuteistojo J. G. veiksmų-peilio panaudojimo, ko pasėkoje buvo sunkiai sužalotas F. Z., neįtakojo pastarojo neteisėti veiksmai, kurie nuteistajam būtų staiga sukėlę didelį susijaudinimą, nes konfliktinė situacija tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo jau buvo prasidėjusi žymiai anksčiau ir jos kilimo priežastis buvo nuteistojo, o ne nukentėjusiojo neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas įvykio aplinkybes, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl J. G. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 135 str. 1 d.

Dėl bausmės.

Teismo nustatyta, kad J. G. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. G., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Kolegija pilnai sutinka su nuosprendyje nurodytais bausmės paskyrimo motyvais.

Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas kelis kartus, nusikalto praėjus tik pusei metų nuo bausmės atlikimo, neišnykus teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), todėl nebuvo pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo sankcijoje. Be to, teismas atsižvelgė, kad jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 130-143), nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas vertintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).              

Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.)  Teismas nustatydamas bausmės dydį atsižvelgė į šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir bausmės dydį skaičiavo nuo LR BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio (BK 61 str. 2 d.). Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią  aplinkybes, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t.y. mažesnė negu straipsnio sankcijos vidurkis, nėra  per griežta. Nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į tą pačią skunde nurodomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo remiantis mažinti paskirtą bausmę, nes į ją atsižvelgė apylinkės teismas nustatydamas bausmės dydį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam J. G. už pavojingą visuomenei veiką yra paskirta adekvati ir teisinga bausmė. Todėl ją mažinti remiantis skundo teiginiais, kad jis ilgą laiką nebuvo pataisos įstaigoje, įgijo specialybę, dirbo ir mokėjo mokesčius, yra invalidas ir šeimoje išlaiko 3 vaikus, nėra pagrindas mažinti paskirtą bausmę, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis išlaikytų nepilnamečius vaikus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nukentėjusiajam priteisdamas civilinį ieškinį 20000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti pagrįstai vadovavosi LR BPK 115 str. 1 d. bei LR CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 250 str. 1 d.). Nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, realiai grėsęs nukentėjusiojo gyvybei. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajam priteisė 20000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir tai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus atsižvelgus į aukščiau išvardintus vertinimo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis J. G. padarė tyčinį nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, ją mažinti atsižvelgiant vien į kaltinamojo turtinę padėtį, nėra pagrindo (CK 6.282 str. 3 d.). Visiškas žalos atlygintinumo principas sveikatos sužalojimo atveju reikalauja, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta visa patirta žala, nepabloginant nukentėjusiojo padėties, įskaitant neturtinę žalą (LR CK 6.283 str. 1 d.). Teismas, priteisęs nukentėjusiajam šią 20000 Lt neturtinę žalą, siekė sudaryti materialias prielaidas buvusios sveikatos atstatymui, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas negali atstoti (dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, nepatogumai ir kita). Iš teismo medicinos specialisto išvados nustatyta, kad nukentėjusysis 10 dienų buvo gydomas ligoninėje, jam atlikta operacija, imobilizuota ranka, vėliau gydėsi poliklinikoje, buvo perišamos žaizdos, tik 2008-03-03 nuo rankos nuimtas gipsas. Akivaizdu, kad per visą šį laikotarpį nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, buvo apribotos jo galimybės judėti, dirbti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo prašymas nepriteisti 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė :

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                            Jonas Furmanavičius

Teisėjai:                                                         Algirdas Jaliniauskas  

Jurgis Kiškis