Civilinė byla Nr. e2-972-553/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00068-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viligmas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų ne teismo tvarka vykdomoje atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viligmas“ bankroto byloje, panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės UAB „Viligmas“ kreditorių susirinkimas, vykęs 2020 m. vasario 12 d., 1 – uoju darbotvarkės klausimu nutarė kreditorių susirinkimo pirmininkę paskirti atsakovės likvidatorę V. Š.; 2 – uoju darbotvarkės klausimu nutarė atsakovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; 3 – uoju darbotvarkės klausimu nutarė atsakovės nemokumo administratoriumi paskirti M. M.; 4 – uoju darbotvarkės klausimu nustatė terminą iki 2020 m. kovo 15 d. atsakovės kreditoriams pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto procedūros ne teismo tvarka pradžios; įpareigojo atsakovės vadovą ir (ar) likvidatorę iki 2020 m. vasario 25 d. perduoti nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą; įpareigojo nemokumo administratorių pranešti apie atsakovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka bei sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą.
2. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti pirmiau nurodytus atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimus.
3. Nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, turinti atsakovei 30 422,30 Eur finansinį reikalavimą. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 11 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime balsavo prieš kreditorių susirinkimo nutarimus, dėl to, kad nėra baigęsis teisminis ginčas dėl atsakovės 2019 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo.
4. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus buvo pažeistas JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo pateikti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš atsakovės sąskaitų, dėl to buvo pradėti išieškojimo veiksmai. Atsakovė neturėjo sąskaitų bankuose, todėl nurodymai nebuvo priimti vykdymui. Pareiškėja pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažinta, jog nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką pateikimas traktuojamas kaip išieškojimo iš skolininko proceso pradėjimas, nors vykdomasis dokumentas ir nebuvo išduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino – panaikino atsakovės 2020 m. vasario 12 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus 1 – uoju, 2 – uoju, 3 – uoju ir 4 – uoju darbotvarkės klausimais ir nurodė atsakovės ne teismo tvarka vykdytą bankroto procesą nutraukti.
6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė negali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjos ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai, tame tarpe ir nutarimas dėl atsakovės bankroto bylos vykdymo ne teismo tvarka, buvo priimti laikantis JANĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. už juos balsavo atsakovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų atsakovės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tų, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos.
8. Vertindamas kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti atsakovės bankrotą ne teismo tvarka teisėtumą teismas nurodė, kad toks nutarimas gali būti priimtas tik esant JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų visumai. Viena iš šių sąlygų – į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
9. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad teismų praktikoje, taikant netekusio galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalį, pripažinta, jog pateikus Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus, laikytina, kad vykdymo procesas prasidėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnio 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-285-553/2020).
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš atsakovės kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose esančių sąskaitų, pateikti vykdyti per PLAIS, neatšaukti ir nepripažinti negaliojančiais. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl atsakovės bankroto bylos ne teismo tvarka vykdymo buvo priimtas pažeidžiant vieną iš JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, nes į atsakovės turtą yra nukreiptas išieškojimas, tuo tarpu pareiškėja, kurios naudai turi būti vykdomas išieškojimas, nesutinka su bankroto bylos atsakovei ne teismo tvarka vykdymu (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė UAB „Viligmas“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė byloje pateikė 2019 m. lapkričio 5 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymą, kad jos atžvilgiu nėra pradėtų (vykdomų) bylų dėl išieškojimo. Šiuo metu pažymoje nurodyta situacija nėra pasikeitusi.
11.2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas argumentu, kad skundo pateikimo dienai teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ginčas dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, tačiau atsakovė atsisakė skundo nurodytoje byloje.
11.3. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo priėmusi sprendimą išieškoti iš atsakovės mokestinę nepriemoką, tačiau 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu pirmiau nurodytas sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios. Taigi pareiškėja nėra priėmusi vykdytino sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš atsakovės.
11.4. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitų. Toks nurodymas pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis CPK nustatyta tvarka (MAĮ 63 straipsnio 2 dalis).
11.5. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė neturi kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytos sąskaitos (sąskaitų), todėl CPK 689 straipsnis bei MAĮ nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Dėl to 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2020 m rugsėjo 5 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką pareiškėjos apskaitoje nurodomi kaip atmesti. Taigi pareiškėja nėra priėmusi vykdytinų ir galiojančių sprendimų dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovės turtą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas 2020 m. vasario 12 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas vykdyti atsakovės bankroto procesą ne teismo tvarka ir su šiuo nutarimu susiję kiti nurodytame susirinkime priimti nutarimai (dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, dėl finansinių reikalavimų pateikimo ir kt.), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, būtinas siekiant bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, bei nustatęs, kad pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodymai nurašyti iš atsakovės mokestinę nepriemoką yra neatšaukti ir nepripažinti negaliojančiais, atsižvelgęs į tokių nurodymų vertinimą CPK 587 straipsnio 10 punkto prasme teismų praktikoje, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka netenkina JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. Pažymėjo, kad aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą iš esmės lemia tai, kad su atsakovės bankroto procesu ne teismo tvarka nesutinka pastarosios kreditorė – pareiškėja.
15. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės argumentuoja vienintele aplinkybe – 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką pareiškėjos apskaitoje nurodomi kaip atmesti ir (arba) nėra galimybės jų įvykdyti, nes apeliantė Lietuvoje neturi kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytų sąskaitų, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomas CPK 689 straipsnyje bei MAĮ 63 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nepaneigia pagrįstos ir teisėtos apygardos teismo išvados, kad apeliantės bankroto procesas negali būti vykdomas ne teismo tvarka.
17. Ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu galiojo naujas įstatyminis reglamentavimas – JANĮ, kurio 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas esant tokiai sąlygų visumai: teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (1 punktas), į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (2 punktas), nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka (3 punktas). JANĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesant šių sąlygų visumos, bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Nors naujasis reglamentavimas, lyginant su anksčiau galiojusiu ĮBĮ, pasikeitė tuo, kad atsirado dar viena sąlyga, būtina bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymui (nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka) bei nustatyta galimybė nesilaikyti pirmiau nurodytų sąlygų visumos, esant kreditoriaus sutikimui su bankroto proceso ne teismo vykdymu, tikslas, kurio siekiama tokia bankroto procedūra, nepasikeitė – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo.
18. Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo sutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-866-823/2016, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas tarp apeliantės – bendrovės skolininkės, ir jos kreditorės – VMI, kyla. Pastaroji nesutinka gera valia susitarti su apeliante dėl skolos mokėjimo ir yra pateikusi kelis nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką nuo apeliantės kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytų sąskaitų. Nors skunde apeliuojama, kad tokių sąskaitų bendrovė neturi, todėl nurodymai negali būti įvykdyti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia, pirma, kreditorės nesutikimo su apeliantės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu, antra, apygardos teismo išvados, kad mokesčių administratoriaus nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką pateikimas vykdyti laikytinas vykdymo proceso prieš skolininkę pradėjimu. Ši išvada pagrįsta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-285-553/2020), kuri aktuali ir ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu galiojusiam įstatyminiam reglamentavimui.
20. Kaip minėta, JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad bankroto procesas ne teismo tvarka gali būti vykdomas, kai į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Ši norma yra analogiška anksčiau galiojusios ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies sąlygai, kuria buvo siekiama užtikrinti, kad bendrovės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp bendrovės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilusių turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2107-330/2016, 2018 m. lapkričio 7 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).
21. Skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika patvirtina, kad mokesčių administratoriaus nurodymas išieškoti iš skolininkės banko sąskaitų mokestinę nepriemoką yra laikomas vykdomuoju dokumentu. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisiškai reikšminga yra vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti, o ne tai, koks yra šio dokumento vykdymo rezultatas. Be to, skundo argumentas, kad pareiškėjos nurodymai negali būti įvykdomi, nėra teisiškai reikšmingas dar ir dėl to, kad, kaip minėta, nepaneigia šalių turtinio pobūdžio nesutarimo (ginčo) egzistavimo, kuris panaikina galimybę apeliantės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino apeliantės 2020 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutraukė bendrovės neteisminę bankroto procedūrą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė