Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-470-366-2011].doc
Bylos nr.: 1A-470-366-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-366/2011

Teisėjas Kęstutis Venckus                                          Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00215-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1.; 2.4.6

(S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

2011 m rugpjūčio 10 d

Panevėžys

          

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Prano Šimkaus ir Arnoldo Šukaičio,

sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorui Rimai Matulionienei,

gynėjui Alfonsui Mašalui,

              viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas areštu keturiasdešimčiai parų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

              n u s t a t ė :

  D. Š. nuteistas už ai, kad 2010 m. kovo 2 d., apie 9 val., buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), suteikdamas klaidingus duomenis vairuotojui, pervežančiam krovinius, apie tai, kad jis nusipirko apsaugos namelį, atvirai pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą- apsaugos namelį 147,95 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, jog namelio nevogė, o jį pirko iš K. G., kuris šiuo metu yra miręs. Teigia, jog tai patvirtina ir liudytojas E. Š.. Nepagrįstai teismas remiasi liudytoju Ž. B., V. G., N. S., V. V. parodymais, kadangi jie nieko nežinojo, jog namelį pirko iš K. G.. Jie tik yra matę apsaugos namelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Tvirtina, kad jo veikoje nėra svetimo turto grobimo požymių – neteisėto svetimo turto užvaldymo, nes galvojo, kad K. G. turėjo teisę parduoti apsaugos namelį.

Net ir padaręs išvadą, kad pagrobė apsaugos namelį, teismas neteisingai vertino veiksmus ir nepagrįstai juos kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip atvirą svetimo turto pagrobimą. Atviras turto pagrobimas yra tuomet, kai pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus. Niekas iš teisme apklaustų liudytojų neparodė, kad suprato, jog apsaugos namelis vagiamas. Teismas nuosprendyje nurodo, kad atviras svetimo turto pagrobimas pasireiškė tuo, jog vairuotojui, pervežančiam krovinius, suteikė klaidingą informaciją apie tai, kad namelį yra nusipirkęs. Tai taip pat rodo, kad nei vairuotojas, nei kiti pašaliniai asmenys nemanė, jog namelis yra vagiamas. Todėl teismas tokią veiką turėjo kvalifikuoti kaip paprastą svetimo turto pagrobimą, be kvalifikuojančių aplinkybių. Kadangi namelio vertė yra 147,95 Lt, t.y. jo vertė viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL, tai laikytina nedidelės vertės turtu ir veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 4 d., kaip baudžiamasis  nusižengimas. Kadangi teisiamas pirmą kartą, todėl neturėtų būti taikoma griežčiausia bausmės rūšis – areštas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados pagrindžiant D. Š. kaltę padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo D. Š. veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai paskyrė bausmę.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino D. Š. parodymus, kad namelį jis pirko iš K. G.. Priešingai nei teigia apeliantas, jo parodymai dėl namelio įgijimo aplinkybių nebuvo nuoseklūs, o keitėsi bylos tyrimo eigoje. Apklausiamas įtariamuoju 2010-03-17 D. Š. teigė, kad namelį įsigijo jo žmona pagal skelbimą internete ir apie tą namelį sužinojo tik iš savo žmonos (t. 1, b.l. 117). Šiuos parodymus jis davė dalyvaujant advokatui. Jokios kalbos apie tai, kad namelį pirko jis pats tuo metu nebuvo. Klaidingai D. Š. nurodo ir tai, kad K. G., kaip asmenį pardavusį jam namelį jis iš nuotraukų atpažino dar iki jo mirties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. G. mirė (duomenys neskelbtini), o atpažinimas padarytas tik 2010-05-13. Neabejotina, kad nuteistasis tuo metu jau žinojo, kad K. G. yra miręs. Tai, kad K. G. dėl savo sveikatos būklės negalėjo parduoti, o juo labiau nuvykti iki buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino liudytoja N. S.. Visa tai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad sargų namelį pagrobė būtent D. Š..

Apeliantas teisingai pastebi, kad atviras turto pagrobimas yra tuomet, kai pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis nėra pakankamai argumentuotas, tačiau pati išvada, kad tai buvo atviroji vagystė yra teisinga. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Š. nurodė, kad jis matė kaip D. Š. kalbėjosi su sargu, kuris buvo atėjęs pasiimti daiktų iš sargų namelio. Taip pat matė, kad išėjus tam sargui, D. Š. metalo pjūkleliu nupjovė pakabinamą spyną ir iš namelio išmetė daiktus. Suprato, kad jis ketina pavogti tą namelį. Kitos dienos ryte matė kaip tas namelis buvo pakrautas į automobilį ir išvežtas. Tai, kad N. Š. davė teisingus parodymus patvirtina kitų liudytojų parodymai. Liudytojas Ž. B. patvirtino, kad tą dieną kai jis pasiėmė daiktus iš sargų namelio bendravo su D. Š., o netoliese buvo dar vienas jaunesnis asmuo. Liudytojas V. G. nurodė, kad kai jis atvažiavo vežti namelio be D. Š. buvo dar vienas asmuo. Akivaizdu, kad abiem šiais atvejais liudytojai kalba apie N. Š.. Tokiu būdu namelio vagystės metu buvo bent vienas asmuo (N. Š.) kuris matė vagystę ir suprato, kad tai vagystė. Todėl D.Veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovavosi LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, tame tarpe ir į apeliaciniame skunde nurodytas ir parinko vieną iš švelniausių bausmės rūšių. Paskirta arešto bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis, todėl laikyti ją per griežta nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

              n u t a r i a :

            Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

                           

              Pirmininkaujantysis                                                                                     Sigitas Bagdonavičius

 

                            Teisėjai                                                                                     Pranas Šimkus

                                         

Arnoldas Šukaitis