Civilinė byla Nr. 2-1909/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00837-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 122.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir patikslintą ieškinį.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a :

1. Ginčo esmė

A. B. padavė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, prašydamas priteisti žalos, padarytos teismo (teisėjo) veiksmais, atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė A. B. terminą iki 2014 m. gegužės 10 d. pašalinti ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą, pridėti ieškinyje nurodytus įrodymus, pašalinti iš ieškinio teiginius ir reikalavimus, įžeidžiančius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas ir teisėjus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, taip pat nustatė A. B. naują terminą (iki 2014 m. liepos 11 d.) pašalinti 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

A. B. pateikė patikslintą ieškinį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos, padarytos teismo (teisėjo) veiksmais, atlyginimo.

Teismas nustatė, kad padavus patikslintą ieškinį nebuvo pašalinti 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai. Teismas pažymėjo, kad patikslintas ieškinys savo turiniu yra iš esmės tapatus ieškiniui. Kadangi patikslintame ieškinyje neįvykdyti reikalavimai aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir pašalinti iš ieškinio teiginius bei reikalavimus, įžeidžiančius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas ir teisėjus, su patikslintu ieškiniu nebuvo pridėti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje paminėti įrodymai, todėl teismas ieškinį ir patikslintą ieškinį atsisakė priimti dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalis).

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirojo skundo motyvai:

1. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, todėl nagrinėti ieškinį Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėja  Rūta Burdulienė negali. Bylą nagrinėjantis teisėjas turės vertinti savo kolegų darbą, o tai padaryti objektyviai trukdo tokios aplinkybės, kaip tame pačiame teisme dirbančių teisėjų bendravimas ir pan.
2. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, CPK 5, 6, 7 straipsnius. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ir kiti neesminiai trūkumai nėra kliūtis išnagrinėti ieškinį jo priėmimo stadijoje. Ieškinyje nurodyta, kad visi rašytiniai įrodymai yra paliktoje nenagrinėta civilinėje byloje Nr. 2-5344-565/2013, kurią prašoma prijungti prie šios civilinės bylos kaip įrodymą, kad „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo pseudoteisėjai yra bailiai ir kriminaliai nusikaltėliai, nes dengia vieni kitų ne tik neteisėtus, bet ir nusikalstamus veiksmus nuo atsakomybės neduodami ieškiniui eigos neva ieškinio pagrindo / nutartyje net nenurodomi neva neaiškaus ieškinio pagrindo motyvai / trūkumų nepašalino pretekstu ar nepašalinimu neva įžeidžiančių reikalavimų ir teiginių kriminalinės Lietuvos ir jos institucijų bei pseudoteisėjų atžvilgiu, kai tokia primityvi ir apgailėtina nusikalstama pseudoteisingumo vykdymo „vsio zakonno“ tvarka yra šio ieškinio aiškus pagrindas ir dalykas“.

3. Apeliacinio teismo argumentai ir išvados

Šios bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir patikslintą ieškinį, nepašalinus įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi A. B. buvo nustatytas terminas iki 2014 m. gegužės 10 d. pašalinti ieškinio trūkumus (aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą, pridėti ieškinyje nurodytus įrodymus, pašalinti iš ieškinio teiginius ir reikalavimus, įžeidžiančius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas ir teisėjus). Šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2014 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė naują terminą pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus. Nagrinėjamu atveju teismo 2014 m. balandžio 25 d. procesinis sprendimas, įpareigojantis A. B. pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus, yra įsiteisėjęs, todėl dar kartą nagrinėti aplinkybes, susijusias su nustatytais ieškinio trūkumais, ir jas vertinti nėra teisinio pagrindo. A. B. atskirajame skunde nurodydamas, kad visi rašytiniai įrodymai yra civilinėje byloje Nr. 2-5344-656/2013, kurią prašoma pridėti kaip įrodymą, kad ieškinyje yra suformuluotas ieškinio pagrindas ir pan., iš esmės ginčija įsiteisėjusioje pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje ir apeliacinės instancijos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, jog ieškinys buvo paduotas su trūkumais. Tačiau atskiruoju skundu apskųstoje 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje yra išspręstas klausimas dėl procesinių pasekmių taikymo, kuomet teismo nustatytu terminu nėra pašalinti ieškinio trūkumai,  todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad A. B. nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, ar teisingai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas.

CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti bent pagrindines ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pateikdamas patikslintą ieškinį A. B. jokių įrodymų nepridėjo, tik nurodė, kad visi būtini ieškinio aplinkybėms ir žalai patvirtinti rašytiniai įrodymai yra pateikti į civilinę bylą Nr. 2-5344-450/2013, todėl prašė pridėti (prijungti) šią civilinę bylą, taip pat kaip rašytinius įrodymus išreikalauti ieškinyje išvardintas baudžiamąsias bylas. Tai, kad jokių rašytinių įrodymų A. B., šalinant teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, nepateikė patvirtina ir jo atskirojo skundo turinys. A. B. prašymas pridėti civilinę bylą Nr. 2-5344-450/2013, taip pat išreikalauti jo nurodytas baudžiamąsias bylas negali būti vertinamas kaip tinkamas nurodytų ieškinio trūkumų ištaisymas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visų pirma pagrindą laikyti ieškinį nepaduotu sudarė ne tai, jog nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau tai, kad A. B. neįvykdė nurodymo aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir pašalinti iš ieškinio teiginius bei reikalavimus, įžeidžiančius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas ir teisėjus. Įvertinus bylos medžiagą ir A. B. skunde išsakytus teiginius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti ieškinio trūkumui nebuvo pašalinti, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog A. B. ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, ir atitinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisines pasekmes.

Teigdamas, kad skundžiamą nutartį priėmė šališka teisėja, A. B. nurodė, jog ši teisėja turės vertinti savo kolegų darbą, o tai atlikti objektyviai esą trukdo tai, kad tame pačiame teisme dirbantys teisėjai yra pažįstami, nuolat bendrauja ir pan. Tokie A. B. deklaratyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka (CPK 64, 65 straipsniai).

A. B. atskiruoju skundu taip pat prašo perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui, aiškindamas, kad civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas turės vertinti savo kolegų darbą, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pripažinus, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškinį atsisakyta priimti pagrįstai ir teisėtai, prašymas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui nebeturi prasmės, todėl plačiau neaptariamas.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, kai nebuvo ištaisyti ieškinio trūkumai, tinkamai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Gintaras Pečiulis