(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės UAB „Paskirtis“ atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Paskirtis“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Paskirtis“ 736 Eur turtinės žalos atlyginimą, 52,57 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2019-02-10 dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą buvo padaryta žala butui Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. sulietos koridoriaus lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 776 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 736 Eur dydžio draudimo išmoką (776 Eur nuostolio suma – 40 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl vandens prasiskverbimo per bendrąją namo konstrukciją - stogą. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektą, organizuoti jo remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškovė remiasi generalinio delikto doktrina ir nurodo, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų namo konstrukcijų ir iki įvykio neorganizavusi jų remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens prasiskverbimo per bendrąsias namo konstrukcijas ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Prašomas priteisti 52,27 Eur kompensacines palūkanas ieškovė paskaičiavo už 432 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019-03-20) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, taikydama 6 proc. metinę palūkanų normą.

Ieškovės atstovė bylą nagrinėjant teisme prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad draudėja elektroniniu būdu per informacinę sistemą kreipėsi dėl 2019-02-10 įvykio, kurio metu apgadintas jai priklausantis būstas (duomenys neskelbtini), draustas būsto draudimu. Draudėja nurodė, kad vandens prasiskverbimas įvyko per namo stogą. Ieškovės darbuotojas žalų ekspertas vertintojas G. B. įvertino, kad draudėjos nurodytos aplinkybės dėl įvykio yra pagrįstos. Žalų ekspertas nevyko į nurodytą butą jo apžiūrėti, tačiau draudėja pateikė turto sugadinimo nuotraukas, įvykio aprašymą. Ieškovė turi teisę pasitelkti savo darbuotojus atlikti vertinimą. Žalų ekspertas turi atitinkamą kvalifikaciją, licencijas, kurios pateiktos byloje, eksperto kvalifikacija buvo vertinama priimant jį į darbą. Ieškovė, kaip verslo subjektas, yra suinteresuota, kad prieš išmokant kompensacijas būtų tinkamai įvertinami įvykiai, žala, kad tam tikri verslo rezultatai pasisektų ir verslas vyktų. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad bute buvo sulietos lubos ir sienos. Lubų pažeidimai rodo, kad vandens prasiskverbimas buvo iš aukščiau. Butas yra viršutiniame aukšte, virš jo nėra kitų butų ar bendro naudojimo patalpų, patalpų su inžinerine įranga. Vanduo prasiskverbti galėjo tik per stogą. Ieškovės žalų eksperto vertinimu, kitų vandens prasiskverbimo priežasčių, išskyrus stogo dangos nesandarumą, negalėjo būti. Su ieškiniu pateiktos spalvotos nuotraukos, jose aiškiai matyti, kad yra vandens bėgimo dėmės. Nuotraukos patvirtina, kad vanduo atsirado ne kaupiantis kondensatui. Jei kaupiasi kondensatas, nebūna vandens tėkmės požymių. Žalų ekspertas vertintojas atsižvelgė į dėmių formą, dislokaciją ir vertino, kad šiuo atveju tikrai buvo ne kondensatas dėl netinkamo šildymo, o vandens pratekėjimas, prasiskverbimas pro stogo dangą. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo, kad remonto kaina sudarytų 776 Eur. Vertino pagal vidutines remonto kainas rinkoje tuo metu. Į sąmatą įtraukė lubų perdažymo, sienų tapetų keitimo darbus, taip pat papildomus susijusius su remontu darbus – daiktų uždengimo, šiukšlių išnešimo ir pan. Buvo skaičiuotos tik tiesioginės remonto išlaidos, neįskaičiuojant PVM, SODRA mokėjimų, nes šiuo atveju draudėja nenurodė, kad butą remontuos rangos būdu, samdydama kitus asmenis. Pagal draudimo liudijimą, tokio pobūdžio įvykiams taikoma 40 Eur besąlyginė išskaita, todėl ieškovė šią 40 Eur sumą atėmė iš mokėtinos draudėjai sumos ir išmokėjo 736 Eur. Prasisunkimas įvyko per bendrąją namo konstrukciją – stogą. Pastato administratoriumi buvo atsakovė, jai teko pareiga tiek prižiūrėti namo konstrukcijas, kad jos atitiktų mechaninio atsparumo reikalavimus. Pagal galiojančius STR administratoriui numatyta pareiga imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų apsaugotos namo konstrukcijos nuo išorinių poveikių, tokių kaip krituliai. Ieškovė laiko, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai stebėjo bendro naudojimo objektų būklę ir atitinkamai nesiėmė veiksmų, kad toks įvykis neįvyktų. Nors atsakovė ir nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie įvykį, bet draudėja, registruodama įvykį, nurodė, kad atsakovei buvo pranešta. Ieškovės vertinimu, žala kilo dėl atsakovės neveikimo. Ekspertui pagal dėmės pobūdį, spalvą, kontūrus nuotraukose nekilo abejonių, kad įvykis įvyko neseniai. Turto remonto sąmatoje nebuvo skaičiuojamas nusidėvėjimas, nes butas remontuotas ne seniau nei prieš metus. Pagal būsto draudimo taisykles, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo paskutinio buto remonto už kiekvienus metus imant po 0,8 proc. Šiuo atveju gauti duomenys, kad butas remontuotas ne seniau nei prieš metus. Remonto sąnaudos paskaičiuotos pagal atitinkamos patalpos lubų ir sienų plotą, pagal buto planą. Reikia imti visą patalpos lubų plokštumą ir remontuoti, o ne konkretų pažeistą kvadratinį metrą. Tas pats ir su siena. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad pažeisti STR reikalavimai konstatuoti bendrųjų konstrukcijų būklę ir imtis priemonių pašalinti trūkumus. Kadangi vanduo pratekėjo pro stogą, tai reiškia, kad atsakovė šio defekto nepastebėjo ir nesiėmė veiksmų jį sutvarkyti.

Atsakovė UAB „Paskirtis“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydama, kad atsakovas vykdė visas jam kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui numatytas pareigas sąžiningai. Tinkamas administratoriaus pareigų vykdymas šioje srityje pasireiškia nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Šiuo atveju administratorius nuolat domėjosi namo technine būkle, dukart per metus atliekami sezoniniai tikrinimai, gyventojams teikiama informacija apie namo būklę, siūlymai apie atliktinus namo atnaujinimo darbus ir pan. Kasmetinių statinio apžiūrų metu nebuvo nustatyta jokių esminių stogo konstrukcijos pažeidimų, defektų, dėl kurių būtų reikalinga atlikti stogo remontą, nebuvo gauta nusiskundimų iš šio namo gyventojų apie netvarkingą stogo dangą, dėl jos patiriamus nepatogumus (apliejimus, drėkimą ar kt.). 2018-09-10 Statinio apžiūros akte Nr. 18-09-10/3, 2019-05-16 Statinio apžiūros akte Nr. 19-05-16/2, 2020-09-17 Statinio apžiūros akte Nr. 19-09-17/3 jokių stogo, sienų, lubų, pertvarų deformacijų, defektų nenustatyta. Taigi jokių bendrųjų konstrukcijų, įskaitant šiai situacijai aktualaus stogo, trūkumų, dėl kurių į pastato vidų galėtų patekti vanduo, specialistai nei iki dokumentuose nurodomo 2019-02-10 įvykio, nei po jo nebuvo nenustatę. Skundų, informacijos iš šio namo gyventojų apie tokio tipo problemą nei anksčiau, nei šiuo metu nėra, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) buto gyventojus. Be kasmetinių apžiūrų, siekdamas, kad statinio būklė visuomet būtų tinkama, administratorius bent kas du mėnesius, o manydamas esant poreikį ir dažniau, dar vykdo nuolatinius statinio būklės stebėjimus, reguliarias apžiūras, o jų metu pastebėti smulkūs gedimai, defektai ir kt. nedelsiant šalinami. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad jokių defektų, susijusių su vandens patekimu į pastatą situacijai aktualiu laiku nebuvo nustatyta. Asmuo, kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka, pagal UAB „Paskirtis“ gaunamų raštų registracijos žurnalą ginčui aktualiu laikotarpiu nėra kreipęsis į administratorių dėl vandens patekimo per stogą į jos butą, nekėlė klausimo dėl poreikio remontuoti stogą, ir apskritai nebalsavo dėl namo ūkinių planų tvirtinimo 2019 metais. Jeigu gyventojams buvo / yra žinoma apie, jų teigimu, prakiurusį stogą, jie turi pareigą būti aktyvūs ir apie tai informuoti administratorių, o to nepadarę, negali tikėtis atsakomybę už savo neveikimą permesti administratoriui. Ieškovui neįrodžius kokių nors neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, atsakomybė atsakovui už draudėjo patirtą žalą nekyla. Be to, yra pagrindo teigti, kad ieškovas neatliko išsamaus žalos atsiradimo priežasčių vertinimo, todėl nėra įrodyti ne tik neteisėti administratoriaus veiksmai, bet ir priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų administratoriaus veiksmų ir atsiradusios žalos kaip atskira civilinės atsakomybės sąlyga. Nėra aišku, kaip buvo nustatyta, jog būtent dėl netvarkingo, prakiurusio stogo į gyventojų butą pateko vanduo. Jei stogas nebuvo apžiūrėtas, nufotografuotas, rastas prakiurimas, darytina išvada, kad akte užfiksuotos vandens patekimo į butą priežastys yra tik spėlionės, prielaidos, o remiantis prielaidomis atsakomybė asmeniui neturėtų būti taikoma. Be to, atsakovas neturi duomenų, kad šis ar kiti name esantys butai būtų buvę aplieti iki įvykio ar po įvykio, nors stogas neremontuotas. Todėl pagrįstai galima teigti, kad stogo būklė įvykio metu ir dabar yra gera, be prakiurimų ar kitų defektų.

Atsakovės atstovė bylą nagrinėjant teisme patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad UAB „Paskirtis“ turi daug patirties administruojant, prižiūrint tokio tipo statinius, laikosi STR reikalavimų, laiku atlieka patikrinimus. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose reikalaujama įvertinti, kaip dirba administratorius: ar laiku pagal STR atlieka vadinamuosius nuolatinius patikrinimus, ar reaguoja į iškvietimus ir avarines situacijas, ar šalina atsiradusius defektus, ar atlieka sezonines apžiūras. Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad atsakovė ne rečiau kaip kas du mėnesius, kaip ir numato STR, atlieka namo būklės nuolatinius stebėjimus. Nuolatiniai stebėjimai yra viso namo apžiūros, kurias atlieka administratoriaus paskirtas darbuotojas. Nuolatiniai stebėjimai įprastai vyksta kas du mėnesius, taip pat objektas nuolatinių stebėjimų sąraše gali atsidurti gavus skundų iš gyventojų. Prieš įvykį 2018-12-12 nuolatinio stebėjimo metu jokių pakitimų nenustatyta, taip pat pakitimų nenustatyta ir 2019-02-14. Iki įvykio ir po to jokie remonto darbai, susiję su namo stogu, nebuvo atlikti. Pranešimų iš gyventojų, įskaitant aptariamo buto savininkės, atsakovė negavo. Iš pateikto gaunamų dokumentų registro išrašo nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 matyti, kad šiuo laikotarpiu namo (duomenys neskelbtini) gyventojai į atsakovę kreipėsi tik du kartus dėl nesusijusių su stogu ar gedimais priežasčių – dėl buto savininko telefono numerio ir dėl sąskaitų. Atsakovė ypatingai atsakingai veda šį registrą, registruoja jame visus gautus raštus, nesvarbu, kokia forma jie gauti. 2019-02-10 buvo sekmadienis. Įmonė yra sudariusi sutartį su dispečerine dėl skambučių priėmimo nedarbo, švenčių dienomis, kad tomis dienomis gyventojai galėtų susisiekti ir informuoti apie pažeidimus. Atsakovė į bylą pateikė išrašą, iš kurio matosi, kad dispečerinė, kurios paslaugomis naudojasi atsakovė, tą dieną užfiksavo tik du pranešimus dėl objektų Vilniuje, kuriuos administruoja kitas administratorius. Apie UAB „Paskirtis“ administruojamus objektus pranešimų tą dieną dispečerinėje negauta. 2019-02-11 jau buvo darbo diena, todėl pranešimai tą dieną jau būtų fiksuojami UAB „Paskirtis“ duomenyse, tačiau tokių pranešimų įmonės duomenyse neužfiksuota. Taip pat atsakovė pateikė statinio apžiūros aktus, iš kurių matyti, kad atliekamos statinio sezoninės apžiūros. 2018 m. rugsėjo, 2019 m. gegužės ir rugsėjo apžiūrų metu jokių stogo defektų ir deformacijų nepastebėta. Sezoninėse apžiūrose dalyvaujantis komisijos pirmininkas A. L. nuo 2008 m. turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir techninės priežiūros vadovo pareigas. Taigi jo kvalifikacija aukšta, jis turi didelę patirtį. Tuo tarpu ieškovės darbuotojas žalų vertintojas G. B. nėra įrašytas į atestuotų techninių prižiūrėtojų sąrašą. Atsakovė sąžiningai laikosi nustatytų reikalavimų, atlieka nuolatines ir sezonines apžiūras, registruoja nusiskundimus, skambučius. Akivaizdu, kad veikiama teisės aktų nustatyta tvarka ir ribose. Nėra atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, iš bylos duomenų neaišku, kad žala atsirado dėl stogo defekto. Toks defektas neužfiksuotas specialistų. Nebuvo atliktas stogo remontas, tuo tarpu nėra informacijos apie vėlesnius apliejimus. Be to, jei buto gyventoja turėjo duomenų apie stogo defektus, ji turėjo būti aktyvi ir informuoti apie tai administratorių. Šiuo atveju nėra duomenų apie tokius pranešimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-8061-599/2020 pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta, kaip konkrečiai administratorius neatliko savo pareigų, pvz., kad nereagavo į tam tikrus gautus pranešimus. Be to, ieškovė, vertindama žalą, neskaičiavo nusidėvėjimo tuo pagrindu, kad paskutinis buto remontas nėra senesnis nei metai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Be to, neįrodyta, kad įvykis tikrai įvyko 2019-02-10. Nuo draudimo sutarties sudarymo iki įvykio praėjo nedaug laiko. Neatmestina, kad įvykis įvyko anksčiau, nei turtas buvo apdraustas. Taigi galimai įvykis nebuvo draudiminis.

Ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje rašytiniais duomenimis, šalių, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Lietuvos draudimas“ ir buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė D. M. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią minėtas butas buvo apdraustas būsto draudimu laikotarpiu nuo 2019-02-08 iki 2020-02-07 (b. l. 68-70). D. M. 2019-02-11 14.11 val. elektroniniu laišku pranešė ieškovei, kad 2019-02-10 butui (duomenys neskelbtini), padaryta žala; laiške nurodė, kad prakiuręs namo stogas, per sujungimus persigėrė vanduo ir sugadintos lubos bei siena iki pat grindų (b. l. 78-79). Ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis žalų vertintojas G. B. surašė 2019-02-13 turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kurio pagrindu paskaičiuota, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina būtų 776,29 Eur (b. l. 5-6, 9). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buto savininkei D. M. 2019-02-15 mokėjimo nurodymu Nr. 15519408 sumokėjo 736 Eur išmoką dėl 2019-02-10 įvykio (b. l. 28). Namo adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo ir tebėra atsakovė. 

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ savo reikalavimą grindė CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi.

Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

Byloje ginčas kilo dėl turto sugadinimo mechanizmo, žalos dydžio, atsakovės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl įvykio mechanizmo.

Ieškovė į bylą pateikė iš draudėjos D. M. gautas nuotraukas apie buto adresu (duomenys neskelbtini), sienų, lubų apdailos apgadinimą.

Atsakovė laikėsi pozicijos, kad nuotraukose užfiksuoti apgadinimai galimai įvyko ne dėl vandens tekėjimo per namo stogą, be to, apgadinimai galėjo atsirasti ne nurodytu įvykio laiku – 2019-02-10, todėl įvykis galimai nėra draudžiamasis. Atsakovė pažymėjo, kad nei iki įvykio, nei po įvykio iki šiol jokių stogo defektų nurodytame name nefiksuota, stogas nebuvo remontuojamas, pranešimų apie stogo defektus, apliejimus negauta, kas paneigia, jog apgadinimai bute (duomenys neskelbtini), galėjo atsirasti dėl vandens tekėjimo per stogą.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kaip ne kartą pažymėjo kasacinis teismas, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad į bylą pateiktos nuotraukos darytos bute adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčijama, kad šis butas yra namo viršutiniame – devintame aukšte, kad virš buto nėra kitų patalpų, tik namo stogas. Kad butas yra namo devintame aukšte, patvirtina ir pateikta buto plano kopija (b. l. 25).

Ieškovės darbuotojas vyresnysis žalų vertintojas G. B. 2019-02-13 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatė, kad apgadinimai bute adresu (duomenys neskelbtini), susidarė 2019-02-10 dėl apliejimo per netvarkingą stogo dangą (b. l. 5-6). Ieškovė atstovė bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad G. B. apgadinimų kilmę nustatė apžiūrėjęs nuotraukose užfiksuotas dėmes, įvertinęs jų formą, dislokaciją; nuotraukose aiškiai matosi vandens bėgimo žymės, namas yra viršutiniame aukšte ir žala galėjo atsirasti tik vandeniui tekant per stogą.

Pateiktos su ieškiniu nuotraukos atitinka ieškovės atstovės paaiškinimus. Nuotraukose (pvz. failai „7_7_2019213123237_3. (duomenys neskelbtini) (2).jpg“, „7_13_2019213123240_3. (duomenys neskelbtini) (8).jpg“, „IMG_20190211_135211.jpg“ ir kt.) akivaizdžiai matyti ryški dėmė buto lubose, vandens tekėjimo siena požymiai (pvz. failai „IMG_20190211_140057.jpg“, „IMG_20190211_135237.jpg“).

Ieškinyje ir 2019-02-13 turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytą versiją apie apgadinimų kilmę patvirtina ir teisme apklaustos draudėjos D. M. parodymai. Liudytoja D. M. bylą nagrinėjant teisme parodė, kad 2019 vasario pradžioje, gal 10-11 d. buvo užlietas jos butas. Koridoriuje pro lubas ir sieną buvo nubėgęs vanduo. Koridorius sujungtas su virtuve. Liudytoja pamatė apgadinimus ryte po įvykio, paskambino UAB „Paskirtis“ vadybininkui A.. A. yra pagrindinis vadybininkas, į kurį liudytoja visada kreipiasi. Tą kartą paskambino vadybininkui, pasakė, kad aplietas butas, paaiškino, kuri vieta aplieta, kad kreipsis į draudimą. Vadybininkas sakė, kad atvažiuos, apžiūrės, kuri vieta aplieta, bet neatvažiavo. Po mėnesio, t. y. 2019 m. kovą, liudytoja pamatė, kad toliau bėga, vėl buvo šlapi tapetai. Vėl skambino tam pačiam A.. Dar stogas nebuvo sutvarkytas. Liudytoja pati skambino A., klausė, ar jau sutvarkyta, nes gavusi draudimo išmoką norėjo daryti buto remontą. Stogas buvo sutvarkytas maždaug 2019 m. balandžio viduryje. Gavusi patvirtinimą, kad stogas sutvarkytas, 2019 m. per Velykas liudytoja darė buto remontą. Liudytojos šeima aptariamą butą nusipirko 2016 m., gyvena ten nuo 2016 m. vasaros. Butas nuo įsigijimo apdraustas, nes to reikalavo bankas suteikdamas banko paskolą. Draudžiasi kasmet. Iš pradžių butą draudė „Ergo draudimas“, vėliau – UAB „Lietuvos draudimas“. Kad vanduo atsirado dėl prakiurusio stogo, draudikui nurodė, nes gyvena viršutiniame bute, lubos apibėgusios, iš niekur kitur vanduo negalėjo atsirasti. Be to, vėliau ir vadybininkas A. 2019 m. balandį patvirtino, kad stogas sutvarkytas, taigi stogas buvo prakiuręs. Vadybininkui A. liudytoja visada skambindavo tik darbo dienomis. Paskutinį kartą butas remontuotas 2016 vasarą; kai įsigijo butą, padarė kapitalinį remontą. Anksčiau, gal 2017 m. buvo susirinkimas dėl namo rekonstrukcijos, bet nesusirinko pakankamai žmonių. Liudytoja negirdėjo apie kitų butų apliejimus iki įvykio. Nežino, ar buvo užliejimų kituose butuose po 2019 m. balandžio. Šiemet, t. y. 2020 m., stogas jau du kartus prakiuro: 2020 m. spalį liudytojos bute virtuvėje ir vėliau laiptinės koridoriuje prie liudytojos buto.

Atsakovė pateikė 2019-02-10 gautų skambučių išrašą iš avarinės tarnybos dispečerinės, su kuria, kaip nurodė atsakovė, ji yra sudariusi sutartį dėl skambučių priėmimo savaitgaliais (b. l. 59-60). Išraše nėra fiksuota D. M. pranešimo apie įvykį (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat pateikė savo gaunamų dokumentų registro išrašą, kuriame nėra duomenų apie UAB „Paskirtis“ gautus raštus ar laiškus, el. laiškus iš buto savininkės dėl minėto įvykio (b. l. 61-66). Pažymėtina, kad tokios aplinkybės neprieštarauja liudytojos D. M. parodymams, nes ji nurodė, kad įvykį pastebėjo ryte po apliejimo (t. y. galimai 2019-02-11, pirmadienį) ir pranešė apie jį telefonu UAB „Paskirtis“ vadybininkui.

Įvertinęs byloje ištirtus duomenis ir tai, kad alternatyvaus logiško paaiškinimo, kaip galėjo susidaryti apgadinimai bute, išskyrus vandens tekėjimą per stogą, byloje nepateikta, teismas laiko įrodyta, jog lubų ir sienų apgadinimai aptariamo įvykio metu bute adresu (duomenys neskelbtini), atsirado būtent dėl namo stogo defektų, vandeniui skverbiantis per stogo dangą.

Taip pat nenustatyta pagrindo abejoti, kad įvykis įvyko 2019-02-10. Kaip minėta, liudytoja D. M. pakankamai tiksliai prisiminė įvykio datą apklausiama teisme. Iš pateikto būsto draudimo liudijimo matyti, kad kaip naudos gavėjas nurodytas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (b. l. 69-70), kas atitinka liudytojos D. M. paaiškinimus, jog butas nepertraukiamai draudžiamas banko reikalavimu nuo tada, kai 2016 m. bankas suteikė būsto paskolą. Liudytoja taip pat parodė, kad 2016 m. vasarą butas kapitališkai suremontuotas. Su ieškiniu pateiktose buto nuotraukose nematyti sienų, lubų, grindų apdailos nusidėvėjimo požymių, išskyrus aptariamus apgadinimus dėl vandens tekėjimo, kas atitinka liudytojos paaiškinimus apie neseniai atliktą remontą. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo manyti, kad liudytoja galimai nurodė neteisingą įvykio datą siekdama gauti draudimo išmoką už įvykį, kuris įvyko iki būsto apdraudimo. Nepagrįsta laikytina atsakovės teisme iškelta versija, kad įvykis galėjo įvykti iki draudimo laikotarpio pradžios (2019-02-08 0.00 val.) ir galimai nėra draudžiamasis įvykis.

Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles, akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba. Nedraudžiamieji įvykiai yra draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje apibrėžti įvykiai, reikšmingi draudimo santykiuose. Įvykio kaip draudžiamojo kvalifikavimas ar nekvalifikavimas įgyvendinant subrogacijos teisę nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

CK 6.263 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Nustačius, kad asmuo pažeidė bendrojo pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Nustačius, jog butas užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, būtent bendrojo naudojimo objektų administratoriui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (Kauno apygardos teismo 2019-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-762-601/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019-08-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-785-513/2019).

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų priskirtų funkcijų, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 p.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-04-04) (toliau tekste - Reglamentas) nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Reglamentas numato, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (Reglamento 84 p.). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 p.). Reglamento 11 punktas numato, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkto 2 papunktis nustato, kad vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus. Reglamento 13 punkto 1 papunktis numato, kad mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita). Namo būklei įvertinti ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1.1. p.). Pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) atliekamos periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 p.). Taip pat namo būklei įvertinti gali būti atliekamos specializuotos apžiūros, namo statybiniai tyrimai, ekspertizės ir kt. (Reglamento 87.3-87.6 p.). Reglamento 91 punktas numato, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos,  bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Reglamento 92 punktas nustato, kad periodinių (sezoninių) apžiūrų  metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, reglamento nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros žurnalo dalies kopiją (b. l. 43-45). Šis dokumentas patvirtina, kad atsakovės darbuotojas (darbuotojo asmens vardas, pavardė, kvalifikacija teiktuose dokumentuose nenurodyta) Reglamente nustatytu periodiškumu, t. y. ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius (Reglamento 87.1.1. p.) atliko statinio būklės nuolatinius stebėjimus laikotarpiu nuo 2017-12-12 iki 2020-02-10. Stebėjimų metu nenustatyta stogo defektų, nenurodyta apie stogo remonto darbus, išskyrus balkonų stogelių defektus ir remontą. Be to, atsakovė pateikė 2018-09-10, 2019-05-16, 2019-09-17 statinio apžiūros aktų kopijas (b. l. 46-54), kurios patvirtina, kad atsakovė Reglamento 87.2 punkte nustatytu periodiškumu atliko sezonines pastato apžiūras. Apžiūrų metu stogo defektų ir deformacijų nepastebėta. Atsakovė taip pat pateikė duomenis apie sezonines apžiūras atlikusios komisijos pirmininko A. L. kvalifikaciją, kurie patvirtina, kad jis turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir techninės priežiūros vadovo pareigas (b. l. 83-84). 

Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė laikėsi Reglamente nurodyto nuolatinių namo būklės stebėjimų ir sezoninių apžiūrų periodiškumo. Kartu pažymėtina, kad statinio administratorius privalo ne tik organizuoti statinio stebėseną nustatytais terminais, t. y. ne tik formaliai laikytis procedūrinių reikalavimų, bet ir užtikrinti atitinkamą paslaugų kokybę, siekiant Reglamente nustatytų uždavinių. Kaip minėta, vienas iš statinio techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12 punkto 2 papunktis). Be kita ko, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi stogų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kt.) (Reglamento 13 punkto 1 papunktis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog apgadinimai bute (duomenys neskelbtini), atsirado dėl vandens tekėjimo per stogo dangą. Tuo tarpu iš atsakovės paaiškinimų ir teiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovės techninę priežiūrą vykdantys įgalioti asmenys stogo defektų minėtame name nei iki avarijos (pratekėjimo), nei vėliau nuolatinių stebėjimų metu nepastebėjo, nors stebėjimo metu privalo būti apžiūrėtos visos namo bendrosios konstrukcijos (Reglamento 91 punktas), įskaitant stogo drėgmės izoliacinių įrenginius. Paminėtina, kad atsakovės darbuotojas namo (duomenys neskelbtini) būklės nuolatinį stebėjimą atliko ir 2019-02-14, t. y. po 4 dienų nuo aptariamo įvykio. Nors byloje nėra duomenų, kad stogas tarp 2019-02-10 ir 2019-02-14 būtų tvarkytas, tačiau stebėjimo metu stogo defektų nepastebėta. Iš nurodytų aplinkybių visumos spręstina, kad atsakovė neužtikrino tokios statinio būklės stebėjimų kokybės, kruopštumo, kad nustatytų realiai egzistuojančius stogo defektus. Atsakovės atlikta statinio stebėsena negali būti laikoma tinkamos kokybės Reglamente numatytų techninės priežiūros reikalavimų kontekste. Negali būti laikoma, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuo atveju tinkamai, pagal šios srities profesionalui taikomus standartus vykdė prisiimtas pareigas, kad jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), lubų ir sienų apdailos apgadinimas įvyko vandeniui skverbiantis per namo bendrąsias konstrukcijas – stogą, o atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės, kaip pastato administratorės, neteisėtais veiksmais (neveikimu). Būdama daugiabučio namo bendrųjų konstrukcijų prižiūrėtoja, atsakovė turėjo pareigą tinkamai organizuoti namo techninės būklės priežiūrą, vykdyti pakankamos kokybės, kruopštumo statinio būklės stebėjimus, įskaitant ir stogo drėgmę izoliuojančių įrenginių tvarkingumo priežiūrą, kad nustatytų egzistuojančius bendrųjų konstrukcijų defektus. Atsakovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, neužtikrino tinkamos stebėjimų kokybės, laiku nefiksavo stogo pažeidimų ir dėl to per nesandarią namo stogo konstrukciją pratekėjo vanduo ir sugadino turtą, kurį buvo apdraudusi ieškovė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą. 

Dėl žalos dydžio.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalą patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudiką pagal jo prisiimtą draudimo riziką. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas skirtas tam, jog, pirma, užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, kas šiam išmokėta nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi, subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Taigi subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

Nagrinėjamu atveju UAB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis žalų vertintojas G. B. surašė 2019-02-13 turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kurio pagrindu paskaičiuota, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina būtų 776,29 Eur (b. l. 5-6, 9). Iš šių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų, liudytojos D. M. paaiškinimų matyti, kad ši suma paskaičiuota įvertinus remontuotinų paviršių plotą, medžiagų rinkos kainas, tai, jog dėl įvykio reikėjo remontuoti (perdažyti, pertapetuoti) visas buto koridoriaus ir virtuvės lubų ir sienų plotą, nes koridoriaus ir virtuvės patalpos bute neatskirtos. Kadangi draudimo sutartyje numatyta besąlyginė 40 Eur išskaita vandens padarytos žalos atveju (b. l. 68), todėl ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buto savininkei D. M. sumokėjo 736 Eur draudimo išmoką dėl įvykio (b. l. 28).

Atsakovė bylą nagrinėjant teisme ginčijo žalos dydį, o būtent nurodė, kad turto remonto sąmatoje nepagrįstai neįvertintas buto sienų, lubų apdailos (dažų, tapetų) nusidėvėjimas. Atsakovė nepateikė alternatyvaus žalos dydžio skaičiavimo. Ieškovės atstovė nurodė, kad nusidėvėjimas skaičiuojamas po 0,8 procento už kiekvienus metus nuo paskutinio remonto. Šiuo atveju, ieškovės žiniomis, butas remontuotas ne seniau nei prieš metus iki įvykio, todėl nusidėvėjimas neskaičiuotas. Liudytoja D. M. parodė, kad paskutinis buto remontas buvo atliktas 2016 m. vasarą, t. y. prieš daugiau nei 2 metus iki įvykio.

Kaip jau minėta, byloje pateiktose buto nuotraukose nematyti sienų, lubų, grindų apdailos nusidėvėjimo požymių, išskyrus aptariamus apgadinimus dėl vandens tekėjimo. Nėra duomenų spręsti, jog buto sienų tapetai, lubų dažai prieš įvykį buvo ženkliai susidėvėję. Įvertinus ieškovės nurodytą nusidėvėjimo koeficientą (0,8 proc. už kiekvienus pilnus metus nuo paskutinio remonto, t. y. 1,6 proc. už 2 metus), paskaičiuotinas žalos dydis sumažėtų neženkliai – nuo 776,29 Eur iki 763,87 Eur (776,29 Eur – 776,29 Eur x 1,6 proc.) ir vis tiek viršytų ieškovės sumokėtą ir prašomą priteisti 736 Eur draudimo išmoką.

Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles akcentuoja ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarbą, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarbą. Svarbu ne tai, ar draudikas tiksliai paskaičiavo draudimo išmoką, tačiau tai, ar reikalaujama priteisti išmoka pagrįsta deliktinės atsakomybės požiūriu, t. y. ar ji neviršija padarytos žalos. Atsakingas už žalos padarymą asmuo privalo atlyginti padarytus nuostolius nukentėjusiajam asmeniui (šiuo atveju – buto savininkei D. M.) arba, po subrogacijos įvykimo, draudikui draudimo išmokos ribose, tačiau ne daugiau nei padaryta žala. Tai, kad draudikas galimai išmokėjo draudėjai didesnę išmoką nei privalėjo pagal draudimo sutartį, neturi įtakos draudiko ir žalą padariusio asmens tarpusavio santykiams, nes žalą padariusio asmens prievolė draudikui kyla iš delikto, o ne iš draudimo sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad 736 Eur draudimo išmoka neviršija padarytos buto savininkei žalos net įvertinus turto nusidėvėjimą nuo paskutinio remonto, todėl išmokėjęs tokio dydžio išmoką draudikas turi teisę į jos priteisimą iš žalą padariusio asmens.

Byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė), todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai ir jai iš atsakovės priteistinas 736 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Kiti klausimai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 52,27 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas vadovaujantis CK 6.261 straipsniu už 432 dienas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019-03-20) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, taikant 6 proc. metinę palūkanų normą (736 Eur * 0,06 * 432 / 365), ir 6 procentų metines procesines palūkanas.

Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovės priteistinos 52,27 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 18,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas rengiant ieškinį – 70,08 Eur, pridėjo išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2019/10/15, 2020-07-08 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DP20-086 ir 2020-07-23 mokėjimo pavedimą už teisines paslaugas (b. l. 26, 31, 32). Išlaidos yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

Ieškovės atstovė taip pat pateikė procesinį prašymą atlyginti 40,15 Eur kelionės išlaidas, patirtas vykstant į 2021-01-12 teismo posėdį. Pateiktas kuro kvitas, kurį apmokėjo advokatų profesinė bendrija „Dumbliauskas ir partneriai“, ir su transporto priemone susiję dokumentai (b. l. 92-97). Byloje nepateikta įrodymų, kad nurodytas 40,15 Eur išlaidas advokatų profesinei bendrijai apmokėjo ieškovė – ieškovės atlikto mokėjimo nurodymo ar panašiai. Byloje yra tik ieškovės 2020-07-23 mokėjimo nurodymo advokatų profesinei bendrijai už teisines paslaugas kopija (b. l. 26), iš kurios nėra pagrindo spręsti, kad ja padengiamos 2021-01-12 kelionės išlaidos. Kad 2021-01-12 kelionės išlaidos advokatų profesinei bendrijai įskaitomos į 2020-07-23 sumokėtą sumą už teisines paslaugas, nenurodė ir ieškovė, jos atstovė. Be to, išraše iš teisinių paslaugų teikimo sutarties sakoma (b. l. 32), kad AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigoja atlyginti advokatų profesinei bendrijai „Dumbliauskas ir partneriai“ už skolų teisminį išieškojimą, nekalbama apie kelionės išlaidų atlyginimą. Kadangi byloje nepateikti įrodymai, jog ieškovė apmokėjo 40,15 Eur kelionės išlaidas advokatų profesinei bendrijai, todėl nurodyta suma nepripažintina bylinėjimosi išlaidomis ir nepriteistina.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės UAB „Paskirtis“, į. k. 144971960, 736 Eur (septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) turtinės žalos atlyginimą, 52,27 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 27 ct) kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (788,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88,08 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja         Gema Janušienė