Administracinio nusižengimo byla Nr. II-238-586/2024
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00051-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20;
(S)
N U T A R T I S
2024 m. birželio 7 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjui Vandalinui Vainiui,
sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mariui Uksui,
pareiškėjui V. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. L. gimusio 1964 m. rugpjūčio 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24229953450).
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų skyrius (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 28 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24229953450), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5651 straipsnio 1 punktu nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną K. P. atžvilgiu motyvuodama tuo, kad per V. L. priklausantį žemės sklypą eina servitutinis kelias, kuriuo K. P. (bei jo gamybinei įmonei priklausanti technika) gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Institucija atsižvelgdama į tai padarė išvadą, kad K. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
2024 m. balandžio 19 d. teisme gautas pareiškėjo V. L. skundas, kuriame nurodyta, kad V. L. ir jo sutuoktinei V. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. K. P. gamybinei įmonei, priklauso gretimas žemės sklypas. V. L. ir K. P. gamybinės įmonės direktorius K. P. maždaug prieš dvejus metus sudarė žodinį susitarimą, kad K. P. patekdamas į K. P. gamybinei įmonei priklausantį žemės sklypą, atlygintinai naudosis V. L. ir V. L. priklausančiu žemės sklypu. Rašytinės formos sutarties dėl šio susitarimo šalys nesudarė. K. P. už naudojimąsi žemės sklypu, taip kaip buvo sutarta žodžiu, neatsiskaitė, nors faktiškai naudojosi šiuo žemės sklypu patekdamas į žemės sklypą. 2024 m. sausio 18 d., apie 10.37 val. K. P., būdamas K. P. gamybinės įmonės vadovu bei atsakingu už darbuotojų darbo organizavimą, savavališkai, nesumokėjęs V. L. ir V. L. žodžiu sutarto atlyginimo už naudojimąsi jų žemės sklypu, nurodė savo įmonės darbuotojams vykdyti miško sanitarinius darbus, miško vėžiu važiuojant per V. L. ir V. L. priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu K. P. vykdydamas ginčijamą teisę (neatlygintinai naudotis žemės sklypu, patekimui į gretimą K. P. įmonei priklausantį žemės sklypą) savo elgesiu pažeidė CK 1.137 straipsnio nuostatas. K. P. šiuos veiksmus atliko suvokdamas, kad savo veikimu pažeidžia jų žemės sklypo bendrasavininkų teises pagal sudarytą žodinę sutartį gauti atlyginimą už jų žemės sklypo panaudojimą (suvokė pavojingą veikos pobūdį), tačiau vis tiek nesumokėjęs šio atlyginimo, nurodė savo įmonės darbuotojams vykdyti miško sanitarinius darbus miškovežiu važiuojant per jų žemės sklypą ir nors nesiekė ANK 518 straipsnyje numatytų padarinių (nedidelė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams), bet sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veiksmus atliko tyčine kaltės forma. Todėl, akivaizdu, kad Institucija skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodo, kad K. P. veiksmuose nėra tyčios, dėl ko esą gretimų žemės sklypų savininkų konfliktas nėra peržengęs įprasto civilinio ginčo ribų. Institucija nepagrįstai tvirtina, kad nėra galimybės nustatyti tyčios K. P. veiksmuose vien dėl to, kad abi konflikto šalys nurodo priešingas įvykio aplinkybes. Teismo prašo panaikinti Institucijos 2024 m. kovo 28 d., nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 24229953450) ir K. P. gamybinės įmonės vadovą K. P., pripažinus kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, paskirti jam administracinę nuobaudą, arba panaikinti Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 24229953450) ir grąžinti bylą Institucijai tyrimui atlikti.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Institucija pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra fotonuotraukos, darytos įvykio vietoje. Jose matoma įvykio vieta ir technika, kuria galimai padarytas nusižengimas. Byloje nėra jokio ginčo, kad K. P. įmonės technika važiavo V. L. priklausančia žemę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie V. L. padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. Martinaitis bei pareiškimą padavęs V. L.. Institucija konstatuoja, kad abu proceso dalyviai, dėl susidariusios situacijos, pateikė skirtingus paaiškinimus. Nagrinėjant bylą įvertinti pateikti paaiškinimai bei kita byloje esanti medžiaga. Nustatyta, kad per V. L. priklausantį žemės sklypą eina servitutinis kelias, kuriuo K. P. (bei jo gamybinei įmonei priklausanti technika) gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą, tačiau šis kelias nėra naudojamas. Tarp dviejų šalių seniau buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad K. P. įmonės technika važiuos per V. L. priklausantį žemės sklypo kraštą tam, kad patektų į savo žemę. K. P. teigia, kad iki 2024 m. sausio 8 d. jokių konfliktinių situacijų nebuvo, žodinio ar rašytinio įspėjimo K. P. įmonė negavo. V. L. nurodo priešingas aplinkybes, teigia, kad žodžiu buvo perspėjęs K. P., kad jis nevažiuotų per jo žemę. Akivaizdu, kad gretimų žemės sklypų savininkų konfliktas nėra peržengęs įprasto civilinio ginčo ribų. Inkriminuojant savivaldžiavimą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį. Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnis numato, kad tyčia yra būtinas nusižengimo sudėties požymis, o šiuo atveju nėra galimybės to nustatyti, nes abi konflikto šalys teikia priešingas įvykio aplinkybes. Institucijos nuomone V. L. skundas nepagrįstas ir turi būti netenkinamas, paliekant galioti priimtą nutarimą be pakeitimų.
K. P. atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodo, kad Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti visoje apimtyje be pakeitimų. Nurodo, kad tyrimą atlikęs pareigūnas teisingai ir pagrįstai padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą pripažindamas, jog nepagrįstai pradėtas įvykio tyrimas pagal ANK 518 straipsnį, todėl būtina nutraukti ANK 5651 straipsnio l punkto pagrindu. Pažymėtina, jog skundžiamas nutarimas yra išsamiai ir pagrįstai motyvuotas, kuriuo atsakyta į visus esminius pareiškėjo argumentus. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai netenkinta pareiškėjo ir, jo nuomone, neatitinka pareiškėjo interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes pats pareiškėjas nuo tyrimo pradžios nutylėjo esminę reikšmę turinčias aplinkybes bei į bylą nepateikė visumos dokumentų, kurie paneigia pastarojo pramanas bei deklaratyvius teiginius. Skunde akcentuojamas prieš du metus galimai sudarytas žodinis susitarimas su K. P. gamybine įmone dėl piniginės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kuria pasak V. L. nėra sumokėjusi bendrovė. Tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai, kad toks susitarimas iš viso buvo sudarytas nepateikė, juolab nenurodė ir galimos skolos dydžio, jos apskaičiavimo tvarkos bei įsiskolinimo padengimo tvarkos už paskutinius du metus (neaišku kokius ir nuo kada skaičiuojamus). Be to, akivaizdu, kad pareiškėjas nesugebėjo nurodyti bei įrodyti realiai padarytos žalos dydžio, kas yra būtinas savavaldžiavimo sudėties požymis. V. L. kreipdamasis į policiją pagalbos, iš esmės nutylėjo esminę reikšmę turinčias aplinkybes bei sąmoningai pateikė iš dalies neatitinkančią informaciją apie žodinį susitarimą tarp pareiškėjo ir įmonės vadovo K. P. dėl bendro naudojimosi kelio. Iš 2020 m. gruodžio 29 d., VĮ „Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. K. P. gamybinė įmonė įsigijo miško ūkio paskirties žemės sklypą. Prieš įsigyjant šį žemės sklypą dar 2020 m. birželio 18 d. buvo atlikti tikslieji žemės sklypo matavimai bei sudarytas žemės sklypo ribų planas, kuris suderintas su ankstesniu žemės sklypo savininku A. S.. Atlikti matavimai yra teisingi, patikrinti NŽT bei VĮ „Registrų centras“ atsakingų darbuotojų, o žemės sklypo planas užregistruotas duomenų bazėje. Iš žemės sklypo ribų plano matyti, kad K. P. gamybinei įmonei priklausantis servitutinis kelias buvo nustatytas per V. L. priklausantį žemės sklypą Nr. 2, kuris pažymėtas inicialais V.L., ir eina tiesiai iki K. P. įmonei priklausančio miško Nr. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis laukas buvo padalintas į dvi dalis pagal patvirtintą žemės sklypo planą. V. L. prašymu ir K. P. sutikus, kad sunkioji technika neišvažinėtų žemės ūkio naudmenų bei derlingo paviršiaus, šalys susitarė, kad K. P. įmonės technika apvažiuos šį lauką aplinkui ir naudosis keliu Nr. 4. iki savo privačios valdos. Šiuo keliu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi eilę kartų ir jokių nesusipratimų nekilo su pareiškėju. Juolab V. L. pats nusprendė ir savavališkai suarė bendros paskirties kelią Nr. 3, kuris ėjo per pareiškėjo žemės sklypą (lauką). Aptariamu atveju juridinis asmuo neteko galimybės naudotis teisėtai nustatytu keliu Nr. 3 ir šiuo metu negali važiuoti keliu Nr. 4, kuris eina šio sklypo pakraščiu. Todėl V. L. privalo atstatyti senąjį kelią bei atkurti vandens pralaidą per griovį, nes pastarasis savavališkai ir neteisėtai sunaikino servitutinį kelią bei inžinerinį įrenginį, kuris priklausė valstybei. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad iki 2024 m. sausio 18 d. jokių konfliktinių situacijų su pareiškėju nebuvo, žodinio ar rašytinio įspėjimo nesinaudoti keliu Nr. 4 K. P. įmonė negavo. Juolab nebuvo pareikštas reikalavimas susimokėti už važiavimą keliu Nr. 4. Turbūt pareiškėjas žino ir supranta, kad būtent jis be jokio teisėto pagrindo panaikino (suarė) kelią Nr. 3, kurio bendrą plotą uždeklaravo NŽT Klaipėdos r. skyriui, ir šiuo metu nepagrįstai ir neteisėtai kelia reikalavimus nesinaudoti keliu Nr. 4, kai nėra atkūręs senojo kelio dangos ir vandens pralaidos. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad tiek pareiškėjas V. L., tiek V. P. gamybinė įmonė yra gretimų žemės sklypų savininkai. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų ir bylos duomenų, prieš pastarajam suariant, sunaikinant servitutinį bendro naudojimo kelią Nr. 3, K. P. rašytinis sutikimas nebuvo gautas. Iš V. L. paaiškinimo matyti, kad jis šiuo metu yra pakeitęs savo nuomonę ir nenori, kad K. P. įmonės technika važiuotų palei jo žemės sklypo ribos kraštą. K. P. taipogi sutinka, kad jam nepatogu ir sudėtinga naudotis V. L. nustatytu keliu Nr. 4, todėl reikalauja, kad šis asmuo nedelsiant iki 2024 m. birželio 1 d. atstatytų kelią Nr. 3 einanti per žemės sklypą bei vandens pralaida per griovį, nes šiuo metu neturi ir negali patekti į jam priklausanti miškų ūkio žemės sklypą. Pažymėtina, kad būdamas gretimo sklypo savininku, K. P. turi teisę reikalauti prieigos prie savo įmonės nuosavybės, kad galėtų tinkamai naudotis savo turtu. Taigi byloje esantys duomenys rodo, kad tarp V. L. ir K. P. yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl kelio servituto, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėms (CK 4.119 straipsnis). Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad aptariamas gretimų žemės sklypų savininkų konfliktas yra peržengęs įprasto civilinio ginčo ribas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu K. P. gamybinė įmonė neturi ar neteko teorinės galimybės važiuoti greta pareiškėjo sklypo ribos, tai paneigia jo veiksmuose esant tyčią sąmoningai ignoruojant įstatymo reikalavimus įgyvendinti savo turimą teisę, o visos dėl to esamos abejonės šiuo atveju vertintinos jo naudai. Teismo prašo Pareiškėjo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimą ROIK 24229953450 be pakeitimų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. L. paaiškino, kad šių metų sausio 18 d., anksti ryte pamatė prie žemės sklypo kraunamą miško techniką, paklausė ką darys, atsakė, kad kirs mišką. Pasidomėjo pro kur, atsakė, kad šiuo keliu. Jiems paaiškino, kad čia nėra jokio kelio ir jie važiuoti negali ir jeigu važiuos, iškvies policiją. Po maždau valandos technika važiavo jo žeme ir jis iškvietė policiją. Po kurio laiko atvyko policija ir surašė protokolą. Važiuoti negalėjo, kadangi nėra servitutinio kelio, per jo žemės sklypą. Servitutinis kelias yra kitoje vietoje. Prieš metus laiko žemėtvarkoje buvo perspėta, kad šiuo keliu važiuoti negali, turi naudotis servitutiniu keliu arba susitarti su žemės sklypo savininku dėl galimybės važiuoti per jam priklausantį žemės sklypą. Žodinis susitarimas su vadybininku buvo prieš 2-2,5 metų, kai kirto mišką, kad su juo už važiavimą per sklypą atsiskaitys. Kai buvo žemėtvarkoje pasakė, kad nėra atsiskaitęs, jam atsakė, kad gali duoti 100-200 eurų. Žodinis susitarimas nutrūko kuomet K. P. nesumokėjo sutartos sumos. Raštu nesikreipė į K. P. įmonę, kad būtų atlyginta pažadėta suma.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad palaiko priimtą nutarimą, prašo jį palikti be pakeitimų. Nurodo, kad yra civiliniai santykiai, abi pusės dėsto skirtingas versijas. Susitarimai vienokie ar kitokie buvo. Servitutinis kelias nėra sutvarkytas, kad būtų galima juo naudotis, žmonės tarpusavyje susitarė, jokių raštiškų susitarimų nėra.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise ar pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris neperžengia civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo savavaldžiavimui, nustatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių.
Iš pareiškėjo ir Institucijos atstovo paaiškinimų, atsiliepimo bei byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytu savavaldžiavimu prašo pripažinti K. P. nesuderintus ir savavališkus veiksmus vykdyti miško sanitarinius darbus miškovežiu važiuojant per V. L. priklausantį sklypą.
Nagrinėjamu atveju V. L. ir K. P. gamybinės įmonės direktorius K. P. galimai maždaug prieš dvejus metus sudarė žodinį susitarimą, kad K. P. patekdamas į K. P. gamybinei įmonei priklausantį žemės sklypą, atlygintinai naudosis V. L. ir V. L. priklausančiu žemės sklypu. Rašytinės formos sutarties dėl šio susitarimo šalys nesudarė. Iš byloje pateiktų paaiškinimų matyti, kad tarp V. L. ir K. P. susidarė civiliniai santykiai, susiję dėl bendro naudojimo kelio, patekimui į K. P. įmonei priklausantį žemės sklypą. V. L. akcentuoja, kad prieš du metus buvo sudarytas žodinis susitarimas su K. P. gamybine įmone dėl piniginės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurios K. P. įmonė nėra sumokėjusi. Tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai, kad toks susitarimas iš viso buvo sudarytas V. L. nepateikė, nenurodė ir galimos skolos dydžio, jos apskaičiavimo tvarkos, taip pat nepateikė įsiskolinimo tvarkos už paskutinius du metus. Pažymėtina, kad jokių atskirų sutarčių, kuriose V. L. ir K. P. būtų tarpusavyje tai aptarę nėra, tačiau rašytinių susitarimų nebuvimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK nuostatomis ir civilines bylas nagrinėjančių teismų praktika, automatiškai nereiškia civilinių santykių nebuvimo. Šiuos klausimus šalims teks spręsti ir savo pozicijas įrodinėti civilinio proceso tvarka ir administracinių nusižengimų teisena to pakeisti negali.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24229953450) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu ir skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Į bylą pateiktas K. P. atstovo advokato Mindaugo Martinaičio sąskaitos faktūros už suteiktas teisines paslaugas 1600 Eur. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo teisena K. P. atžvilgiu buvo pradėta ne Institucijos iniciatyva, nors ji ir atliko tyrimą, bet išimtinai pareiškėjo V. L. iniciatyva, K. P. gamybos įmonė patyrė proceso išlaidas dėl V. L. veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš V. L..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo V. L. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. gegužės 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 23207483720), palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo V. L. priteisti 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų K. P. gamybinės įmonės naudai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius