Civilinė byla Nr. e2-794-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4

(N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Štangomanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Štangomanija“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja) prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Štangomanija“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. kovo 27 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 9 562,72 Eur, iš jų nekilnojamojo turto mokestis 1 535,08 Eur, pelno mokestis 4 131,83 Eur, gyventojų pajamų mokestis 1 214,54 Eur, pridėtinės vertės mokestis 2 681,27 Eur. Su bendrove buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 30 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išdėstytas 14 373,66 Eur mokėjimas iki 2022 m. gruodžio 25 d. Kadangi bendrovė nesilaikė sutarties sąlygų, 2022 m. vasario 8 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ją nutraukti. VMI 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. balandžio 14 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstolei Viktorijai Vėliuvienei, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą priverstinai išieškota 2 432,66 Eur. Bendrovės nepriemoka yra susidariusi nuo 2020 m. gegužės 1 d., o nepriemokos išieškojimas nerezultatyviai vykdomas nuo 2021 m. lapkričio 8 d., todėl bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių.

3.       Pareiškėja nurodė, kad bendrovė paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui yra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 metus. Pagal 2021 m. balanso duomenis, bendrovė turėjo turto už 20 511 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 318 084 Eur. Be to, 2021 m. bendrovė patyrė 58 107 Eur nuostolį. Taigi, UAB „Štangomanija“ jau 2021 m. buvo nemoki, nekilnojamojo turto neturi, bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 89,36 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – iškėlė UAB „Štangomanija“ bankroto bylą, išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

5.       Teismas nustatė, kad bendrovė įsteigta 1999 m. balandžio 12 d., deklaravo, jog užsiima kailių ir odų didmenine prekyba, kitų maitinimo paslaugų teikimu, ne maisto prekių prekyba. Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai neaktualūs, 2021 m. bendrovė turėjo turto už 20 511 Eur sumą, iš jo 16 544,84 Eur ilgalaikio, 3 966 Eur trumpalaikio, 2 797 Eur atsargų, 1 169 Eur pinigų ir jų ekvivalentų. Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų turėjo už 318 084 Eur, kiek iš jų buvo pradelstų, nenustatyta. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO už 2020–2023 m., teismas nustatė, kad bendrovė gali turėti dar tris kreditorius.

6.       Teismas nustatė, kad: 2022 m. bendrovė turėjo turto už 9 189 Eur, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 302 271 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. turimas turtas sumažėjo iki 3 899 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – iki 300 205 Eur. Įrodymų, kad pareiškėja sutiko 2023 m. gegužės 23 d. atsakovės nurodytos 10 314,99 Eur skolos mokėjimą išdėstyti metams ir sudaryti su įmonės vadovu laidavimo sutartį, nepateikta. Teismas nusprendė, kad minėti faktai rodo, jog bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba / ir jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, todėl atsakovei iškėlė bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atsakovė UAB „Štangomanija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Štangomanija“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Nors bendrovė atitinka formalius nemokumo kriterijus, tačiau jos akcininkas R. V. 2023 m. gegužės 23 d. kreipėsi į pareiškėją nurodydamas, kad įsipareigoja asmeniniu laidavimu padengti susidariusį įsiskolinimą per vienerius metus. Akcininkas R. V turi nekilnojamojo turto, taip pat dirba pagal darbo sutartį ir gauna pastovias pajamas, todėl akcininkui sudarius laidavimo sutartį su ieškove įsiskolinimas būtų padengtas. Po bankroto bylos iškėlimo, akcininkas nebus pajėgus per vienerius metus padengti įsiskolinimą, kadangi reikėtų dengti ir administravimo išlaidas.

7.2.                      Nesutinka su teismo nutartimi iškelti bankroto bylą, nes ji priimta tik įvertinus formalius bankroto bylos iškėlimo pagrindus, nevertinant nemokumo procesui keliamų tikslų.

8.       Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus į apeliantės skundo argumentus:

8.1.                      Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. gegužės 1 d. bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, tai yra bendrovė dar nuo 2020 m. gegužės 1 d. nesugebėjo atsiskaityti su VMI. Be to, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos taip pat nepavyko. Bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bendrovės finansinę situaciją ir padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba / ir jos įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl atsakovei keltina bankroto byla. Teismas pagrįstai nurodė, kad net jei savo reikalavimų bendrovei atsisakytų jos akcininkas, tai nekeistų turimo turto ir pradelstos mokėtinos sumos santykio, nes liktų 9 652,08 Eur pradelsta skola ir turto už 3 899 Eur. Be to, nuo 2023 m. kovo 27 d., kuomet buvo pateiktas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bendrovės mokestinė nepriemoka yra padidėjusi nuo 9 562,72 Eur iki 10 326,24Eur, tai patvirtina, kad bendrovė negeneruoja pakankamai pajamų, kurios leistų tikėtis, jog bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Nenustačius aplinkybių, kad bendrovė įsiskolinimą VMI padengė, taip pat kad bendrovė ateityje turės realių galimybių vykdyti savo įsipareigojimus, teismas pagrįstai tenkino VMI pareiškimą ir iškėlė bendrovei bankroto bylą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

10.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

11.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

12.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

13.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

14.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

16.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, o bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Apeliantė (atsakovė) iš esmės neginčija, kad jos finansinė padėtis atitinka įstatyme numatytus bendrovės nemokumo kriterijus, jog ji neturi turto, kurio užtektų finansiniams įsipareigojimams padengti, tačiau mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais galimybes sieja su bendrovės akcininko R.V. sutikimu laiduoti už VMI susidariusį įsiskolinimą ir įsipareigojimu per vienerius metus sumokėti skolą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo.

17.       Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu pateikė finansines ataskaitas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat tarpinius finansinius duomenis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., kurios pasirašytos tik jos vadovo, tačiau nepasirašytos bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022 42 punktas, 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-163-933/2023 24 punktas). Nors apeliantė pateikė finansines ataskaitas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pasirašytas tik jos vadovo, tačiau minėti duomenys sutampa su Juridinių asmenų registrui pateiktais oficialiais duomenimis, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę, vadovavosi aktualiais bendrovės finansiniais duomenimis. Vis dėl to, tarpiniai finansiniai duomenys nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., vertintini visų kitų nagrinėjamo ginčo byloje esančių įrodymų visumoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015 pateiktus išaiškinimus).

18.       Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) finansinės atskaitomybės duomenų už 2022 m. matyti, kad į balansą įrašyto bendrovės turto vertė siekė 9 189 Eur. Šią sumą sudarė 5 074 Eur ilgalaikis turtas ir 4 115 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 302 271 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 286 705 Eur ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 15 566 Eur). Nuosavas kapitalas siekė (-)293 082 Eur, grynasis pelnas 4 490 Eur, pardavimo pajamos 11 184 Eur. 2021 m. bendrovės turtas sudarė 20 511 Eur (ilgalaikis turtas – 16 545 Eur, trumpalaikis turtas – 3 966 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 318 084 Eur sumą, kurią sudarė 265 983 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai bei 52 101 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Nuosavas kapitalas sudarė (-)297 573 Eur, nuostolis (-) 58 107 Eur, pardavimo pajamos 114 252 Eur. Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra.

19.       Byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad nors bendrovė 2022 m. gavo pelną, tačiau bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (302 271 Eur) ženkliai viršijo bendrovės turto vertę (9 189 Eur), t. y. turimas turtas nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Ir nors bendra įsipareigojimų suma per 2022 m. sumažėjo (nuo 318 084 Eur iki 302 271 Eur), tačiau kartu sumažėjo ir turimo turto vertė (nuo 20 511 Eur iki 9 189 Eur) bei 20 722 Eur (nuo 286 705 Eur iki 265 983 Eur) padidėjo ilgalaikiai įsipareigojimai. Tai, kad bendrovei iškilo finansiniai sunkumai patvirtinta ir daugiau nei 10 kartų sumažėjusios pardavimo pajamos (nuo 114 252 Eur iki 11 184 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2022 m. bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera, bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršijo realiai turimo turto vertę. 

20.       Pagal 2023 m. balandžio 30 d. teismui teiktą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovės turtas siekia 3 899 Eur, iš jo ilgalaikis turtas 2 250 Eur, nuosavas kapitalas (-)296 306 Eur, nepaskirstyti nuostoliai 335 405 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 300 205 Eur, grynasis nuostolis 3 224 Eur.

21.       Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Iš atsakovės pateikto 2023 m. balandžio 30 d. kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi du kreditorius, kuriems įsipareigojimai siekia iš viso 300 205,03 Eur sumą, tai yra 10 314,99 Eur – VMI ir 289 890,04 Eur akcininkui R. V. Ir nors didžiąją dalį įsiskolinimų sudaro skola bendrovės akcininkui R. V., kuris pasiūlė VMI laiduoti už bendrovės susidariusią skolą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jeigu bendrovės akcininkas atsisakytų savo reikalavimo bendrovei, tai iš esmės nekeistų bendrovės turimo turto ir pradelstų mokėjimų santykio. Iš pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo matyti, kad bendrovė su VMI neatsiskaito nuo 2020 m. gegužės 1 d., nuo 2011 m. lapkričio 8 d. taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai bendrovei yra nerezultatyvūs ir neveiksmingi. Be to, bendrovės įskolinimas VMI sistemingai didėja: pareiškimo pateikimo dieną siekė 9 562,72 Eur, 2023 m. liepos 17 d. – 10 326,24 Eur, 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 10 333,13 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka). Taigi, bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, ir, vertinant jos finansinės atskaitomybės duomenis, neturi objektyvių ir realių galimybių padengti susidariusias skolas. Iš atsakovės pateikto 2023 m. balandžio 30 d. debitorių sąrašo matyti, kad UAB „Neverever.lt“ skolinga bendrovei 1 645,50 Eur, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, jog siekia išsiieškoti nurodyto ūkio subjekto skolą atsakovei. Taigi, nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.

22.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

23.       Nors apeliantė savo mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su VMI galimybes sieja su bendrovės akcininko sutikimu laiduoti už VMI susidariusį įsiskolinimą ir įsipareigojimą per vienerius metus sumokėti skolą, tačiau, visų pirma, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad toks susitarimas tarp VMI ir bendrovės akcininko R.V. buvo sudarytas. Antra, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų ir tolimesnių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, augant bendrovės skolai biudžetui, konstatuotina, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

25.       Taigi, apeliantė nepaneigė, kad jos įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę, nepagrindė savo veiklos perspektyvų. Apeliantės ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui rodo, kad jos finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio, mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

26.       Atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

27.       Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                               Irmantas Šulcas