Civilinė byla Nr. 2-223-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01985-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6008-560/2016 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui D. J. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. J. 452 380,91 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, o jų nesant arba esant nepakankamai – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o skolos suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra itin didelė. Turtinio reikalavimo dydis padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir leidžia daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo, t.y. 452 380,91 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o nesant (trūkstant) tokio turto, reikalavimo sumai areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsakovui gauti disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį.
4. Teismas sprendė, kad reikalaujama priteisti suma (452 380,91 Eur), fiziniam asmeniui laikytina didele, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi duomenų apie atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas nutarties priėmimo dieną teismui buvo nepateikta, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, padarė išvadą, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu gali būti laikoma realia ir pakankama grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad fiziniam asmeniui, kurio lėšos areštuojamos, paliktina neareštuota pajamų dalis, reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, todėl atsakovui leido naudoti iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį pinigų sumą, neviršijančią vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovas D. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra paneigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimas (civilinėje byloje Nr. 2-162-280/2015) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis (civilinėje byloje Nr. 2A-780-157/2015) patvirtina, kad atsakovas nepraturtėjo UAB „TREASURY OF INVESTMENTS“ sąskaita. Teismų sprendimai, turintys res judicata bei prejudicinę galias, patvirtina, kad šalių ginčas dėl 452 380,91 Eur sumos jau yra išspręstas.
2. Ieškovo pateikta 2015 m. kovo 23 d. būsimo reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
3. Nustačius, kad ieškinys nepagrįstas nėra pagrindo vertinti kitų aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl teismo motyvai, kad ieškinio suma didelė ir (ar) nėra aiški atsakovo finansinė / turtinė padėtis, negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
4. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui sukelia didelius nepatogumus ir nuostolius, todėl turi būti nedelsiant panaikintos, o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipta skubiam vykdymui (CPK 152 straipsnio 2 dalis).
5. Ieškovas sąmoningai ir nesąžiningai, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškė ieškinį, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Todėl ieškovui skirtina 5 792 Eur dydžio bauda, pusę jos paskiriant atsakovui.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas P. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčas tarp šalių jau yra išspręstas. Šioj byloje nagrinėjamas ginčas dėl tarp BUAB „TREASURY OF INVESTMENTS“, kurios reikalavimo teises yra perėmęs ieškovas P. P., ir atsakovo D. J. susiklosčiusių materialinių teisinių santykių. Ieškovas P. P. (naujasis kreditorius pagal reikalavimo perėmimo sutartį) savo reikalavimų pagrindu gali nurodyti aplinkybes, kurios kildinamos iš pradinio kreditoriaus reikalavimų skolininkui, o skolininkas turi teisę ir naujojo kreditoriaus reikalavimams reikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėtų teisę reikšti pradiniam kreditoriui. 2015 m. kovo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis nėra niekinė.
2. Atsakovas, teigdamas, jog jam kaip fiziniam asmeniui 452 380,91 Eur suma yra nereikšminga ir nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, turėjo tai įrodyti paneigdamas įtvirtiną prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Tačiau atsakovas su atskiruoju skundu teismui nepateikė nei vieno tariamai gerą jo finansinę padėtį pagrindžiančio įrodymo, kas taip pat sudaro pagrindą jo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal atsakovo atskirojo skundo suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
9. Atsakovas pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės kvestionuoja ieškinio preliminariu nepagrįstumu (pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga) ir piktnaudžiavimu ieškovo procesinėmis teisėmis, siekiant nesąžiningų tikslų.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismo atliekamas prima facie („iš pirmo žvilgsnio“) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-8-464/2017).
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš apelianto be pagrindo įgytus 452 380,91 Eur kildina iš 2015 m. kovo 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos su BUAB „TREASURY OF INVESTMENTS“. Taigi nagrinėjamu atveju, ieškovas, perėmęs reikalavimo teises į apeliantą, įrodinėja, jog pastarasis be pagrindo įgijo turtą (CK 6.101, 6.237 straipsniai).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) atsakovu patrauktas asmuo, remiantis materialiosios teisės normomis, negalėtų būti atsakingais pagal jam pareikštus reikalavimus. Pirmiau minėta, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Be to, preliminariai vertinat ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės ir šalių pozicija ginčo klausimu bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Atitinkamai šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, kad ieškinys negalėtų būti tenkintas. Be to, ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos proceso šalys laikomos tikėtinais materialiųjų teisinių santykių subjektais, nes nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra materialiojo teisinio santykio subjektais, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2003).
13. Šioje byloje keliamas ir tapačių ieškinių klausimas, apeliantui nurodant, jog ieškovo reikalavimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-162-280/2015) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (civilinėje byloje 2A-780-157/2015), atmetus ieškovo ieškinį ir sprendimą palikus nepakeistą.
14. Apeliacinis teismas su paminėtais argumentais nesutinka, nes, kaip matyti iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškiniuose išdėstytas nevienodas faktinis pagrindas ir iešknius pareiškė skirtingi asmenys. Ieškinio tapatumo klausimas preliminariai sprendžiamas jo priėmimo metu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paminėtus skirtumus, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo (ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo) procesinėje stadijoje neturėjo pagrindo nustatyti pareikšto ieškinio tapatumo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau išspręstam ginčui. Įvertinus, jog dabartinėje bylos procesinėje stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo ieškinio reikalavimai tapatūs reikalavimams, kurie buvo pareikšti civilinėje byloje Nr. 2-162-280/2015, atmetamas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo.

Dėl apelianto turtinės padėties

15. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija.
16. Apeliantas teisingai nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma apeliantui gali būti laikoma didele, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas suponuojantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pareiga pagrįsti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka to prašančiam asmeniui (šiuo atveju – ieškovui) (CPK 178 str.).
17. Kita vertus, nepaneigtina ir atsakovo turima pareiga pagrįsti savo atsikirtimus, tenkanti tiek pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, tiek remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais. Šio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu teismo nutartyje yra remiamasi būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo prezumpcija dėl didelės reikalavimo sumos, šios prezumpcijos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui, nes būtent jam paprasčiau pateikti duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1707-516/2016).
18. Apeliantas jokių įrodymų, kurie teismui leistų susidaryti visapusišką nuomonę apie jo turtinę padėtį, nepateikė. Tam, kad teismas galėtų spręsti, jog nėra rizikos būsimo tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismui turėtų būti pateikta įrodymų, pagrindžiančių apelianto finansinę padėtį, visuma (t. y. duomenys apie jo gaunamas pajamas, jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, apeliantui suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie jo vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas ir kt.). Nesant tokių duomenų, grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta, juolab kad ieškinys grindžiamas ir nesąžiningais apelianto veiksmais, o pareikštu reikalavimu prašoma be pagrindo įgyto turto grąžinimo (CK 6.237 straipsnis). Tai leidžia daryti prielaidą, kad egzistuoja grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.
19. Vertinant apelianto argumentus dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam daromos žalos, pripažintina, kad šiuo atveju apelianto argumentai apie patiriamus neproporcingus suvaržymus nėra pagrįsti. Neatmestina galimybė, kad banko sąskaitų ir nekilnojamojo turto areštas (Turto arešto registro duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis), galėtų sukelti apeliantui tam tikrų nepatogumų. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, o nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo vertinimu, šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams (neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti). Apeliantas faktiškai ir nenurodė jokių argumentų, kurie patvirtintų, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai daro neproporcingą žalą jo veiklai ir (ar) gyvenimo kokybei). Be to, apeliantas, esant pagrindui, turi teisę bet kuriuo metu prašyti pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 straipsnis).

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

20. Apelianto nuomone, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia nesąžiningų tikslų. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
21. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme įtvirtintos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktą).
22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas, paduodamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal jų paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo suvokimas apie galimą jo teisių pažeidimą ir jų gynimas teisinėmis priemonėmis (CPK 5 straipsnis) negali būti vertinimas, kaip sąmoningas naudojimasis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimas).
23. Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, teisingai nustatė jų mastą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                Egidijus Žironas