Bylos Nr. 2A-2337-656/2015  

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24559-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.3.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGRDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) BUAB „Apdailos vizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Apdailos vizija“ ieškinį atsakovui UAB „Dokaras“ (buvęs pavadinimas UAB „Hanner Development“), trečiasis asmuo AB Hanner, dėl skolos priteisimo,

                                          n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 17 299,48 Eur (59683,29 Lt) skolą bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimas bus visiškai įvykdytas. Ieškovas nurodė, kad  2007-08-10 tarp užsakovo UAB „Hanner Development“ ir rangovo UAB „Apdailos vizija“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 07/08/14 (toliau – Sutartis), pagal kurią rangovas įsipareigojo užsakovo nurodytais tiekėjais pagrindinėmis apdailos medžiagomis, savo medžiagomis, savo priemonėmis ir savo rizika atlikti sutarties priede Nr. 1 „Darbų įkainiai“ ir sutarties priede Nr. 2 „sąmatos“ nustatytus darbus pagal užsakovo pateiktą užduotį. Užsakovas įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ieškovas vykdydamas rangos sutartį atliko statybos darbus ir išrašė užsakovui sąskaitas, tačiau atsakovas yra skolingas 59 683 Lt sumą ir atsiskaityti nesutinka. Atsakovas sutarties vykdymo metu ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras dengdavo ne tik pervesdamas pinigines lėšas per banką, bet ir darydamas užskaitas, kadangi už dalį medžiagų, kurias pirko rangovas, vykdydamas sutartyje numatytus darbus apmokėjo atsakovas (užsakovas) tiesiogiai medžiagų tiekėjams. Skirtumas tarp rangovo atliktų darbų vertės ir atlikto apmokėjimo įskaitant ir sudengimą sudaro 59 683 Lt, todėl ši suma yra priteistina iš atsakovo.

              Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, ieškovas atliko statybos rangos darbų už 859 615,15 Lt. Remiantis Sutarties 4.3.4 p., kuriame numatyta, kad iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 10 proc., kuriuos sumoka po 15 dienų po Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 8.4 punktą, iš draudimo bendrovės pateikimo dienos, atsakovas turėjo teisę sulaikyti viso 85 961,52 Lt ir neprivalo šios sumos išmokėti, kol nebus tinkamai įvykdytos visos sutarties sąlygos: pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas, pateiktas garantinio laikotarpio laidavimo raštas ir kt. Kadangi ieškovas neįvykdė savo prievolės pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą, nepateikė kitų dokumentų, įrodančių, kad baigiamasis atliktų darbų aktas yra pasirašytas tinkamai, yra įvykdytos visos sąlygos, siejamos su baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymu, ieškovas neturi teisės reikalauti jam priteisti „sulaikytų sumų“. Nors 2014-01-15 Lietuvos apeliacinis teismas panaikino visas turtinių reikalavimų pagal Sutartį perleidimo sutartis, tačiau, remiantis CK 6.109 str. 4 d. kreditorius UAB „Apdailos vizija“ negali panaudoti prieš skolininką reikalavimo perleidimo fakto, kadangi pats pradinis kreditorius pranešė apie reikalavimo perleidimą, o skolininkas įvykdė prievolę paskutiniam jam žinomam kreditoriui. Prievolė yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu, todėl ieškovas negali reikalauti skolos padengimo iš atsakovo. UAB „Apdailos vizija“ pranešė apie reikalavimo perleidimą; paskesni kreditoriai taip pat pranešė apie reikalavimo perleidimą, o skolininkas UAB „Dokaras“ įvykdė prievolę paskiausiam kreditoriui AB „Hanner“, todėl ieškovas negali reikalauti pakartotinio prievolės, kuri pasibaigė tinkamu įvykdymu, dėl ko ieškinys nepagrįstas.

2. Teismo spendimo esmė

              Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai ir nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-15 sprendimu pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010-02-01 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Lodina“; 2010-03-08 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Lodina“ ir UAB „Irec Lt“; 2010-04-19 taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Irec Lt“ ir UAB „Hanner development“; 2010-04-19 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Irec Lt“ ir AB „Hanner“. Nurodė, kad sandoriai pripažįstami negaliojančiais kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Taikyti restituciją ir grąžinti BUAB „Apdailos vizija“ reikalavimo teisę gauti iš skolininko UAB „Hanner development“ (šiuo metu UAB „Dokaras“) skolą pagal rangos sutartį nėra pagrindo, nes joks konkretus turtas, išskyrus pačias reikalavimo teises, ginčijamais sandoriais nebuvo perleistas, o ginčijamas sutartis pripažinus negaliojančiomis, išlieka iki jų sudarymo buvusi visų ginčijamuose sandoriuose dalyvavusių juridinių asmenų teisinė padėtis, su visomis iš to kylančiomis reikalavimo teisėmis. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, jog šioje byloje turėtų būti taikoma CK 6.109 str. 4 d. nuostata, nes atsakovas įvykdė prievolę paskiausiam kreditoriui AB „Hanner“, todėl ieškovas negali reikalauti pakartotinio prievolės, kuri pasibaigė tinkamu įvykdymu. Teismas tik sprendė klausimą, ar ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo skolą pagal šalių statybos rangos sutartį.

              Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad remiantis Statybos rangos sutarties 4.3.4 punktu, šalys susitarė, kad iš kiekvienos mokamos sumos Užsakovas sulaiko 10 proc., kuriuos sumoka po 15 dienų po Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 8.4 punktą, iš draudimo bendrovės pateikimo datos. Atsakovo teigimu, jis turėjo teisę sulaikyti 85 961,52 Lt (10 proc. nuo visų aktuotų darbų sumos) ir neprivalo šios sumos išmokėti tol, kol nebus tinkamai įvykdytos visos sutarties sąlygos: pasirašytas baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas, pateiktas garantinio laikotarpio laidavimo raštas ir pan. Ieškovas neįvykdė savo prievolės pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą, nepateikė kitų dokumentų, įrodančių, kad baigiamasis atliktų darbų aktas yra pasirašytas tinkamai, yra įvykdytos visos sąlygos, siejamos su baigiamojo atliktų darbų akto pasirašymu, ieškovas neturi teisės reikalauti jam priteisti sulaikytų sumų.

              Ieškovas neįrodė, jog šalių statybos rangos sutartis yra įvykdyta. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Šalys abipusiu sutarimu pasirinko prievolių užtikrinimo būdą dalies atsiskaitymo sulaikymą (Sutarties 4.3.4 punktas, Sutarties 8.4 punktas). Šalys nustatė, kad iš kiekvienos mokamos sumos Užsakovas sulaiko 10 proc. kuriuos sumoka po 15 dienų po Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 8.4 punktą, iš draudimo bendrovės pateikimo dienos. Rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su Užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas Užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja 1 metus nuo statinio užbaigimo dienos. Garanto (laidavimo suma) dydis – 10 proc. nuo sutartinės darbų kainos. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse. Kadangi ieškovui yra iškelta bankroto byla, o Baigiamasis statybos darbų atlikimo aktas nepasirašytas, atsakovas turi teisę ieškovo ginčijamą sumą sulaikyti dėl tos priežasties, kad jam galimai reikės padengti ateityje atsirasiančius nuostolius dėl netinkamų darbų atlikimo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

              Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį atliko tik nepasirašė galutinio darbų priėmimo perdavimo akto ir nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo rašto. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar neva neatliktos darbų dalies iš atsakovo UAB „Dokaras"' nebuvo gauta
2. 2010-02-01. UAB „Apdailos vizija" ir UAB „Lodina" sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/02/01, pagal kurią UAB „Apdailos vizija" neatlygintinai perleido BUAB „Lodina" reikalavimo teisę gauti iš skolininko UAB „Hanner Developement" 230617,27 Lt. skolą. 2010-03-08 UAB „Lodina" sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/03/08 su UAB „IREC LT", pagal kurią neatlygintinai perleido UAB „IREC LT" (dabar BUAB „Alternatyvi logika") 2010-02-01 reikalavimo perleidimo sutartimi su UAB „Apdailos vizija“ įgytą reikalavimo teisę gauti iš skolininko UAB „Hanner Developement" 230617,27 Lt skolą. 2010-04-19 UAB „Irec LT" ir UAB „Hanner development" sudarė Taikos sutartį, kurioje šalys spręsdamos ginčą dėl prieš tai minėtomis sutartimis perleisto finansinio reikalavimo dydžio ir išanalizavusios buhalterinės apskaitos dokumentus užfiksavo, kad užsakovo skolos dydis Rangovui yra lygus 59 683,29 Lt. Tą pačią dieną UAB „Irec LT" sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su AB „Hanner". Pagal šią sutartį perleidėjas ( UAB „Irec LT“) perleido įgijėjui AB „Hanner" piniginius reikalavimus, kurių bendra vertė sudarė 59683,29 Lt. Atsakovas pripažįsta ieškovo nurodytą faktą, kad 59 683,29 Lt buvo sulaikyti ir nesumokėti ieškovui, kad darbai už nurodytas sumas buvo atlikti.
3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nieko nepasisakė apie ieškovo bylos nagrinėjimo metu pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką - analogiškoje byloje Nr. 3K-3-486/2011 išdėstytą teismų praktikos taisyklę. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad toks šalių susitarimas neatitinka CK 1.66 ir 6.30 straipsniuose įtvirtintos sąlyginio sandorio (prievolės) sampratos Minėta, sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga atveju, neįvykus sąlygai, šalių teisės ir pareigos neatsiranda. Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti" iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšme, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus Pasisakydamas dėl ieškovo teisės reikalauti sulaikytų 5 proc. mokėtinų sumų, pirmosios instancijos teismas aiškino statybos rangos sutarčių mokėjimo sulaikymo sąlygas inter alia atsižvelgdamas ir jų tikslus. Teismas taip pat įvertino ir darbų garantinio laikotarpio laidavimo ir jo termino reikšmę, konstatavęs, kad šis terminas jau yra pasibaigęs. Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados kvalifikuotinos kaip užpildant sutarties spragą teismo nustatyta sutarties sąlyga, reglamentuojančia mokėjimo sulaikymo sąlygos neįvykdymo padarinius, kai dėl kokių nors priežasčių nebus atlikti formalūs mokėjimo sulaikymo sąlyga sudarantys rangovo veiksmai, tačiau kurie, atsižvelgiant į sąlygos tikslus, tampa nereikšmingi, taigi, išnyksta sulaikymo pagrindas. Pažymėtina, kad sutarties spragos užpildomos remiantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, papročiais, įstatymų ar teisės analogija, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių ketinimus ir dispozityviąsias teisės normas (CK 6.156 straipsnio 6 dalis, 6.195 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad ieškovas turi teise reikalauti sulaikytos 5 proc, mokėtinos sutarties kainos dalies. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neteisingai nustatė, kad šalių susitarimas, nustatytas rangos sutarties 8.4 punkte yra sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga.
4. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas būtų kaip nors pažeidęs atsakovo teises susijusias su rangos sutarties vykdymu. Dėl ieškovo UAB „Apdailos vizija" atliktų darbų atsakovas UAB „Dokaras" jokių nuostolių nepatyrė. Garantinio laikotarpio terminas yra pasibaigęs, ieškovo atliktų darbų trūkumų šioje byloje nenustatyta. Pats atsakovas neginčija darbų atlikimo fakto, pagal sutartį išrašytose sąskaitose nurodytų sumų teisingumo. Teismas atmesdamas ieškinį ir tokiu būdu atleisdamas atsakovą UAB „Dokaras" nuo pareigos sumokėti ieškovui pagal rangos sutartį sulaikytas sumas leido pastarajam nepagrįstai praturtėti.

Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir pateikė šiuos argumentus:

1. Teismų praktikos taisykle, suformuluota LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 negali būti remiamasi šioje byloje, nes bylų aplinkybės iš esmės skiriasi, minėtoje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Praviena" ieškinį atsakovui UAB „Hanner development" (kasatorius minėtoje byloje), buvo nustatyta, kad tarp šalių buvo pasirašytas baigiamasis atliktu darbų aktas, o UAB ..Hanner development" reiškė priešpriešinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu šioje byloje baigiamasis atliktų darbų aktas, kaip tai numatyta tarp apelianto ir atsakovo numatytoje sutartyje pasirašytas nebuvo apskritai.
2. LAT nurodė, kad rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinio laikotarpio įsipareigojimų, o taip pat neįvykdžius su „sulaikytų" sumų išmokėjimų siejamų rangos sutartyje numatytų sąlygų, rangovas neturi teisės reikalauti priteisti „sulaikytas" sumas, jeigu yra netinkamai įvykdęs sutartį, o užsakovas įgyja teisę patenkinti savo reikalavimus iš „sulaikytų" sumų, nepaisant rangovo bankroto. LAT 2013 m. birželio 7 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-250/2013 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuria iš esmės buvo suformuota kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar pasibaigė Užsakovo „sulaikymo" teisė ir atsirado pareiga sumokėti rangovui „sulaikytas" sumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismas turi ištirti, ar buvo įvykdytos visos sutarties sąlygos (9.10 punktas), su kuriomis šalys susiejo sulaikytu sumų išmokėjimą, taip pat kada konkrečiai paaiškėjo ieškovo atliktu darbų defektai, ar jie (kokie konkrečiai defektai) paaiškėjo vienerių metų laikotarpiu po pastato pridavimo Valstybinei statybos priežiūros komisijai (galiojant sulaikymo teisei), ar vėliau, nesiaiškino, kurie iš nustatytų ieškovo atliktų darbų defektų buvo ieškovo ištaisyti. Tik nustačius šias aplinkybes, įvertinus „sulaikymo" sutartinės sąlygos tikslus, o esant sutarties spragai - ir jai užpildyti reikšmingas aplinkybes, galima būtų padaryti pagristas išvadas dėl kasatoriaus teisės sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, egzistavimo arba pasibaigimo. Jeigu būtų teisinis pagrindas konstatuoti kasatoriaus teisės sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą egzistavimą, būtų reikšmingos ir faktinės aplinkybės dėl šios teisės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, masto proporcingumo pagrindinės prievolės mastu. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo rašto, apeliantas nepateikė ir nebuvo pasirašytas baigiamasis atliktų darbų aktas, nebuvo išpildytos kitos sąlygos, su kuriomis siejamas „sulaikytų" sumų išmokėjimas, todėl apelianto reikalavimas negali būti tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo  sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

               Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pritaikė neteisingai pritaikė teisės normas. Sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai.

              Teisinis mokėjimo sulaikymo vertinimas

              LAT 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2011, nagrinėjant iš statybos rangos teisinių santykių kilusį ginčą pagal rangovo (ieškovas) reikalavimą dėl priteisimo iš užsakovo (atsakovas) šio remiantis statybos rangos sutartimi „sulaikytos“ 5 proc. mokėtinos sutarties kainos dalies bei užsakovo priešinį reikalavimą dėl nuostolių šiam ištaisius rangovo atliktų darbų trūkumus priteisimo, yra konstatuota, kad prievolės vykdymą užtikrinančiu susitarimu laikytinas ir šalių susitarimas, kuriuo numatytas prievolės vykdymo „sulaikymas“ iki kita šalis atliks tam tikrus veiksmus. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes. Byloje, kurioje buvo priimta nurodyta kasacinio teismo nutartis, buvo nustatyta, kad bylos šalys (rangovas ir užsakovas) sudarytose statybos rangos sutartyse susitarė, jog: iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 5 proc., kuriuos sumoka po penkiolikos dienų po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 12.4 punktą, iš draudimo bendrovės pateikimo dienos (9.5 punktas); rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja 1 (vienus) metus nuo statinio užbaigimo dienos; garanto (laidavimo suma) dydis – 10 proc. nuo sutartinės darbų kainos (12.4 punktas). Taip pat buvo nustatyta, kad: rangovas darbus atliko netinkamai; po baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo išaiškėjo jų trūkumai; rangovas nepateikė garantinio laikotarpio laidavimo rašto ir neištaisė darbų trūkumų; darbų trūkumus ištaisė užsakovas. Kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad rangos sutarčių 9.5 punktas užtikrina rangovo prievolių, galinčių atsirasti garantinio laikotarpiu, vykdymą. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. <...> „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse. <...> Ieškovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinės prievolės atsakovui, šio interesų pažeidimas iki jų apgynimo teisme sudarė pagrindą atsakovui sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą. Išnykus sulaikymo pagrindui bei atsakovui priteisus nuostolių, patirtų dėl ieškovo netinkamo prievolės vykdymo, atlyginimą, mokėjimo „sulaikymas“ tapo neteisėtu. Teismai nenustatė, ar buvo įvykdytos visos sutarties sąlygos (9.10 punktas), su kuriomis šalys susiejo sulaikytų sumų išmokėjimą, taip pat kada konkrečiai paaiškėjo ieškovo atliktų darbų defektai, ar jie (kokie konkrečiai defektai) paaiškėjo vienerių metų laikotarpiu po pastato pridavimo Valstybinei statybos priežiūros komisijai (galiojant sulaikymo teisei), ar vėliau, nesiaiškino, kurie iš nustatytų ieškovo atliktų darbų defektų buvo šio ištaisyti. LAT nurodė, kad  nustačius šias aplinkybes, įvertinus „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslus, o esant sutarties spragai – ir jai užpildyti reikšmingas aplinkybes, galima būtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kasatoriaus teisės sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, egzistavimo arba pasibaigimo. Jeigu būtų teisinis pagrindas konstatuoti kasatoriaus teisės sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą egzistavimą, būtų reikšmingos ir faktinės aplinkybės dėl šios teisės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, masto proporcingumo pagrindinės prievolės mastui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad materialiosios teisės normų taikymas byloje, kai nenustatytos jų taikymui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, vertintinas kaip netinkamas teisės normų taikymas.

              Kitoje LAT išnagrinėtoje byloje ieškovas prašė įpareigoti atsakovą grąžinti neteisėtai sulaikytas pagal statybos rangos sutartį, sudarytą viešo pirkimo būdu, lėšas (užstatą) ar sumažinti jų dydį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas – tenkino. LAT Civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015 priimtoje 2015 m. sausio 9 d. nutartyje konstatavo, kad, nors iš šalių sutarties turinio matyti, jog užstato paskirtis formuojama autonomiškai atsakovo turtinių praradimų atžvilgiu, tačiau jos prigimtis, užstato panaudojimo sąlygos implikuoja, kad užstatas taip pat netiesiogiai skirtas atsakovo turtiniams praradimams, kylantiems ieškovui pažeidus savo prievoles, kompensuoti, dėl to prievolių pažeidimo atveju, jeigu atsakovas pasinaudoja užstatu, jis turi būti įskaitomas į jo patirtus nuostolius, o ieškovui įvykdžius savo prievoles, užstatas jam turėtų būti grąžinamas nepaisant to, ar vykdant prievoles buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pažeidimai yra ištaisyti. Priešingu atveju užstatas atliktų baudinę funkciją, todėl jam pagal analogiją turėtų būti taikoma baudinių netesybų mažinimo taisyklė (CK 1.8 str. 1 d., 6.73 str. 2 d., 6.258 str.). LAT pažymėjo, kad susitarimai dėl baudinio pobūdžio prievolių užtikrinimo būdų de jure yra ydingi bei nepageidautini, todėl esant ginčui dėl jų taikymo teismas ex officio turi užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros atkūrimą. Kadangi perkančiosios organizacijos pasirinktas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (užstatu) negali sukurti situacijų, kurios tiekėjo atžvilgiu būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas įvykdė savo sutartines prievoles, o atsakovas įvykdymą priėmė, nuostolių neįrodinėjo, pagrįstai sprendė, jog atsakovo veiksmai negrąžinant ieškovui užstato neatitinka bona fide elgesio reikalavimų, todėl negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

              Atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija nagrinėjamoje sprendžia, kad šalys abipusiu sutarimu pasirinko prievolių užtikrinimo būdą -  dalies atsiskaitymo sulaikymą (Sutarties 4.3.4 punktas, Sutarties 8.4 punktas). Taigi šalys nustatė, kad iš kiekvienos mokamos sumos Užsakovas sulaiko 10 proc. kuriuos sumokėjimas bus vykdomas po 15 dienų po to kai ieškovas įvykdys dvi sąlygas: pirma, pasirašys baigiamąjį darbų atlikimo aktą pasirašymo ir, antra, pateiks darbų kokybės garantijas, pagal 8.4 punktą, iš draudimo bendrovės. Rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su Užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas Užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja 1 metus nuo statinio užbaigimo dienos. Garanto (laidavimo suma) dydis – 10 proc. nuo sutartinės darbų kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė Sutarties nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Baigiamasis statybos darbų atlikimo aktas būtų surašytas ir pasirašytas, atsakovas turi teisę ieškovo ginčijamą sumą sulaikyti dėl tos priežasties, kad jam galimai reikės padengti ateityje atsirasiančius nuostolius dėl netinkamų darbų atlikimo vien dėl to, kad ieškovas bankrutuoja.

              Pagal Sutartis  2.1. punkto nuostatas rangovas (atsakovas)  įsipareigojo atlikti butų apdailos ir daugiabučių namų aplinkos sutvarkymo. Faktiškai atsakovas atliko tik subrangovinius darbus. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad per vienerius metus nuo darbų atlikimo, nei vėliau iki pat 2015 metų ieškovo atliktų darbų trūkumai nebuvo nustatomi. Byloje šalys pripažino aplinkybes, kad ieškovas nepateikė ir nepasirašė baigiamojo darbų atlikimo akto, tačiau gyvenamieji namai komisijos pripažinti tinkamais naudoti. Teisėju kolegijos vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo pareigos pasirašyti baigiamąjį darbų atlikimo aktą neįvykdymas realių (faktinių) nuostolių atsakovui nepadarė.

              Byloje šalys pripažino aplinkybę, kad atsakovas negavo ieškinių ar kitų pretenzijų dėl ieškovo atliktų darbų kokybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja vienerius metus nuo statinio užbaigimo dienos, nebuvo išduotas. Tačiau šis ieškovo įsipareigojimų pažeidimas realių pasekmių nesukėlė, nes praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo darbų užbaigimo 2010 metais pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovui niekas nereiškė. Pagal bendrą užtikrinimo priemonių galiojimo trukmės taisyklę, gali būti užtikrinta tik galiojanti arba būsima reali prievolė. Pasibaigus užtikrinimo prievolei, pasibaigia ir ją užtikrinanti akcesorinė prievolė (CK 6.70 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju prievolė užtikrinti darbų trūkumų šalinimą, kurių užtikrinimui buvo sulaikyta ginčo suma, baigėsi, todėl pagrindas sulaikyti 10 proc. atlyginimą už darbus, išnyko ir atsakovas neturi teisinio pagrindo sulaikyti ginčijamą sumą. Atsakovas nepatyrė faktinių nuostolių, todėl ieškinio patenkinimas reikštų tik baudinių netesybų nesant faktinių nuostolių taikymą.

              Dėl atsakovo atsiskaitymo fakto vertinimo

              Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, jog šioje byloje turėtų būti taikoma CK 6.109 str. 4 d. nuostata, nes atsakovas įvykdė prievolę paskiausiam kreditoriui AB „Hanner“, todėl ieškovas negali reikalauti pakartotinio prievolės, kuri pasibaigė tinkamu įvykdymu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-15 sprendimo motyvais nesivadovavo perleidimo sandoriais sprendžiant šalių ginčą, o iš esmės sprendė klausimą, ar ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo skolą pagal šalių statybos rangos sutartį.

              CK 6.109 str. 4 d. norma skirta sąžiningo skolininko, kuris įvykdė prievolę pradinio kreditoriaus pranešime nurodytam naujajam kreditoriui.  Nustatytas prejudicinis faktas, kad pats atsakovas UAB „Dokaras“ buvo nesąžiningas, todėl atsakovo atsikirtimų argumentas dėl CK 6.109 str. 4 d. normos taikymo atmetamas. 2014-01-15 sprendime Lietuvos apeliacinis teismas byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys kaip ir nagrinėjamoje byloje, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2010-02-01 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/02/01, sudarytą tarp UAB „Apdailos vizija" ir UAB „Lodina". 2010-03-08 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/03/08, sudarytą taip UAB „Lodina" ir UAB „Irec LT", 2010-04-19 taikos sutartį, sudarytą taip UAB Irec LT ir UAB Hanner Development, 2010-04-19 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB Irec LT ir AB Hanner. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė aplinkybę, jog neatlygintino sandorio perleidimo aplinkybės buvo žinomos ne tik UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Lodina“, bet ir UAB „Irec LT", UAB „Hanner Development“ (atsakovui UAB „Dokaras“), AB „Hanner" todėl pastarieji asmenys taip pat laikytini nesąžiningais, ką patvirtina ir jų veiksmai perimant didelės vertės turtą. Pažymėtina, kad 2010-04-19 UAB „Irec LT" ir UAB „Hanner Development" sudaryta Taikos sutartimi, šalys spręsdamos ginčą dėl prieš tai minėtomis sutartimis perleisto finansinio reikalavimo dydžio ir išanalizavusios buhalterinės apskaitos dokumentus užfiksavo, kad Užsakovo skolos dydis Rangovui yra lygus 59 683,29 Lt. t.y. lygiai toks pat kokį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas sprendimą restitucijos netaikė tik todėl, kad nebuvo aiškus perleistos skolos dydis. Šiuo atveju atsakovas pripažįsta ieškovo nurodytą faktą, kad 59 683,29 Lt buvo sulaikyti ir nesumokėti ieškovui, kad darbai už nurodytas sumas buvo atlikti. Galimas tarpusavio turtines pretenzijas, galinčias atsirasti tarp panaikintų reikalavimo teisių perleidimo sandorių dalyvių, šių sandorių dalyviai gali aiškintis tarpusavyje.

              Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl atleista nuo žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus, 519 EUR žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo, kuris nuo žyminio mokesčio neatleistas (CPK 96 str. 1 d.).

                            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 270 str., 326 str. 1 d. 2 p..,

                                                        n u s p r e n d ž i a:

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

              Priteisti ieškovui BUAB „Apdailos vizija“ iš atsakovo UAB „Dokartas“ 17 299,48 EUR skolą bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Priteisti iš atsakovo UAB „Dokartas“  valstybės naudai 519 EUR žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                       Andrius Ignotas

                                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                                                      Goda Ambrasaitė – Balynienė