Administracinė byla Nr. eAS-856-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01877-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Lietuvos skautija atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos skautija skundą atsakovui Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas asociacija Lietuvos skautija skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorės V. R. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugpjūčio 22 d. išvadą „Dėl V. R. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada).

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Išvadą, kuria buvo pasiūlyta pripažinti, jog V. R. nepadarė tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas pateikė skundą Administracijai, kuriame teigė, jog V. R., priimdama 2016 m. birželio 8 d. įsakymą „Dėl neformaliojo vaikų švietimo 2016 m. kovo 1 d. sutarties Nr. G4-46 nutraukimo su asociacija Lietuvos skautija“, padarė tarnybinį nusižengimą nesilaikant teisės normų bei viršijant įgaliojimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės siekė, jog V. R. atžvilgiu būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas bei jai būtų taikoma tarnybinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas.

Teismas pažymėjo, jog tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nuostatas turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovui joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, tačiau Taisyklėmis jam suteikiama teisė jį atlikti, teismas nurodė, kad neturi galimybės įpareigoti arba uždrausti atsakovui tai padaryti (ABTĮ 88 str.). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas aktas nesukelia jam teisinių pasekmių, juo nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos, nustatomi privalomi vykdyti nurodymai, minėtas aktas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

II.

Pareiškėjas asociacija Lietuvos skautija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas tvirtina, kad yra suinteresuotas Išvados panaikinimu, Išvada jam sukelia tiesioginius teisinius padarinius, nes ji yra pateikta kaip įrodymas civilinėje byloje Nr. e2-10475-285/2017. Pareiškėjas paaiškina, kad jo skundas yra grindžiamas Kauno apygardos teismo pirmininko 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. (1.7.)-E2-9454, kuriame nurodyta, kad sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Ministrų kabineto patvirtintų Rekomendacijų dėl teisėjų nepriklausomumo, veiklos efektyvumo ir atsakomybių 62, 63 punktus ir mano, kad teismas nesilaikė aukštų rūpestingumo standartų bei reikalavimo pateikti aiškius motyvus, kuriais atsisakoma priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Pažymėtina, kad asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013). Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijama Išvada gali būti laikoma teisės aktu pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016).

Šiuo atveju Jurbarko rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta komisija galimam Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės V. R. tarnybiniam nusižengimui tirti, gavus asociacijos Lietuvos skautija skundą. Komisija Išvadoje konstatavo, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė V. R., priimdama 2016 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. O1-692 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo 2016 m. kovo 1 d. sutarties Nr. G4-46 nutraukimo su asociacija Lietuvos skautija“, veikė jos kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytų objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos principų. Komisija sprendė, kad V. R. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties ir siūlė pripažinti, kad V. R. nepadarė tarnybinio nusižengimo.

Pagal pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas neturi teisės apskųsti tokio pobūdžio Komisijos Išvados. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija, nes tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016). Tai reiškia, kad pareiškėjui nesuteikta teisė įsiterpti į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės veiksmų ir jos darbdavio teisinius santykius dėl tarnybos.

Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog skundo dėl Išvados išnagrinėjimas iš esmės sukeltų jam apibrėžtas, konkrečias, tiesiogines teisines pasekmes. To nepaneigia ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Išvada yra pateikta kaip įrodymas civilinėje byloje Nr. e2-10475-285/2017, kurioje pareiškėjas prašo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. O1-692. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta ir pačioje Išvadoje, valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimas apima tik valstybės tarnautojo tarnybines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimą ir nėra skirtas spręsti dėl valstybės tarnautojo priimtų sprendimų teisėtumo. Tarnybinė atsakomybė valstybės tarnautojui taikoma už jo tiesioginių tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, o ne už priimtų sprendimų teisinį nepagrįstumą. Kaip pažymėta Išvadoje, Komisija neturi teisinio pagrindo vertinti sutartinių civilinių teisinių santykių ir spręsti, ar sutarties su asociacija Lietuvos skautija nutraukimas atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas bei savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą. Įvertinus šias aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl Išvados įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimą panaikinti Išvadą, nes ji negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad į teismą jis kreipėsi, vadovaudamasis Kauno apygardos teismo pirmininko 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. (1.7.)-E2-9454. Tai, kad šiame rašte atsakant pareiškėjui yra nurodoma, jog šio teismo pirmininkas nėra įgaliotas vertinti ar daryti išvadų dėl Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės V. R. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros ir jos išdavoje priimtų sprendimų teisėtumo, taip pat pažymėta, kad pagal Taisykles sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, nereiškia, kad administraciniame teisme bus nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl jam jokių teisinių pasekmių nesukeliančios Išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, pareiškėjo asociacijos Lietuvos skautija atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos Lietuvos skautija atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.