Civilinė byla Nr. 3K-3-159/2009
Procesinio sprendimo kategorija 106.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims R. I., E. R., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo V. G. priešieškinį ieškovui R. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad jam, atsakovui ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0855 ha žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). 2002 m. gegužės 13 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo ieškovas ir atsakovas įsipareigojo bendrai naudotis 555 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta namų valdos žemės sklypo ribų plane, tačiau dėl naudojimosi ja kilo šalių ginčas. Ieškovas pateikė teismui IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2006 m. birželio 23 d. parengtą 0,0855 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, pagal kurį ieškovas naudotųsi 278 kv. m, o atsakovas – 277 kv. m žemės sklypo dalimi. Ieškovas prašė: 1) nustatyti 0,0855 ha žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką pagal pateiktą planą; 2) atidalyti 278/855 žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi 0,0855 ha ploto žemės sklypu tvarką pagal jo 2002 m. balandžio 19 d. parengtą planą, o ieškinį atmesti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: nustatė, kad ieškovas naudosis žemės sklypu, plane pažymėtu raidėmis „F“ – 142 kv. m, „I“ – 75 kv. m, „A“ – 43 kv. m, „H“ – 18 kv. m, iš viso 278 kv. m žemės sklypo; atsakovas naudosis žemės sklypu, pažymėtu raidėmis „G“ – 216 kv. m, „A“ – 44 kv. m, „H“ – 17 kv. m, iš viso 277 kv. m žemės sklypo; žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis koordinatėmis 29, 37, 38, 39, 21, 22, 23, 24, 25, 26, ieškovas ir atsakovas naudosis bendrai. Teismas nustatė, kad ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys yra namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, valdantys po 1/4 dalį. Be to, jie yra ir žemės sklypo, kuriame stovi namas, bendrasavininkiai (ieškovui priklauso 278/855, o atsakovui – 277/855 dalys). Tretieji asmenys žemės sklypą yra pasidaliję gera valia. Teismas nurodė, kad pagrindinis šalių ginčas kilo dėl žemės, esančios po namu, ir bendro naudojimo žemės aplink namą, reikalingos namo priežiūrai bei eksploatacijai, padalijimo. Iš 1991 m. gegužės 24 d. ieškovo ir atsakovo susitarimo teismas nustatė, kad ieškovui priklauso namo pirmas aukštas (72,12 kv. m), o atsakovui – mansarda (40,45 kv. m). Prie namo yra sklypo dalis, skirta įvažiuoti, kurią ieškovas prašo padalyti per pusę su atsakovu. Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlymas padalyti šią sklypo dalį yra protingas, racionalus, nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų. Teismas nustatė, kad, atsakovui naudojantis automobiliais, trikdančiais ieškovo ramybę, bei siekiant išlaikyti vientisą atsakovo žemės sklypą, ieškovui skirtina žemės sklypo dalis įvažiuoti, esanti arčiau namo, o atsakovui – toliau nuo namo. Ieškovui skirtinas žemės sklypas pažymėtas koordinatėmis 2, 3, 25, 24, 23, 22. Taigi ieškovui tektų žemės sklypas, kuris yra pažymėtas koordinatėmis 29, 37, 38, 39, 21, 20, 19, 11, 10, 37,29, 22, 2, 3, 25, 24, 23, 22. Atsakovui tektų žemės sklypas, pažymėtas koordinatėmis 1, 2, 22, 21, 20, 19, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 1. Teismas pripažino pagrįstu ieškovo prašymą pagal projektą 1 m pločio žemę aplink namą skirti bendrai naudotis, nes namui reikalinga priežiūra, remontas. Dėl to žemės dalis, pažymėta koordinatėmis 29, 37, 38, 39, 21, 22, 23, 24, 25, 26, teismo buvo priskirta ieškovui ir atsakovui naudotis bendrai. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2002 m. gegužės 13 d. susitarimą tretieji asmenys yra pasidaliję žemės sklypą, įskaitant ir žemę po namu. Iš byloje pateikto ieškovo parengto 2006 m. birželio 23 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad žemės sklypas po namu yra 209 kv. m ploto, ieškovui ir atsakovui priklauso 88 ir 35 kv. m, kuriuos ieškovas prašė padalyti lygiomis dalimis. Teismas sprendė, kad toks ieškovo prašymas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui priklauso 278 kv. m, o atsakovui – 277 kv. m žemės sklypo, taigi sklypo dalys po namu (88 ir 35 kv. m) dalytinos lygiomis dalimis. Atsakovas prašė padalyti žemės sklypą pagal jo pateiktą 2002 m. balandžio 19 d. projektą su papildymais. Jis pageidavo, kad žemė būtų padalyta į du sklypus, atsakovui atsisakant galimybės įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) ir įsirengus ją iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų galimybę pakeisti žemės sklypo dalis, skirtas įvažiuoti į žemės sklypą. Pagal CPK 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sąlyginius sprendimus. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas yra priimtinausias ir racionaliausias.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą, 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, panaikino, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovas ir atsakovas valdo po 1/4 dalį gyvenamojo namo, ieškovui priklauso 278/855, o atsakovui – 277/855 dalys žemės sklypo. Teismas iš šalių pateiktų dokumentų nustatė, kad šalys siekė išspręsti nesutarimus, kylančius dėl žemės sklypo naudojimo, todėl pareiškė reikalavimus dėl 0,855 ha privačios namų valdos žemės sklypo atidalijimo kiekvienas pagal savo pateiktą projektą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė peržengdamas pareikštų reikalavimų ribas. Naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne tos dalies dalį. Bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji nuosavybė nutraukiama, o dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi ieškovo ir atsakovo pateiktus projektus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, patenkinus šalių prašymą atidalyti iš bendro turto tik dalį jiems priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, žemės sklypo bendroji dalinė nuosavybė nebūtų nutraukta, nes liktų žemės sklypo bendro naudojimo plotai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal šalių pateiktus žemės padalijimo projektus nėra galimybės iš esmės išspręsti ginčą. Teisėjų kolegija nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant šalių ginčą pagal pareikštus jų reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalims parengus atidalijimo projektus, kuriais neliktų žemės sklypo bendro naudojimo plotų, ar siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, neužkirsta galimybė kreiptis į teismą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas R. G. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio ir priešieškinio dalyką. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau iš tikrųjų ieškovas reikalavo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2006 m. birželio 23 d. parengtą planą bei atidalyti 278/855 dalis iš pirmiau nurodyto žemės sklypo pagal tą patį planą ir pripažinti šią dalį jo asmenine nuosavybe, t. y. ieškovo reikalavimai buvo suformuluoti kaip alternatyvūs. Atsakovas priešieškiniu reikalavo nustatyti 0,0855 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2002 m. balandžio 19 d. parengtą planą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje faktiškai buvo sprendžiama dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.75 straipsnis), o ne dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribų. Apeliacinės instancijos teismas, neišsiaiškindamas tikrųjų šalių reikalavimų, netinkamai taikė CK 4.75 ir 4.80 straipsnių normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., P. R. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006).
2. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas neišspręstą ginčą po beveik dvejų metų bylinėjimosi, neįgyvendino nė vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų, nustatytų CPK 2 straipsnyje. Be to, buvo neapginta pažeista ieškovo materialinė subjektinė teisė valdyti jam priklausantį bendrosios nuosavybės teisės objektą, juo naudotis ir disponuoti bendraturčių sutarimu (CK 4.72, 4.75 straipsniai) ir neatkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Apylinkės teismas sprendime apibrėžė šalių ginčo dalyką, taigi apygardos teismas, kai yra pagrindas, galėjo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti, nenaikindamas jo iš esmės. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-149/2008, suformuotos praktikos dėl įstatymo ar teisės analogijos taikymo, vadovavimosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei teisingumo idėja.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė principą, kad teisingumą vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 6 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. T. v. D. Č., A. K. ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-453/2007, nurodė, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, turi pakankamą juridinį pagrindą tikėtis, kad išnagrinėjęs jo keliamą klausimą teismas įvykdys teisingumą. Taip pat buvo pažeisti teisės į tinkamą teismo procesą principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, bei teisingumo ir protingumo principai, nustatyti CPK 3 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Kasatoriaus ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo priimtas, nenustačius jokių trūkumų, teismas aiškinosi šalių reikalavimus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Spręsdamas bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ginčo esmę ir tai atliko, tačiau šio teismo sprendimas buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo, taip ir neišsprendus ginčo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, ir kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 307 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nes neįvertino aplinkybės, kad atsakovo apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir nebuvo prašymo šį terminą atnaujinti. Dėl to skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o šiam trūkumui išaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalėjo apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis), tačiau to nebuvo padaryta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl alternatyvaus ieškovo reikalavimo (ieškinio dalyko)
CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta ieškinio turinio dalis (dar vadinama ieškinio elementu) – ieškovo reikalavimas. Ieškovo reikalavimas vadinamas ieškinio dalyku (lot. petitum). Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieškinyje pareikšti alternatyvius reikalavimus (ieškinio dalykus). Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio dalykas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų (ieškinio dalykų) nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių, kurios yra namų valdai priskirto žemės sklypo bendraturčiai, kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu – žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą variantą. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas tokiu sprendimu išėjo už pareikštų reikalavimų ribų, t. y. esant pareikštiems šalių reikalavimams tik dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nustatęs, kad atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal šalių pateiktus projektus išliktų žemės sklypo bendro naudojimo plotai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nėra galimybės išspręsti šalių ginčą dėl bendrosios nuosavybės ją atidalijant. Dėl to teismas nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo dalį, kuria patenkintas ieškinys bei nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, panaikinti, o likusią sprendimo dalį (kuria atmestas priešieškinis) palikti nepakeistą.
CPK 326 straipsnyje įvardytos apeliacinės instancijos teismo teisės, išnagrinėjus bylą. Šių procesinių teisių esmė ta, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį vienu iš įstatyme nustatytų būdų, išsprendžia atitinkamą reikalavimą (t. y. panaikinęs arba priima savo sprendimą, arba jį pakeičia, arba perduoda bylą ar jos dalį nagrinėti iš naujo, arba bylą nutraukia ar pareiškimą palieka nenagrinėtą; CPK 326 straipsnio 1 dalis 1-5 punktai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl konkretaus ieškinio reikalavimo panaikinta, o tolimesnis šio reikalavimo išnagrinėjimo rezultatas nenurodytas.
Išanalizavus ieškinį bei jo papildymą, konstatuotina, kad ieškovas yra pareiškęs du alternatyvius reikalavimus. Pirma, nustatyti žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką pagal parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą ir, antra, atidalyti iš bendrosios nuosavybės ieškovo žemės sklypo dalį ir pripažinti ją asmenine nuosavybe. Aplinkybė, kad ieškinio pareiškimo ir jo papildymo pavadinimuose reiškiamas reikalavimas įvardytas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesusiaurina ieškovo procesiniuose dokumentuose teismui pareikštų reikalavimų apimties.
Tai, kad pareikšti reikalavimai gali būti alternatyvūs, atskleidžia jų trumpa analizė materialinės teisės prasme.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai.
CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teisę reikalauti atidalyti jo dalį turi kiekvienas bendraturtis. Pažymėtina, kad bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančią dalį, o ne dalies dalį. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs dalyvis tampa jam priklausančios turto dalies savininku bei naudojasi, valdo ir disponuoja turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į bendrą daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Tai suponuoja nuostatą, kad atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą.
Kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas yra nustatytas CK 4.81 straipsnyje. Tai daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkos nustatymas. Pagal šį būdą, kai nuosavybės teisių objektas yra žemė, nustatoma, kuria žemės sklypo dalimi bendraturčiai naudosis bendrai ir kuriomis dalimis autonomiškai, t. y. individualiai. Pagal šį nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigia. Sprendžiant žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Nurodyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai kasacinio teismo praktikoje ne kartą analizuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008), dėl to nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisako.
Apeliacinio skundo motyvų, kuriais buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo. Šį pažeidimą kasacinio teismo teisėjų kolegija vertina kaip proceso teisės normų (CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies) pažeidimą, atitinkantį CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą kasacijos pagrindą. Konstatavus, kad apeliacinėje instancijoje iš esmės liko neišnagrinėtas atsakovo apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kasacinio skundo motyvas dėl apeliacinio skundo padavimo praleidus skundo padavimo terminą nesudaro kasacijos dalyko, nes šis klausimas nebuvo nagrinėtas apeliaciniame teisme. Grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis kasatoriaus argumentas galės būti patikrintas apeliacinio bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius