Civilinė byla Nr. e2S-1088-794/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22037-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto suinteresuoto asmens P. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-2038-1089/2023 pagal pareiškėjos D. V. prašymą dėl asmeninio testamento pripažinimo, suinteresuoti asmenys P. A., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       2022 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjos D. V. pareiškimas, kuriuo prašoma patvirtinti velionės V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. asmeninius testamentus, kuriais butas (duomenys neskelbtini), paliktas pareiškėjai.

2.       Pareiškimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais – 1) V. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos motinos Z. I. K. jaunystės draugė. Pareiškėja ir jos motina palaikė su V. Č. artimus santykius, nuolat su ja bendravo, slaugė ją sergančią, tvarkė ir prižiūrėjo jos butą, ja rūpinosi. 2018 m. gegužės 29 d. testamentu visą ją priklausiusį turtą V. Č. paliko pareiškėjos motinai, kuriai 2018 m. lapkričio 27 d. išdavė įgaliojimą, kurio pagrindu pareiškėja ir jos motina atstovavo V. Č. įvairiose įstaigose ir kt. 2) 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. V. Č. ranka surašė testamentus, kuriais jai priklausantį butą paliko pareiškėjai. Nors testamentuose nenurodyta jų surašymo vieta, tačiau įrašyta, kad testatorė yra Senjorų socialinės globos namuose. Faktą, kad V. Č. norėjo butą palikti pareiškėjai, patvirtina pareiškėjos ir jos motinos artimi santykiai su testatore.

3.       Suinteresuotas asmuo P. A. atsiliepime prašo pareiškėjos prašymų netenkinti. Savo poziciją suinteresuotas asmuo grindžia tokiais esminiais atsikirtimais – 1) Testamentai nėra surašyti V. Č. ranka ir jos pasirašyti. O jeigu jie ir buvo jos surašyti, tai V. Č. surašė juos ne savo laisva valia, buvo tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. V. Č. buvo prastos sveikatos ir fizinės būklės, jai buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. V. Č. buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos būklė gyvenant Senjorų socialinės globos namuose blogėjo, ji buvo sutrikusios orientacijos; 2) V. Č. buvo sudariusi ne vieną oficialųjį testamentą, iš kurių keliais jai priklausiusį turtą buvo palikusi suinteresuotam asmeniui P. A.. V. Č. buvo žinoma oficialių testamentų sudarymo tvarka. Kita vertus, V. Č., gyvendama Senjorų socialinės globos namuose, turėjo galimybę, jei norėjo, sudaryti oficialiam testamentui prilyginamą testamentą, kurį turi teisę patvirtinti tokių namų direktorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.28 straipsnio 6 dalies 1 punktas); 3) Nesuprantama, kodėl V. Č. reikėjo surašyti du testamentus. Be to, 2022 m. birželio 20 d. testamente po V. Č. parašu padarytas įrašas, kurio rašysena ženkliai skiriasi nuo aukščiau esančio teksto rašysenos.

4.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos D. V. prašymą dėl asmeninio testamento pripažinimo tenkino ir patvirtino V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. asmeninius testamentus, kuriais ji paliko pareiškėjai D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) butą (duomenys neskelbtini).

6.       Teismas nustatė, kad Ekspertizės akto išvados ir pareiškėjos paaiškinimai yra pakankami konstatuoti, kad 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. testamentus surašė ir pasirašė testatorė V. Č.. Todėl teismas atmetė, kaip nepagrįstas suinteresuoto asmens abejonės, kad prašomus patvirtinti asmeninius testamentus pasirašė velionė V. Č.

7.       Teismas, įvertinęs, jog mirusios V. Č. valia išreikšta tinkamai ir testamentas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, konstatavo, kad V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. asmeniniai testamentai atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus asmeninio testamento formai ir turiniui

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu apeliantas suinteresuotas asmuo P. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo pripažinti V. Č. 2022 m. birželio 20 ir 2022 m. birželio 22 d. asmeninius testamentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino mirusiosios valią, neįvertino byloje pateiktų duomenų apie jos sveikatos būklę - Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus sprendimų „Dėl V. Č. specialiųjų poreikių“, kuriuo jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, taip pat nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; UAB „Integralios medicinos centras“ Psichikos sveikatos centro psichiatro 2022-07-15 psichologinio vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad protinė būklės tyrimo įvertis rodo sunkų kognityvinį sutrikimą; VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, Senjorų socialinės globos namų dokumentų, kurie patvirtina, jog V. Č. turėjo sveikatos problemų.

8.2.       Nurodo, jog tokia V. Č. sveikatos būklės diagnozė pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, tačiau teismas tokią testatorės būklę ignoravo. Tai patvirtina, jog teismas neobjektyviai, nepilnai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė nepagrįstą nutartį pripažinti pateiktus asmeninius testamentus, nors jie ir neatitiko CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

8.3.       Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos – išsiaiškinti testatoriaus valią, tame tarpe ir tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė.

9.       Pareiškėja D. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog apeliantas ginčija V. Č. sudarytus testamentus, tačiau šiuo atveju tai yra neleistina ypatingosios teisenos bylose, tai atliekama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Apeliantas skundo tekste nenurodė, kokia bylos esmė liko neatskleista, kokių bylai turinčių aplinkybių teismas neišsiaiškino, o kurios iš teismo nurodytų aplinkybių yra neįrodytos.

10.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10.       Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis CK 5.30 straipsnio nuostatomis patvirtintas asmeninis testamentas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

12.       2023 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismui apeliantas pateikė prašymą (DOK 14547) ir pateikė 2023 m. balandžio 6 d. specialisto išvadą ir VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2023 m. kovo 21 d. raštą su priedais, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tuo labiau, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra susiję su mirusiosios sveikatos būkle, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, šių klausimų byloje nesprendžia. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu – tai aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o ne ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

16.       Dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, atskirajame skunde nėra nurodoma kas lėmė, jog rašytiniai įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, kokios objektyvios priežastys sukliudė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Suinteresuotas asmuo byloje buvo atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas atsikirtimas. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik po to, kai buvo priimtas apeliantui nepalankus teismo procesinis sprendimas, todėl atsižvelgdamas į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl apeliacinės instancijos teismas teikiamų apelianto naujų įrodymų nepriima.

Dėl asmeninio testamento tvirtinimo

17.       Pagal CK 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testamento paskirtis yra užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

18.       Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Taigi testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo.

19.       Testatorius gali ranka surašyti asmeninį testamentą, kuriame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, surašymo vieta, išreikšta valia, asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus (CK 5.30 straipsnio 1 dalis).

20.       Teismas, nagrinėdamas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

21.       CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus.

22.       Byloje nustatyta, kad pateikti tvirtinti asmeniniai testamentai yra rašyti ranka, lietuvių kalba, datuoti atitinkamai 2022 m. birželio 20 d. 2022 m. birželio 22 d., sudaryti iš vieno lapo, kurie pasirašyti testatorės V. Č. vardu. Abejuose testamentuose aiškiai nurodyta, kad jie surašyti V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tuo metu esančios globos namuose, bei nurodytas aiškus patvarkymas (savo noru) jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) po jos mirties palikti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

23.       Minėti testamentai nepatvirtinti notaro ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jie buvo perduoti saugoti notarui CK 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra.

24.       Byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi atliktos ekspertizės išvadomis - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi paskirtos rašysenos ekspertiniu tyrimu - Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų, 2023 m. vasario 1 d. ekspertizės akte Nr. 11-153(23) suformuluotomis vienareikšmėmis išvadomis, kad 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. testamentų tekstą parašė V. Č., ji taip pat pasirašė testamentus. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

25.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visiškai akivaizdu, jog V. Č. 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. asmeniniai testamentai atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus asmeninio testamento formai ir turiniui, nes juose yra testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta, testatoriaus valios išraiška (aiškiai išreikšta V. Č. valia nurodytą turtą palikti pareiškėjai) ir asmeninis testamentas yra pasirašytas testatoriaus t. y. V. Č.. Dėl to, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad testatoriaus surašytas asmeninis testamentas neatitinka įstatyme nustatytų privalomų reikalavimų, atmestini.

26.       Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmeniniuose testamentuose V. Č. neišreiškė neįprastos valios, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. Č. dar 2018 m. gegužės 29 d. oficialiuoju testamentu jai priklausiusį visą turtą buvo palikusi Z. I. K., o jai mirus prieš atsirandant palikimui arba nepriėmus palikimo, – pareiškėjai D. V..

27.       Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apelianto teiginių apie testatoriaus nesugebėjimą suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kadangi asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra. Tad kaip apeliantui išaiškino ir pirmosios instancijos teismas, asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-643/2013).

18.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

19.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teisingai nusprendė patvirtinti asmeninį testamentą, atitinkantį visus įstatyme (CK 5.30 straipsnio 1 dalis) įtvirtintus reikalavimus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo; skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

21.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti apelianto (suinteresuoto asmens) P. A. prašymą (DOK 14547) su pateiktais priedais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas