VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Edgarui Mikaloniui, atsakovės atstovei J. Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Via Unica“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja UAB „Via Unica“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama panaikinti:
Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2012-09-28 sprendimą Nr. S-170(7-59/2012) „Dėl UAB „Via Unica“ 2012-04-03 skundo“, kuriuo buvo patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcijos) 2012-03-09 sprendimo Nr. 69-40 pirma dalis, t. y. patvirtinti nurodymai pareiškėjai sumokėti į biudžetą 82 853 Lt pelno mokesčio (toliau – PM), 42 637 Lt PM delspinigius, 32 205 Lt PM baudą, 21 556 Lt socialinio mokesčio (toliau – SM), 12 496 Lt SM delspinigius ir 6 467 Lt SM baudą; Inspekcijos 2012-03-09 sprendimo Nr. 69-40 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio apskrities VMI) 2012-01-10 sprendimo Nr. SAT-3 dalį dėl papildomai apskaičiuotų 82 853 Lt PM, 42 637 Lt PM delspinigių, 32 205 Lt PM baudos, 21 556 Lt SM, 12 496 Lt SM delspinigių ir 6 467 Lt SM baudos.
Pareiškėja skunde nesutiko su Komisijos išvada, kad realiai paslauga, t. y. Vokietijos svetingumo analizės projektas Berlyne, nebuvo suteikta. Paaiškina, jog suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo akto nebuvimas neįrodo, jog tokia paslauga realiai suteikta nebuvo. Suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktas nepasirašytas, nes 2006-11-30 sutarties Nr. 06-11-30-01 DERB (toliau – Sutartis), sudarytos tarp pareiškėjos ir įmonės NITEKO LTD, šalys neįvykdė, atsisakydamos dalies joje nustatytų įsipareigojimų. UAB „Via Unica“, gavusi Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės ataskaitos I ir II dalis (toliau – ir Ataskaitos I ir II dalys arba bendrai tekste Ataskaita), nuo tolesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo įmonę NITEKO LTD atleido, o ši atleido pareiškėją nuo įsipareigojimo sumokėti 182 066,30 Lt dydžio Sutarties sumos dalį. Pareiškėjos vertinimu, objektas, turintis konkretų turinį ir apčiuopiamą materialią formą, buvo sukurtas ir tai įrodo realų Sutarties vykdymą. Įmonės NITEKO LTD parengtos Ataskaitos rodo, kad Sutartis buvo realiai vykdoma ir paslauga UAB „Via Unica“ pagal Sutartį buvo realiai suteikta.
Nurodė, kad NITEKO LTD iki darbų pagal Sutartį atlikimo išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 1236 489 943,50 Lt sumai (toliau – ir sąskaita Nr. 1236), kurią UAB „Via Unica“ apmokėjo daliniu avansiniu mokėjimu 307 877,20 Lt. Tokie šalių veiksmai rodo jų bendrą susitarimą pasinaudoti Sutarties 7.2 punkte nustatyta galimybe pasirinkti tinkamą apmokėjimo už suteiktas paslaugas formą. NITEKO LTD išrašyta sąskaita Nr. 1236 yra juridinę galią turintis dokumentas, kuriuo remdamasi pareiškėja atliko mokėjimus.
Pareiškėja teigia, kad iki UAB „Via Unica“ atsisakymo vykdyti sandorį atliktų darbų vertė yra 307 877,20 Lt. Patikrinimo metu Panevėžio apskrities VMI ir Inspekcija sprendime nustatė, kad bendrovės „Via Unica“ ir NITEKO LTD viena kitai pretenzijų dėl sutarties vykdymo, atliktų darbų, jų vertės ir apmokėjimo už juos nereiškia, todėl Komisijos teiginiai apie pareiškėjos skolą įmonei NITEKO LTD neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.
Nei Inspekcija, nei Komisija nėra kompetentingos spręsti dėl tyrimo metu naudojamų šaltinių ir pagal juos vertinti viso NITEKO LTD atlikto darbo kokybę. Sutarties 3.2 punkte ir papildomame susitarime prie sutarties yra nustatyta užduotis, kurią įmonė NITEKO LTD įsipareigojo atlikti. Pati NITEKO LTD pasirinko darbo metodus ir tyrimo šaltinius, nes Sutartyje tyrimo metodai nenustatyti, todėl neobjektyvūs atsakovo teiginiai, kad informacijos surinkimas, analizavimas, sisteminimas ir pan. veikla neturi ekonominės vertės ir tokios veiklos negalima laikyti kokybiška paslauga. Tai, kad Komisija neturi galimybės nustatyti Ataskaitos kokybinę (ekonominę) vertę, dar nereiškia, jog Ataskaitos nėra vertingos ir pareiškėjos atlikti mokėjimai yra nepagrįsti. Komisijos išvada, kad Ataskaitos I ir II dalyse yra tik fiziškai perkelta informacija iš įvairių internete skelbiamų šaltinių, yra neteisinga ir prieštarauja Inspekcijos nustatytoms aplinkybėms. Pažymėjo, kad apklausos būdu gaunami duomenys (pirminių šaltinių informacija) yra vertinami brangiausiai. Komisija, nevertinusi šios aplinkybės, negalėjo teisingai nustatyti ir Ataskaitų I ir II dalių kokybinės (ekonominės) vertės.
Pareiškėja, sudarydama ginčijamą sandorį, tikėjosi gauti informaciją apie investavimo galimybes Berlyne ir atlikusi investicijas į viešbučių veikla jau užsiimančią įmonę ar nekilnojamąjį turtą, būtų uždirbusi pajamų ir gavusi ekonominę naudą. Pareiškėja dėl prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės iš patirtų išlaidų neuždirbo planuotų pajamų, tačiau tai nereiškia, kad sandoris buvo sudarytas nesiekiant uždirbti pajamas ar gauti ekonominę naudą. Pareiškėja ekonomine nauda laiko tai, kad ji atsisakė tolesnio Sutarties vykdymo ir planuotų investicijų, taip išvengė nuostolių. Pareiškėja pripažino, kad 2006 m. į sąskaitą Nr. 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ nepagrįstai įtraukė 182 066,30 Lt, todėl sutiko su apmokestinamojo pelno už 2006 m. padidinimu 182,066,30 Lt. Pareiškėja teigia, kad pagal Sutartį dalis paslaugų buvo realiai suteikta, todėl 307 877,20 Lt išlaidos faktiškai patirtos ir buvo būtinos pareiškėjos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, o tokios išlaidos yra įprastinės apmokestinamojo vieneto veiklai sąnaudos.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja ketino Vokietijoje įsigyti viešbutį, o neatlikus skaičiavimo dėl galimos ekonominės naudos, tokio sandorio sudaryti neįmanoma. Pažymėjo, kad 2006–2007 m. buvo ekonomikos pakilimo laikotarpis, todėl planuodama įsigyti viešbutį, bendrovė pagrįstai tikėjosi uždirbti. Kredito gavimui būtina parengti verslo planą, kuris turi būti grindžiamas atitinkamais paskaičiavimais. Nurodė, kad pareiškėja kreditinės sąskaitos faktūros iš NITEKO LTD niekada nėra gavusi, o mokesčių inspekcija tokių duomenų pareiškėjai nepateikė.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 55–58) paaiškino, kad pareiškėja skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir skųsdama Inspekcijos sprendimą.
Nurodė, kad Panevėžio apskrities VMI, apibendrinusi patikrinimo metu surinktą informaciją ir faktines aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog Jungtinės Karalystės įmonė NITEKO LTD Sutartyje numatyto Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne pareiškėjai neatliko, todėl jos 2006 m. apmokestinamąjį pelną patikrinimo metu padidino 489 943,50 Lt. Pažymėjo, kad vieneto patirtos sąnaudos būtų pripažintos leidžiamais atskaitymais, visų pirma turi būti konstatuota, kad tokios sąnaudos buvo realiai patirtos.
Mokestiniam patikrinimui buvo pateikta Sutartis ir šalių 2006-11-30 pasirašytas papildomas susitarimas prie 2006-12-19 sudarytos Sutarties, kuris buvo pasirašytas anksčiau nei pati Sutartis. Papildomame susitarime buvo išplėsta NITEKO LTD teikiamų paslaugų sritis.
Pareiškėja tikrinimo metu pateikė tik dalies Ataskaitos I, įvardintos kaip „Mokesčių sistema Vokietijoje“ vertimą, kurį sudaro 33 lapai iš 166 lapų, kitos dalies vertimų nepateikė, nors buvo įsipareigojusi tai atlikti.
Atsakovė pažymi, jog tą aplinkybę, kad ūkinė operacija realiai neįvyko patvirtina tai, jog pareiškėja nepateikė šalių pasirašyto Sutarties priėmimo – perdavimo akto, kaip buvo numatyta Sutarties 7.2 punkte, nepateikė susirašinėjimo, derinimo patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pareiškėjos generalinė direktorė negalėjo konkrečiai įvardyti, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta Sutartis. Be to, pareiškėjos pateiktais duomenimis ji įmonei NITEKO LTD yra skolinga 182 066,30 Lt, tačiau ši 5 metus jokių veiksmų dėl pinigų išieškojimo nesiėmė. Pažymėjo, kad įmonė NITEKO LTD įkurta 2006-08-09, jos veikla – prekyba plieno liejiniais, todėl mažai tikėtina, kad pramoninė įmonė būtų turėjusi kompetencijos atlikti Sutartyje nurodytus darbus. Be to, nuo įmonės įkūrimo iki Sutarties su pareiškėja sudarymo buvo praėjęs labai trumpas įmonės veiklos laikotarpis patirčiai įgyti.
Atsakovė nurodė, kad pagrįstų abejonių dėl ūkinės operacijos realumo kelia ir pačios Ataskaitos I ir Ataskaitos II turinys iš kurio matyti, kad 115-oje Ataskaitos puslapių pateikiama ta pati informacija, kuri skelbiama ir internetiniuose viešbučių puslapiuose, identiški sakiniai ir nuorodos, aprašymai, kaip rasti konkretų viešbutį. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktose Ataskaitose yra tiesiog perkelta informacija iš įvairių internete skelbiamų šaltinių. Atsakovės vertinimu, net ir padarius prielaidą, kad Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projektas pareiškėjai buvo parengtas, jo įsigijimo sąnaudos akivaizdžiai nebuvo skirtos pareiškėjos pajamoms uždirbti. Nebuvo surengtas nei vienas konkursas, nebuvo atrinkti potencialūs rangovai, neparengtos taisyklės, normos ir apribojimai statyboms, nesuorganizuoti ir neįvykdyti darbų užsakymai ir t. t. Atsakovė konstatavo, kad realiai paslauga (Vokietijos svetingumo analizės projektas Berlyne) pareiškėjai ne tik kad nebuvo suteikta, bet ir patirtos išlaidos nebuvo skirtos pajamoms uždirbti.
Atsakovė padarė išvadą, kad Sutartis bei buhalterinėje apskaitoje apskaityta sąskaita Nr. 1236, turėjo vienintelį tikslą – metų pabaigoje, kai buvo žinomi pareiškėjos veiklos metiniai rezultatai, sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį, t. y. gauti mokestinę naudą. Todėl, įvertinus tai, kad Sutartyje numatyto Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne pareiškėjai neatliko, konstatavo, jog pareiškėja 2006 m. leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskyrė 489 943,50 Lt neatliktų darbų vertę.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Sutartis nebuvo įgyvendinta. Bendrovė NITEKO LTD užsiima prekyba plieno liejiniais. NITEKO LTD įmonės administracijos nepavyko surasti. Nėra duomenų, kad apklausa būtų buvusi atlikta, kokia metodika vadovautasi, nes viskas buvo perkelta iš interneto puslapių. Paaiškino, jog buvo įvertinta visa surinkta informacija, tame tarpe ir Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus pateikta informacija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 62–64). Atsiliepime nurodė, kad Komisija pilnai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Panevėžio apskrities VMI, apibendrinusi patikrinimo metu surinktą informaciją ir faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad Sutartyje numatyto Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne pareiškėjai neatliko, todėl pareiškėjos 2006 m. apmokestinamąjį pelną patikrinimo metu padidino 489 943,50 Lt. Atsakovė 2012-03-09 sprendime Nr. 69-40 ir Komisija 2012-09-28 sprendime Nr. S-170(7-59/2012) pilnai ir objektyviai išnagrinėję ginčo aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja ir Jungtinės Karalystės įmonė NITEKO LTD sudaryta Sutartis bei buhalterinėje apskaitoje apskaityta išrašyta 2006-12-19 sąskaita Nr. 1236, kurios pagrindu buvo sumažintas 2006 m. apmokestinamasis pelnas 489 943,50 Lt suma, turėjo vienintelį tikslą – gauti mokestinę naudą.
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs mokestinis ginčas dėl to, ar pareiškėja pagrįstai sumažino 2006 m. apmokestinamąjį pelną 489 943,50 Lt suma, remdamasi 2006-12-19 Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD išrašyta sąskaita Nr. 1236.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities VMI, vykdydama 2011-02-07 pavedimą tikrinti Nr. 32-6, patikrino pareiškėjos UAB „Via Unica“ (iki 2007-06-28 UAB „Kelio restoranai“) PM, GPM, VSD įmokų, įmokų į Garantinį fondą, SM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 ir 2011-12-05 surašė patikrinimo aktą Nr. PAR-71 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 1 381 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų, 400 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 983 Lt VSD įmokų, 3 Lt įmokų į Garantinį fondą, 82 853 Lt PM, 21 556 Lt SM bei 31 325 Lt PM pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) 69 straipsnį.
Patikrinimo akte nurodė, kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė 2006-12-19 Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD išrašytą sąskaitą Nr. 1236, kurioje nurodytą 489 943,50 Lt sumą bendrovė apskaitė 2006 m. sąskaitoje 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ ir šia suma sumažintas bendrovės 2006 m. apmokestinamas pelnas. Mokestiniam patikrinimui bendrovė pateikė Sutartį 06-11-30-01 DEBR, papildomą susitarimą prie Sutarties, pasirašytą 2006-11-30 UAB „Kelio restoranai“ direktorės D. K. ir Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD vadovo F. K. (F. K.). Nustatė, kad Sutartis pasirašyta 2006-12-19, t. y. tą pačią dieną kai buvo išrašyta sąskaita Nr. 1236, o papildomas susitarimas pasirašytas 2006-11-30, t. y. Sutarties sudarymo dieną.
Panevėžio apskrities VMI Patikrinimo akte pažymėjo, kad pareiškėja patikrinimo metu pateikė įmonės NITEKO LTD darbų apžvalgą, tačiau dokumentai buvo pateikti tik anglų kalba. Pareiškėjos generalinė direktorė D. K. 2011-03-30 ir 2011-04-11 raštais atsisakė šiuos dokumentus versti į lietuvių kalbą. Nors vėliau, t. y. 2011-10-13 raštu pareiškėjos direktorė ir įsipareigojo iki 2011-12-05 pateikti minėtos apžvalgos vertimą į lietuvių kalbą, tačiau Patikrinimo akto surašymo dienai vertimas nebuvo pateiktas.
Panevėžio apskrities VMI Patikrinimo akte pažymėjo, kad iš anglų kalba pateiktos NITEKO LTD darbų apžvalgos matyti, jog didžioji dalis analizės apima 356 Berlyno viešbučių apžvalgą, kurioje nurodoma viešbučio adresas, suteikta kategorija (pagal žvaigždutes sistemą) ir trumpas (1–2 sakinių) aprašymas apie kiekvieną viešbutį bei sakinys apie NITEKO LTD atliktą apklausą iš nepriklausomų asmenų apie kiekvieną viešbutį. Panevėžio apskrities VMI pasirinktinai patikrinusi apžvalgoje paminėtų viešbučių informaciją „Google“ internetiniuose viešbučių puslapiuose nustatė, kad apžvalgoje paminėti viešbučiai skelbia tą pačią informaciją (identiški sakiniai ir nuorodos, aprašymai, kaip rasti konkretų viešbutį ir pan.), kuri nurodyta ir NITEKO LTD viešbučių apžvalgoje. Patikrinimo metu Panevėžio apskrities VMI nustatė, kad pagal sąskaitą Nr. 1236 pareiškėja sumokėjo pavedimu į Estijos banko Tallinn Business Bank sąskaitą EE84 000 0093 2002 0389 iš viso 307 877,20 Lt (2006-12-18 - 103 626 Lt, 2007-02-09 - 104 120 Lt, 2007-12-29 -100 131,20 Lt) ir kad 2011-12-05 pareiškėjos skola NITEKO LTD sudarė 182 066,30 Lt (Komisijos byla, t. 1, 123–115 l.).
Panevėžio apskrities VMI 2012-01-10 sprendimu Nr. SAT-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, patvirtino Patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotas mokesčių bei įmokų sumas bei apskaičiavo ir patvirtino mokėtinus į biudžetą delspinigius: 760 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų; 189 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų; 1 Lt įmokų į Garantinį fondą; 42 637 Lt pelno mokesčio; 12 496 Lt socialinio mokesčio; 36 65 Lt pelno mokesčio, apskaičiuoto taikant MAĮ 69 straipsnį. Pareiškėjai buvo skirtos baudos: 414 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės pajamų; 120 Lt GPM nuo gyventojų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų; 1 Lt įmokų į Garantinį fondą; 32 205 Lt (29 397 + 2 808) pelno mokesčio; 6 467 Lt socialinio mokesčio delspinigius; 492 Lt VSD įmokų bei 12 530 Lt pelno mokesčio, apskaičiuoto taikant MAĮ 69 straipsnį (Komisijos byla, t. 1, 137–130 l.).
Panevėžio apskrities VMI 2012-01-13 sprendimu Nr. SAT-3-1 ištaisė 2012-01-10 sprendime Nr. SAT-3 pastebėtą rašymo apsirikimą ir sprendimo 5.5 papunktį išdėstė taip: „6 467 Lt socialinio mokesčio bauda“ (Komisijos byla, t. 1, 148 l.).
Pareiškėja, nesutikdama su Panevėžio apskrities VMI sprendimo dalimi, 2012-02-03 pateikė skundą atsakovei ir prašė: panaikinti Panevėžio apskrities VMI 2012-01-10 sprendimo Nr. SAT-3 dalį dėl papildomai apskaičiuotų: 82 853 Lt PM, 21 556 Lt SM, 42 637 Lt PM delspinigių, 12 496 Lt SM delspinigių, 32 205 Lt (29 397 Lt + 2 808 Lt) PM baudos (įmokos kodas 1001); 6 467 Lt SM baudos; panaikinti Panevėžio apskrities VMI 2012-01-10 sprendimo Nr. SAT-3 dalį dėl papildomai apskaičiuotų, taikant MAĮ 69 straipsnį: 31 325 Lt PM, 3 665 Lt PM delspinigių (įmokos kodas 1001) bei 12 530 Lt PM baudos; nepatvirtinti Panevėžio apskrities VMI 2011-12-05 patikrinimo akto Nr. PAR-71 dalies dėl papildomai apskaičiuotų 82 853 Lt pelno mokesčio; 21 556 Lt SM; 31 325 Lt PM (Komisijos byla t. 1, lapai nesunumeruoti).
Atsakovė 2012-03-09 sprendimu Nr. 69-40 patvirtino skundžiamus Panevėžio apskrities VMI 2012-01-10 sprendimo Nr. SAT-3 nurodymus pareiškėjai į biudžetą sumokėti 82 853 Lt PM, 42 637 Lt PM delspinigių, 32 205 Lt PM baudos, 21 556 Lt SM, 12 496 Lt SM delspinigių ir 6 467 Lt SM baudos bei panaikino Panevėžio apskrities VMI 2012-01-10 sprendimo Nr. SAT-3 nurodymus pareiškėjai į biudžetą sumokėti 31 325 PM, 3 665 Lt PM delspinigių ir 12 530 Lt PM baudos (b. l. 17–21).
Inspekcija sprendime nustatė, kad pareiškėja buhalterinėje apskaitoje apskaitė Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD išrašytą 2006-12-19 sąskaitą Nr. 1236 ir 489 943,50 Lt sumažino 2006 m. apmokestinamąjį pelną. Inspekcija, apibendrinusi patikrinimo metu surinktą informaciją ir faktines aplinkybes padarė išvadą, kad NITEKO LTD Sutartyje numatyto Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne bendrovei neatliko ir konstatavo, kad bendrovės teisė į 489 943,50 Lt išlaidas nepripažinta pagrįstai.
Inspekcijos nuomone, kad ūkinė operacija, atvaizduota 2006-12-19 sąskaitoje faktūroje Nr. 1236, realiai neįvyko, įrodo ir tai, jog bendrovė nepateikė šalių surašyto suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo akto, nors tai ir buvo nustatyta Sutarties 7.2 punkte. Bendrovės apskaičiuotais duomenimis iki 2011 m. pabaigos įmonei NITEKO LTD ji yra skolinga 182 066,30 Lt sumą, tačiau 5 metus NITEKO LTD nesiėmė jokių veiksmų skolos išieškojimui, o tai nepaaiškinama verslo logika. Be to, įmonėje NITEKO LTD direktoriumi iki 2006 m. lapkričio mėn. dirbusio N. S. paaiškinimuose nurodyta, kad kontraktas buvo nutrauktas, nes bendrovė atsisakė paslaugų, apie atliktus darbus joks dokumentas nebuvo surašytas, nes sandoris nutrauktas, raštu apie tai informavus bendrovės vadoves. Nutraukus sandorį, bendrovei buvo išrašyta kreditinė sąskaita. Atsakovė konstatavo, kad net ir padarius prielaidą, jog Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projektas bendrovei buvo parengtas, jo įsigijimo sąnaudos akivaizdžiai nebuvo skirtos bendrovės pajamoms uždirbti ir realiai paslauga ne tik kad nebuvo suteikta, t. y. ūkinė operacija neįvyko, bet ir patirtos išlaidos nebuvo skirtos pajamoms uždirbti.
Pareiškėja 2012-04-01, nesutikdama su atsakovės 2012-03-09 sprendimo Nr. 69-40 dalimi, pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla t. 1, lapai nesunumeruoti).
Komisija 2012-09-28 sprendimu Nr. S-170(7-59/2012) skundžiamą atsakovės sprendimo Nr. 69-40 dalį patvirtino. Komisija konstatavo, kad ginčijama Inspekcijos sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tvirtintina. Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjai nepateikus objektyvių duomenų (įrodymų) dėl Ataskaitos I ir II dalyse nurodytos informacijos sąsajumo su jos vykdyta veikla, nepateikus jokių kriterijų dėl kokybinio (ekonominio) šios informacijos vertinimo, siejant šią informaciją su ginčo Sutartyje ir papildomame susitarime nurodytomis užduotimis, t. y. nesant galimybės spręsti apie pateiktos Ataskaitos kokybinę (ekonominę) vertę, Komisija padarė išvadą, kad 489 943,50 Lt dydžio atlygis už tiesiog fizinį bendro pobūdžio informacijos perkėlimą iš internetinių puslapių yra sunkiai paaiškinamas ekonomine logika ir nesudaro pagrindo teigti, kad ūkinė operacija, nurodyta 2006-12-19 sąskaitoje Nr. 1236 buvo reali. Akcentavo prieštaringas aplinkybes dėl įsipareigojimo įmonei NITEKO LTD sumokėti 489 943,50 Lt sumą. Nesant byloje įrodymų apie pareiškėjos įsipareigojimo apmokėti 489 943,50 Lt sumą pagrįstumą, tokie prieštaringi jos paaiškinimai dėl atliktų darbų vertės sustiprino Inspekcijos pateiktas abejones dėl ūkinės operacijos realumo. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi, siekdama sugrąžinti įmonei NITEKO LTD jo ir įmonės NITEKO LTD „vertinimu“ neva susidariusią 182 066,30 Lt skolą. Komisija, atsižvelgusi į visus nurodytus motyvus ir argumentus, konstatavo, kad Inspekcijai nustatytų aplinkybių visiškai pakako padaryti išvadą, jog realiai paslauga pareiškėjai ne tik nebuvo suteikta (ūkinė operacija, atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose, neįvyko), bet ir patirtos išlaidos nebuvo skirtos jos pajamoms uždirbti (b. l. 7–16).
Pareiškėjos teigimu, Komisija, atsakovė ir Panevėžio apskrities VMI neišsamiai ir netinkamai vertino jos pateiktus motyvus, NITEKO LTD paslauga jai realiai buvo suteikta. Byloje vertintina tik pareiškėjos skunde ginčijamų sprendimų dalis. Teismas iš naujo nevertina tų faktinių aplinkybių, kurios ginčijamuose sprendime detaliai išanalizuotos ir įvertintos.
Pelno mokesčio įstatymo, galiojusio 2007 m. nuostatos (2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675, toliau – PMĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai, atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. PMĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai. PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad iš pajamų negali būti atskaitomos kitos, nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį įstatymą. Taigi, iš šių PMĮ nuostatų matyti, kad sąnaudos gali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais tik tada, kai jos pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, yra įprastos ir būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti bei kai jos tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalį mokestinis patikrinimas yra mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 355/2004 (biuletenis „Administracinių teismų praktika Nr. 6“, p. 128-142) pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčių mokėtojo apmokestinamąjį pelną, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį.
Taigi, aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į galimus atskaitymus PMĮ prasme, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose.
Pareiškėja patirtas išlaidas grindžia NITEKO LTD 2006-12-19 išrašyta sąskaita faktūra Nr. 1236. Kaip anksčiau minėta, mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad Jungtinės Karalystės įmonės NITEKO LTD vadovas F. K. ir pareiškėjos direktorė D. K. 2006-12-19 pasirašė Sutartį 06-11-30-01 DEBR (Komisijos byla, t. 1, 70–63 l.) ir 2006-11-30 Priedą Nr.1 – papildomą susitarimą prie 2006-12-19 sudarytos Sutarties Nr. 06-11-30-11 DEBR (Komisijos byla t. 1, 63 l.).
Vertintinas Sutarties ir papildomo susitarimo turinys. Pagal Sutarties 3.2. punktą Jungtinės Karalystės įmonė NITEKO LTD įsipareigojo vykdyti Sutarties užduotį: Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymą Berlyne. Pagal Sutarties 4.1 punktą NITEKO LTD įsipareigojo teikti šias paslaugas: „rengti taisykles ir sąlygas konkursams, aiškintis Vokietijos mokesčius ir viešbučių klasifikavimo pagal žvaigždutes sistemą, nagrinėti Berlyno metinę turizmo statistiką, atlikti patikimų ir kvalifikuotų potencialių rangovų atranką, aiškintis atleidimus nuo mokesčių ir lengvatas užsienio investuotojams Rytų Vokietijoje, nustatyti taisykles, normas ir apribojimus statyboms, organizuoti ir vykdyti darbų užsakymų, naudingų Klientui, paiešką už Berlyno ribų, teikti kitą su svetingumo industrija susijusią informaciją“. Pagal Sutarties 5.1 punktą NITEKO LTD pateikiami rezultatai būtų: „su užduoties vykdymu susijusi dokumentacija, planai, projektai, informacija ir žinios gautos, surinktos, apibendrintos ar užfiksuotos kitais būdais“.
Sutarties priede Nr.1 – papildomame susitarime 1 punkte Sutarties šalys susitarė papildyti Sutarties 4 skyrių išplečiant paslaugų sritį, t. y. sutarta „vykdyti panašių projektų ir projektų perspektyvų pilnas ir detalias studijas ir tyrimus kitose šalyse, vykdyti pilną ir visapusišką informacijos, surinktos rinkos studijų ir tyrimo metu, analizę ir tyrimą, paruošti surinktos ir išanalizuotos informacijos bei medžiagos vertinimą, pateikti pagrįstas ir kompetentingas studijų ir tyrimų išvadas“. Taigi, anksčiau nei sutartis, t.y. 2006-11-30 pasirašytame susitarime buvo išplėsta NITEKO LTD teikiamų paslaugų sritis pagal šalių 2006-12-19 pasirašytą sutartį.
Pareiškėja suteiktos paslaugos realumą grindžia ir įmonės NITEKO LTD Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės Ataskaita I ir Ataskaita II. Kaip matyti iš Komisijos bylos (t. 2, lapai nesunumeruoti) Ataskaita surašyta anglų kalba. Į lietuvių kalbą yra išversti tik Ataskaitos I dalies 33 lapai (Komisijos byla, t. 2, lapai nesunumeruoti).
MAĮ 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus“. Taigi, mokesčių mokėtojas praranda teisę mokestiniame ginče remtis naujais įrodymais tuo atveju, jei jie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui arba nebuvo nurodytos svarbios šių įrodymų nepateikimo priežastys (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-2753-11).
Pareiškėjos generalinė direktorė D. K. 2011-03-30 rašte Nr. 260 prašė Panevėžio apskrities VMI patikslinti, kokiu pagrindu ji reikalauja išversti Ataskaitą. Paaiškino, kad pagal Sutarties 5.1.2 punktą visi rezultatai pateikiami anglų kalba. Be to, visi pareiškėjos darbuotojai, kuriems reikalinga susipažinti su minėta apžvalga, supranta anglų kalbą. Vertimas įmonei būtų papildomas ir netikslingas lėšų švaistymas (Komisijos byla, t. 1, 116 l.). Pareiškėjos generalinė direktorė D. K. 2011-04-11 rašte Nr. 295 nurodė, kad pareiškėjai nesuprantama, kokiu pagrindu NITEKO LTD apžvalga „Apgyvendinimo ir investavimo Vokietijoje vadovas. Išsami visų 356 Berlyno viešbučių apžvalga. Esama rinkos situacija Vokietijoje. Mokesčiai Vokietijoje. Verslo kūrimas Vokietijoje. Apgyvendinimas Vokietijoje“ laikoma buhalteriniu dokumentu, todėl nesutinka jos versti į lietuvių kalbą (Komisijos byla, t. 1, 112 l.). 2011-10-13 paaiškinime pareiškėjos generalinė direktorė D. K. (Komisijos byla, t. 1, 53–52) nurodė, kad iki 2011-12-05 pateiks minėtos apžvalgos vertimą į lietuvių kalbą. Pareiškėja Panevėžio apskrities VMI 2012-01-16 (Komisijos byla t. 2, lapai nesunumeruoti) pateikė įmonės NITEKO LTD ataskaitos I dalies kopiją su jos dalies „Mokesčių sistema Vokietijoje“ vertimu į lietuvių kalbą, iš viso 33 lapai. Nors pareiškėja buvo įsipareigojusi pateikti vertimus iki 2011-12-05, vėliau per 30 kalendorinių dienų nuo 2012-01-05 rašytinių pastabų dėl Patikrinimo akto pateikimo, tačiau jų nepateikė. Taigi, tik 2012-01-16 pareiškėja Inspekcijai pateikė dalį – 33 lapus Ataskaitos I vertimo. Tokia pareiškėjos pasirinkta pozicija rodo, kad Sutarties įvykdymo realumo grįsti šiose ataskaitose pateiktos informacijos turiniu ji neketino.
Nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, pareiškėja, turėjo galimybę pateikti minėtos Ataskaitos vertimą į lietuvių kalbą, tačiau nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo pareiškėjai suteikta galimybe teikti įrodymus valstybine kalba (Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnio 2 dalis) ir jais grįsti savo reikalavimą. Šiuo atveju pareiškėjos teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, kad realiai paslauga suteikta nebuvo. Pareiškėjos sąnaudos, kurios priskirtos leidžiamiems atskaitymams, yra grindžiamos 2006-12-19 sąskaitoje faktūroje Nr. 1236 atvaizduota ūkine operacija, t. y. 2006-11-30 Sutartyje numatytu Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne pateikimu (Komisijos byla t. 1, 71 l., vertimą atsakovas pateikė teismo posėdyje).
Pareiškėja skunde teigia, kad nors ir nėra pasirašyto perdavimo–priėmimo akto, tačiau tai neįrodo, jog paslauga nebuvo realiai suteikta. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad „Klientas (pareiškėja) įsipareigoja apmokėti išlaidas, kurios buvo būtinos Įmonei (NITEKO LTD) norint suteikti paslaugas vykdant Užduotį ir sumokėti abipusiškai sutartą atlygį už atitinkamai atliktas paslaugas“, 7.2 punkte nustatyta, kad „Klientas sumoka Įmonei atitinkamą atlygį pagal suteikimo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą per 10 dienų nuo suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo akto patvirtinimo ir sąskaitos pateikimo, išskyrus kai šalys abiems šalims tinkama forma susitaria dėl skirtingos apmokėjimo už paslaugas tvarkos. Sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad „klientas sumoka įmonei už suteiktas paslaugas pervesdamos pinigus į Įmonės nurodytą sąskaitą. Klientas taip pat gali atsikaityti su Įmone kitomis formomis ir būdais, priimtinais šalims ir sudėtinais tarp jų“.
Pareiškėja nepateikė šalių surašyto suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo akto, nors, kaip minėta anksčiau, tai ir buvo nustatyta Sutarties 7.2 punkte. Būtent iš paslaugų priėmimo–perdavimo akto būtų galima objektyviai spręsti, ar NITEKO LTD įvykdė Sutarties 3.2 užduotį, suteikusi Sutarties 4 punkte ir papildomame susitarime nustatytas funkcijas, bei ar pateikė sutarties 5.1 punkte numatytus rezultatus, t.y. su Sutarties vykdymu susijusią dokumentaciją, planus, projektus ir kt. Pareiškėja tokių duomenų teismui nepateikė. Iš Sutarties matyti, kad pareiškėja įsipareigojo NITEKO LTD apmokėti abipusiškai sutartą atlygį – išlaidas, kurios buvo būtinos vykdant ir tinkamai atliekant užduotį, tačiau nei mokestinį ginčą nagrinėjančioms institucijoms, nei teismui nebuvo pateikti jokie susirašinėjimo, derinimo, patirtas išlaidas įrodantys dokumentai, suderinimo aktai.
Pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos įsipareigojimo apmokėti 489 943,50 Lt sumą pagrįstumą. Kaip minėta anksčiau, tiek pasirašyta Sutartis, tiek ir sąskaita faktūra Nr. 1236, kuria pareiškėja grindžia išlaidas, 489 943,50 Lt sumai surašytos tą pačią dieną – 2006-12-19. Pareiškėja dalį sąskaitoje faktūroje Nr. 1236 nurodytos sumos sumokėjo: 2006-12-18 – 103 626 Lt įmonei NITEKO LTD dar nepasirašius Sutarties ir neišrašius sąskaitos Nr. 1236, pareiškėja 2007-02-09 sumokėjo 104 120,00 ir 2007-12-29 – 100 131,20 (Komisijos byla, t. 1, 103, 102 l.). Be to, pareiškėjai 2006-12-19, t.y. tos pačios dienos data, kaip ir sąskaita faktūra Nr. 1236, NITEKO LTD buvo išrašyta kreditinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad projektas- vokiečių svetingumo Berlyne analizė, sutarties suma - 95000,00 svarų sterlingų, sąskaita faktūra Nr. 1236 panaikinama. Nurodyta priežastis-UAB „Kelio restoranai“ atsisakė paslaugų ir mokėjimų (t. 1, b. l. 68 – numeracija apatinėje puslapio dalyje, vertimą atsakovas pateikė teismo posėdyje).
Teismas sutinka su Komisijos vertinimu dėl neaiškių ir prieštaringų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos įsipareigojimu įmonei NITEKO LTD sumokėti 489 943,50 Lt sumą. Pareiškėjos Panevėžio AVMI pateiktame 2011-11-18 paaiškinime nurodyta, kad „įmonei NITEKO LTD neapmokėta suma 182 066,30 Lt. Jokių teisminių procedūrų dėl nebaigtos mokėti sumos nėra. Pareiškėjos direktorė telefonu su įmonės NITEKO LTD atstovais derino skolos sumokėjimo grafiką. Prašė leisti skolą sumokėti per 24 mėnesius (Komisijos byla, t. 1, 53–52 l.). Pareiškėjos direktorės teigimu (paaiškinime), įmonės NITEKO LTD atliktų darbų vertė – 489 943,50 Lt. 2011-11-18 paaiškinime (Komisijos byla t. 1, 52 l.), pateiktame Panevėžio AVMI pareiškėjos – UAB „Via Unica“ generalinė direktorė D. K. nurodė, kad 182 066,30 Lt yra pareiškėjos skola įmonei NITEKO LTD ir, kad derinami jos sumokėjimo grafikai (prašė, kad skolą leistų sumokėti per 24 mėn.), t.y. tokiu būdu pripažino, kad NITEKO LTD pagal sutartį atliktų darbų vertė yra 489 943,50 Lt. Pareiškėjos atstovas Komisijos posėdžio metu ir Komisijai pateiktuose 2012-09-18 rašytiniuose paaiškinimuose (Komisijos byla, t. 1, lapas nesunumeruotas) ir skunde teismui nurodė, kad pareiškėjos ir įmonės NITEKO LTD vertinimu, atliktų darbų vertė yra 307 877,20 Lt, t.y. tokia, kurią pareiškėja sumokėjo įmonei NITEKO LTD. Pripažino, kad 182 066,30 Lt sumą 2006 metais pareiškėja nepagrįstai įtraukė į sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“. Iš klientų sąskaitos judėjimo 2007 m. matyti, kad 182 066,30 Lt nurodyta kaip kreditinė suma apmokėjimui pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1236 (Komisijos byla t. 1, 103 l.). Taigi, pareiškėja atliktų darbų vertę nurodė skirtingai ir kai ji atliktų darbų vertės nepagrindė tokiais įrodymais, kaip tai numatyta sutartyje, tai pagrįstai verčia abejoti Sutarties įvykdymo realumu - kokių atliktų darbų apmokėjimas sudaro pareiškėjos patirtas išlaidas.
Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos vertinimu, kad Ataskaitos I ir II dalių turinys kelia pagrįstų abejonių dėl ūkinės operacijos realumo. Nors pareiškėja teigia, kad nei mokesčių administratorius, nei Komisija neturi kompetencijos vertinti atliktų darbų kokybės, tačiau pati nepateikė įrodymų dėl atliktų darbų kokybės ir apimties. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo konkrečiai susieti Ataskaitos I išdėstytos bendro pobūdžio informacijos su Sutarties 3.2. punkte ir papildomame susitarime nurodytomis atlikti užduotimis ir, ar su pareiškėjos vykdoma veikla bei pajamų uždirbimu. Patikrinimo akte ir ginčijamuose sprendimuose ištirtos ir įvertintos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos pateiktose Ataskaitos I ir II dalyse yra tik perkelta informacija iš įvairių internete skelbiamų šaltinių. Pareiškėja šių argumentų nepaneigė, t. y. nepateikė nei Ataskaitų vertimo, nei kitų objektyvių duomenų (įrodymų) dėl Ataskaitos I ir II dalyse nurodytos informacijos galimo susiejimo su pareiškėjos vykdyta veikla. Pareiškėja nepaneigė mokestinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir nepateikė papildomų įrodymų, ar pasiektos Sutartyje ir papildomame susitarime nurodytos užduotys, kokia dalis Sutarties įvykdyta, o kokia – ne. Sutiktina su Komisijos vertinimu, kad nėra galimybės spręsti apie pateiktos Ataskaitos kokybinę (ekonominę) vertę, nes pati pareiškėja nepateikė jokių kokybinio (ekonominio) šios informacijos vertinimo kriterijų, siejant ją su Sutartyje ir papildomame susitarime nurodytomis užduotimis. Esminis sutarties tikslas būtent ir buvo užduoties, t. y. „Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymas Berlyne“ atlikimas. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad 489 943,50 Lt dydžio atlygis už bendro pobūdžio informacijos perkėlimą iš internetinių puslapių nesudaro pagrindo teigti, kad ūkinė operacija, nurodyta 2006-12-19 sąskaitoje (Vokietijos svetingumo analizės projektas Berlyne) buvo reali. Pareiškėjos generalinė direktorė D. K. mokestinių ginčų komisijos posėdyje paaiškino, kad įmonė dirba nuostolingai (Komisijos byla, t. 1, lapas nesunumeruotas), tačiau nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti kokiu pagrindu dar nepasirašius Sutarties ir neišrašius sąskaitos Nr. 1236, t.y. 2006-12-18 įmonei NITEKO LTD sumokėjo 103 626 Lt.
Taigi, nesant byloje įrodymų apie pareiškėjos įsipareigojimo apmokėti 489 943,50 Lt sumą pagrįstumą, pareiškėjos prieštaringi paaiškinimai dėl atliktų darbų vertės patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas, kad realiai ūkinė operacija neįvyko.
Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi, siekdama sugrąžinti įmonei NITEKO LTD jos ir įmonės NITEKO LTD vertinimu neva susidariusią 182 066,30 Lt skolą. Pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjos apskaičiuotais duomenimis iki 2011 m. pabaigos ji įmonei NITEKO LTD yra skolinga 182 066,30 Lt sumą, tačiau ištisus 5 metus NITEKO LTD nesiėmė jokių veiksmų skolos išieškojimui, kas mokesčių administratoriaus pagrįstai buvo įvertinta, kaip nepaaiškinama verslo logika. Pareiškėja 2012-09-18 rašte pripažino, kad 2006 m. į sąskaitą 638 „Kitos finansinės sąnaudos“ šią sumą įtraukė nepagrįstai (Komisijos byla, t. 1, lapas nenurodytas)
NITEKO LTD direktoriumi iki 2006 m. lapkričio mėn. dirbusio N. S. 2011-03-18 paaiškinime nurodyta, kad „pareiškėja (UAB „Kelio restoranai“) buvo užsakiusi paiešką verslo plėtrai Vokietijoje viešbučio pirkimui. Buvo pervestas depozitas, tačiau atsisakius sumokėti visą sandorio sumą – sandoris buvo anuliuotas. Apie tai pranešta raštu įmonės vadovėms. Sandorio suma buvo apie 95 000 DBP, o pervesta apie 10 procentų. Invoisus Niteko LTD anuliavo.“ (Komisijos byla, t. 1 126–127). N. S. 2011-03-18 paaiškinime nurodė, kad „kažkokie darbai buvo atlikti, pasiūlymais siųsti, tačiau kontraktas nutrauktas, nes pačios įmonės vadovės atsisakė viešbučio pirkimų“ (Komisijos byla, t. 1, 121 l.) N. S. 2011-03-21 nurodė, kad „minusinį invoisą atsiuntė, jį pridėjo prie laiško. Kredito invoisas yra tuo pačiu numeriu ir ta pačia data surašytas todėl, kad neatsirastų mokestinės prievolės Anglijoje, kadangi klientai atsisakė paslaugų“ (Komisijos byla, t. 1, 120 l.). N. S. 2011-11-22 paaiškinime nurodė, kad dėl skolos 37 000 GBP buvo nutrauktas projektas. Didelė dalis darbų buvo atlikta, bet pareiškėja atsisakė sumokėti likusią dalį. Nurodė, kad įmonės NITEKO LTD balanse atliktų paslaugų suma pareiškėjai 0 GBP“ (Komisijos byla, t. 1, 129, 131 l.). 2011-11-23 paaiškinime nurodė, kad kreditinė sąskaita faktūra paštu pareiškėjai buvo išsiųsta ir ji ją turi turėti. NITEKO LTD nesurašė darbų atlikimo apžvalgos ar kito dokumento“ (Komisijos byla t. 1, 134). Taigi, N. S. paaiškinimai patvirtina, kad sutartis buvo nutraukta pareiškėjos vadovėms atsisakius Sutarties, pareiškėjai buvo išrašyta kreditinė sąskaita.
Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus nuostata, kad pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad Sutarties užduotį turėjo atlikti įmonė NITEKO LTD, kadangi Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus duomenimis 2006-08-09 įkurta įmonė NITEKO LTD veikia tauriųjų metalų sektoriuje. Jos veikla – prekyba plieno liejiniais. Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus nuomone, „mažai tikėtina, kad pramoninė įmonė būtų turėjusi kompetencijos atlikti Sutartyje nurodytus darbus.“ (Komisijos byla, t. 1, 75-74 l.). Nors N. S. yra nurodęs, kad pagrindinė NITEKO LTD veikla 2006 m. buvo komercinė veikla ir tarpininkavimas (Komisijos byla, t. 1,126 l.), tačiau iš to, kad įmonė įkurta tik 2006-08-09, mokesčių administratorius pagrįstai abejojo tokios įmonės galimybėmis ir kompetencija atlikti sutarties 4.1 punkte nurodytas paslaugas. Sutarties 3.1 punkte, apibrėžiančiame Sutarties objektą nurodyta, kad atsižvelgiama į įmonės NITEKO LTD patirtį atitinkamose komercinėse sferose dėl šilumos ūkio, bet nėra nurodyta įmonės patirtis komercinėje veikloje ir tarpininkavime.
Tai, kad pareiškėja siekė gauti mokestinę naudą patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog Sutartis sudaryta bei į buhalterinę apskaitą įtraukta sąskaita faktūra Nr. 1236 išrašyta 2006-12-19, t.y. kai metų pabaigoje buvo žinomi pareiškėjos veiklos metiniai rezultatai, todėl esant nustatytoms aptartoms aplinkybėms, sutiktina su atsakovės pozicija, kad tokiu būdu buvo siekiama vienintelio tikslo – sumažinti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį. Todėl, įvertinus tai, kad Sutartyje numatyto Vokietijos svetingumo industrijos operatoriaus veiklos tyrimo ir analizės projekto valdymo Berlyne pareiškėjai neatliko, darytina išvada, kad pareiškėja 2006 m. leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskyrė 489 943,50 Lt.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, bei mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikiant šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, darytina išvada, kad PMĮ 17 straipsnio prasme sąskaitoje faktūroje Nr. 1236 atvaizduota ūkinė operacija neįvyko, todėl pareiškėja neįgijo teisės į minėtoje sąskaitoje nurodytą sąnaudų pripažinimą. Pareiškėja teismui naujų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius tinkamai vertino nustatytas aplinkybes, kurių pareiškėja nepaneigė.
Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A442-999/2009, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje ir 155 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas mokesčių mokėtojo teisės remtis dokumentais ir įrodymais, nepateiktais kartu su skundu centriniam mokesčių administratoriui, ribojimas yra taikomas tik ikiteisminėje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai mokestinį ginčą nagrinėja centrinis mokesčių administratorius ar Mokestinių ginčų komisija. Nagrinėjant mokestinį ginčą teisme, mokesčių mokėtojas turi visas Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas teises. Pastarojo įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato jokių proceso šalies teisės teikti įrodymus apribojimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. (2011-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3630/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-07 aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis; Administracinė jurisprudencija 22, p. 420-509).
Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Taigi, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.
Iš mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius ir Komisija nustatytas aplinkybes pagrindė surinktais įrodymais, o pareiškėja, nors ir turėjo galimybę, tačiau teismui naujų įrodymų, kuriais paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, nepateikė. Pareiškėjos skundo argumentai iš esmės yra tokie patys, kurie detaliai išanalizuoti ir įvertinti tiek Inspekcijos, tiek ir Komisijos sprendimuose. Teismas neturi pagrindo ginčijamuose sprendimuose nustatytų aplinkybių vertinti kitaip ir jų paneigti, remdamasis pareiškėjos teiginiais. Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas yra motyvuotas, grindžiamas mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, patvirtina mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjos argumentai, kad sąskaitoje faktūroje Nr. 1236 nurodyta 489 943,50 Lt suma buvo panaudota pareiškėjos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, paneigti mokestinio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl nėra teisinio pagrindo jų pripažinti sąnaudomis, priskiriamomis 2006 m. leidžiamiems atskaitymams. Kadangi bendrovė neteisėtai pripažino sąnaudomis 489 943,50 Lt ir neteisėtai sumažino apmokestinamą pelną, tai Panevėžio apskrities VMI teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą papildomas apskaičiuotas sumas. Pareiškėja skunde neginčijo apskaičiuotų sumų teisingumo.
Komisijos, Inspekcijos ir Panevėžio apskrities VMI sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Komisija tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, nepadarė procedūrinių pažeidimų, motyvuotai atsakė į pareiškėjos skunde Komisijai išdėstytas aplinkybes, todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikintini skundžiamų sprendimų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
UAB „Via Unica“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Nijolė Sušinskienė