Pranešėjas Stasys Valužis
Baudž. byla Nr. 1A-42-107/2011
Teisėjas Edmundas Žukauskas Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.25.4.4.; 1.1.6.3.; 1.1.9.2.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. vasario 10
d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teisėjų
Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,
dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,
gynėjai Tatjanai Borik,
nuteistajam J. B.,
teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-11-17 nuosprendžio, kuriuo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d.,
kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju K. V., o baudžiamoji
byla nutraukta.
Pritaikius
BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., J. B. paskirta baudžiamojo
poveikio priemonė – uždrausta vienerius (1) metus vairuoti motorines kelių
transporto priemones.
Patvirtintas
2010-11-16 teismui pateikto prašymo 4 punkte nurodytas kaltinamojo J. B. ir nukentėjusiojo K. V. bei jo
atstovo pagal įstatymą A. V. susitarimas iki 2010-12-20 atlyginti
K. V. padarytą 20000 litų neturtinę žalą.
Procesas
dėl turtinės žalos atlyginimo iš AB (duomenys neskelbtini) nutrauktas.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
J. B. buvo
kaltinamas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2010 m.
gegužės 19 d., apie 13 val. 11 min., (duomenys
neskelbtini), kelio (duomenys
neskelbtini) 36 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
vairuodamas jam priklausiusį automobilį „Volvo FL 614“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas
Rietavo kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 14, 141.2, 142 punktų
reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas
pavojų kitiems eismo dalyviams, prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, jog
priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio vairuotojas rodo kairįjį
posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, neapvažiavo sukančios
transporto priemonės iš dešinės, nepalaukė, kol priekyje važiuojantis
vairuotojas atlaisvins eismo juostą, lenkdamas priekyje ta pačia kryptimi
važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) vairuojamą K. V., kirto ištisinę
ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir
draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta,
išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su į kairę pusę sukusiu
automobiliu „Volkswagen Passat“. Šio eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta „Volkswagen
Passat“ vairuotojo K. V. sveikata bei sugadintas K. V. priklausęs 1400 litų vertės automobilis „Volkswagen
Passat“.
Šilalės rajono
apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. su teismo
nuosprendžiu nesutinka, mano, kad, atleisdamas J. B. nuo
baudžiamosios atsakomybės, nutraukdamas baudžiamąją bylą, skirdamas baudžiamojo
poveikio priemonę, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,
neteisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde Šilalės
rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. rašo, kad, norint
atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, turi būti įvykdytos
visos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Prokuroro nuomone, teismas
neteisingai taikė BK 38 str. 1 d. 4 p., t. y. nepagrįstai manė, kad J. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras tvirtina, kad
iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo
atsitiktinė, nes J. B. anksčiau buvo teistas, ir nors
teistumas išnykęs, tačiau, spręsdamas klausimą dėl tikslingumo J.
B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas į tai turėjo atsižvelgti.
Prokuroro įsitikinimu, dar svarbiau yra tai, kad anksčiau J.
B. 15 kartų buvo baustas administracine tvarka, iš to skaičiaus – 14 kartų už
Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai kurie iš jų buvo šiurkštūs – 2 kartus
vairavo neblaivus, 1 kartą pasišalino iš eismo įvykio vietos, 2 kartus viršijo
greitį. Kadangi J. B. padaryta nusikalstama veika yra
susijusi su KET pažeidimais, duomenys apie ankstesnes jo nuobaudas, o ypač dėl
vairavimo esant neblaiviam, aiškiai rodo, jog jis linkęs daryti teisės
pažeidimus, todėl, prokuroro nuomone, manyti, kad jis nedarys naujų
nusikalstamų veikų, nėra pagrindo.
Apeliaciniame
skunde sutinkama, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo
teisė, o ne pareiga, bet tvirtinama, kad teismas nevisapusiškai ir nepakankamai
išsamiai įvertino visas objektyvias ir subjektyvias nusikalstamos veikos
padarymo aplinkybes, kurios rodo veikos pavojingumo pobūdį. Nusikalstama veika
buvo padaryta dėl itin šiurkštaus KET pažeidimo (vairavimo neblaiviam),
nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes (sunkų sveikatos sutrikdymą). Esant
tokioms aplinkybėms, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nors ir
būtų įvykdytos visos BK 38 str. 1 d. nurodytos sąlygos, netikslinga.
Teismas,
atleisdamas J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir
nutraukdamas bylą, BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio
priemonę – uždraudimą vairuoti motorines kelių transporto priemones – J. B. skyrė teisingai, tačiau nustatytas vienerių metų terminas
yra aiškiai per mažas. Tokia teismo pozicija yra aiškiai per švelni ir paskirta
poveikio priemonė jai keliamų tikslų nepasiektų. Prokuroro įsitikinimu, būtina
atsižvelgti į tai, jog J. B. šia teise piktnaudžiauja, nes
14 kartų buvo baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už itin šiurkščius pažeidimus,
išvadų nedaro. Prokuroro nuomone, Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamojo
poveikio priemonė negali būti švelnesnė už Administracinių teisės pažeidimų
kodekse numatytą atsakomybę už panašaus pobūdžio veiką. ATPK 127 str. 3 d.
numatyta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų
sveikatos sutrikdymą, ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių,
krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą
(apgadinimą), kai jie padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo
narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens,
užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų
atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų arba
administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų atimant teisę
vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų. Teisės vairuoti
transporto priemones atėmimas yra privalomas ir terminas skaičiuojamas nuo 3 metų.
J. B. neblaivus vairuodamas transporto priemonę sukėlė
eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, todėl
teismas skyrė neadekvačiai per švelnią baudžiamojo poveikio priemonę.
Nukentėjusysis
K. V. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį
atsakovams AB (duomenys neskelbtini)
ir J. B. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės
žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu AB (duomenys neskelbtini) visą turtinę ir dalį neturtinės žalos
K. V. atlygino, dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo K. V. su J. B. susitarė, K.
V. ieškinio reikalavimų atsisakė, todėl baudžiamojoje byloje pareikštas K. V. civilinis ieškinys atmestinas.
Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. prašo
Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti
(BPK 328 str. 1 p., 2 p.), panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J.
B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 4 d.,
kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju K. V.,
baudžiamoji byla nutraukta, pritaikytas BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1
metams vairuoti motorines kelių transporto priemones, pripažinti J. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK
281 str. 4 d., ir nubausti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, taikyti BK
75 straipsnį ir bausmės vykdymą J. B. atidėti dvejiems metams,
paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 str., – uždrausti
naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, įpareigoti
be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. K. V. civilinį
ieškinį atmesti. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atsikirtimuose į Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinį skundą J. B. rašo, kad
teismas Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas taikė
teisingai ir pagrįstai, teisingai konstatavo, jog ir esant visoms BK 38
straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali atsisakyti atleisti nuo
baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas,
spręsdamas klausimą dėl galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios
atsakomybės, atsižvelgė į aplinkybių visumą, atsižvelgė į tai, kad J. B. padarė neatsargų nusikaltimą, nuoširdžiai prisipažino,
gailisi, išgyvena, atsižvelgė į turtinės žalos atlyginimą ir susitarimą dėl
neturtinės žalos atlyginimo, nuoširdų bendravimą su nukentėjusiuoju, nustatė J. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nenustatė nė
vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. J. B. nurodo,
kad jis ūkininkauja, turi gana didelį ūkį, seniūnija jį charakterizuoja itin
teigiamai, išlaiko šeimą. Praeityje buvo teistas už neatsargų nusikaltimą,
tačiau teistumas yra išnykęs, paskirtų administracinių nuobaudų galiojimo
terminai taip pat yra pasibaigę.
J. B. įsitikinimu, teismas išsamiai ir visapusiškai
įvertino visų teigiamų ir neigiamų aplinkybių visumą ir pagrįstai konstatavo,
jog, priešingai negu mano kaltintojas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. B. naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
J. B. nuomone, teismas, skirdamas baudžiamojo
poveikio priemonę, pagrįstai nesivadovavo Administracinių teisės pažeidimų
kodekso normomis, bet vadovavosi BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatomis. BK 67
straipsnio 2 dalies ir 68 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, lyginant jas su
apeliaciniame skunde kaltintojo nurodytu konkrečiu ATPK straipsniu, nėra
imperatyvios. J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliaciniame
teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis, jo gynėja
prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Apylinkės
teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje
ištirtus įrodymus, J. B. nusikalstama veika pagal BK 281
str. 4 d. kvalifikuota tinkamai, jis nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius
su nukentėjusiuoju (BK 38 str. 1 d.), atleistas pagrįstai.
Lietuvos
Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį
nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti
teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs
nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam
asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo,
ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės
institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų
nusikalstamų veikų.
Tik
esant visoms šioms sąlygoms, svarstytina galimybė taikyti atleidimą nuo
baudžiamosios atsakomybės. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra
teismo teisė, bet ne pareiga.
J. B. padarė neatsargų nusikaltimą
(BK 281 str. 4 d.), nuo pat pirmos apklausos kaltu prisipažino visiškai, tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius ir
išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi (t. 1, b. l. 53–54, 60). J. B. nukentėjusiajam K. V. nupirko kitą
automobilį, kurį išsirinko pats nukentėjusysis. Apylinkės teisme J. B. buvo susitaręs su nukentėjusiuoju, jog atlygins 20000
litų neturtinę žalą iki 2010-12-20. Šią žalą nuteistasis nukentėjusiajam
atlygino visiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis J.
B. atleido, pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 53, 54, 74).
BK
38 straipsnio 1 dalies 4 punktu numatytą vertinimą atlieka teismas. Teismas vertina
įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų
aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).
J. B. anksčiau teistas už neatsargią nusikalstamą veiką (BK
176 str. 1 d.), tačiau kitokio pobūdžio, nei ta, už kurią atleistas skundžiamu
nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės. 2009-08-13 Šilalės rajono apylinkės
teismo 2009-08-13 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 1300 litų dydžio
bauda, kuri sumokėta 2009-12-16, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 134, 135–136). J. B. buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto
priemonės vairavimą būnant neblaiviam, tačiau 2003 metais. Paskutinį kartą už administracinius
teisės pažeidimus baustas bauda 2007-03-05, paskirtas baudas sumokėjo,
paskutinį kartą baudą mokėjo 2007-07-25 (t. 1, b. l. 140–145), galiojančių
nuobaudų neturi. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per
metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo
administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta
administracinė nuobauda (ATPK 36 str.). Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo
buvo baustas administracine tvarka ar dėl ko nors buvo pradėtas ikiteisminis
tyrimas, byloje nėra. J. B. ūkininkauja, dirba 227 ha
žemės, augina gyvulius, turi tris vaikus, iš kurių du studijuoja
universitetuose, vienas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje
(t. 2, b. l. 12–14, 15–17), turi finansinių įsipareigojimų bankui bei AB (duomenys
neskelbtini) (t. 2, b. l. 6). Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys
neskelbtini) seniūnas R. T. J. B.
charakterizuoja kaip labai darbštų, paslaugų, tvarkingą žmogų (t. 1, b. l.
147). Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. kaltu prisipažino
visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino
nukentėjusiajam padarytą žalą, su nukentėjusiu asmeniu susitaikė, laikytinas
neteistu ir administracine tvarka nebaustu, dirba, valdo didelį ūkį. Šios ir
visos kitos bylos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad J. B. naujų
nusikalstamų veikų nedarys.
Esant
byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą (BK 38
str. 1 d.) pritaikė tinkamai ir J. B. nuo baudžiamosios
atsakomybės atleido pagrįstai.
Pagal BK 68
straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis
nuo vienerių iki trejų metų. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio
priemonės termino nustatymas yra teismo teisė. Konkretų terminą teismas parenka
atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šioje byloje buvo atsižvelgta į
nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę,
atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Iš alkotesterio parodymų matyti,
kad iš karto po eismo įvykio J. B. buvo nustatytas lengvas
girtumas – 0,93 promilės (t. 1, b. l. 46). J. B. kraujo
ėminyje rasta 0,53 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 50). Neblaivumas nuo
0,41 promilės iki 1,5 promilės priskiriamas lengvam neblaivumo (girtumo)
laipsniui (ATPK 126 str. 1 d.). J. B. charakterizuojamas
teigiamai, ūkininkauja, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi,
akivaizdu, kad, uždraudus vairuoti motorines kelių transporto priemones
prokuroro apeliaciniame skunde prašomam laikui, tai atsilieps ir darbų
dideliame ūkyje organizavimui. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad J. B. asmenybė, šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio
aplinkybės ir kitos aplinkybės buvo teismui pagrindas nustatyti minimalų
baudžiamosios poveikio priemonės terminą – vienerius metus. Laikyti, kad toks
terminas prieštarauja BK nuostatoms, nėra pagrindo (Baudžiamoji byla Nr.
2K-128/2008).
Apylinkės
teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtino nukentėjusiojo K.
V. ir kaltinamojo J. B. 2010-11-16 susitarimą dėl
neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį,
Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. 2010
m. birželio 30 d. nutarimu buvo laikinai apribotos J. B. nuosavybės
teisės į jam priklausantį turtą (t. 1, b. l. 61).
Įtariamasis ar
kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo
proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą
žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta,
procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas
ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybių teisių apribojimas panaikinamas (BPK
107 str.).
Byloje yra
gautas nukentėjusiojo K. V. pareiškimas, kad nusikalstama
veika padaryta žala jam atlyginta visiškai, pretenzijų neturi, todėl procesas
dėl žalos atlyginimo iš J. B. nutrauktinas, o laikinas J. B. nuosavybės teisių apribojimas į Šilalės rajono
apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. 2010 m. birželio 30
d. nutarime paminėtą J. B. turtą naikintinas. Skundžiamu
nuosprendžiu laikinas J. B. nuosavybės teisių apribojimas
nepanaikintas. Kadangi apeliaciniame skunde naikinti laikiną J.
B. nuosavybės teisių apribojimą neprašoma, šis klausimas spręstinas
remiantis BPK 361, 362 straipsnių nuostatomis numatyta tvarka. Skundžiamo
nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl pradėto civilinio proceso su nukentėjusiuoju
K. V. ir AB (duomenys
neskelbtini) nutraukimo, atleidus J. B. nuo
baudžiamosios atsakomybės, BPK 107 straipsnio nuostatoms neprieštarauja.
Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentų
pagrindu nekeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1
d. 1 p., kolegija
n u t a r i a :
Šilalės
rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. S. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Stasys
Valužis
Teisėjai
Dalius Jocys
Remigijus Preikšaitis