Civilinė byla Nr. 2-2547-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00162-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.3.1; 2.6.1.4; 2.6.2.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,
dalyvaujant ieškovui ūkininkui V. Š.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Legertas“ advokatui Justui Viliui,
žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei UAB „Legertas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo: 2016 m. vasario 9 d. ieškovo vienašalį sandorį (išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį) pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip neatitinkantį ieškovo vidinės valios; priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytus 77 500 Eur; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. vasario 9 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekseliu ieškovas iki 2016 m. vasario 23 d. privalėjo besąlygiškai sumokėti atsakovei atstovaujamai direktoriaus A. S. 75 000 Eur. Praleidus vekselio mokėjimo terminą, nuo jo nesumokėtos sumos skaičiuojama 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną.
3. Ieškovo teigimu pagal 2012 m. sausio 16 d. statybos rangos sutartį atsakovė ieškovui atliko statybos darbus kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini). Ieškovas išreiškė norą nutiesti asfaltuotą kelią (maždaug apie 1 km ilgio) nuo pagrindinio kelio iki ieškovo sodybos, tačiau atsakovė tokio pobūdžio darbų neatliko, rangos sutartyje tokie darbai nebuvo numatyti. Ieškovas atsakovės prašė paskolinti 75 000 Eur, o atsakovė sutiko, tačiau pareikalavo išrašyti vekselį. Ieškovas išrašė vekselį, tačiau jam išrašyti teisinio ir faktinio pagrindo nebuvo, nes atsakovė žadėtų pinigų grynais neperdavė ir/ar į ieškovo sąskaitą nepervedė.
4. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, priimdama vekselį iš ieškovo, suprato, jog pinigų (paskolos) 75 000 Eur pastarajam nesuteikė (neperdavė). Ieškovas atkreipia dėmesį, jog ieškovą ir atsakovę vekselio išrašymo metu siejo statybos rangos santykiai, ieškovas neturėjo pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu. Atsakovė, nebuvo ir nėra sąžininga šio vertybinio popieriaus turėtoja, todėl neturėjo nei faktinio nei teisinio pagrindo gauti finansinės naudos iš ieškovo vienašalio sandorio.
5. Ieškovas neįvykdė dirbtinai sukurtos prievolės pagal vekselį, todėl atsakovė kreipėsi į Vilniaus m. 36-ojo Notaro biuro notarę J. Dubinienę (toliau notarė) pagal vekselį išduoti vykdomąjį įrašą, t. y. pradėti prievartinį skolos išieškojimą.
6. Antstolis R. Vasiliauskas (toliau antstolis) nukreipė išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, ieškovo butą (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 7 d. paskelbė buto pirmas varžytines. 2017 m. vasario 1 d. butas buvo parduotas iš varžytinių.
7. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašo ieškovo V. Š. ieškinį pareikštą atsakovui UAB „Legertas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti pilna apimtimi.
8. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su nurodytomis ieškovo faktinėmis aplinkybėmis nesutinka, kadangi ieškovas iškraipo realią situaciją, susiklosčiusią tarp ieškovo ir atsakovės, ir nuslepia faktą, dėl kokių priežasčių realiai ieškovas išrašė vekselį.
9. Atsakovė nurodo, kad 2012 m. sausio 16 d. su ieškovu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)-12/01/16, pagal kurią rangovas (atsakovė) įsipareigojo atlikti sutarties priede numatytus darbus ir parduoti medžiagas. Užsakovas (ieškovas) įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus bei medžiagas ir sumokėti už tai nustatytą pinigų sumą sutarties numatytomis sąlygomis (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 3.1. punkte šalys susitarė, jog atliekamų darbų ir medžiagų kaina yra 1 419 047,61 Lt (410 984,59 Eur) tame tarpe PVM. Sutarties 5.3. punkte šalys susitarė, jog darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuris surašomas tą pačią dieną, kai baigiamas priėmimas. 2012 m. balandžio 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)- 12/01/16 papildymą, kuriuo rangovas (atsakovas) įsipareigojo atlikti vibromonolitinių pamatų įrengimo darbus iki 2012 m. birželio 30 d. dienos (sutarties 1.1. punktas). Sutarties 2.1. punkte šalys susitarė, jog vibromonolitinių pamatų įrengimo darbų kaina yra 35 559,85 Lt (10 298,84 Eur) be PVM.
10. Atsakovė nurodo, kad laikydamasi savo įsipareigojimų pagal sutartį, už atliktus darbus išrašė ieškovui PVM sąskaitas faktūras ir pateikė jas kartu su darbų atlikimo aktais. Bendra ieškovui išrašytų ir pateiktų apmokėjimui PVM Sąskaitų faktūrų suma – 1 446 465,41 Lt (418 925,34 Eur). Tuo tarpu ieškovas savo pareigų tinkamai nevykdė, sąskaitas apmokėjo praleisdamas mokėjimo terminus ir sąskaitų iki galo neapmokėjo iki šios dienos. Paskutinį kartą pagal sutartį išrašytų sąskaitų susikaupusią skolą atsakovas apmokėjo 2015 m. lapkričio 4 d. Kartu su paskutiniu mokėjimu, ieškovas atsakovei už pagal sutartį išrašytas sąskaitas sumokėjo 360 845,44 Eur. Tai reiškia, jog ieškovas atsakovei, už atliktus darbus pagal sutartį, liko skolingas 58 079,90 Eur. Sustartimi šalys susitarė, jog laiku neapmokėjęs už darbus, užsakovas įsipareigoją mokėti rangovui 0,05 procentų dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.
11. Atsakovė nurodo, kad 2016 m. vasario 9 d. dienai ieškovas buvo skolingas 58 079,90 Eur. Ši skola susidariusi už neapmokėtas PVM Sąskaitas faktūras Nr. LEG0014574, LEG0014642, LEG0014722, LEG0014754, LEG0014764, LEG0014766, LEG0014766, LEG0014768, LEG0014772, LEG0014773, LEG0014774. Dėl šių neapmokėtų sąskaitų susikaupusi delspinigių suma buvo 15 428,95 Eur.
12. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigia, jog ieškovas nebevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir neapmokėjo PVM Sąskaitų faktūrų už atliktus darbus ir nepadengė savo skolos 58 079,90 Eur sumai, ir susikaupusių delspinigių, kurių dydis 2016 m. vasario 9 d. siekė 15 428,95 Eur, (bendrai – 73 508,85 Eur). Ieškovas 2016 m. vasario 9 d. pasirašė vekselį 77 500 Eur sumai, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai sumokėti šią sumą atsakovei iki 2016 m. vasario 23 d. Tokiu būdu, atsakovei buvo suteiktas užtikrinimas, jog susikaupusi skola ir toliau didėjantys delspinigiai atsakovui bus atlyginti.
13. Atsakovė savo ruožtu pažymi, jog tokių aplinkybių, kurias ieškovas nurodo ieškinyje, t. y. išreikšto noro nutiesti asfaltuotą kelią nuo pagrindinio kelio iki sodybos, patvirtinti negali, tikėtina, tokių aplinkybių jokiais įrodymais negali patvirtinti ir pats ieškovas.
14. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog priverstinio vykdymo procesas pagal vekselį pradėtas dar 2016 m. vasario 29 d., pagal notarės išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1483 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš ieškovo. Ieškovas buvo informuojamas apie priverstinio vykdymo procesą, kadangi savo noru prievolės nevykdė. Iki šiol ieškovas pretenzijų dėl išduoto vekselio neturėjo, nors vykdymo procesas trunka jau daugiau nei tris metus. Tai akivaizdžiai parodo ieškovo nesąžiningumą ir melagingo ieškinio pateikimą, kadangi ieškovui yra puikiai žinomos vekselio išdavimo aplinkybės ir susidariusios skolos pagrindai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016 m. vasario 9 d. ieškovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo ieškovas įsipareigojo iki 2016 m. vasario 22 d. besąlygiškai sumokėti atsakovei 77 500 Eur sumą. Vekselis buvo realizuotas, pradėtas priverstinis išieškojimas, nukreipiant išieškojimą į ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą.
16. Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti statybos darbus kaimo turizmo sodyboje ir parduoti medžiagas, tuo tarpu ieškovas įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus bei medžiagas ir sumokėti už tai nustatytą pinigų sumą sutarties numatytomis sąlygomis.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovė už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 1 446 465,41 Lt sumai, tačiau ieškovas visa apimtimi su atsakove neatsiskaitė, todėl už atliktus darbus ieškovas liko skolingas 58 079,90 Eur sumą. Už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras ieškovui buvo paskaičiuoti 0,05 procentų dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną, kurių bendra suma 2016 m. vasario 9 d. (vekselio sudarymo dieną) sudarė 15 428,95 Eur. Taigi, bendras ieškovo įsiskolinimas vekselio sudarymo dieną buvo 73 508,85 Eur. Įsiskolinimo fakto ieškovas neginčija, tačiau apeliuoja į tai, kad darbai buvo atlikti su trūkumais.
18. 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovas pateikė papildomus įrodymus – atsakovės neatliktų darbų suvestinę, sudarytą pateis ieškovo, ir 2015 m. birželio 22 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžio protokolą Nr. PŽAK-22 (šio posėdžio metu buvo svarstomas ieškovo pateiktas prašymas kompensuoti patirtas išlaidas išmokant 77 803,54 Eur, be kita ko nustatant neatitikimą 33 930,58 Eur sumai). Pasak ieškovo, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė neatliko visų darbų pagal sutartį, tačiau už neatliktus darbus buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Be to, ieškovas teigė, jog atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, kadangi jie buvo atlikti nekokybiškai.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, jog civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės pagal paprastąjį vekselį turinį sudaro vekselyje nurodyto vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisėje galiojančių reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 19 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, o pats vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, galimi atvejai, kad vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselio davėjas gali ginčyti vekselio galiojimą remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje, turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti vekselio sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip neatitinkantį ieškovo vidinės valios. Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad ieškovas paprašė atsakovės paskolinti 75 000 Eur sumą, o atsakovė su tuo sutiko ir dėl to pareikalavo ieškovės išrašyti ginčo vekselį. Pasak ieškovo, vekselis buvo išrašytas, tačiau atsakovas žadėtų pinigų ieškovui taip ir nesumokėjo.
23. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ginčijamas vekselis pripažintinas negaliojančiu dėl valios trūkumo ir/ar jis išduotas nesant jokio pagrindo.
24. Byloje pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai, leidžia daryti objektyvią išvadą, kad ieškovas sudarė vekselį dėl to, jog ieškovas buvo neatsiskaitęs su atsakove už išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų statybos rangos darbų, o bendras įsiskolinimo dydis tuo metu buvo 73 508,85 Eur. Be to, priešingai negu teigia ieškovas, byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad tarp ieškovo su atsakove buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Tuo tarpu atsakovo pateikta statybos rangos sutartis ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros įrodo, kad ginčo šalis iki vekselio surašymo dienos siejo statybos rangos teisiniai santykiai, už kuriuos ieškovas pilna apimtimi neatsiskaitė. Taigi, ieškovo teiginiai dėl to, jog vekselis buvo sudarytas su tikslu pasiskolinti pinigus iš atsakovės yra neįrodyti (CPK 176 – 178 straipsniai).
25. Išvadą, kad vekselis buvo išduotas siekiant užtikrinti rangos darbų apmokėjimą, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieškovas kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl 77 803,54 Eur patirtų išlaidų kompensavimo, tačiau norimos kompensacijos negavus, dėl nustatytų trūkumų, ieškovas neapmokėjo likusios skolos atsakovui, paskutinį mokėjimą atsakovui atlikdamas 2015 m. lapkričio 4 d. Kita vertus, ieškovo pozicija šioje byloje apskritai prieštaringa, viena vertus jis teigia, kad susiklostė paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos jis negavo pinigų, kita vertus, apeliuoja į atliktų darbų trūkumus.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.871 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas iš atsakovės iš tikrųjų ketino pasiskolinti pinigų sumą iš atsakovės, tuomet kyla abejonė dėl to, kodėl ieškovas nutarė pasirašyti vekselį kaip paskolą įforminantį dokumentą vietoj paskolos sutarties sudarymo.
27. Teismo posėdžio metu ieškovo nurodomi argumentai dėl to, jog atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, kadangi statybos rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, taip pat yra atmestini, nes tai nepaneigia ieškovo laisvos valios ginčo vekselio sudarymo momentu. Minėta, kad ieškovas vekselį sudarė siekiant užtikrinti, kad ieškovas sumokės atsakovei įsiskolinimą už suteiktas statybos rangos paslaugas, todėl tuo atveju, jeigu ieškovas abejojo atliktų darbų kokybę, jis turėjo teisę ginčyti statybos darbų kokybę tiek teismine, tiek neteismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad statybos darbai buvo pradėti dar 2012 metais, tačiau byloje nėra duomenų dėl to, jog ieškovas būtų pareiškęs reikalavimus teisme atsakovei dėl atliktų darbų kokybės. Galiausiai, ieškovo pateikti įrodymai dėl atliktų darbų trūkumų nėra pakankami darbų trūkumo faktui konstatuoti.
28. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo, todėl nėra pagrindo pripažinti vekselio negaliojančiu kaip neatitinkančio ieškovo vidinės valios.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu, ieškovo kiti reikalavimai taip pat yra atmestini, kadangi nei vienas iš jų negali būti patenkintas pripažinus vekselį teisėtu. Kadangi ieškovas ieškinio neįrodė, darytina išvada, kad ieškinys atmestinas visa apimtimi kaip nepagrįstas.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės ieškinio, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo atsakovės UAB „Legertas“ naudai.
31. 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir 2020 m. spalio 6 d. prašymais priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovė UAB „Legertas“ prašo priteisti 1 533,83 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Detalizuotos išlaidos sudaro: už susipažinimą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu bei atsiliepimo į ieškinį rengimą – 1 479,38 Eur (patirtas išlaidas įrodinėja 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitomis faktūromis bei 2020 m. liepos 15 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymais); už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą – 54,45 Eur (patirtas išlaidas įrodinėja 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra bei 2020 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo nurodymu).
32. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė UAB „Legertas“ nurodo, jog jai teikiamos ir kitos teisinės paslaugos, todėl 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje bei 2020 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodyme yra parodoma didesnė suma, kuri apima šioje civilinėje byloje patirtas išlaidas. Atsakovė UAB „Legertas“ nurodo, kad prašo priteisti tik tiesiogiai su nagrinėjama byla susijusias išlaidas.
33. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos) yra numatyti maksimalūs priteistini dydžiai dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.
34. Rekomendacijų 8.2 ir 8.16 punktuose nustatyta, jog už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už atsiliepimą į ieškinį – 2,5; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4.
35. Taigi, maksimalūs priteistini dydžiai sudaro – už atsiliepimą į ieškinį – 3496,25 Eur (1 398,5 Eur x 2,5); už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą – 559,4 Eur (1 398,5 Eur x 0,4).
36. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
37. Taigi, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos kompleksiškumą ir protingumo principą. Taigi, teismas daro išvadą, jog iš ieškovo atsakovės UAB „Legertas“ naudai yra priteistina 1 533,83 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi, ieškovui atidėtas 1 480 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo ūkininko V. Š. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo ūkininko V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legertas“, juridinio asmens kodas 224447570, naudai 1 533,83 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo ūkininko V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 480 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Pikelienė