Civilinė byla Nr. e2A-1245-864/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11359-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.;
3.2.4.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Okseta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okseta‘‘ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,LITNOBILES‘‘ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „IREMAS“, akcinė bendrovė „ACHEMA“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Okseta“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovei UAB ,,LITNOBILES‘‘ (toliau – atsakovė) prašė iš atsakovės priteisti 44 578,09 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „ACHEMA“ 2016 m. sausio 14 d. pakvietė rangovus dalyvauti amoniako vandens cecho talpyklos poz. S-5 remonto darbų konkurse bei pateikė konkurso sąlygas, 2016 m. sausio 13 d. technines užduotis dangos ir technologijos parinkimui talpyklos vidaus ir išorės antikoroziniam dažymui bei 2016 m. sausio 8 d. defektinį žiniaraštį. Pagal konkurso sąlygas, nudažytiems metaliniams paviršiams buvo reikalaujama suteikti 10 metų garantiją. Nurodė, kad konkurse nusprendė dalyvauti rangovas, trečiasis asmuo UAB „IREMAS“, kuris remonto darbams atlikti ketino pasitelkti subrangovą – ieškovę UAB „Okseta“. Paaiškino, kad dėl remonto darbams atlikti reikalingų medžiagų patiekimo ir technologijos parinkimo 2013 m. birželio 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta ilgalaikė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2013/06/18-OKSETA. Atsakovė 2016 m. sausio 22 d. pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą, o 2016 m. sausio 27 d. atsiuntė papildomą medžiagą konkursui: 2016 m. sausio 22 d. garantinį raštą Nr. 16/01/22-1-v dėl AB „ACHEMA“ amoniako vandens cecho talpyklos poz.: S-5 vidinių paviršių padengimo antikorozine danga bei priedą Nr. 1 prie Garantinio rašto Nr. 16/01/22-1-v: būtinas technines sąlygas paviršiui, paruošimui ir padengimui. Ieškovė 2016 m. vasario 24 d. pateikė trečiajam asmeniui UAB „IREMAS“ komercinį pasiūlymą prie kurio pridėjo iš atsakovės gautus dokumentus. Trečiajam asmeniui (rangovui) UAB „IREMAS“ laimėjus AB „ACHEMA“ konkursą, rangovas ir ieškovė 2016 m. kovo 14 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 66-16-ST, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti AB „ACHEMA“ amoniako vandens cecho talpyklos poz. S-5 remonto darbus konkurso dokumentuose ir subrangos darbų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Nurodė, kad ieškovė remonto darbus atliko pagal atsakovės pateiktą technologiją, naudodama atsakovės patiektas prekes, įrangą bei remonto darbų procesą prižiūrint atsakovės technikos direktoriui (inspektoriui) G. S., ką patvirtina jo sudarytos ir pasirašytos apsilankymo objekte ataskaitos bei apžiūros galutinė ataskaita, taip pat lubų, sienų ir grindų etaloninių plotų paruošimo, padengimo ir kietėjimo ataskaitos. Trečiasis asmuo UAB „IREMAS“ 2021 m. birželio 4 d. gavo AB „ACHEMA“ pretenziją, kurioje nurodyta, kad atlikus apžiūrą, pastebėti nuo talpyklos vidinių paviršių besilupantys dažai. Tą pačią dieną UAB „IREMAS“ persiuntė pretenziją ieškovei, kuri 2021 m. birželio 7 d. persiuntė pretenziją atsakovei. Ieškovė nurodė, kad atlikusi talpyklos sienelės vidinių paviršių plovimą aukštu slėgiu, pastebėjo daug vietų, kur dažai buvo sutrūkę, taip pat, jog plaunant įtrūkusią vietą, dažai nusilupa įvairiose vidinės sienelės vietose, tarp jų – ir vidinės sienelės etaloninio ploto zonoje. Nesulaukusi iš atsakovės atsakymo, ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 13 d. pretenziją, kurioje pažymėjo, kad trečiasis asmuo AB „ACHEMA“ talpyklą eksploatuoti pradės nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., todėl prašė kuo skubiau pasiūlyti remontinę dažymo sistemą bei informavo apie ketinimą reikalauti remonto išlaidų, nes dažymo defektai atsirado ne dėl ieškovės kaltės. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kur nesutiko su remonto darbų sąmatos pateikimu, nes nebuvo laikomasi paviršiaus paruošimo ir dažymo procedūrų esminių reikalavimų, taip pat nurodė, jog kompensuos kaštus, kurie yra skirti remontinių dangų įsigijimui. Ieškovė paaiškino, kad savo sąskaita atliko defektų šalinimo darbus, už kurių pateikimą atsakovei išrašė tris PVM sąskaitas faktūras (iš viso 10 459,91 Eur sumai). Baigusi defektų šalinimo darbus, ieškovė 2021 m. lapkričio 16 d. išsiuntė atsakovei pretenziją ir PVM sąskaitą-faktūrą 44 578,09 Eur sumai už atliktus defektų šalinimo darbus. Atsakovė atsakymo į šią pretenziją nepateikė. Ieškovė 2021 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. sausio 19 d. pateikė pretenzijas, į kurias atsakovė neatsakė.
3. Ieškovės teigimu, pabaigus darbus, nei vienoje iš atsakovės inspektoriaus ataskaitų nebuvo jokių pastabų apie tai, kad darbai būtų atlikti nesilaikant techninių sąlygų esminių reikalavimų, dėl ko galėtų negalioti atsakovės suteikta garantija. Ieškovės nuomone, už garantijos terminu atsiradusius defektus yra atsakinga atsakovė, todėl ieškovės patirtos išlaidos defektams šalinti yra ieškovės nuostoliai. Anot ieškovės, dar prieš pradedant paviršiaus paruošimo ir suvirinimo darbus, vykdant pirmąją vidinių paviršių apžiūrą (2016 m. kovo 15 d.) atsakovei buvo žinoma, jog ant paviršių esama riebių apnašų, tačiau atsakovė savo pateiktoje technologijoje jokių pakeitimų neatliko, dėl to ieškovė paviršiaus nuplovimą vykdė taip, kaip tai numatė technologija. Nurodė, kad atsakovės inspektoriaus 2016 m. balandžio 29 d. parengtoje apsilankymo objekte ataskaitoje nurodoma, jog paviršius plautas keletą kartų, naudojant šaltą ir karštą vandenį. Paviršiai yra sausi, vizualiai švarūs (be apnašų ir aiškiai matomų riebalų dėmių). Ieškovė pažymi, kad jokių pastabų apie būtinybę paviršių nuriebalinimui ar, kad paviršius buvo nuriebalintas netinkamai nebuvo pateikta. Ieškovė akcentavo, kad beveik visi defektai fiksuoti ant talpyklos sienų, ant dugno aptiktas tik nedidelis įtrūkimas ir keli maži atsilupimai, o lubose defektų nerasta. Nurodė, kad iš sienų etaloninio ploto Si1 paruošimo, padengimo ir kietėjimo ataskaitos matyti, jog sienų etaloninis plotas buvo dažomas tik vieną kartą, tuo tarpu lubų etaloninis plotas buvo dažomas du kartus, tačiau jame jokių defektų nenustatyta. Teigė, kad šis faktas patvirtina, jog atsakovė netinkamai parinko darbų atlikimo technologiją ir (ar) patiekė netinkamas medžiagas ir (ar) įrangą. Nurodė, jog atsakovės 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakyme į pretenziją nurodyta, kad daugiausia riebalų (vietomis net iki kelių centimetrų storio) buvo ant dugno, tačiau, anot ieškovės, kadangi ant dugno defektų beveik nebuvo, darytina išvada, jog tarp riebalų buvimo talpykloje ir atsiradusių defektų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, o defektų atsiradimą sąlygojo kitos priežastys – galimai netinkamai atsakovės parinkti (pigesni) dažai.
4. Atsakovė UAB „LITNOBILES“ atsiliepimu prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovę ir atsakovę sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, tuo tarpu ieškovė reikalavimus kildina iš rangos teisinių santykių. Atsakovė nebuvo rangovu santykiuose su UAB „IREMAS“, tuo tarpu rangovo funkcijas prisiėmė ieškovė. Teigė, kad ieškovė iškraipo garantinį raštą, ir jo priedą Nr. 1, nes šiuose dokumentuose aiškiai išdėstytos sąlygos, kad darbai privalo būti atlikti remiantis technologijomis, nurodymais techniniuose produktų aprašymuose bei dažymo procedūrose. Nurodė, kad garantijos priede Nr. 1 nurodyta, jog rangovas įsipareigoja tinkamai atlikti paviršiaus paruošimą ir padengimą apsauginėmis dangomis, prieš atliekant paviršiaus valymą srautiniu abrazyviniu pūtimu, visas paviršius turi būti nuriebalintas, plovimas taip pat gali būti atliekamas garu, karštu vandeniu su detergentais. Teigė, kad ieškovei atlikus darbus nesilaikant technologinių reikalavimų, kurie jai buvo žinomi, nekyla atsakovės civilinė atsakomybė. Atsakovė neįsipareigojo vykdyti bei neatliko rangos darbų objekto techninio prižiūrėtojo funkcijų, nes tokios techninės priežiūros funkcijos buvo vykdomos pagal UAB „IREMAS“ ir ieškovės sudarytą subrangos darbų sutartį.
5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „IREMAS“ ir AB „ACHEMA“ atsiliepimuose prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „IREMAS“ 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui AB „ACHEMA“ 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad garantijos teikimo sąlygos yra sudėtinė ginčo pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Teismas, atsakovės (pardavėjos) garantinius įsipareigojimus įvertino kaip suformuluotus neaiškiai, nes įvertinus konkurso sąlygų su AB „ACHEMA“ reikalavimus (būtina suteikti 10 metų garantiją nudažytiems paviršiams) bei numatytą dažų pardavėjo įsipareigojimą kompensuoti rangovo patirtus nuostolius talpos dugno defektuotų plotų remonto darbams, nėra pagrindo vertinti, kad likusių sienų, kolonų, sijų ar stogo dangų defektuotiems plotams, atsakovės įsipareigojimas nebūtų taikytinas. Kita vertus, sisteminis garantinio rašto, konkurso sąlygų aiškinimas bei etaloninio ploto reikšmės įvertinimas, anot teismo, leidžia spręsti, kad įsipareigojimas kompensuoti rangovo nuostolius sietinas ne tik su defektuotų etaloninių plotų remonto darbų kompensavimu, bet visų talpyklos plotų remontinių darbų kompensavimu. Teismo vertinimu, garantija turi būti vertinama kaip garantuoti produkto kokybę, taikytiną technologiją, o ją paneigus etaloninių plotų pagalba (išaiškėjus trūkumams per garantinį terminą), kompensuoti nuostolius defektuotų plotų remonto darbams, todėl ieškovė, reikšdama nuostolių atlyginimo reikalavimą, pagrįstai jį grindė atsakovės, kaip pardavėjos, garantiniu įsipareigojimu atlyginti nuostolius defektuotų plotų remonto darbams atlikti.
8. Teismui išklausius liudytoju apklaustą atsakovės inspektorių G. S. ir liudytoją P. B., nekilo abejonių dėl tokio pobūdžio talpyklų (kuriose gausu išrūdijimų, giluminių pitingų, plieno būklė D klasės) paruošimo dažymui etapiškumo. Teismas pažymėjo, kad minėti asmenys patvirtino, jog paviršiaus paruošimui būtinas plovimas (vandeniu ir (ar) cheminėmis medžiagomis), džiovinimas, valymas ir (ar) abrazyviniu pūtimu, galiausiai dažymas. Teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus pripažino, kad net specialių žinių neturinčiam asmeniui akivaizdu, jog nuriebalinimas be cheminių medžiagų sunkiai įmanomas. Atitinkamai, teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad detergentų naudojimo privalomumas nebuvo numatytas bei sutiko su atsakove, kad nuriebalinimo privalomumas buvo aiškiai įtvirtintas, kaip būtina sąlyga tinkamam paviršiaus paruošimui ir garantijos taikymui.
9. Teismas sutiko su ieškove, kad nėra jokių rašytinių pastabų iš inspektoriaus pusės dėl detergentų nenaudojimo, tik žyma sienų etaloninio ploto Si1 paruošimo, padengimo ir kietėjimo ataskaitoje, kad detergentai nenaudoti. Kita vertus, inspektoriaus surašytose ataskaitose matyti, kad plovimo etapą kontroliavo rangovo atstovas V. T. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl atsakovės inspektoriaus neveiklumo, siekiant pažymėti detergentų naudojimo privalomumą, neturi esminės reikšmės, vertinant ieškovės įsipareigojimus pagal technologiją ir jų laikymąsi. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo patyrusi rangovė tokio pobūdžio objektuose, ką patvirtino ir ieškovės darbuotojai G. S. bei V. T., todėl patyrusiam verslo subjektui turėjo ir galėjo būti žinomas specifinio paviršiaus paruošimas, be to, ieškovė, atlikdama darbus prižiūrint specialistui, turėjo galimybę konsultuotis dėl tinkamo paviršiaus paruošimo, jeigu rangovo įsipareigojimai nebuvo aiškūs. Teismas papildomai pažymėjo, kad pasak liudytojų P. B. ir N. T. P. parodymų, ne visada plika akimi galima matyti esančius riebalus, alyvas ant ruošiamo paviršiaus dažymui, o kartais užtenka 1 atomo storio riebalų, kad tai paveiktų dangos sukibimą. Dėl to, anot teismo, inspektoriui pagrįstai pasitikėjus ieškovės patirtimi ir žiniomis atliekant tokio pobūdžio objektų paviršiaus ruošą dažymui bei rangovui turint aiškią technologiją, inspektorius, nedalyvavęs plovimo etape asmeniškai, žymėjo tik plika akimi matomų paviršių būklę ir jų švarą, nurodant, kad paviršiai be aiškiai matomų riebalų. Todėl inspektoriaus ataskaitose teikti pastebėjimai ir išvados dėl plika akimi nematomų riebalų, nesuponavo pareigos reikalauti atlikti nuriebalinimą detergentais (jeigu jis neatliktas) ir apie tai pažymėti ataskaitose. Teismas pabrėžė, kad G. S. ataskaitose pažymėta, jog plieninės talpyklos statybos metai buvo 1963 m. ir joje visą laiką buvo laikomas amoniakinis vanduo, o talpyklos plieno būklė – D kategorijos, kas reiškia pitinginę koroziją.
10. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad paviršių nenuriebalinimas bei riebalų buvimas talpykloje nesąlygojo atsiradusių defektų, nes, anot teismo, šiems teiginiams pagrįsti į bylą ieškovė neteikė jokių objektyvių įrodymų. Tuo tarpu atsakovė, siekdama paneigti savo garantinę atsakomybę, teikė į bylą AkzoNobel gamyklos tyrimo ataskaitą Nr. 6020639, kuria buvo konstatuotos kelios priežastys lėmusios dangos atsilupimą – netinkama pagrindo švara ir paruošiamasis apdorojimas bei dangos dengimas. Buvo padaryta išvada, kad visiškai nepašalinus santykinai didelio kiekio angliavandenilių alyvos ir (ar) riebalų ant plieno ir jo viduje, sukibimas su pagrindu bus prastas ir jis sugrius anksčiau laiko. Nors ieškovė kritikavo minėtą įrodymą, teigdama, kad nežinoma, kokius mėginius tyrimui G. S. pateikė, tačiau, anot teismo, ieškovės atstovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo objekte G. S. imant mėginius, tačiau apart galimo plastikinių maišelių naudojimo mėginiams įdėti, ką neigė liudytojas T. N. P., nurodant, kad mėginiai buvo pateikti folijoje, jokių esminio mėginių paėmimo netinkamumo, ieškovė nepagrindė. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nekyla abejonių dėl tyrimo objektyvumo, nes liudytojas T. N. P. (kuris surašė išvadą po laboratorinio tyrimo atsakant į šalių klausimus) išsamiai paaiškino tyrimo eigą bei patvirtino, kad dalyje talpyklos vietų tikrai buvo likusių riebalų. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė savo atsakomybės paneigimą, rangovui neįvykdžius įsipareigojimo tinkamai atlikti paviršiaus paruošimą dažymui, tuo tarpu ieškovė, priimdama sprendimą atlikti patalpos paviršiaus plovimą be detergentų, prisiėmė riziką, kad tai gali paveikti dangos ilgaamžiškumą.
11. Spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, teismas vertino sienų dažymui parinktą technologiją ir su ja kilusias pasekmes. Teismas nurodė, kad liudytojas P. B., vykdantis antikorozinių dangų inspektavimą įvairaus tipo objektuose, paaiškino bei nurodė savo rašytinėje išvadoje, kad sienoms parinkti dažai F-30 pagal savo specifikaciją turėjo mažesnę barjerinę apsaugą nei talpyklos dugnui naudoti dažai F-60. Liudytojas taip pat pastebėjo, kad dangos gamintojo AkzoNobel pateikta rekomendacija pagrįsta vadovaujantis laboratorijos eksperimentu, kuris buvo atliekamas naudojant 10 proc. amoniakinį tirpalą 40 laipsnių temperatūroje, ką patvirtina į bylą ieškovės pateiktas AkzoNobel 2015 m. raštas, kuris pateiktas atsakovei ir jos perduotas ieškovei su pasiūlymo dokumentais, o AB „ACHEMA“ skelbto konkurso techninėje užduotyje numatytas talpos veikimas amoniako vandens, kurio koncentracija 25-30 proc.
12. Teismas, įvertinęs, kad laboratorijoje bandymai su Enviroline 376 tipo dažais atlikti naudojant mažiau agresyvesnę koncentraciją – 10 proc., bet ne 25-30 proc., kaip numatyta AB „ACHEMA“ konkurso techninėje užduotyje, be to, būtina sąlyga naudojant Enviroline tipo dažus būtų didžiausia amonio hidroksido tirpalo laikymo temperatūra – 25 laipsniai, kas taip pat neatitiko techninės užduoties, pripažino, kad Enviroline 376 F-30 dažų parinkimas talpyklos sienoms dengti galėjo sąlygoti išaiškėjusius defektus. Pažymėjo, kad nesant specialisto išvados šiuo klausimu, jog dažų parinkimas sienoms iš tiesų buvo netinkamas, įvertinus laikomą medžiagą talpykloje, tikėtina, kad parinkus netinkamus dažus, tokiu būdu visos talpyklos sienelės būtų defektuotos, o ne tam tikri fragmentai, visoje talpykloje laikant vienodos koncentracijos amoniako tirpalą. Todėl, anot teismo, spręsti dėl atsakovei kylančios atsakomybės dėl netinkamo produkto parinkimo talpyklos sienų dažymui, nėra objektyvaus pagrindo.
13. Sprendime prieita prie išvados, kad ieškovė nepateikė argumentų dėl technologijos parinkimo netinkamumo. Teismas kaip nepagrįstus vertino ieškovės teiginius, jog atsakovės suteiktas dažymo aparatas bei pasireiškęs jo gedimas galimai sąlygojo atsiradusius sienose defektus. Teismo vertinimu, tai, kad dažymo įrenginio buvusio gedimo ir keitimo neneigė ir atsakovės atstovai G. S. ir G. B., neleidžia pagrįstai teigti buvus rekomendacijas viršijusiam sunaudotam kietiklio kiekiui atliekant sienų dažymą, nes jie nebuvo objektyviai fiksuoti, išskyrus subjektyvius ieškovės darbų vadovo paaiškinimus, kad dvigubas kietiklio kiekio sunaudojimas paaiškėjo po dažymo darbų. Kita vertus, tiek liudytojas N. T. P., tiek P. B., pažymėjo, kad dvigubo kietiklio kiekis sąlygotų minkštos dangos būseną, galimą neišdžiūvimą, lipšnumą, tačiau tokia sienų dangos būsena nebuvo fiksuota nei inspektoriaus G. S. ataskaitose, nei N. T. P. parengtoje tyrimo ataskaitoje, nei darbų vadovas V. T. teismo posėdyje nepatvirtino matęs neišdžiūvusių, lipšnių sienų plotus. Teismo vertinimu, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai, teikiant netinkamą dažymo įrenginį, sąlygojo dažytų sienelių defektą.
14. Teismas konstatavo, kad esant neginčijamam faktui, kad sienelių paviršiaus paruošimo dažymui etape, paviršiaus nuriebalinimas detergentais nebuvo naudojamas, garantiniu terminu kilus sienelių defektams, pardavėjo sutartinė garantinė atsakomybė yra paneigta, remiantis garantijos rašto 3 puslapio c punktu. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovės inspektoriaus G. S. dalyvavimas pasireiškė tuo, kad inspektorius teikė konsultacijas talpyklos tinkamam paruošimui, atliko įvairaus pobūdžio matavimus talpykloje, todėl tiek iš inspektoriaus paaiškinimų, tiek iš jo pateiktų ataskaitų akivaizdu, kad objektyviai jam dalyvauti talpyklos plovimo, valymo etapuose nebuvo įmanoma – inspektorius galėjo tik vizualiai įvertinti po to esančią talpyklos paviršiaus būklę, ką ir darė bei teikė pastabas, papildomas rekomendacijas dėl visiškai tinkamo paviršiaus paruošimo dažymui. Teismas akcentavo, kad inspektoriaus ataskaitose pažymėta, jog plovimo kontrolę vykdė rangovas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė (apeliantė) UAB „Okseta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės garantinio įsipareigojimo pagal garantinio rašto 4 punktą, pagal kurį, etaloniniame plote atsiradus dangos defektams, be jokių išlygų kyla atsakovės atsakomybė, nes pati atsakovė pasirinko ir garantiniame rašte nurodė dangų atsparumo garantinių įsipareigojimų laikotarpiu kriterijų – etaloninius plotus bei garantavo, jog dalyvaujant atsakovės inspektoriui etaloniniai plotai bus tinkamai paruošti ir padengti paviršiams skirtomis dangomis. Pabrėžia, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė akcentavo atsakovės inspektoriaus G. S. dalyvavimą 2016 m. talpyklos remonto darbų procese, tokiu būdu užtikrinant tinkamą talpos dugno, stogo bei sienų etaloninių plotų paruošimą ir padengimą. Tačiau teismas sprendė, kad objektyviai šiam asmeniui dalyvauti talpyklos plovimo, valymo etapuose nebuvo įmanoma, tačiau G. S. 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje patvirtino, jog apžiūrėjo talpyklą dar iki jos remonto darbų pradžios, vėliau atvažiuodavo apžiūrėti ir patikrinti, kaip vykdomi talpyklos remonto darbai, taip pat paaiškino, jog garantinio rašto 4 punkte nurodytas įsipareigojimas nėra įprastas atsakovės veikloje, todėl atsakovė neturi susiklosčiusios praktikos, kada įprastai inspektorius vyksta į objektą. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pats G. S. sprendė, kokiu dažnumu vykti į objektą, kokia apimtimi dalyvauti ir kokius veiksmus atlikti užtikrinant tinkamą etaloninių plotų paruošimą ir padengimą. Be to, net ir darant prielaidą, jog G. S. nedalyvavo, kuomet buvo vykdomas talpyklos paviršių plovimas, tai atsakovės nuo garantinio rašto 4 punkte esančios garantijos neatleidžia, nes tai, kaip užtikrinti tinkamą etaloninių plotų paruošimą ir padengimą buvo tik atsakovės pasirinkimas, todėl inspektoriaus (ne)veikimas atsakovės suteiktos garantijos panaikinti negali.
15.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė paneigė savo atsakomybę pagal garantinio rašto 3 lapo c punktą. Teigia, kad pati atsakovė garantiniame rašte nurodė, jog dangų atsparumas garantinių įsipareigojimų laikotarpiu bus vertinamas pagal pasirinktus etaloninius plotus bei garantavo, jog dalyvaujant inspektoriui, bus užtikrintas tinkamas talpos dugno, stogo bei sienų etaloninių plotų paruošimas ir padengimas. Anot apeliantės, skundžiamo sprendimo motyvai, jog ieškovė nesilaikė technologijos, yra niekiniai, nes inspektorius G. S. savo dalyvavimu turėjo pareigą užtikrinti tinkamą etaloninių plotų paruošimą ir padengimą šiems paviršiams skirtomis dangomis. Teigia, kad visi talpyklos paviršiai (dugnas, sienos, stogas ir kiti) prieš dažymą buvo paruošti vienodai – plovimo metu nenaudojant detergentų, tačiau defektai (dažų atsilupimai) atsirado tik sienose virš 1,2 m aukščio nuo dugno, t. y. tose sienų dalyse, kurios buvo dažytos pigiausiais atsakovės patiektais dažais - Enviroline 376F-30. Kadangi visi paviršiai buvo paruošti vienodai, o trūkumai atsirado tik sienose, akivaizdu, jog netinkamas paviršiaus paruošimas negalėjo būti atsiradusių defektų priežastimi. Teismas minėtus ieškovės argumentus atmetė vien tuo pagrindu, jog ieškovė neteikė prašymo atlikti ekspertizę dėl dažų Enviroline 376F-30 netinkamumo specifiniam objektui dažyti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vertino, jog technologijos 2 lapo 2 punkte buvo numatytas privalomas detergentų naudojimas, nes techninėje sąlygoje nurodyta keletas būdų paviršiaus paruošimui, tačiau nėra aiškiai numatyto būtino paviršiaus nuriebalinimo naudojant chemines medžiagas – detergentus. Pažymi, kad liudytojas V. T. parodė, jog prieš paviršiaus paruošimą buvo atliekamas suvirinimo siūlių apdorojimas, purslų pašalinimas, aštrių briaunų nušlifavimas, po to ieškovė pirmiausia nuplovė talpyklos paviršius šaltu vandeniu, vėliau – karštu, ir tada atliko paviršiaus valymą srautiniu abrazyviniu pūtimu: pirmiausia – smulkesnės frakcijos abrazyvu (smėliu), siekiant pašalinti visus nešvarumus, įskaitant ir alyvos likučius, antru kartu – stambesnės frakcijos abrazyvu (smėliu), kad būtų pasiektas pagal technologiją reikalautas metalo šiurkštumas prieš dažymą.
15.3. ISO 8504-2 standarto 6.1. punkto 1 pastaboje numatyta, jog nepašalinus alyvos ar riebalų nuo paviršiaus prieš valymą srautiniu abrazyviniu pūtimu, gali būti sunku ar kartais neįmanoma panaudoti abrazyvo antrą kartą. Nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. teismo posėdžio metu liudytojas P. B. paaiškino, jog detergentai naudojami prieš abrazyvinį valymą siekiant neišpurvinti abrazyvo, kuris valo metalinį paviršių. Ieškovė pažymi, jog atlikdama talpyklos remonto darbus 2016 m., to paties abrazyvo antrą kartą nenaudojo, ir niekada savo praktikoje to nedaro. Visa tai pagrindžia, jog prieš atlikdama paviršiaus valymą srautiniu abrazyviniu pūtimu, ieškovė neprivalėjo jo nuriebalinti cheminėmis medžiagomis (detergentais), kadangi visi paviršiaus nešvarumai, tarp jų ir – riebalai buvo sėkmingai pašalinti du kartus su skirtingų frakcijų smėliu atlikus paviršiaus valymą srautiniu abrazyviniu pūtimu. Liudytojas P. B. patvirtino, jog toks srautinis valymas tikrai švariai pašalina riebalus ir pilnai nuvalo metalo paviršių.
15.4. Dar prieš pradedant paviršiaus paruošimo ir suvirinimo darbus 2016 m., atsakovės inspektoriui buvo žinoma, jog ant paviršių esama riebių produktų, atsakovės inspektorius taip pat žinojo, jog talpyklos paviršius buvo ruošiamas naudojant atsakovės pateiktose būtinose techninėse sąlygose nurodytą būdą – plovimą nedruskingu vandeniu ir jokių pastabų dėl tokio paviršiaus paruošimo būdo ieškovei ar trečiajam asmeniui UAB „IREMAS“ nepateikė. 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu G. S. negalėjo paaiškinti, kodėl nepareikalavo iš ieškovės darbuotojų atlikti paviršių nuriebalinimą detergentais, jeigu manė, kad tai būtina. Nurodo, kad byloje pateiktoje FROSIO sertifikuoto III lygio paviršiaus apdorojimo inspektoriaus P. B. nuomonėje nurodoma, kad kadangi paviršius buvo paruoštas srautiniu būdu, naudojant kvarcinį smėlį, kurio dydis būna 0-0,8 mm, nėra suprantama, kaip paviršiuje galėjo likti alyvos riebalų likučiai, kurie įprastai po tokios technologinės operacijos pilnai pašalinami. Riebalai po danga galėjo atsirasti tik po to, kai dangoje atsirado įtrūkimų. Apeliantės teigimu, riebalai ant dažų pateko jau talpyklos eksploatavimo metu: pirmiausia – prie išorinės dažų pusės, vėliau, dažams atsilupus – ir prie vidinės pusės (kaip paaiškino AB „ACHEMA“, riebalai į talpyklą, kurioje buvo ir tebėra laikomas amoniako vanduo, nedideliais kiekiais patenka gamybinio technologinio proceso metu). Teismas, nurodydamas, kad aliejingo, rudo skysčio radimas po laboratorijoje pradurta pūsle nėra riebalų patekimas jau talpyklos eksploatacijos metu, suklydo, nes pūslė negalėjo būti pradurta laboratorijoje, kadangi tokiu atveju būtų reikėję išpjauti dalį talpyklos sienelės ir nuvežti į AkzoNobel laboratoriją, kas tikrai nebuvo padaryta, be to, tokio dydžio aliejingo rudo skysčio pūslės plika akimi būtų neįmanoma nepastebėti, kadangi ant nuvalyto metalo paviršiaus riebalų dėmių spalva būtų tamsesnė ir akivaizdžiai matoma net plika akimi (tuo tarpu paviršių paruošimo dažymui kokybę inspektorius G. S. tikrino įvairiais prietaisais). Nurodo, kad 2023 m. sausio 17 d. posėdžio metu liudytoju apklaustas N. T. P. pripažino, jog riebalai nuo dažų nusivalo, kas reiškia, jog nėra įsiskverbę į dažus ir pateko ant dažų jau talpyklos eksploatavimo metu. Teismas klaidinančiai nurodo P. B. parodymus, nes iš tikrųjų P. B. pažymėjo, jog paviršių nuriebalinimas gali būti atliekamas ir nenaudojant detergentų, kadangi srautinis abrazyvinis valymas tikrai pašalina visus riebalus, o kilus klausimui, ar reikia naudoti detergentus, spendžiama pagal dangų gamintojo nurodymus.
15.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovė parinko netinkamą remonto darbų atlikimo technologiją (dažus/įrangą). Pagal atsakovės parinktą technologiją, sienos buvo dažomos atsakovės patiektais dažais Enviroline 376F-30 (kaina 24,36 Eur/m2), grindų, apatinio žiedo ir konstrukcijų jo altitudėje danga – dažais Enviroline 376F-60, o lubos – dažais Interline 984. Byloje nustatyta, kad iš esmės visi defektai atsirado ant talpyklos sienų virš 1,2 m aukščio nuo dugno. Šiems paviršiams dažyti naudoti dažai Enviroline 376F-30, kurie maždaug dvigubai pigesni (ir, tikėtina, mažiau atsparūs), nei grindims dažyti naudoti dažai Enviroline 376F-60 (kaina 47,88 Eur/m2). Svarbi aplinkybė, jog defektų šalinimui 2021 m. atsakovė jau parinko kitus – Ceilcote 2000 dažus. Dėl skundžiamo sprendimo motyvo, kad ieškovė neprašė skirti ekspertizės, ieškovė akcentuoja, jog prašyti atlikti dažų Enviroline 376F-30 tinkamumo talpyklos sienoms dažyti ekspertizės ieškovė objektyviai neturėjo galimybės, kadangi tai būtų specifinė ekspertizė, kurią iš esmės galėtų atlikti tik šių dažų gamintoja, kuri, kaip patvirtina bylos duomenys, atlikusi bandymus su mažesnio agresyvumo amonio hidroksido tirpalu (10 proc.), jau buvo nurodžiusi, jog „Enviroline 376 F60“ ir „Enviroline F30“ dažai yra tinkami naudoti panardinus ir į didesnio agresyvumo amonio hidroksido tirpalą (30 proc.) didžiausioje – 25°C temperatūroje, nors pagal konkurso techninę užduotį maksimali galima temperatūra yra 40°C ir tokioje temperatūroje amoniako vanduo buvo faktiškai laikomas.
15.6. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovei teikiant netinkamą dažymo įrenginį, tai sąlygojo dažytų sienelių defektą, dėl ko kiltų atsakovės civilinė atsakomybė. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. gruodžio 5 d., atsakovės inspektorius G. S. pripažino, jog dažymui ieškovė naudojo atsakovės suteiktą įrangą – dažymo aparatą, kuris talpyklos sienų dažymo proceso metu gedo ir buvo bent keletą kartų taisomas. Nurodo, kad šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės darbuotojas V. T., todėl byloje yra įrodymų, pagrindžiančių netinkamą atsakovės suteiktos įrangos veikimo faktą. Teigia, kad teismas ieškovės paaiškinimus ir liudytojo parodymus laikė subjektyviais ir jais nesivadovavo, nors jokiais įrodymais nepagrįstais atsakovės inspektoriaus G. S. paaiškinimais, priimdamas skundžiamą sprendimą, vis dėlto vadovavosi.
15.7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl dažymo technologijos netinkamo parinkimo. 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdyje liudytojas N. T. P. (kartu su atsakove dažymo technologiją parinkusios ir dažus tiekusios įmonės „International Paint Ltd“ specifikacijų pardavimo specialistas) paaiškino, jog 2016 m. technologija talpyklos remonto darbams buvo parengta vadovaujantis įmonės „International Paint Ltd“ vidiniais standartais, tačiau kokie tie standartai, nepaaiškino. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino tyrimo ataskaitoje savo pateiktą rekomendaciją 2016 m. naudotą sienų dažymo sistemą Envoroline 376F-30 pakeisti į dažymo sistemą į Ceilcote 2000, paaiškindamas, jog tokia dažymo sistema yra pranašesnė, tačiau turi ir trūkumą – yra brangesnė, tačiau kodėl sienoms dažyti buvo parinkti būtent dažai Envoroline 376F-30, o ne Ceilcote 2000, liudytojas negalėjo paaiškinti.
15.8. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovei dažus tiekusios įmonės „International Paint Ltd“ specifikacijų pardavimo specialisto N. T. P. parodymais ir dažų gamintojos ataskaita, pasirašyta minėto specialisto. Paaiškina, kad 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu liudytojas N. T. P. paaiškino, jog tyrimas buvo atliktas dažų gamintojos laboratorijoje Didžiojoje Britanijoje, iš kurios gavęs tyrimų rezultatus, jis suformulavo tyrimo išvadas. Liudytojas paaiškino, jog tyrimai buvo atlikti tik iš atsakovės gautų duomenų ir mėginių pagrindu, jis pats į vietą nebuvo nuvykęs, todėl, anot apeliantės, tyrimas atliktas darant prielaidą, jog iš atsakovės atstovo G. S. gauti duomenys yra teisingi. Liudytojo apklausos metu taip pat paaiškėjo, jog atsakovės pateiktas tyrimo ataskaitos vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą nėra tikslus. Po liudytojo N. T. P. parodymų, ieškovė atkreipė dėmesį, jog teismas neturėtų besąlygiškai vadovautis dažus tiekusios, t. y. suinteresuotos savo reputacijos išsaugojimu, įmonės darbuotojo parengtomis subjektyviomis tyrimo išvadomis. Pažymėjo, kad liudytojas N. T. P. parodė, jog tirtuose dažų mėginiuose nefiksuoti nukrypimai nuo normos (dervų ir kietiklio santykio disproporcija), nors iš tikrųjų dažant talpyklos sienas kietiklio buvo sunaudota dvigubai daugiau už normą, todėl arba atsakovės atstovas nepateikė laboratorijai tirti sienų dažų mėginių, arba tyrimo ataskaitos išvadas parengęs asmuo sąmoningai nepateikė šios informacijos ataskaitoje.
16. Atsakovė UAB „LITNOBILES“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad:
16.1. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų įžvelgusi grėsmę atliekamų darbų kokybei, nors atsakovė techninėse sąlygose buvo nurodžiusi nuriebalinimo būtinybę. Atsakovės teigimu, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl dažymo įrangos, jos naudojimo techninių parametrų, atsakovės atsakomybės. Pažymi, kad nei ieškovė, nei tretieji asmenys nepateikė duomenų apie tai, kas faktiškai vykdė techninę priežiūrą objekte. Realios techninės priežiūros vykdymo aplinkybės būtų paneigusios tą garantinio rašto ir jo priedo Nr. 1 reikšmę, kurią byloje šiems dokumentams suteikė ieškovė.
16.2. Rangovas (ieškovė) turėjo visas teises ir pareigas klausti, kas iš jai pateiktos technologijos yra neaišku, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė tokius klausimus kėlė. Akcentuoja, kad užsakovas AB „ACHEMA“, žinodama garantinio rašto ir jo priedo Nr. 1 nuostatas, nelaikė, kad už nekokybiškai atliktus darbus būtų atsakinga atsakovė. Teigia, kad prievolę tinkamai atlikti rangos darbus pagal statybos subrangos darbų sutartį su ieškove, o garantija išduota trečiajam asmeniui UAB „IREMAS“, tai tiesioginė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą kyla ieškovei. Ieškovė turėjo pateikti į bylą įrodymus, kad preciziškai ir tiksliai laikėsi visų garantijoje nurodytų sąlygų. Nurodo, kad garantinis raštas ir jo priedai ieškovei buvo pateikti 2016 m. sausio 27 d., o darbai objekte pradėti 2016 m. balandžio mėn., todėl buvo pakankamai laiko suvokti, kas nurodyta atsakovės pateiktoje technologijoje. Teigė, kad tai, kokią įrangą naudojo ieškovė yra jos apsisprendimas, nes 2016 m. sausio 8 d. defektiniame žiniaraštyje kaip atsakingas remonto vykdytojas nurodyta ieškovė, be to, niekas nevaržė ieškovės teisių pasirinkti bet kokią jai tinkamą įrangą. Atsakovės teigimu, dar prieš prasidedant darbams, 2016 m. kovo mėn. atsakovės atstovų apsilankymo metu buvo matyti, kad sienų ir grindų paviršiai pasidengę riebiais teršalais, todėl ieškovės darbų vadovui buvo išsakytos pastabos vadovautis pateikta technologija, į ką pastarasis atsakė „gerai, gerai“.
16.3. Atsakovės atstovai neturėjo galimybės kiekvieną dieną atvykti į objektą, todėl atsakovės darbuotojai nuolatos ir nepertraukiamai nedalyvavo paviršiaus paruošimo operacijose. Nurodo, kad atvykus atsakovės atstovams, tam tikri darbai nebuvo atlikti iki galo, buvo šlifuojama, virinama, todėl atsakovės atstovų apsilankymų objekte metu buvo pažymimi plieno paviršiaus defektai kaip nuorodos, jog toks paviršiaus paruošimas dar neatitinka reikalavimų. Teigia, kad dažant ne etaloninius paviršius, dažymą bei dažų storį kontroliavo ieškovė, tuo tarpu atsakovė tik stebėjo sienos etaloninio ploto dažymą. Apie tai, kad turės sutvarkyti plieno defektus, o visą pirmu dažų sluoksniu uždažomą paviršių – pašiurkštinti, ieškovė buvo informuota, tačiau atsakovei 2021 m. atvykus apžiūrėti defektų matėsi, kad dažų atsilupimai yra įvairaus dydžio ir formų, daugumoje atveju antras dažų sluoksnis „atsisluoksniavęs“ nuo pirmojo. Pirmojo dažų sluoksnio dangos aversinis paviršius – lygus, kai kur matyti likę žymėjimai juodu markeriu. Atsakovės teigimu, nurodytose vietose buvo akivaizdu, kad pirmojo dažų sluoksnio paviršius nebuvo pašiurkštintas. Pažymėjo, kad netiesa, jog po paviršiaus paruošimo srautiniu būdu su smėliu, riebalai nuo paviršiaus yra visiškai pašalinami, ypač, kai plieno paviršius yra senas ir su giluminiais iškorodavimais bei ilgą laiką buvęs eksploatuojamas.
16.4. Remonto darbams, atliktiems 2021 m. pasiūlyta dviejų sluoksnių sistema su produktu Ceilcote 2000, nes, kaip žinoma, didžioji dalis senosios dangos (Enviroline) 2021 m. remontu darbų atlikimo metu taip ir liko ant paviršių, remontas nauja danga (Ceilcote 2000) atliktas tik lokaliai, todėl, jei būtų naudojamos tos pačios (Enviroline) dangos, po nudažymo būtų reikėję rezervuaro vidų užkaitinti, o tai būtų neigiamai paveikę likusią dangą, tuo tarpu Ceilcote 2000 dangai užkaitinimo nereikia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės UAB „Okseta“ ieškinį atsakovei UAB „LITNOBILES“ dėl nuostolių, kilusių ieškovei atliekant dažymo darbus pagal atsakovės parengtą dažymo technologiją, atlyginimo.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Okseta“ (pirkėja) ir atsakovė UAB „LITNOBILES“ (pardavėja) 2013 m. birželio 18 d. sudarė ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė 2016 m. įsigijo iš atsakovės dažus ir jiems naudoti reikalingą technologiją (dažymo sistemą) bei įrangą dažams maišyti ir paviršiams dengti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės iš atsakovės įsigytos prekės buvo aktualios ieškovei sudarius 2016 m. kovo 14 d. subrangos sutartį su UAB „IREMAS“, pagal kurią ieškovė, kaip subrangovė, įsipareigojo atlikti AB „ACHEMA“ amoniako vandens cecho Talpyklos S-5 remonto darbus, tuo tarpu rangovė UAB „IREMAS“ laimėjo AB „ACHEMA“ skelbtą konkursą vandens amoniako cecho talpyklos remonto darbams atlikti. Pagal konkurso sąlygas, nudažytiems metaliniams paviršiams buvo reikalaujama suteikti 10 metų garantiją.
21. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „LITNOBILES“ 2016 m. sausio 22 d. pateikė garantinį raštą Nr. 16/01/22-1-V dėl amoniako vandens cecho talpyklos vidinių paviršių padengimo antikorozine danga, kas buvo prašoma pagal konkurso sąlygas ir kitus aktualius dokumentus. Ieškovė atliko dažymo darbus pagal atsakovės pateiktą technologiją, taip pat prižiūrint ir konsultuojant atsakovės technikos direktoriui (inspektoriui) G. S., kuris savo apsilankymus objekte fiksuodavo byloje pateiktose rašytinėse ataskaitose. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir byloje dėl to iš esmės nekyla ginčo, 2013 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties 6.8 punkte numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja prisiimti atsakomybę tik už tuos techninius prekės panaudojimo sprendimus, kuriuos, atskiru šalių susitarimu, paruošia pats pardavėjas, todėl ši sutarties nuostata nukreipia į atsakovės paruoštą dažymo technologiją, kaip garantinio rašto priedą.
22. Bylos duomenimis, 2021 m. birželio 4 d. rangovė UAB „IREMAS“ gavo užsakovės AB „ACHEMA“ pretenziją dėl talpyklos remonto darbų, atsilupus dažams, kurią persiuntė ieškovei UAB „Okseta“, o pastaroji persiuntė atsakovei, tačiau atsakovė į pateiktą pretenziją neatsakė. Savo ruožtu ieškovė 2021 m. liepos 13 d. surašė atsakovei pretenziją, į kurią atsakovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakė, jog beruošiant paviršius dažymo darbams pagal technologiją, buvo privaloma naudoti chemines medžiagas nuriebalinant paviršių, o tai nebuvo tinkamai atlikta. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo sąskaita atliko remonto darbus pagal atsakovės parengtą remontinę technologiją ir pateikė atsakovei pretenziją 44 578,09 Eur nuostolių atlyginimo sumai, tačiau atsakovei neatsakant į ieškovės pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, nurodytą sumą ieškovė prašė priteisti patikslintu ieškiniu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės garantinio įsipareigojimo pagal garantinio rašto 4 punktą, pagal kurį, etaloniniame plote atsiradus dangos defektams, be išlygų kyla atsakovės atsakomybė, nes pati atsakovė garantavo, jog dalyvaujant atsakovės inspektoriui G. S. etaloniniai plotai bus tinkamai paruošti ir padengti paviršiams skirtomis dangomis. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pats G. S. sprendė, kokiu dažnumu vykti į objektą, kokia apimtimi dalyvauti ir kokius veiksmus atlikti užtikrinant tinkamą etaloninių plotų paruošimą ir padengimą. Nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė iš esmės nepagrįstai laiko, kad atsakovės inspektorius G. S. funkcija prilygintina statybos techninio prižiūrėtojo funkcijoms.
24. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ginčo šalių (ieškovės UAB „Okseta“ ir atsakovės UAB „LITNOBILES“) santykis kvalifikuotinas ne kaip rangos, o kaip pirkimo-pardavimo teisinis santykis, kadangi prekes (dažus bei dažymo technologiją, taip pat dažymo įrangą) atsakovė perdavė ieškovei, pati darbų neatliko. Tokia ginčo teisinė kvalifikacija, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja ir atitinkamą šalių tarpusavio garantinių įsipareigojimų vertinimą. Atsakovės pateiktame garantiniame rašte Nr. 16/01/22-1-V, be kita ko, nurodyta, kad dalyvaujant atsakovės inspektoriui bus užtikrintas tinkamas talpos dugno, stogo, sienų bei etaloninių plotų paruošimas ir padengimas šiems paviršiams skirtomis dangomis (garantinio rašto 4 punktas).
25. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad paviršių dažymo, įskaitant ir paviršių parengimo dažymui, darbus, iš atsakovės įsigijusi tam reikalingas priemones ir naudojimosi jomis instrukcijas, atliko pati ieškovė, kuri užsakovės AB „ACHEMA“, užsakiusios amoniako talpyklų remonto darbus, atžvilgiu, veikė kaip subrangovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantė pernelyg suabsoliutino atsakovės paskirto inspektoriaus G. S. vaidmenį taip, tarsi šis asmuo būtų statybos techninis prižiūrėtojas, kurio funkcijas, vadovaujantis pacituota kasacinio teismo praktika, objekte potencialiai turėjo atlikti darbų užsakovės paskirtas asmuo.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog tai, kaip užtikrinti tinkamą etaloninių plotų paruošimą ir padengimą buvo tik atsakovės pasirinkimas, todėl inspektoriaus (ne)veikimas atsakovės suteiktos garantijos panaikinti negali. Kaip jau minėta, paviršiaus paruošimo ir dažymo darbus atliko pati ieškovė (jos darbuotojai), todėl darbų atlikimas, vadovaujantis atsakovės pateiktais technologiniais nurodymais priklausė išimtinai nuo ieškovės.
27. Aptariamuoju atveju reikšminga pažymėti, kad atsakovės pateiktas garantinis raštas Nr. 16/01/22-1-V bei jo priedo Nr. 1 nuostatos neturėtų būti vertinamos atsietai, kadangi jose įtvirtinti tiek atsakovės, kaip pardavėjos, o taip pat ir darbus atlikusios rangovės ir darbus užsakinėjusios užsakovės įsipareigojimai. Byloje kilus ginčui dėl to, kas atsakingas už netinkamą paviršių paruošimą (nenuriebalinimą) prieš atliekant paviršių dažymą, tikslinga pažymėti, kad garantinio rašto Nr. 16/01/22-1-V priede Nr. 1 yra numatyti darbus atliekančio rangovo (šiuo atveju ieškovės UAB „Okseta“) įsipareigojimai tinkamai paruošti paviršius dažymui bei detalizuota, kaip pastaroji turi tai padaryti. Šiame kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat reikšminga atsižvelgti į teismo posėdžių metu liudytojo (inspektoriaus) G. S. parodymus, kur jis nurodė nedalyvavęs paviršių plovimo etape asmeniškai, o rašytinėse ataskaitose žymėjo tik plika akimi matomų paviršių būklę ir jų švarą, nurodant, kad paviršiai be aiškiai matomų riebalų. Be to, sprendžiant dėl atsakovės paskirto inspektoriaus (ne)veikimo, taip pat svarbi ta aplinkybė, kad ieškovės įmonė buvo patyrusi rangovė tokio pobūdžio objektuose, ką teismo posėdžių metu ieškovės UAB „Okseta“ atstovai pripažino, kad tokio pobūdžio darbus atlieka ne pirmą kartą ir žino tokių darbų specifiką, kiek tai susiję su dažytinų paviršių paruošimu ir dažymu.
28. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės atsakomybė pagal garantinio rašto Nr. 16/01/22-1-V 4 punktą negali kilti vien todėl, kad atsakovės paskirtas inspektorius faktiškai nedalyvavo ieškovės darbuotojams atliekant paviršių padengimo darbus. Viena vertus, atsakovės parengtoje technologijoje detaliai paaiškinta, kaip tinkamai paruošti paviršius dažymo darbams, antra vertus, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, byloje nėra duomenų ir teismo posėdžių metu apklausti ieškovės darbuotojai nenurodė, kad ieškovei kilo neaiškumų dėl technologijoje nurodytų veiksmų atlikimo ir etapiškumo. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad atsakovės paskirto inspektoriaus funkcijos nėra tolygios techninio darbų prižiūrėtojo, tuo tarpu ieškovė, kaip darbus pagal atsakovės pateiktą technologiją atlikusi (turėjusi atlinkti) subrangovė, siekdama tinkamo darbų atlikimo rezultato ir atsakovės duotos garantijos galiojimo, yra pati asmeniškai atsakinga už tinkamą etaloninių plotų paruošimą ir padengimą paviršiams skirtomis dangomis.
29. Apeliaciniame skunde teigiama, kaip pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė paneigė savo atsakomybę pagal garantinio rašto 3 lapo c punktą. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai vertino, jog technologijos 2 lapo 2 punkte buvo numatytas privalomas detergentų naudojimas, nes techninėje sąlygoje nurodyta keletas būdų paviršiaus paruošimui, tačiau nėra aiškiai numatyto būtino paviršiaus nuriebalinimo naudojant chemines medžiagas – detergentus.
30. Kaip jau minėta, atsakovės pateikto garantinio rašto Nr. 16/01/22-1-V Priede Nr. 1 rangovės (šiuo atveju ieškovės) įsipareigojimai tinkamai atlikti paviršiaus paruošimą ir padengimą apsauginėmis dangomis. Šiame garantinio rašto priedo skyriaus 2 punkte nurodyta, kad prieš atliekant paviršiaus valymą srautiniu abrazyviniu pūtimu visas paviršius turi būti nuriebalintas, nuplautas nedruskingu vandeniu ar kitais tinkamais būdais ir visiškai išdžiovintas. Cituojamame punkte taip pat papildomai nurodoma, kad plovimas taip pat gali būti atliekamas garu, karštu vandeniu su detergentais, po to juos nuplaunant nedruskingu vandeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuriebalinimo būtinumas paruošiant paviršius dažymui, buvo įsakmiai ir aiškiai nurodytas atsakovės pateiktoje technologijoje.
31. Tai pat pažymėtina, kad ieškovė, veikdama kaip subrangovė užsakovės AB „ACHEMA“ atžvilgiu, vykdydama dažymo darbus turėjo vadovautis Lietuvos standarto LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944-2:1998), galiojusio ginčo darbų atlikimo metu (2016 m.) reikalavimais. Nurodyto standarto ketvirtosios dalies 6 punkte nurodyta, kad prieš paruošiant paviršių alyva, tepalai, druskos, nešvarumai ir kiti panašūs teršalai <...> turi būti pašalinti. 6.1.1. punkte nurodoma, kad šalinant alyvą, tepalus <...> būtina pridėti tinkamų ploviklių, kuriuos vėliau nurodoma pašalinti švariu vandeniu. Akcentuotina, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės darbų vadovas V. T., dalyvavęs talpyklos dažymo darbuose, įskaitant ir paviršių parengime, parodė, kad minėtas standartas ir jo vėlesnės redakcijos bei jų turinys liudytojui yra žinomas, taip pat liudytojas parodė, kad ginčo atveju ruošiant paviršių cheminės medžiagos (detergentai) nebuvo naudojami.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis atsakovės pateikto garantinio rašto bei jo priedo, o taip pat aptarto Lietuvos standarto LST EN ISO 12944-2:2000 nuostatų vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad paviršių nuriebalinimas naudojant detergentus buvo būtinas siekiant tinkamai pašalinti riebalus nuo dažymui ruošiamų paviršių. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog riebalus pašalina (tirpdo) tam tikri detergentai, yra iš esmės visuotinai žinomas ir protingumo aspektu suvokiamas faktas. Pažymėtina, jog teismo posėdžių metu atsakovės atstovai (pavyzdžiui, liudytojas G. S.) taip pat paaiškino, kad riebalų šalinimas naudojant kvarcinį smėlį, kaip kad šiuo atveju elgėsi ieškovės darbuotojai, yra iš esmės neefektyvus, kadangi smėlis riebalų molekules iš esmės tik įspaudžia į paviršių, tačiau jų nepašalina. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti šiais liudytojų parodymais, kadangi jie informatyvūs, nuoseklūs ir logiški. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuriebalinimo privalomumas buvo aiškiai įtvirtintas kaip būtina sąlyga tinkamam paviršiaus paruošimui ir garantijos taikymui.
33. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovė parinko netinkamą remonto darbų atlikimo technologiją, t. y. dažus bei įrangą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal atsakovės parinktą technologiją, sienos buvo dažomos atsakovės patiektais dažais Enviroline 376F-30, grindų, apatinio žiedo ir konstrukcijų jo altitudėje danga – dažais Enviroline 376F-60, o lubos – dažais Interline 984. Anot apeliantės, visi defektai atsirado ant talpyklos sienų virš 1,2 m aukščio nuo dugno, kurių paviršiams dažyti naudoti dažai Enviroline 376F-30, kurie yra dvigubai pigesni nei Enviroline 376F-60 dažai, tuo tarpu defektų šalinimui 2021 m. atsakovė jau parinko kitus, t. y. Ceilcote 2000 dažus.
34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog Enviroline tipo dažų naudojimas iš esmės neatitiko AB „ACHEMA“ konkurso techninės užduoties (dažai tinkami naudoti panardinus į didesnio agresyvumo amonio hidroksido tirpalą (30 proc.) didžiausioje – 25°C temperatūroje, nors pagal konkurso techninę užduotį maksimali galima temperatūra yra 40°C), todėl teismas pripažino, jog galima prielaida, kad Enviroline 376 F-30 dažų parinkimas talpyklos sienoms dengti galėjo taip pat sąlygoti išaiškėjusius defektus, tačiau ieškovei neprašius skirti ekspertizės, sprendė, kad objektyvaus pagrindimo dėl dažų netinkamumo byloje nepateikta.
35. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įrodinėjimas civiliniame proceso turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022 ir kitos).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvados tikėtinumą taip motyvavo tuo, kad byloje egzistuoja objektyvūs duomenys, jog tik dalyje sienų pasireiškė defektai – dažų atsilupimas, iškilo pūslelės, todėl atsakovei parinkus netinkamus dažus, tokiu būdu visos talpyklos sienelės būtų defektuotos, o ne tam tikri fragmentai, visoje talpykloje laikant vienodos koncentracijos amoniako tirpalą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliante, teigiančia, kad dažų tinkamumo talpyklos sienoms dažyti ekspertizės atlikimas šiuo konkrečiu atveju yra ganėtinai komplikuotas dėl tokios ekspertizės specifiškumo. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, teigianti, jog buvo parinkti netinkami dažai, nepateikė jokių objektyvių tokį netinkamumą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvados tikėtinumą papildomai pagrindžia tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, kaip kelias dešimtis metų tokio pobūdžio darbus atliekanti profesionalė, turėdama užsakovo pateiktą techninę užduotį bei atsakovės pateiktą technologiją, nekėlė klausimo dėl galimo dažų netinkamumo ir neatsparumo. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė nesilaikė tinkamo dažomų paviršių paruošimo pagal atsakovės pateiktą technologiją, byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsilupimą sąlygojo būtent netinkamai parinkti dažai. Tuo tarpu dėl darbų trūkumams šalinti atsakovės parinktų dažų Ceilcote 2000, atsakovė byloje nuosekliai paaiškino, jog nurodytų brangesnių dažų naudojimą sąlygojo ta aplinkybė, kad naudojant Ceilcote 2000 dažus nereikia užkaitinti dangos, priešingai nei naudojant Enviroline dažus, tuo tarpu esamos dangos užkaitinimas būtų neigiamai atsiliepęs ir anksčiau Enviroline dažais padengtai dangai.
37. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovei dažus tiekusios įmonės „International Paint Ltd“ specifikacijų pardavimo specialisto N. T. P. parodymais ir šio specialisto parengta ataskaita. Apeliantė akcentuoja, kad nurodyti tyrimai buvo atlikti tik iš atsakovės gautų duomenų ir mėginių pagrindu, jis pats į vietą nebuvo nuvykęs, todėl, anot apeliantės, tyrimas atliktas darant prielaidą, jog iš atsakovės atstovo G. S. gauti duomenys yra teisingi. Liudytojo apklausos metu taip pat paaiškėjo, jog atsakovės pateiktas tyrimo ataskaitos vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą nėra tikslus. Po liudytojo N. T. P. parodymų, ieškovė atkreipė dėmesį, jog teismas neturėtų besąlygiškai vadovautis dažus tiekusios, t. y. suinteresuotos savo reputacijos išsaugojimu, įmonės darbuotojo parengtomis subjektyviomis tyrimo išvadomis. Pažymėjo, kad liudytojas N. T. P. parodė, jog tirtuose dažų mėginiuose nefiksuoti nukrypimai nuo normos (dervų ir kietiklio santykio disproporcija), nors iš tikrųjų dažant talpyklos sienas kietiklio buvo sunaudota dvigubai daugiau už normą, todėl arba atsakovės atstovas nepateikė laboratorijai tirti sienų dažų mėginių, arba tyrimo ataskaitos išvadas parengęs asmuo sąmoningai nepateikė šios informacijos ataskaitoje.
38. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022 ir kitos).
39. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
40. Vertinant apeliantės teiginius, kad iš tikrųjų dažant talpyklos sienas kietiklio buvo sunaudota dvigubai daugiau už normą ir kartu apeliuojant į tai, kad laboratorijai tirti sienų dažų mėginių, arba tyrimo ataskaitos išvadas parengęs asmuo sąmoningai nepateikė šios informacijos ataskaitoje, pažymėtina, jog ne tik liudytojas N. T. P., tačiau ir liudytojas P. B., parodė, kad dvigubo kietiklio kiekis sąlygotų minkštos dangos būseną, galimą neišdžiūvimą, lipšnumą, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia ginčo sienų dangos būsena nebuvo fiksuota nei inspektoriaus G. S. ataskaitose, nei N. T. P. parengtoje tyrimo ataskaitoje.
41. Dėl apeliantės argumento, kad liudytojo N. T. P. apklausos metu paaiškėjo, jog atsakovės pateiktas tyrimo ataskaitos vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą nėra tikslus, teisėjų kolegija, susipažinusi su N. T. P. teismo posėdžio metu duotais parodymais, pažymi, kad posėdžio metu iškilo klausimas dėl tam tikrų specifinių terminų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą, tačiau tai iš esmės nesąlygoja ataskaitos vertimo į lietuvių kalbą turinio netinkamumo.
42. Tuo tarpu vertinant pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vienos ar kitos pirkimo-pardavimo sutarties šalies kaltės ir kitų teisiškai reikšmingų teisingam ieškinio reikalavimų išsprendimui aplinkybių, neišanalizavo ir nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų ar tam tikrus įrodymus vertino kaip svaresnius. Priešingai, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas itin išsamiai ir detaliai, kompleksiškai, motyvuotai, vadovaudamasis CPK 12, 178, 185 straipsniuose įtvirtintomis bei teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis bei principais, aptarė bei sistemiškai su kitais įvertino visus tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus ir byloje esančius įrodymus, taip pat liudytojų parodymus bei padarė argumentuotą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovė paneigė savo garantinę ir sutartinę civilinę atsakomybę bei įrodė netinkamai ieškovės atliktą talpyklos sienelių paviršiaus paruošimą. Šiuo atveju vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą priėjo prie išvadų, priešingų ieškovės pozicijai byloje, nesudaro pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo pažeidimus, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
43. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo teisiniam vertinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „LITNOBILES“ nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 2 420 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas bei bankinio mokėjimo pavedimo kopija.
45. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.
46. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas dydis yra 1,3. Atsiliepimas parengtas 2023 m. gegužės mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. IV ketvirtį buvo 1 900,30 Eur, todėl maksimali už atsiliepimą priteistina suma yra 2 470,39 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl atsakovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos jos naudai iš ieškovės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r ė :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okseta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okseta“ (juridinio asmens kodas 161410513) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LITNOBILES“ (juridinio asmens kodas 124967755) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Ramunė Mikonienė