Civilinė byla Nr. eA2-1885-614/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00331-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) ,,Finiens” prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-2087-852/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) ,,Construction ACE“, kurios procesines teises ir pareigas perėmė uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Nikosparta“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (UAB) ,,Finiens”, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“, kuri šiuo metu yra išregistruota, dėl skolos priteisimo, užbaigtos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas BUAB ,,Construction ACE“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB ,,Finiens” dėl skolos priteisimo, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs bylą 2017 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 477 299,58 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės valstybei 9 434,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 24 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai išnagrinėjus bylą Nr. e2A-57-241/2018 apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą palikus nepakeistą. Šioje civilinėje byloje teisėjų kolegija 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pakeitė ieškovę BAUAB „Construction ACE“ jos teisių perėmėja UAB „Nikosparta“.

3.       JAR duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „LNTV“ yra išregistruotas.

II. Pareiškėjo prašymo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Pareiškėja (atsakovė) BUAB ,,Finiens” į teismą kreipiasi prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-2087-852/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškimą pareiškėja pateikė 2024 m. balandžio 8 d., jame nurodo, jog: 

4.1.       skolos priteisimo pagrindu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, yra šalių 2012 m. lapkričio 7 d. sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovės atsakovei sumokėtas avansas buvo priteistas ieškovei;

4.2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB „Globersa“ ieškinį ir savarankiškus trečiojo asmens BUAB ,,Construction ACE“ reikalavimus ir pripažino niekiniais ir negaliojančiais ab initio 2012 m. lapkričio 7 d. UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį bei 2013 m. sausio 7 d. UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“ sudarytą susitarimą dėl 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo, kurie buvo skolos priteisimo pagrindu prašomoje atnaujinti civilinėje byloje e2-2087-852/2017. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 11 d., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai išnagrinėjus bylą Nr. e2A-266-516/2024 apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą palikus nepakeistą;

4.3.       civilinėje byloje, kurią prašo atnaujinti, 1 477 299 Eur suma iš atsakovės buvo priteista remiantis negaliojančiu ir suklastotu sandoriu, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas turi būti peržiūrėtas, o ieškovės ieškinys atmestas;

4.4.       BUAB „Finiens“ buhalterinės apskaitos dokumentai administratorei yra neperduoti, paslėpti ar sunaikinti ir dėl to atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsiliepimą į ieškinį prašomoje atnaujinti byloje teikė buvęs UAB „Finiens“ vadovas. 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 Vilniaus apygardos teismas BUAB „Finiens“ bankrotą pripažino tyčiniu, o vienas iš bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų – valdymo organų neįvykdyta pareiga perduoti nemokumo administratoriui apskaitos dokumentus, todėl nemokumo administratoriui kyla pagrįstų abejonių, ar BUAB „Finiens“ interesas byloje apskirtai buvo tinkamai ginamasi;

4.5.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas tokiam prašymui atnaujinti procesą paduoti prašymo pateikimo dieną nebuvo suėjęs, kadangi Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo preliminarioji sutartis buvo pripažinta negaliojančia, priimtas 2024 m. sausio 16 d.;

4.6.       CPK 368 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas penkerių metų naikinamasis terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti aiškinamas sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu, pagal kurį bankroto administratorius per 6 mėnesius nuo bendrovės dokumentų jam perdavimo turi patikrinti bendrovės sudarytus sandorius. Nutartis atsakovei iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. ir nuo šios dienos skaičiuojamas 6 mėnesių terminas turi būti vertinamas kartu su CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu naikinamuoju terminu penkerių metų terminu ir, įvertinus abu šiuos terminus, prašymas galėjo ir turėjo būti pateiktas iki 2024 m. gegužės 7 d. (2018 m. lapkričio 7 d. + 6 mėn. + 5 m.).

5.       Ieškovė UAB „Nikosparta“ atsiliepimu nesutinka su prašymu atnaujinti bylos procesą, prašo jį atmesti. Nurodo, jog

5.1.       pareiškimas pateiktas suėjus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui procesui atnaujinti ir nėra pagrindo šio termino pradžią skaičiuoti kitaip nei nurodyta CPK, t.y. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

5.2.       2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties negaliojimas (tokios sutarties nesudarymas) nėra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi teismo sprendimas civilinėje byloje buvo priimtas teismui nustačius atsakovo skolos faktą, t.y. kad pradinė ieškovė BUAB „Construction ACE“ perdavė atsakovei 1 477 299 Eur avansą už atsakovo turto pirkimą, atsakovė nepardavė ieškovei turto ir negrąžino avanso. Teismo sprendime nurodytos preliminariosios sutarties, pagal kurią sumokėtas avansas, negaliojimas nepanaikina teismo priteistos skolos;

5.3.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 nebuvo nustatyta, kad atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, sprendime nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų sprendimą civilinėje byloje, priešingai - šiame sprendime patvirtintos civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 nustatytos aplinkybės dėl BUAB „Construction ACE“ ir atsakovės susitarimo perleisti atsakovės turtą, avanso už turtą atsakovei perdavimo;

5.4.       BUAB „Construction ACE“ ir atsakovės susitarimas dėl atsakovės turto pardavimo, avanso atsakovei perdavimo faktai yra patvirtinti trečiųjų asmenų ir teismo sprendimais, priimtais pagal trečiųjų asmenų pareiškimus atsakovės atžvilgiu;

5.5.       pareiškėjos nemokumo byloje tiek pareiškėja, tiek BUAB „Construction ACE“ pripažįsta, kad atsakovė negrąžino civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu priteistos skolos;

5.6.       pareiškime nurodoma aplinkybė dėl 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties nesudarymo (negaliojimo) nėra nauja pareiškėjui, nes negalėjo būti nežinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja civilinėje byloje buvo tinkamai atstovaujama ir nusprendė nuo ieškinio gintis ne preliminariosios sutarties nesudarymo faktu, bet įrodinėdama, kad grąžino jai perduotą avansą įskaitymu;

5.7.       pareiškėjos nemokumo bylos iškėlimas neturi reikšmės, nes nemokumo byla iškelta po sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Jei nemokumo administratorė vertina, kad pareiškėjos atstovai netinkamai gynėsi nuo byloje pareikšto ieškinio, tai galėtų būti pareiškėjos atstovų civilinės atsakomybės dalykas, bet nėra ir negali būti savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto penkerių metų termino

6.       Pareiškėja pateiktą prašymą grindžia tokiais esminiais argumentais: i)  CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas sistemiškai su ĮBĮ nuostatomis, įpareigojančiomis nemokumo administratorių patikrinti bankrutuojančios bendrovės sandorius per šešerių mėnesių laikotarpį; ii) proceso atnaujinimo pagrindą sudaro naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu - byloje pateikta 2012 m. lapkričio 7 d. Preliminarioji sutartis, kuria vadovavosi teismas priteisdamas skolą, yra galimai suklastota, Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 pripažino šią sutartį (ir 2013 m. sausio 7 d. susitarimą dėl jos pakeitimo) niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Anot pareiškėjos, kyla abejonių ar bylą nagrinėjant pareiškėjos (atsakovės) interesas civilinėje byloje buvo tinkamai ginamas, ar bylą nagrinėjusiam teismui buvo pateikti visi reikšmingi įrodymai, kad teismas galėtų objektyviai ir visapusiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

7.       Teismas pirmiausia pasisako dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių terminą, per kurį gali būti pateikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, aiškinimo ir taikymo bei dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto penkerių metų termino (ne)atnaujinimo.

8.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK XVIII skyrius, kuriame nurodyta, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

9.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017, 16 punktas).

10.       EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

11.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 21 punktą).

12.       Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi teismų sprendimai. Tačiau taip yra kišamasi (daroma intervencija) į ginčo šalių santykius, kurie yra jau iš dalies nusistovėję ir stabilizavęsi. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 17 punktas). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; 2016 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2016, 22 punktas).

13.       Taigi, nors CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis terminas, kuriam suėjus prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebegali būti teikiamas, teismų praktikoje teismams pripažįstama išimtinė teisė šį terminą atnaujinti, tačiau tokiais atvejais teismas, atnaujindamas šį terminą, privalo nustatyti, kad situacija būtų tokia išskirtinė ar netoleruotina, jog pateisintų teismo sprendimo nekintamumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo paneigimą.

14.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjos BUAB „Finiens“, atstovaujamos nemokumo administratorės, prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tolia aplinkybe pareiškėja įvardija tai, jog 2012 m. lapkričio 7 d. Preliminarioji sutartis, kuria vadovavosi teismas, byloje priimdamas 2017 m. kovo 9 d. sprendimą, galimai yra suklastota. Pareiškėja paaiškina, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2024 m. birželio 11 d., minimas sandoris pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio, todėl, pareiškėjos vertinimu, 1 477 299 Eur suma 2017 m. byloje buvo priteista remiantis negaliojančiu ir suklastotu sandoriu. Pareiškėja taip pat nurodo, jog bankroto byloje nemokumo administratorei buhalterinės apskaitos dokumentai yra neperduoti, paslėpti ar nunaikinti, taip pat tai, jog dėl to Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu.

15.       Ieškovė UAB „Nikosparta“ atsiliepime teigia, kad byloje nėra teisinio pagrindo atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo 2017 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje pateikti, pareiškėjos bankroto byla buvo iškelta ir nutartis dėl to įsiteisėjo tik 2018 m. lapkričio 7 d., t. y. aplinkybės dėl atsakovės dokumentų neperdavimo, taip pat ir tyčinio bankroto, sprendimo byloje, kurią prašoma atnaujinti, priėmimo metu neegzistavo, o pareiškėjos samprotavimai, jog įstatymo nustatytas naikinamasis penkerių metų terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti kaip nors sietinas su Įmonių bankroto įstatymu (ĮBĮ), neturi teisinio pagrindo. Teismas su šiais atsiliepimo argumentais iš esmės sutinka.

16.       Nors pareiškėja pagrindu atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą taip pat grindžia viešojo intereso buvimu, nurodydama, jog bankrutuojanti bendrovė turi patenkinti kuo didesnę kreditorių reikalavimų dalį, teismas sprendžia, kad vien tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo, pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, grindžiamas ginamu viešuoju interesu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esant tokią išskirtinę ir neįtikėtiną situaciją, kuri sudarytų pagrindą nukrypti nuo sprendimo nekintamumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo principų. Teismų praktikoje pažymima, jog nagrinėjant panašius atvejus yra privalu atsižvelgti tiek į termino praleidimo trukmę, argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiamas civilinės bylos atnaujinimo pagrindas, bei kitas tokiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą išvadai, jog tokio termino neatnaujinus susiklostytų išskirtinė, teisiškai netoleruotina situacija.

17.       Atkreiptinas dėmesys, jog į Vilniaus apygardos teismo 2017 m. išnagrinėtos civilinės bylos procese atsakovę UAB „Finiens“ atstovavo kvalifikuotas teisininkas (advokato padėjėjas A. L.), atsakovė 2017 m. nagrinėtos civilinės bylos procese neprieštaravo ir neneigė fakto, kad tarp atsakovės UAB „Finiens“ ir tuometinės ieškovės UAB „Construction ACE“ ginčo Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (pagal kurią atsakovė UAB „Finiens“ (pardavėja) įsipareigojo parduoti, o ieškovė UAB „Construction ACE“ (pirkėja) nupirkti nekilnojamąjį turtą: administracinį pastatą, automašinų plovyklą ir teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, adresu Smiltelės g. 19, Klaipėda, už 7 000 000 Lt (2 027 340,13 Eur)) buvo sudaryta ir kad ieškovė atsakovei iš savo sąskaitos, esančios KU „Vilniaus taupomoji kasa“, 2012 m. lapkričio 7 d. buvo pervedusi 2 999 820 Lt (868 807,92 Eur), o 2012 m. lapkričio 9 d. – 2 101 000 Lt (608 491,66 Eur), abiejų mokėjimų paskirtyse nurodant „pagal 2012 m. spalio 8 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį“. Pastebėtina, kad tiek 2017 m. išnagrinėtoje byloje, tiek dabar pareiškėja neginčija, jog iš viso iš UAB „Construction ACE“ sąskaitos atsakovei UAB „Finiens“ buvo sumokėta 5 100 820 Lt suma, kas atitinka 1 477 299,58 Eur. Minimoje byloje liudytoju apklaustas V. K. paaiškino, kad jis bylai aktualiu laikotarpiu buvo atsakovės UAB „Finiens“ direktorius ir dalyvavo sudarant tiek 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį, tiek 2013 m. kovo 5 d. susitarimą dėl atsiskaitymų. Kadangi preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis ir susitarimas nebuvo įvykdyti – nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas, o UAB „Finiens“ už turtą gautų lėšų negrąžino, BUAB „Construction ACE“ prašė priteisti jai mokėjimo pavedimais sumokėtas sumas. Profesionalaus teisininko atstovaujama atsakovė nuo ieškinio gynėsi įrodinėdama, kad prievolė yra pasibaigusi BUAB „Construction ACE“, UAB „Finiens“ ir UAB „LNTV“ 2013 m. kovo 5 d. pasirašytu susitarimu dėl įskaitymo. Vilniaus apygardos teismas, 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 patenkinęs ieškinį ir priteisęs BUAB „Constructions ACE“ 1 477 299,58 Eur skolą iš UAB „Finiens“, konstatavo, kad UAB „Finiens“ neturėjo galiojančio priešpriešinio reikalavimo BUAB „Construction ACE“ ir todėl 2013 m. kovo 5 d. įskaitymas nebuvo galimas.

18.       Taigi, konstatuotina, jog aplinkybės, susijusios su 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir su mokėjimų (avansų) atlikimu nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Išnagrinėjęs bylą įsiteisėjusiu sprendimu teismas tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovės šiuo metu be teisinio pagrindo valdomas ieškovės pinigines lėšas – 1477 299,58 Eur.

19.       Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. Civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra, o taip pat savo nuožiūra naudotis civilinio proceso teisėmis bei kituose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, pareikšti prašymus byloje, gauti dokumentus, apskųsti atitinkamus asmenų veiksmus ar neveikimą. Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis), tai yra bet kuris civilinių teisinių santykių subjektas privalo veikti bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, ir imtis būtiniausių aktyvių veiksmų, siekdama padėti, jog byloje būtų nustatyta objektyvioji tiesa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012). Tokios kategorijos kaip nagrinėtoji bylose galioja dispozityvumo ir rungtyniškumo principai, todėl bet koks nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą atnaujinti procesą, kai įstatyme nustatytas naikinamasis terminas tokiems prašymams paduoti yra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

20.       Teismo vertinimu, pareiškėjos BUAB „Finiens“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Reniva“, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovės atstovai galimai netinkamai pareiškėjos (atsakovės) interesus gynė, ar kad į bylą nagrinėjusiam teismui galimai buvo pateikti visi reikšmingi įrodymai, savaime negali būti vertinami kaip viešojo intereso gynimas, nors vėliau (2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.) atsakovei ir buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byla taip pat buvo iškelta ieškovei UAB „Constructiona ACE“ (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 25 d., civilinė byla Nr. B2-61-866/2024, vieningas proceso numeris 2-55-3-02799-2014-9).

21.       Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 pripažino ginčo 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį (ir 2013 m. sausio 7 d. susitarimą dėl jos pakeitimo) niekine ir negaliojančia (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau vien tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo, paduotas praėjus daugiau kaip po septynerių metų nuo įsiteisėjusio sprendimo priėmimo, grindžiamas vėliau teismų priimu sprendimu, nustačius, kad pradinės civilinės bylos procese dalyvavo atsakovė, kuri neprieštaravo dėl piniginių lėšų gavimo ir nepagrindė teisėto ieškovės lėšų valdymo pagrindo buvimo, o vėliau atsakovės nemokumo byloje atstovaujant nemokumo administratoriei šalis pakeitė poziciją ir sandorį ginčijo, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

22.       Teismas papildomai pažymi, kad, pagal CPK 185 straipsnį, teismas tinkamai atlieka įrodymų vertinimą, jei pasiekia pagrįsto įsitikinimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024, 41 punktas).

23.       Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018 37 punktą). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Įrodymų sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas).

24.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2087-852/2017 galiojo laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo taip pat nebuvo grindžiamas argumentais ar įrodymais, jog teismas būtų pažeidęs įrodymų leistinumo reikalavimą.

25.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė dėl piniginės prievolės buvimo ar nebuvimo gali būti nustatyta visais CPK leistinais įrodymais. Būtent tokiais įrodymais, taip pat ir atsakovės teiktais atsikirtimais bei jų įvertinimu ir buvo grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2087-852/2017. 

26.       Teisiškai nepagrįsta pripažintina ir pareiškėjos išvada, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino skaičiavimo pradžia gali būti kita, nei nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymi, kad nei proceso įstatyme (šiuo atveju CPK), nei kituose teisės aktuose (ĮBĮ ar jį pakeitusiame JANĮ) nėra nustatytas kitoks šio naikinamojo termino skaičiavimas.

27.       Vadovaudamasis pirmiau nurodytu reglamentavimu, teismų praktika bei nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju  atnaujinti naikinamąjį penkerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pagrindo nėra, kadangi atsižvelgus į pareiškėjos argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiamas civilinės bylos atnaujinimo pagrindas,  bei kitas tokiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog situacija būtų tokia išskirtinė ar netoleruotina, jog pateisintų teismo sprendimo nekintamumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo paneigimą. 

28.       Sutiktina su ieškovės atsiliepimo argumentais, jog susiklosčiusi situacija galėtų būti reikšminga žalos atlyginimo iš kaltų asmenų bylos nagrinėjimo pagrindu, bet ne proceso atnaujinimo pagrindu.

29.       Teismas pažymi, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

30.       Pareiškėjos nurodomoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 2024 m. sausio 16 d. priimtame sprendime teismas priėjo labiau tikėtiną išvadą, kad nurodyti mokėjimai buvo atlikti ne pagal ginčo 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį. Byloje nesant įrodymų apie ginčo sutarties pagrindu atliktus mokėjimus, teismas konstatavo, kad ginčo 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarioji sutartis nebuvo vykdoma. Nenustatęs šios sutarties vykdymo požymių, teismas sprendė, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, ja nebuvo siekiama sandoryje nurodytų tikslų. Teismas pažymėjo, jog sutarties originalai nebuvo pateikti. Byloje pateiktos 2023 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir 2023 m. spalio 16 d. Konsultacinės išvados Nr. 20230816/01, Nr. 20230817/01, Nr. 20231016/01, Nr. 20231016/02 (DOK-37538, DOK-40449, DOK-41459, DOK-40808), kuriose specialiųjų žinių turintis asmuo – rašysenos ekspertas A. B. – nustatė, jog tikėtina, kad 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“, antrojo lapo apatinėje dalyje, punkte „Šalių adresai ir parašai“, skiltyje „Pirkėjas“, pasirašė ne E. M., o skiltyje ,,Pardavėjas“ pasirašė ne V. K.; taip pat nustatė, jog, tikėtina, kad 2013 m. sausio 7 d. susitarimo prie 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Construction ACE“ ir UAB „Finiens“, antrojo lapo apatinėje dalyje, punkte „Šalių adresai ir parašai“, skiltyje „Pirkėjas“, pasirašė ne E. M., o skiltyje „Pardavėjas“ pasirašė ne V. K.. Taigi, į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas, specialiųjų žinių turintis asmuo, atlikęs tyrimą, konstatavo, kad ginčo sandorius tikėtinai pasirašė ne tuometiniai juos sudariusių įmonių vadovai. Teismas sutiko, jog teiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. K., ginčo sandorių sudarymo metu ėjęs UAB ,,Finiens“ vadovo pareigas, paneigė, jog būtų pasirašęs ginčo 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį ir / ar 2013 m. sausio 7 d. susitarimą; taip pat patvirtino, jog parašai šiuose ginčo sandoriuose yra ne jo, tačiau 2017 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje jis neteigė, jog 2012 m. lapkričio 7 d. preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta. Teismas sprendė, jog ginčo preliminariosios sutarties ir susitarimo dėl jos pakeitimo egzistavimo nepatvirtina jokios kitos nei tiesioginės, nei netiesioginės aplinkybės, įrodymai, susiję su BUAB „Construction ACE“ ir / ar BUAB „Finiens“ veikla. Nėra Sutarties ir Pakeitimo originalų, šių dokumentų pagrindu nėra atlikta jokių įrašų bendrovių finansinėje apskaitoje, nėra išrašyta jokių sąskaitų, buhalterinės apskaitos dokumentų, šie dokumentai nėra perduoti jokiam archyvui. BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratoriaus gauta KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB ,,Construction ACE“ 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutarties Nr. 12-00428 LTL dokumentų byla (DOK-31089, DOK-31090, DOK-31091, DOK-31092). Vertinant šiuos dokumentus, atsektinas toks paskolos suteikimo procese parengtų dokumentų eiliškumas: 2012 m. spalio 10 d. UAB ,,Construction ACE“ paraiška kreditui gauti, turto draudimo dokumentai – paskola imama nurodytam turtui; 2012 m. spalio 29 d. UAB ,,Construction ACE“ prašymas suteikti paskolą – planuojama pirkti turtą Smiltelės g. 19, Klaipėda; 2012 m. spalio 29, 30 d. KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ paskolų komiteto protokolai Nr. 155, 212, patvirtinantys, jog svarstyta dėl tikslinės paskolos UAB ,,Construction ACE“ suteikimo turtui iš UAB ,,Finiens“ pirkti; 2012 m. spalio 31 d. paskolos sutartis Nr. 12-00428 LTL; 2012 m. lapkričio 5 d. hipotekos lakštas Nr. AG-1366 – įkeistas turtas Smiltelės g.; 2012 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 301-1, kuriame nurodoma, kad mokėjimas vykdomas pagal 2012 m. spalio 8 d. preliminariąją sutartį. Kito mokėjimo nurodymo, patvirtinančio paskolos išmokėjimo faktą ir dydį (2012 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymo), paskolos bylos dokumentuose iš viso nėra.

31.       Teismas konstatavo, jog į šios bylos nagrinėjimo apimtį nepatenka klausimas dėl BUAB ,,Construction ACE“ skolos BUAB ,,Finiens“ (ne)buvimo, taip pat ir aplinkybės dėl galimos 2012 m. spalio 8 d. preliminariosios sutarties sudarymo ir / ar (ne)vykdymo. Taigi, šioje byloje buvo nagrinėjama – ar buvo sudaryta konkreti 2012 m. lapkričio 7 d. ginčo sutartis.

32.       Svarbu, jog pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nepateikė jokių kitų argumentų ar aplinkybių, kurios pagrįstų jos teisę į pirminės ieškovės UAB ,,Construction ACE“, kurios teisių perėmėja yra UAB „Nikosparta“, jai kaip avansą pervestą 1 477 299 Eur sumą.

33.       Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

34.       Pareiškėjo prašymas netenkina šių CPK 366 str. 1 d. 2 p. sąlygų neatitinika, kadangi ginčo preliminariosios sutarties negaliojimas nekeičia fakto, jog 2017 m. sprendime teismo nustatyto 1 477 299 Eur sumos perdavimas atsakovei egzistuoja ir jai šių lėšų negrąžinus atsakovė nepaneigia įsiskolinimo dėl negrąžintų pinigų ieškovei fakto, o teisinio pagrindo minimai sumai teisėtai valdyti nepagrindžia iki šiol. 

35.       Civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovė nebuvo skolinga ieškovei. Šalys neteigė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir neįrodinėjo dėl kieno kaltės.

36.       Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo faktinį pagrindą sudaro teismo nustatytos aplinkybės apie tai, kad BUAB „Construction ace“ lėšas atsakovei pervedė, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta, atsakovė perduotų lėšų negrąžino. Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas priteisė ieškovei iš atsakovės be teisinio pagrindo valdomas pinigines lėšas. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas dėl 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties nesudarymo ir nevykdymo nepaneigia atsakovės skolos, priteistos 2017 m. išnagrinėtoje civilinėje byloje, o aplinkybė, kad atsakovės atstovų pasirinkta gynimosi nuo ieškinio byloje taktika ir strategija nepasitvirtino, savaime nepateigia teismo 2017 m. priimto sprendimo teisėtumo.

37.       Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Finiens“ nurodytoje byloje galimai galėjo pateikti daugiau įrodymų, aktyviau naudotis savo procesinėmis teisėmis, taip pat negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas civilinio proceso rungimosi principas, o proceso atnaujinimo institutas būtų naudojamas kaip priemonė bylą pralaimėjusiai šaliai dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, pateikti kitus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti, bet nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tokia situacija ne tik prieštarautų civilinio proceso principams bei proceso atnaujinimo paskirčiai, bet ir sudarytų sąlygas bylą pralaimėjusiai bylos šaliai, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Nepaneigta, jog pareiškėja savo tariamai pažeistas teises gali apginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, tokiais kaip žalos atlyginimas.

38.       Apibendrindamas teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, nes nurodytos aplinkybės buvo arba turėjo būti žinomos ginčo šalims ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Ši teismo išvada sudaro pildomą pagrindą pareiškėjos prašymo netenkinti. 

39.       Visuma šių nustatytų aplinkybių teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu sąlygų nebuvimo, todėl prašymas atmetamas.

40.       Kiti šalių argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl kreditorės pateiktų dokumentų neprijungimo

41.       Teismui išėjus priimti procesinio sprendimo byloje, kreditorė UAB „Globersa“ pateikė prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Teismas neprijungia minimos nutarties, kadangi LITEKO duomenimis naudojasi CPK nustatyta tvarka ir teismų priimtus procesinius sprendimus esant reikalui vertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

43.       Netenkinus pareiškėjos prašymo, iš pareiškėjos bankroto administravimui skirtų lėšų priteistinas 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme (už atsiliepimo į prašymą parengimą), atlyginimas, kadangi suma rekomendacijų neviršija.

Teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

        Pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Finiens” prašymą atmesti.

Priteisti iš BUAB „Finiens“ (juridinio asmens kodas 148170045) bankroto administravimui skirtų lėšų 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Nikosparta“ (juridinio asmens kodas 124517936) naudai.

Kreditorės UAB „Globersa“ prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties prijungimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                            Eglė Surgailienė