Civilinė byla Nr. e2-1630-1135/2024

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00020-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

 2.3.3.5.; 3.2.6.1.; 3.4.1.4.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 16 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vaiva Bėčienė,

sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovui Z. V., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

atsakovei J. D., jos atstovei advokatei V. L.,

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nepilnamečiam vaikui, pareikštą atsakovei J. D., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

nustatė:

ieškovas ieškiniu teismo prašė nuginčyti įrašą apie tėvą Z. V. J. D., (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus N. D. gimimo dokumentuose, sudarytuose (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovės valstybės patirtas išlaidas už Ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Ieškovas ieškinyje nurodė, o taip pat teismo posėdžio metu patikslino, kad su atsakove niekada neturėjo artimų santykių, ją pažinojo dar iki 2016 m., kartais pas ją užsukdavo išgerti kavos ir pasikalbėti. Jis žinojo, kad atsakovė turi sūnų, jai niekada nesakė, kad tai jo sūnus, jie intymių ryšių neturėjo. Kartą atsakovė paprašė jo pagalbos suteikti sūnui savo pavardę, kad gautų socialines pašalpas. Įkalbinėjo jį mėnesį laiko, teigė, kad niekas nepasikeis, nereikės mokėti išlaikymo ar panašiai, iš jo iki šiol nieko ir nereikalavo. Jis sutiko, nes yra geros širdies ir norėjo padėti. Kartu su atsakove nuvyko pripažinti tėvystę, notaras ir garsiai perskaitė parašytą tekstą ir paaiškino, ką reiškia tėvystės pripažinimas, nuginčijimo tvarkos nepaaiškino. Jis turėjo galimybę suprasti, dėl ko pasirašė. Po to kartu su atsakove vyko sudaryti taikos sutarties, kurią tvirtino teismas. Sudarė taikos sutartį, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš jo priteistas materialinis išlaikymas N. D. po 150 Eurų per mėnesį, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Suprato, kad įsipareigoja būti tėvu ir teikti išlaikymą, tačiau žodžiu susitarę buvo, kad iš jo išlaikymo nereiklaus. Jis pasijuto apgautas tada, kai dėl atsakovės elgesio iš jos buvo paimtas sūnus ir dėl to socialiniai darbuotojai pradėjo tikrinti jo gyvenamąją vietą, reikalauti, kad ji atitiktų reikalavimus, vesti vaiką į mokyklą. Jis pats gyvena socialiniame būste, jam tai per didelė atsakomybė, jis neturi tokių galimybių. Jis ir nepretenduoja, kad vaikas pas jį gyventų, vaikas grąžintas mamai. N. jį po tėvystės pripažinimo vadina tėčiu, jis nieko nesako, anksčiau jį vadino Z.. Kiti atsakovės vaikai jo tėčiu nevadina. Bendraudavo su N. kartais, ne dažnai. Kai jis atvykdavo pas atsakovę į svečius, N. prilipdavo. Po tėvystės pripažinimo apsilankydavo pas atsakovę 1-2 kartus per mėnesį, kartais būdavo ir N.. Pinigų niekada N. neteikė, žaislą nupirko tik kartą, gimimo dienos proga ar tėvo dienos proga nesisveikindavo. Jis su J. daugiau bendravo. Pabūdavo pas ją 1-2 valandas, kai važiuodavo į miestą, N. lipdavo pas jį ant kelių. Asmeninių lūkesčių tapti šeima su atsakove neturėjo, atsakovė lūkesčių taip pat nesukėlė. Nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), geria vaistus, serga (duomenys neskelbtini), jam sunkiai sekasi skaityti, lankė specialiąją mokyklą, nes jam sunkiai sekėsi mokslai. Iš dalies suprato, kokia atsakomybė jam kyla dėl tėvystės pripažinimo. Po tėvystės pripažinimo savo noru padovanojo vaikui kuprinę rugsėjo mėnesį. N. laiko jį tėčiu, neįsivaizduoja, kaip vaikas jausis, jeigu ieškinys bus patenkintas ir tėčio nebeliks. Kitą vyrą pas atsakovę yra matęs tik vieną kartą. Ieškinį jis pateikė dėl per didelės atsakomybės, t.y. socialinių darbuotojų keliamų reikalavimų. Vaikui buvo (duomenys neskelbtini) m. kai pripažino tėvystę, dabar jau (duomenys neskelbtini) m. Vaikas jį pasitikdavo džiugiai, santykis su juo šiltas, mano, kad būtų iš dalies emocinės neigiamos pasekmės vaikui, jeigu ieškinys būtų patenkintas.

Po atsakovės apklausos ieškovas nurodė, kad patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes apie jo bendravimo su N. aplinkybes, įvertinu, kad ji nurodė dažnesnį ir glaudesnį jų bendravimą, sutinka su jomis ir jų neginčija.

Ieškovo atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovė patvirtino, jog sudarė su ieškovu sandorį, kuris neturėjo sukelti ieškovui jokių pasekmių. Sandoris atsakovei buvo reikalingas materialiai, nebuvo tikslo turėti tėvą. Ryšys susiklostė su N., tačiau ieškovas lankė specialiąją mokyklą, nelabai suvokė, kokias pasekmes sukels tėvystės pripažinimas. Pavardė net nebuvo pakeista. Vaikui buvo (duomenys neskelbtini) m., kai pripažino tėvystę, dabar jam (duomenys neskelbtini) m. Taigi tėvu N. jį vadina apie metus laiko, kaip šeima jie negyveno. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu nepraėjus metams nuo tėvystės pripažinimo, santykiai su vaiku jau nebevyksta. Atsakovė tikriausiai žino N. tėvą. Ieškovas tik geras žmogus, sutiko padėti, gal juo buvo pasinaudota, jį patį prižiūri socialiniai darbuotojai. Vaikas turi teisę žinoti biologinį tėvą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pripažįsta aplinkybę, kad ieškovas nėra biologinis N. D. tėvas, niekada to nuo ieškovo ir neslėpė. Kartu niekuomet negyveno. Ieškovas savo valia, niekieno neverčiamas pripažino tėvystę. Su sūnumi bendravo. Vaikas ieškovą identifikuoja kaip tėvą, jo pasiilgsta, nes ieškovas iki ieškinio pateikimo retkarčiais ateidavo, žaisdavo su vaiku, juo domėjosi. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Nustatyti biologinį vaiko tėvą galimybių praktiškai nėra.

Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškovu, su kuriuo prieš dešimt metų jau buvo pažįstami, ir kuris dažnai pas ją užsukdavo į svečius, draugiškai susitarė, kad jis suteiktų jo sūnui N. pavardę, kad gimimo liudijime prie tėvo įrašo nebūtų brūkšniai, taip pat kad gautų socialinę paramą. Notaras išaiškino ir žodžiu ir raštu tėvo pareigas. Į antrinę teisinę pagalbą kreipėsi kartu su ieškovu dėl teisinių reikalų tvarkymo. Ji turėjo lūkestį sukurti santykį su ieškovu dar prieš susitarimą, tačiau kadangi santykiai su ieškovu visada buvo platoniški, suprato, kad santykių nebus dar iki sudarant susitarimą. Geranoriškai su ieškovu sudarė taikos sutartį, pažadėjo ieškovui, kad niekada nereikalaus iš jo išlaikymo vaikui ir niekada to nereikalavo. Ryšys tarp N. ir ieškovo yra stiprus, kai ateina jis į svečius, N. puola jam į glėbį. Po to, kai ieškovas pripažino tėvystę N., pats ieškovas pradėjo jį vadinti sūnumi, ji prašė jo to nedaryti, tačiau jis vadino taip. Sūnus iki to laiko jį vadino Z., po to irgi pradėjo vadinti tėčiu. Sūnus žino, kad ieškovas nėra biologinis jo tėtis. Ieškovas dažnai atnešdavo dovanėlių (niekučių įvairių, taip pat savo darbo rankdarbių) tiek jai, tiek N.. Buvo rodomas didelis dėmesys iš ieškovo pusės. Ieškovas nuo gimimo mylėjo N., ryšys nuo pat gimimo tarp jų buvo. Tėvystės pripažinimas tą ryšį tik sustiprino. Socialiniai darbuotojai paskatino ieškovą užginčyti tėvystę. Buvo įvykis, kai ji buvo išgėrusi ir tai nustatė vaiko teisių specialistai, ieškovui buvo perduotas vaikas ir po to jam teigė, jog jo aplinka yra netinkama. Vaikas po to grąžintas jai, bet specialistai pas ieškovą atvažiuoja iki šiol. Šiuo metu nebendrauja su ieškovu, iki ieškinio pareiškimo bendravo. Nemano, kad ji apgavo ieškovą, ji nemanė, kad susiklostys tokia situacija, kad socialiniai darbuotojai kažko reikalaus iš ieškovo. Kai vaikui suėjo (duomenys neskelbtini) metai, ieškovas nupirko kurpinę, nes jo turima kuprinė jam nepatiko. Ji tikro tėvo nepažįsta, žino tik vardą, bet nėra galimybės nustatyti jo. Su juo bendravo apie metus laiko, jis buvo iš rajono, bet dabar kontaktai nutrūkę, neišeina prisiskambinti, neturi kaip jį surasti ir nustatyti. Po tėvystės pripažinimo ji gavo kompensaciją, tačiau į vaikų išlaikymo fondą nesikreipė. Sūnui trūksta ieškovo, prieš kelias prieš kelias dienas sakė, kad pasiilgo, trūksta jo. Matė kartu su sūnumi ieškovą prieš kelias dienas, kai praėjo kita gatvės puse, N. kvietė jį vadindamas tėčiu, tačiau jis nekreipė dėmesio. Sūnus neskambina ieškovui, tačiau anksčiau per programėlę „Messenger“ skambindavo. Ieškovas dabar šiek tiek supykęs. Jis bijo socialinių darbuotojų, kurie daro didelį spaudimą. Ieškovas sugebėtų pasirūpinti N., nes jis ne kartą pas jį namuose buvo pasilikęs nakvoti, kai ji dirbo. Jeigu jai kas nutiktų, tai jai gali padėti pasirūpinti sūnumi jos tėvai ir draugai bei sūnus. Ji turi tris vaikus, vyriausiajam jam (duomenys neskelbtini) metai.

Ieškovo atstovė advokatė V. L. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tarp ieškovo ir N. yra ryšys, nuo pat vaikystės vaikas pripratęs prie ieškovo, vadino tėvu. Ieškovas sąmoningai, žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, pripažino tėvystę, savo iniciatyva pradėjo jį vadinti sūnumi, nupirko kuprinę, dovanėles, dažnai ateidavo, ne kartą nakvojo pas jį N., ryšys yra susiformavęs. Tai kad nebendravo su N. po ieškinio padavimo, nevertintina. Galimybės nustatyti tikrą tėvą nėra. Santykiai tarp šalių buvo ilgalaikiai, atsakovė nepasinaudojo ieškovu. Byloje nėra surinkta duomenų, kad ieškovas nesuprato ar negalėjo valdyti savo veiksmų. Ieškovas nurodė, kad sunkiai skaito, tačiau pas pripažįstant tėvystę buvo garsiai perskaityta, pasekmės buvo išaiškintos. Ieškovas suvokė pasekmes, sudaryti taikos sutartį jis taip pat sutiko. Išlaikymo iš ieškovo neprašoma, atsakovės elgesys yra sąžiningas. Ieškovas siekė artimo ryšio, ryšys su vaiku jau yra susiformavęs.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad J. D. šeima yra žinoma nuo 2016 m., nes buvo įrašyta į socialinės rizikos auginančių vaikus apskaita dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaiko nepriežiūros bei teikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos Skyrius ne karta yra gavęs pranešimų apie galimus vaiko teisiu pažeidimus, atliktas vaiko situacijos vertinimas bei informacija perduota SPC. Atsakovė nurodė, kad ji su niekada kartu su ieškovu negyveno, tačiau artimus ryšius palaiko nuo (duomenys neskelbtini) m. Nuo vaiko gimimo, V. su sūnumi pažįstami, vaikas vadino vardu Z., užsimezgė ryšys, tačiau atsakovas tėvystės nebuvo suteikęs. 2023 m. sausio mėnesio pradžioje, ji paprašė, o Z. V. sutiko duoti tevystę N., po ko jis pradėjo atsakovą vadinti tėčiu, o šis jį sūnumi. Tarnybos Skyriaus specialistei nekliudomai bendraujant su mažamečiu N., jis nurodė, jog jis gyvena kartu su mama ir broliu T., kad jis turi tėtį vardu Z.. Jis dainai ateina į namus, kartu žaidžia, dėlioja dėlionę. Jis laukia jo, pasiilgsta. Jis geras tėtis. Reikšminga tai, kad ieškovas, savo valia pripažindamas savo tevystę vaikui, kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kuri negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo šuo pagrindu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo — tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, jog atsakovė biologinio vaiko tėvo žino tik vardą, daugiau jokiu duomenų apie jį neturi, todėl Tarnybos Skyrius laikosi pozicijos, kad tėvystės nuginčijimas N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) neatitiktų jo interesų.

Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą, papildomai paaiškino, kad šiuo atveju yra artimas socialinis ryšys tarp ieškovo ir vaiko, tikrasis tėvas nėra žinomas, akivaizdu, kad reikiant laikinai vaiku ieškovas tikrai gali pasirūpinti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio N. D. (toliau ir -Vaikas) motina yra atsakovė J. D., tėvu įrašytas Z. V., duomenų įrašymo data - (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-344o-476/2023 patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl N. D. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašu buvo patikslintas Vaiko tėvas, patikslino pagrindas – bendras tėvų prašymas tėvystei pripažinti Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas 2023 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, 26 punktas). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021, 39 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, turi būti įvertinta, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 40 punktą). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo kasacinio teismo praktikoje kaip reikšmingas kriterijus tėvystės nuginčijimo bylose akcentuojama galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą).

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, taip pat nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.).

Kasacinis teismas, apibendrindamas EŽTT praktiką, taip pat remiantis kasacinio teismo praktika, yra pažymėjęs, kad asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, dėl to patirti neigiamų psichologinių išgyvenimų, netekti materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų (vaiko interesų ir ieškovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą) pusiausvyra konkrečiu atveju.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, tai yra kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, tai yra noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, tai yra dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi.

ieškovo Z. V. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                Vaiva Bėčienė