VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 6 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės įgaliotai atstovei V. Š.,

atsakovės vadovui K. J., atstovui advokato padėjėjui Viktorui Kononov,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dažymo meistras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medvedis“ dėl skolos priteisimo. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Statybų techninės priežiūros projektai“.

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Dažymo meistras“ (toliau – UAB „Dažymo meistras“) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ (toliau – UAB „Medvedis“) 19 546,71 Eur skolą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisme priimtas 2022 m. kovo 1 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. balandžio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. KP21-024 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per Sutarties Specialiojoje dalyje nustatytą terminą atlikti statybos darbus, t. y. aliuminio vitrinų, langų, durų (toliau – ir Langai) gamybą ir montavimą (toliau – Statybos darbai), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau –  ir Objektas), ir Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti juos atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Sutarties Specialiosios dalies 6.1 punkte šalys suderino 70 373,75 Eur be PVM (85 152,24 Eur su PVM) Sutarties kainą. Statybos darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. birželio 1 d., tačiau šalys, vadovaudamosis Sutarties Specialiosios dalies 5.2 punktu, terminą pakoregavo.

Teigia, kad ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovė su ieškove pilnai nėra atsiskaičiusi ir yra likusi skolinga ieškovei 17 309,65 Eur sumą pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1360 bei 2 437,06 Eur sumą pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1631. Be to, atsižvelgiant į atsakovės nustatytus defektus, 2022 m. vasario 2 d. ieškovės buvo išrašyta kreditinė sąskaita minusuojant nuo Statybos darbų vertės 200 Eur. Taigi, bendra likusi neapmokėta atsakovės skola pagal Sutartį sudaro 19 546,71 Eur  (17 309,65 Eur + 2 437,06 Eur – 200 Eur).

Paaiškina, jog 2022 m. sausio 18 d., atsakovei piktybiškai atsisakius dalyvauti, įvyko paskutiniai atsakovės direktoriaus K. J. 2021 m. gruodžio 13 d. defektų akte nurodytų Objekte ieškovės atliktų Statybos darbų trūkumų šalinimo darbai. Kadangi dviejų nurodytų defektų (12 buto vakarų pusės fasado stulpo dviejų įbrėžimų po 3 cm ir 3 buto įlenkto apatinio durų rėmo kampo) ieškovei nepavyko visiškai pašalinti, ieškovė 2022 m. sausio 31 d. atsakovei išsiųstu raginimu sumokėti skolą geranoriškai sutiko atitinkamai atliktų Statybos darbų vertę sumažinti 200 Eur sumai (t. y. iki 19 546,71 Eur). Gavus atsakovės patvirtinimą, ieškovė įsipareigojo minėtai sumai išrašyti kreditinę sąskaitą ir, nors patvirtinimo iš atsakovės nebuvo gauta, ieškovė 2022 m. vasario 2 d. išrašė kreditinę sąskaitą, kuria nuo ieškovės atliktų darbų vertės minusavo 200 Eur. 

Pažymi, kad Sutarties Bendrosios dalies 3.7 punkte šalys nustatė, kad jeigu užsakovas (atsakovė) nurodytu laiku neatvyksta priimti darbų arba nepagrįstai vengia priimti atliktus darbus, rangovas (ieškovė) turi teisę atliktus darbus laikyti priimtais praėjus 3 (trims) darbo dienoms po to, kai užsakovui (atsakovei) šioje Sutartyje nurodytu adresu buvo raštu (per el. paštą) pranešta apie darbų atlikimą bei išrašytą sąskaitą faktūrą, o kai dėl užsakovo (atsakovės) vengimo priimti atliktus darbus praleidžiamas darbo rezultato perdavimo terminas, darbo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui (atsakovei) nuo to momento, kada rezultatas pagal Sutartį turėjo būti perduotas užsakovui (atsakovei).

Atsakovė UAB „Medvedis“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog 2021 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. KP21-024, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo nustatytu terminu atlikti Statybos darbus, o atsakovė juos priimti ir atsiskaityti. Atsakovės teigimu, priešingai, nei nurodo ieškovė, šalys nebuvo susitarusios dėl papildomų Sutartyje numatytų darbų, kurių vertė 2 437,06 Eur. Byloje nėra pateikti duomenys/įrodymai, galintys pagrįsti, kad Sutarties šalys susitarė dėl papildomų atlikti darbų arba kad ieškovė būtų informavusi atsakovę apie būtinus atlikti papildomus darbus. Pažymi, kad kartu su ieškiniu pateikta papildomų darbų sąmata sudaryta 2021 m. balandžio 16 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir Sutartis, ir vienašališkai pasirašyta tik ieškovės, nors pati Sutartis yra pasirašyta abiejų proceso šalių. Ieškovė ieškinyje nedetalizuoja, kokios aplinkybės lėmė, kad tą pačią dieną (2021 m. balandžio 16 d.) sudaryti dokumentai skirtingai pasirašyti. Be to, ieškovė Sutartyje numatytus darbus turėjo baigti 2021 m. birželio 1 d., tačiau dar 2021 m. gegužės 28 d. Sutartyje numatyti darbai nebuvo pradėti. Ieškovės atstovas į atsakovės atstovo pateiktą klausimą, kada ketinama montuoti langus, atsakė, kad 2021 m. birželio 7 d. Vykdant Sutartį, 2021 m. liepos 5 d. įvykus Statybos darbų apžiūrai, buvo pateiktos pastabos dėl nustatytų trūkumų. Atsakovė Sutarties nenutraukė, kadangi siekė kuo operatyviau užbaigti vieną statybos etapą, nes dėl vėluojamo statybos užbaigimo atsakovė patiria nuostolius.

Be to, ieškovė likusią ieškinio dalį grindžia 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarytu atliktų darbų aktu ir šio akto pagrindu 2021 m. rugsėjo 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 1360. Pažymi, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Atliktų darbų aktų pasirašymas sietinas su atliktų darbų kokybe. Įstatymų leidėjas pareigą užtikrinti atliktų statybos darbų kokybę perkelia rangovui. Taip pat Sutarties Bendrosios dalies 3.8 punkte numatyta, kad sąskaita faktūra už atliktus darbus išrašoma šalių pasirašyto akto pagrindu (išskyrus atvejus, kuomet užsakovas nepagrįstai atsisako ar vengia pasirašyti atliktų darbų aktą). Sąskaitoje faktūroje rangovas privalo nurodyti tuos darbus, kuriuos faktiškai atliko. Šiuo atveju atliktų darbų aktas nėra abiejų šalių pasirašytas, taip pat nėra duomenų, įrodymų, galinčių pagrįsti, kad ieškovė pašalino atliktų darbų trūkumus, tinkamai pranešė atsakovei apie trūkumų pašalinimo darbų perdavimą, kaip numato įstatymai ir Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punktas, ir/ar atsakovė vengė priimti atliktus darbus ir tinkamai atsiskaityti. Atitinkamai 2021 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta laikotarpiu, kai atliktų darbų aktas nebuvo abiejų šalių pasirašytas, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti.

Atsakovės teigimu, 2021 m. rugsėjo 21 d. aktas abiejų šalių nebuvo pasirašytas, nes buvo nustatyti atliktų Statybos darbų trūkumai, su kuriais pati ieškovė sutiko. Paaiškina, kad realiai atliktų Statybos darbų peržiūrėjimas/įvertinimas vyko ne 2021 m. rugsėjo 21 d., kaip nurodyta atliktų darbų akte, o 2021 m. lapkričio 11 d. Tokią aplinkybę patvirtina teikiamas atliktų darbų aktas, sudarytas 2021 m. lapkričio 11 d. Pastarajame nurodyta, kad, ieškovei perduodant atliktus Statybos darbus, buvo konstatuoti atliktų darbų trūkumai. Faktinę aplinkybę, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, patvirtina UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktas pastato vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo protokolas, kuriame užfiksuota, kad pastato garso klasė neatitinka projektinės garso klasės pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Ieškovė defektų nustatymo atliktų darbų perdavimo akto pagrindu pripažino, kad netinkamai buvo atlikti Statybos darbai, bei įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 21 d. pašalinti nustatytus atliktų Statybos darbų trūkumus. 2021 m. gruodžio 13 d. atsakovei tapo žinoma, kad ieškovė dar kartą kreipėsi į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kad būtų pakartotinai atlikta apsaugos nuo triukšmo atitiktis, tačiau išvados buvo neigiamos, t. y. išorės apsauga neatitinka reikalavimų. Atsakovė kreipėsi į tyrimą atlikusį subjektą, kad būtų pateikti tyrimo rezultatai, tačiau, įvertinus tai, kad užsakovas yra ne atsakovė, o ieškovė, atlikto tyrimo rezultatai nebuvo pateikti. Pažymi, kad dėl nekokybiškai atliktų Statybos darbų, taip pat ieškovės nepateiktų langų atitikties deklaracijų, nėra užbaigiami statybos etapai ir laikoma, kad Statybos darbai neatlikti tinkamai. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir negalėjo sutikti su aktuose nurodytais Statybos darbais ir apimtimis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi paskyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Papildomai nurodo, kad šalys 2021 m. balandžio 16 d. pasirašydamos Sutartį sutarė dėl papildomų darbų – gaminių/stiklo paketų transportavimo ir pagalbinės technikos (pastolių, keltuvų ir kitos pagal poreikį technikos) nuomos. Paaiškina, kad Sutarties Specialiosios dalies 7.1 punkte šalių buvo sutarta, kad rangovas (ieškovė) atlieka gaminių gaminimą ir pristatymą į Objektą. Sutarties Bendrosios dalies 4.2 punkte šalys susitarė atskiru susitarimu sulygti dėl papildomų paslaugų teikimo pagal pateiktą sąrašą, kurie nebus įtraukti į Sutarties sąmatą: a) gaminių/stiklo paketų transportavimas, b) pagalbinės technikos nuoma (pastolių nuoma, keltuvai ir kita pagal poreikį reikalinga technika). Užsakovas pagal Sutarties Bendrosios dalies 4.2 punktą įsipareigojo už šias, aukščiau išvardintas paslaugas, apmokėti pagal papildomai išrašytas sąskaitas faktūras po sumontavimo darbų. Taip pat ieškovės buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės buveinės adresas (duomenys neskelbtini) savaime suponuoja, jog šalys prieš pasirašydamos Sutartį (ir/arba Sutarties pasirašymo momentu) privalėjo aptarti gaminių/stiklo paketų transportavimo išlaidų klausimą. Pati atsakovė buvo priversta Sutarties sudarymui atvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Be to, pačiame 2021 m. gegužės 7 d. komerciniame pasiūlyme, teiktame atsakovei, buvo numatytos papildomos ieškovės išlaidos, t. y. skiltyje „Transporto paslaugos“ pažymėta (atskiru susitarimu) ir nurodyta suma „0,00 Eur“ bei skiltyje „Pagalbinės medžiagos, techni“ pažymėta (atskiru susitarimu) ir nurodyta suma „0,00 Eur“.

Teigia, kad papildomų darbų sąmatos pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija PDM Nr. 1361 (2 437,06 Eur sumai) atsakovei buvo pateikta (išsiųsta el. paštu) 2021 m. rugsėjo 21 d. Pažymi, kad prie 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomų darbų sąmatos atsakovės žodiniu prašymu, sumontuotų konstrukcijų apžiūros metu, buvo pridėtos papildomai patirtos išlaidos LD5 konstrukcijos permontavimui, kadangi konstrukcijos LD5 plokštuma nesutapo su fasado apdailos plokštuma, t. y. dėl sienų apdailos atliktų darbų storio neįmanoma buvo numatyti iš anksto, nors anksčiau atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei, kad visos konstrukcijos turi būti išneštos į lauko pusę rėmo storio atstumu, būtent tokiu būdu pirmiausiai atsakovės ir buvo sumontuota.

Nurodo, kad darbų pabaigos terminai nusikėlė dėl atsakovės atstovo nesklandaus bendradarbiavimo su ieškovės atstovu. Atsakovės atstovas 2021 m. gegužės 7 d. pareiškė ieškovei pageidavimą pakeisti užsakymo tam tikrų pozicijų konfigūracijas. Sutarties KP21_024 Pakeitimo priedas 2021 m. gegužės 7 d. su komercijos pasiūlymu nebuvo raštiškai atsakovės patvirtintas, derybos su atsakovės atstovu užtruko apie dvi savaites ir galiausiai buvo ieškovės priimtas sprendimas paleisti į gamybą pagal atsakovės prašymą naujai įvestus pakeitimus ir pradėti gamybos darbus be raštiško atsakovės patvirtinimo.

Pastebi, kad atsakovė netinkamai/ne laiku vykdė avansinius mokėjimus pagal Sutartį. Pagal Sutarties Specialiosios dalies 6.4 punktą atsakovė privalėjo sumokėti 1-ąjį avansą 30 000 Eur per 2 darbo dienas po Sutarties pasirašymo, t. y. iki 2021 m. vasario 20 d., tuo tarpu galutinį 1-ojo avanso mokėjimą atsakovė atliko 2021 m. balandžio 22 d. 2-ąjį avansą 12 000 Eur atsakovė privalėjo sumokėti per 2 darbo dienas prieš pradedant gaminti langus po rangovo pranešimo. Ieškovė pranešimą/grafiką atsakovei išsiuntė 2021 m. gegužės 7 d., tačiau atsakovė mokėjimą atliko vėluodamas 14 darbo dienų, t. y. tik 2021 m. birželio 1 d. 3-ajį avansą 12 000 Eur atsakovė privalėjo sumokėti prieš gaminių pristatymą į Objektą. Atsakovė buvo informuota telefonu dėl gaminių pristatymo 2021 m. birželio 7 d. – 2021 m. birželio 10 d., bet sumokėjo 2021 m. birželio 11 d.

Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 10 d. visos langų atitikties deklaracijos buvo pateiktos/išsiųstos atsakovės atstovui elektroniniu paštu, todėl atsakovės teiginiai, jog dėl nepateiktų langų atitikties deklaracijų, nėra užbaigiami statybos etapai ir laikoma, kad darbai neatlikti tinkamai, nepagrįsti.

Taip pat nurodo, kad minėtam Objektui yra/buvo vedamas elektroninis statybos darbų žurnalas, kuris patvirtina, kad už langų montavimų darbų (LM-001) pridavimą 2021 m. rugsėjo 23 d. 09:20 pasirašė ieškovės atstovas V. K. (V. K.), 2021 m. spalio 21 d. 10:23 Objekto prižiūrėtojo UAB „SABELIJA“ atstovas, 2021 m. spalio 22 d. 18:31 Objekto prižiūrėtojo MB „Statybų techninės priežiūros projektai“ atstovas E. K.; „laukiama“ parašo Objekto statytojo atsakovės atstovo. Vieno mėnesio laikotarpiu tarp atsakovės atstovo ir Objekto prižiūrėtojų parašų (kaip ir dabar) Objekto elektroninis statybos darbų žurnalas buvo nepasiekiamas, galimai dėl neapmokėjimo.

Paaiškina, kad laboratorijos pakartotinai atliktame Objekte triukšmo matavimo protokole yra nurodytas rezultatas 29,6 dB, tačiau įvertinus paklaidos galimybę +-1,49 dB ir atsižvelgus, kad Objekto projektiniuose reikalavimuose Preilahouse langams bei durims (NS272) yra numatytas ? 30,0 dB, konstatuotina, jog Objekto fasado izoliavimas atitinka reikalavimams ir yra tinkamas.

Pažymi, kad minėto Objekto baigtumo procentas registruotas 85 proc., be to, Objektui nuo 2022 m. balandžio 15 d. yra nustatytas turto administravimas, o administratoriumi dauguma patalpų bendrasavininkų sprendimu paskirtas UAB „GREEN ADMIN“.

Ieškovės nuomone, kilus ginčui dėl anot atsakovės neva triukšmą praleidžiančio (nekokybiško) 1 vnt. gaminio/lango kokybės atsakovė turėtų teisę laikinai sulaikyti mokėjimą tik nurodyto 1 vnt. gaminio/lango vertės sumoje (t. y. 2 291 Eur), kol ginčas išsispręs.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutinka su ieškovės dublike pateiktais argumentais bei prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog vertinant Sutartį sistemiškai, Sutarties Bendrosios dalies 4.2. punkte nurodyti papildomi darbai/paslaugos turėjo būti aptartos atskiru rašytiniu susitarimu, kuris turėjo būti pasirašytas abiejų šalių atstovų. Sutartis sudaryta komercinio pasiūlymo pagrindu, jame nurodytais darbų/gaminių/paslaugų kiekiais ir jų kainomis. Atsakovė yra verslo subjektas, todėl pagrindinės Sutarties pagrindu be papildomų darbų/paslaugų sąmatos aptarimo iš anksto, negalėjo susitarti su ieškove dėl papildomų darbų/paslaugų, nesusipažinus su sąmata ar komerciniu pasiūlymu, t. y, nežinant galimos papildomų darbų/paslaugų kainos. Byloje duomenų, kad atsakovė pagrindinės Sutarties pasirašymo dieną būtų supažindinta su papildomų darbų sąmata, nėra. Dėl to nekyla atsakovei prievolė apmokėti ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už papildomus darbus/paslaugas.

Ieškovės argumentai dėl Sutarties termino nesilaikymo vertintini kaip nepagrįsti, nepagrindžiantys ieškovės reikalavimų, kadangi Sutarties vykdymo terminas galėjo būti pratęstas dviem savaitėmis, t. y. kiek anot ieškovės užtruko derybos, o ne keliais mėnesiais, kaip nutiko pagal faktą. Byloje taip pat nėra duomenų, galinčių įrodyti, kad būtent dėl atsakovės tariamai avansinių mokėjimų nesilaikymo Sutartis nebuvo tinkamai vykdoma ir dėl to ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas.

Atsakovės teigimu, atliktų darbų akto atsiuntimas elektroniniu laišku negali būtų vertinamas kaip tinkamas informavimas apie atliktus darbus ir tuo labiau negali būti vertinamas kaip tinkamas atliktų darbų perdavimas. Sutarties turinys leidžia teigti, kad kartu su baigiamuoju atliktų darbų aktu turi būti pateikti visi kiti Sutartyje numatyti dokumentai. Ieškovė, reikšdama reikalavimus, remiasi 2021 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku siųstu atliktų darbų aktu. Pastebi, kad atliktų darbų aktas su atsakovės pastabomis buvo pasirašytas 2021 m. lapkričio 11 d., tačiau nepateikiant gaminių deklaracijų. Vėliau, 2021 m. gruodžio 13 d., buvo sudarytas nustatytų defektų aktas. Duomenų, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie 2022 m. sausio 18 d. apžiūrą ir nustatytų defektų pašalinimo – priėmimo aktą, byloje nėra. Pažymi, kad Statybos darbų pažymos pasirašymas taip pat nėra vertintinas kaip tinkamas atliktų darbų perdavimas. Įstatymas numato, kad atliktų darbų aktai turi būti priimti užsakovo, tačiau šiuo atveju būtent užsakovas – atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė. Be to, 2021 m. gruodžio 13 d. nustatytų defektų aktas tik patvirtina, kad Statybų darbų žurnalo pažyma, kurią pasirašė ieškovės atstovas ir Objekto prižiūrėtojas, neįrodo, kad atlikti darbai buvo tinkamai perduoti.

Kadangi ieškovė savo pareigas pagal Sutartį įvykdė netinkamai, atsakovė turi teisę nevykdyti savo pareigos ir už netinkamai atliktus darbus nemokėti.  Ieškovė Sutartimi įsipareigojo pagaminti kokybiškus Langus ir juos kokybiškai tinkamai įmontuoti. Faktą, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, patvirtina 2022 m. kovo 8 d. gauta pretenzija dėl netinkamai pagaminto gaminio durų – lango.

Ieškovės įgaliota atstovė V. Š. teismo posėdžių metu pakartojo ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose, prašymuose, kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti. Jos pasisakymai fiksuoti teismo posėdžių protokoluose.

Ieškovės vadovas R. Š. teismo posėdžių metu pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė buvo atvykusi pas ieškovę į ofisą su prašymu paskaičiuoti objektą (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo patogiau tik pagaminti užsakymą, nes važinėti iš (duomenys neskelbtini) sudėtinga. Tačiau atsakovė norėjo, kad ieškovė ir pagamintų, ir sumontuotų. Atsakovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nėra sąžiningų žmonių. Derybos vyko ilgai, šalys derėjosi dėl kainos, tam tikrų pakeitimų. Atsakovė, atvažiavusi į ofisą pasirašyti Sutarties, labai skubėjo, labai spaudė greičiau pasirašyti Sutartį. Atskirus punktus atsakovė nuodugniai derino su ieškovės konstruktoriumi V. Sutartyje buvo pasirašytas punktas dėl apmokėjimo: avansas už medžiagas iš karto po Sutarties pasirašymo – 30 000 Eur, ir vėliau du kartus po 12 000 Eur. Iš avanso ieškovė privalėjo pilnai sumokėti partneriams, iš kurių perka medžiagas, t. y. už aliuminį, stiklą. Šiuo atveju ieškovė buvo pilnai apdrausta, kad už medžiagas (apie 42 000 Eur) ir darbą (apie 12 000 Eur) pinigus gaus. Buvo sutarta, kad medžiagos neišvažiuos į Objektą, kol nebus sumokėta. Kai buvo prieita prie derybų dėl montavimo, atsakovė nurodė, jog pasiruošusi mokėti už kiekvieną langą. Ieškovė nurodė, kad užtenka mokėjimą atlikti per du kartus. Paaiškino, kad praktikoje šie klausimai geranoriškai sprendžiami su užsakovu. Ieškovė turi patirties dirbdama tiek su M., E., (duomenys neskelbtini). Praktikoje ieškovė priduoda darbus tam, kad pasirašyti aktus, gauna dalį pinigų, o jeigu kažkas blogai atlikta, ieškovei būna išvardintos klaidos, jos ištaisomos, ir tada atsiskaitoma pilnai. Dėl to ieškovė atsakovei nurodė, kad užtenka mokėti per du kartus. Sutartyje numatytas atsiskaitymas proporcingai sumontuotų langų kiekiui. Langai turima omenyje viskas – langai, durys, vitrinos, fasadai, viskas kartu. Kai ieškovė sumontavo, išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą, bet ji buvo atmesta. Vadovas nurodė, kad visada linkęs ieškotis kompromiso, bylinėjimosi jam nereikia. Buvo išvardintos ieškovės klaidos. Montuotojai kelis kartus važiavo į Objektą, tačiau ne visus trūkumus yra galimybė pašalinti. Pvz., išlenda stogo konstrukcija toje vietoje, kur turi būti langas, tai reiškia, kad šioje vietoje lango negali įdėti. Atsakovė nurodė nupjauti trukdančią dalį, tačiau ieškovė atsisakė, kadangi čia yra konstrukcijos dalis, už kurią ieškovė nėra atsakinga, kurios nemontavo, todėl šiuos veiksmus turėjo atlikti tie darbuotojai, kurie darė stogą. Atsakovė nuolat ieškojo priekaištų, tačiau sąlygų ištaisyti trūkumus nebuvo sudaryta (pvz., nebuvo sutvarkyta ir nupjauta konstrukcijos dalis trukdanti įstatyti langą). Po kelių tokių važiavimų, montuotojai atsisakė daugiau važiuot. Visgi iš (duomenys neskelbtini) užtrunka laiko nuvažiuot iki Objekto, dar reikia atsižvelgti į keltus. Prie trūkumų taip pat buvo nurodyta, pvz., trapecijos formos stiklo vidinėje pusėje negalėjo nuvalyti nešvarumo, nors šis nesimatė kambaryje, tačiau pastebėtas lauke. Stiklas buvo pakeistas. Kitas trūkumas buvo, kad sudėtos tarpinės gumos truputį nuo šalčio susitraukė ir atsirado iki 3 cm plyšis. Taip nutiko visuose languose. Ieškovė tokias gumas visada priklijuoja, kad nuo šalčio jos nejudėtų. Tačiau konstrukcijas gamino lenkai. Paskambinus į jų gamyklą, buvo paaiškinta, kad stora guma, todėl galima padaryti intarpus ir paklijuoti juos. Taip ieškovė ir padarė bei sutvarkė visus langus. Taigi ieškovei technologiškai leido tai daryti pats gamintojas, gamyklos technologai. Tos gumos funkcija, kad uždarius iš kitos pusės nepraeitų vėjas. Tačiau atsakovei tai netiko. Taip pat ranka surašytame rašte, kas netinka atsakovei, buvo nurodyti kreivi fasadų dangteliai. Kreivumas reiškė, kad iš vienos pusės tarpelis buvo 1 mm, iš kitos 2 mm. Tokiu atveju gali pastumti ir išlyginti, kad tarpai būtų vienodi. Bet atsakovei tai buvo problema. Dangtelis tik maskuoja prispaudėjo tvirtinimą prie fasado. Dangtelius pakeitė. Šiuos įlenkimus pastebėti sudėtinga. Trūkumus atsakovė pastebėdavo ir 5 metrų aukštyje. Dėl izoliacijos vadovas pastebėjo, kad laboratorija atliko viso pastato tyrimą. Nustatyta, kad iš apie 28 konstrukcijų viena konstrukcija neatitinka charakteristikų. Laboratorijų rezultato ieškovė nežinojo, niekas neinformavo. Pagal užsakymą, techninį projektą, kurį ieškovė vykdė, konstrukcija turėjo sulaikyti 30 dB, konstrukcija sulaiko 40 dB, viena – 24 dB. Galimai lenkai nesudėjo medžiagos, kuri sulaiko garsą (putų polistirolas, vata). Patikrinus, viskas buvo vietoje. Pareguliavo ir viską sutvarkė. Testas parodė kad iki 29,6 dB pasikeitė. Laboratorijos tyrime nurodyta, kad gali būti netikslu apie 1,5 dB. Taigi, galimai ieškovės rezultatas net viršijo. Be to, suapvalinus gaunasi 30 dB. Ieškovės atstovas stengėsi padaryti viską, viskas buvo pakeista, tačiau atsakovei niekas netiko. Dėl to nutrūko draugystė. Ieškovė atgal kreditinės sąskaitos faktūros negavo. Gamyba jau buvo paleista, tačiau reikėjo viską sustabdyti, nes atsakovė sugalvojo pakeisti 4 konstrukcijas, iš paprastų vitrinų į varstomas konstrukcijas. Tai iš esmės keičia viską, nes tada dedamas kitas rėmas, statoma varčia, reikia apkaustų, užraktų, rankenų, galbūt pritraukėjų. V. paskaičiavo naują sąmatą (komercinį pasiūlymą). Paskambinęs priminė, kad atsiųsta nauja sąmata ir jau laikas sumokėti avansą. Atsakovė vis surasdavo priežasčių nepasirašyti, tai kad jos nėra vietoje, arba printerio neturi, ar pan. Tuo metu laikotarpis nebuvo palankus, kilo kainos. Atsakovė vilkino, nepasirašė, nemokėjo. Visos tiekimo grandinės buvo nutrauktos. Antras avansas vėlavo 35 dienas. Ieškovė buvo linkusi ir dažymą, ir gamybą lenkams atiduoti, nes pati nespėtų. Gautų konstrukcijų nuotraukas padarė ir ieškovės sąskaita organizavo transportą iš Vilniaus. Atsakovė kaltino dėl dingusio akumuliatoriaus, kuris apie 30 Eur kainavo. Ieškovė kiek galėjo nuolaidžiavo. Byloje yra pateiktas antrinis patikslintas komercinis pasiūlymas. 86 000 Eur kaina didesnė nei Sutartyje, nes papildomu gegužės 7 d. susitarimu buvo sutarta. Nežino, kodėl buvo S. juosta. Ši juosta tam tikru parametru yra geresnė. Sutartis apsaugo dėl atlikto darbo, bet už montavimą iš anksto nepaprašysi. Kad langai bus gaminami ne Lietuvoje, kad reikės atvežti į Lietuvą, šie klausimai nebuvo sprendžiami. Praktikoje užsakovai dažnai atvažiuoja prieš antrą avansą patikrinti, ar iš tikrųjų gaminamas užsakymas. Jeigu atsakovė nedelstų, ieškovė pati gamintų, pati geriau užsidirbtų. Transporto kainų iš anksto nežinojo, nes staiga prireikė, viskas keitėsi. Stiklus užsakinėjo Vilniaus įmonėje, kainų irgi nežinojo iš anksto.
Ieškovė reikalauja transportavimo paslaugos už stiklų atvežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Už konstrukcijų transportą nieko nereikalavo papildomai. Tik už stiklų. Pagalbinės medžiagos – nuoma technikos, keltuvai, pastoliai. Permontavimo paslauga – viena konstrukcija, nes yra keli montavimo darbai, kartais su išsinešimu montuojama. Visus nurodytus trūkumus pataisė. Dviejų nebuvo galima: durys jau buvo sumontuotos, vienoje vietoje įlenkimas, tušinuko galiuko dydžio, o antras defektas fasadinėje dalyje maždaug 3 m aukštyje keli įbrėžimai, gan gilūs. Specialiu korektoriumi kiek galėjo užtušavo. Planavo pati gaminti, tačiau iš nevilties perdavė lenkams. Langų gamyba buvo užsakyta Lenkijoje. Užsakė tik aliumininę dalį, nes iš savo nuosavų lėšų jau buvo užsakiusi stiklus. Ieškovė gamina aliumininę dalį, stiklo paketus užsako. Viskas kartu nesurenkama ir nevežama tokia didelė konstrukcija. Atskirai Objekte montuojama aliumininė konstrukcija, tada dedami stiklai. Yra kompiuterinė programa įmonės, kuri gamina profilius, daro konstrukcijas; įkelia į programą charakteristikas, kuri iškart paskaičiuoja su kokiu stiklu, koks parametras bus. Tuos duomenis gali naudoti ieškovė ir tuo pagrindu atitikties deklaracijas turėt. Sumontavus visada daromas reguliavimas dar ir taip gaunama geresnė charakteristika. Sutartimi suteikė garantiją gaminiams. Pirmą kartą atvažiavus, kartu atvažiavo ir laboratorija viso pastato tyrimą atlikti. Antrą kartą atvažiavus, ieškovė vietoje sužinojo, kad vienas langas neatitinka. Trečią kartą važiavo ir pataisė, pareguliavo. Dar norėjo vieną dalyką patikrinti, bet neturėjo tinkamo įrankio. Kartu buvo iškviesta ta pati laboratorija. 3 dienų bėgyje atsakymas turėjo būti. K. nebendradarbiavo, atsisakė dalyvauti patikrinime, nurodė kviesti techninę priežiūrą. Kiekvieną kartą kažką naujo pasakydavo. Montavimo darbai birželio 7 d. prasidėjo. Grafike nurodyta, kad iki 4 dienos turėjo būti užbaigti, tačiau nuo balandžio 29 d. iki gegužės 17 d. visi darbai buvo sustabdyti, gamyba nevyko. Į gamybą po pakeitimų paleista tik gegužės 17 d. Techninės priežiūros specialisto laiške nurodoma, kad nėra pateikta užsakovui eksploatacinių savybių deklaracijų, todėl nepataria priimti darbų. Pateiktos 2021 m. liepos 28 d. deklaracijos – 3 vnt. dėl aliumininių visų 3 tipų konstrukcijų (langai, durys, stumdomos sistemos), 1 dėl stiklo paketo. Ieškovės naudota juosta geriau laikė temperatūrinį režimą. Montuotojai buvo samdyti, ieškovė neturi jų; sudaromos sutartys, matosi kiek montuos, kokia kaina.

Atsakovės atstovai advokato padėjėjas L. Z., advokato padėjėjas V. K. teismo posėdžių metu pakartojo atsiliepime ir triplike, taip pat kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį atmesti.

Atsakovės vadovas K. J. teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad yra projekto vystytojas. Projekto kaina labai didelė, pirkėjai labai priekabūs. Galutinių pirkėjų išklausytos pretenzijos perduotos rangovams trūkumams ištaisyti. Langai pati jautriausia pastato zona, visi įbrėžimai pastebimi. Jūra arti, apie 60 m, 3 vėjo zona, daug druskos, smėlio, todėl didesni reikalavimai langams. Su ieškove pradėjo bendradarbiauti anksčiau. Jau kovo mėnesį iš ieškovės užsakinėjo duris į kitą objektą, be montavimo darbų. Pamatė, kad ieškovė ir langus gamina. Patiko, kad dar prieš terminą pagamino. Pasiteiravo dėl langų gamybos, paprašė paskaičiuoti. Tuo metu dėl covid pandemijos buvo judėjimo ribojimai. Lenkijoje gerai gamina, bet į Lietuvą patenka prastesnės kokybės gaminiai. Dėl to atsakovė norėjo gaminti Lietuvoje, nes geresnė kokybė ir galima atvažiuoti patikrinti, pamatyti gaminį. Taip galima išvengti įbrėžimų, išlenkimų, nes pamatai gaminį ir gali patvirtinti, kad važiuotų į objektą. Turi būti ir gražu, ir sandaru. Tris kartus į gamyklą važiavo, viskas buvo gerai, gamybos vadovas tikino, kad viską spės. Pradėjo gamybą. Pradėjus, iškilo klausimas dėl apmokėjimo. Kai didelis avansas, norisi apsidrausti. Buvo sutarta žodžiu, kad atvykus į vietą ir apžiūrėjus gaminius, jeigu viskas gerai, apmokama ir dalis išvažiuoja į Objektą. Draudimas kainuoja papildomai, todėl buvo sutarta dėl tokios avanso apmokėjimo tvarkos, kad apsidrausti. Šis rangovas buvo pasirinktas dėl terminų, nes tai buvo labai svarbu. Nesudėjus langų, kitų fasadų darbų negalėjo pradėt. Balandžio 30 d. išsiuntė V. paklausimą, ar gaminiai atitiks projektinius reikalavimus, ar turės atitikties deklaracijas; prašė patvirtinti, nes vienas iš klientų buvęs langų gamybos įmonės vadovas, jis kabinėtųsi dėl tokių dalykų. Gegužės 7 d. ieškovė patikslino montavimo darbų grafiką, pagal tai atsakovė derino visus kitus darbus. Sumokėjus avansą, atsirado dideli nesutapimai su grafiku, matė, kad nespės per terminus. Iš susirašinėjimo su ieškove pastebėjo, kad langai gaminami ne sutartoje vietoje, o Lenkijoje. Paaiškėjo, kad gamykla prie Vokietijos sienos buvo. Nuvažiuoti patikrinti, esant covid, praktiškai neįmanoma, be to, atstumas apie 800 km į vieną pusę nepriimtinas. Dalis langų tik birželio 8 dieną buvo pristatyti į objektą. Kadangi vėlavo pristatyti, atsakovė nenorėjo mokėti avanso. Taip pat techniniai priežiūrai iškilo klausimas dėl atitikties deklaracijų išdavimo, ar atitinka charakteristikas, kai ne gamyklos išduoda, nes šiuo atveju gavosi, jog kita įmonė išdavė. Ieškovė pateikė, kad atitinka 40 dB. Bet pagal garso tyrimo ataskaitą net minimalių reikalavimų, keliamų pagal STR, neatitiko. Taigi pasitvirtino, kad gaminiai yra netinkamos kokybės. Pirmam teste buvo tiksliai nurodyta, kokią klasę atitinka ar neatitinka, o antras testas neparodo atitikimo, nėra nurodyta, kokią klasę atitinka. Birželio 26, 29 d. siuntė pretenziją, nes montavimai nebuvo baigti, negalėjo kitų darbų pradėt, nusikėlė pastato pridavimo terminai. Birželio 28 d. atsiųsta sąskaita nebuvo įtraukta, nes darbai nebuvo dar priimti. Birželio 30 d. pranešė dėl langų montavimo darbų pabaigos, bet deklaracijų dar nebuvo, nors ieškovės ne kartą prašyta jų. Pastebėti trūkumai, pvz., neatitikimas gaminio deklaracijai. Pasirinktinai buvo paimtas vienas langas, paaiškėjo, kad neatitinka net minimalių pagal įstatymą taikomų reikalavimų (30 dB). Tai vienas iš pagrindinių trūkumų ir neištaisytas iki šiol. Trūkumas buvo pastebėtas vėliau, nes klientas, įsigijęs patalpas, nurodė, kad vėją girdi su uždarytu langu. Akustiniai tyrimai taip pat ir priduodant pastatą svarbūs. Be to, buvo pasirinkta sandarinimo S. juosta. Specifikacijos nebuvo nurodyta. Kadangi juosta kita, kaina atitinkamai turėjo būti perskaičiuota ir sumažėti 7 kartus. Taip pat nebuvo pateikti visų langų sertifikatai. Dėl projekto derėjosi su V. iš pradžių, bet galutinai derėjosi su R. Ieškovė parengė Sutartį. Atsakovės įmonei apie 5 metai, tai ne pirma sudaryta rangos sutartis. Projektinius pasiūlymus atsiuntė ieškovei ir gavo komercinį pasiūlymą. Reikalavimai buvo išsakyti vadovui ir V., kad gaminti nori Lietuvoje. Su gamybos vadovu M. buvo bendrauta, klausta ar sugebės atlikti. Kadangi jau prieš tai atsakovė pirko iš ieškovės, ieškovė turi gamyklą, tai atsakovė negalėjo ir pagalvoti, kad kitur gamins. Langas yra specifinis individualus gaminys. Atsiuntė ieškovei projektą ir specifikacijas, nurodant vadovautis STR. Dėl S. juostos, nebuvo konkrečiai reikalaujama. Bet buvo nurodytas komerciniame pasiūlyme kitoks gaminys, todėl turėjo pakeisti sąskaitą ir kainą. Pastebėjo, kad Objekte naudojama raudona juosta, bet S. tokios negamina. Faktiškai naudojo juostą, kurios kaina 20 Eur. Pirmas avansas mokamas pora dienų po Sutarties pasirašymo. Iš 7 trūkumų, nustatytų liepą, vėl reikia reguliuoti visus. Nepašalinti sausio 18 d. akte nurodyti trūkumai: įlenktas kampas (1 punktas); nepakankama garso izoliacija, 4 butas leidžia vandenį (2 punktas); stumdomos durys praleidžia vandenį, kaupiasi drėgmė (4 punktas); 12 punkte minimų įbrėžimų atlikti tik kosmetiniai pataisymai; vardijama S., bet faktiškai kita medžiaga panaudota (15 punktas); komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta naudojant specifinę medžiagą, kurios kaina didelė, todėl buvo atsakovės pasiūlyti kronšteinai, tačiau kiti sumontuoti, o kaina nepakeista (16 punktas); nepateiktos atitikties deklaracijos, techninė priežiūra pataria nepriimti darbų (18 punktas); panaudotų medžiagų sertifikatai nepateikti, kokia faktiškai naudota juosta, kokie kronšteinai (19 punktas); neatitinka kelios patalpos garso izoliacijos reikalavimų, atsakovė atsitiktine tvarka patikrinusi, nustatė, kad neatitinka, pirkėjas pastebėjo, todėl patikrintas buvo kitas butas. Ekonomiškumo sumetimais, pirmą tyrimą savo iniciatyva darė, tada kito tyrimo metu rezultatai buvo nusiųsti ir kitą tyrimą darė rangovas (22 punktas). Kadangi ieškovė operatyviai pagamino prieš tai, todėl šis buvo pasirinktas rangovas. Prieš vasarą galėjo neleisti tam tikrų darbų atlikti, be to, Objektas yra prie pat pajūrio zonos, todėl prieš sezono atidarymą norėjo daryti, kad nebūtų nusiskundimų. Buvo svarbu spėti iki termino, kad vasarai liktų tylesni darbai. Buvo pabrėžta, kad nori lietuviškų, Lietuvoje pagamintų langų. Šiai dienai Objektas yra priduotas, remiantis pateiktomis deklaracijomis. Tačiau paaiškėjo, jog neatitinka fakto. Patalpos ne visos parduotos. Kai kurie klientai reiškė pretenzijas dėl trūkumų, kitais atvejais buvo sumažinta kaina.

Trečiojo asmens atstovas E. K. (2023 m. vasario 22 d. byloje apklaustas kaip liudytojas) teismo posėdžių metu nurodė, kad mažąją bendriją „Statybų techninės priežiūros projektai“ įsteigė 2014 metais. Su K. maždaug 2001 metai sudarė techninės priežiūros sutartį. Paslaugas teikė iš esmės iki 2021 metų pabaigos. Ginčo objekte stebėjo vykdomus darbus, kontroliavo projekto eigą, ar pagal projektą vykdoma. Objektas yra (duomenys neskelbtini). 2021 metais buvo statomi sublokuoti namai, 12 butų. Langų pradavėjas ieškovė, kas montavo nežino. Ilgai vyko langų montavimas, nes pateko ir į žiemos šaltą laikotarpį. Viskas buvo pildoma elektroniniame žurnale, už kurį mokama kiekvieną mėnesį, vėliau užsiblokuoja. Ten fiksuojami jau atlikti darbai, kiek sudėta ir pateikta priėmimui. Objekte ne visada buvo. Buvo pasamdytas darbų vadovas, kuris buvo atsakingas už priėmimą, pasirašydavo žurnale, tada tikrindavo ir pasirašydavo pats. Darbų vadovo buvo visi langai priimti, klausimų jam nekilo. Užsakovo pretenzijos galėjo būti po to, kai pasirašė, nes ne visada viską galima iškart pastebėti. Dalis trūkumų iškilo vėliau, buvo taisyta. Vėlesniame etape paaiškėjo, kad neatitinka reikalavimų. Techninė priežiūra dalyvauja tik, kai yra būtinybė, vadovas būna nuolat. Sutartyje buvo susitarta minimaliai. Vadovas kontroliuoja vykdomus, techninė priežiūra – įgyvendintus darbus. Ar atitinka techninius reikalavimus turi patikrinti. Deklaraciją turėtų teikti gamintojas, ne pardavėjas. Standartizacijos tarnyba, sertifikavimo centras galėtų pakomentuoti deklaracijų atitiktį. Žurnale įrašai gali būti keičiami. Gali būti įkeltas susietas su praeities įvykiais; parašai būna elektroniniai, datuojami. Darbai tik spalio mėnesį buvo priimti. Objektuose daro foto fiksavimus, kada vykdomos apžiūros. Pretenzijų jam nebuvo. Jis turi įmonės paskyrą, gauna pakvietimą iš užsakovo prisijungti prie žurnalo. Tik iš užsakovo galima pakvietimą gauti. Kol nepatvirtina, neturi prieigos. Gali būti nesusieti įrašai ir nepasirašyti įvykiai žurnale. Po mėnesio baigiasi galiojimas, visiems užsiblokuoja prieiga, jeigu nemokėta. Nėra taip, kad be deklaracijos pasirašyti įvykio negali, gali būti techninė klaida. Ginčo langas su trūkumais trečiojo asmens buvo priimtas. Rezultatas, kad neatitinka klasės, reiškia, jog neturi būti eksploatuojami arba rangovas turėjo įrodyti, kad yra kitaip. Dėl drėgmės gali būti laikoma paslėptais trūkumais, iš karto negali tokio matyti. Atestuotos laboratorijos išvada yra vykdoma, pats negali patikrinti, neturi tinkamos įrangos. Dažniausiai defektų klausimai sprendžiami vietoje, nepildomi į žurnalą. Pagal praktiką trūkumai surašomi ant popieriaus ir paduodami rangovui. Žurnalas nėra toks populiarus. Prieigos neturi jau, negali pakomentuoti, kas buvo įrašyta žurnale. Visam projektui buvo paskirtas. Funkcijas baigė anksčiau dėl kilusio ginčo su atsakove, mažas atlyginimas nedengė išlaidų. Raštiškai sutartis nebuvo nutraukta. Pastato registravimui buvo samdoma įmonė, pridavimas vyko be jo, tokiu atveju nebūtina jam dalyvauti. Defektiniame akte nurodytus defektus ieškovė bandė tvarkyti.

Liudytoju byloje apklaustas V. K. (V. K.) nurodė, kad 6 metus dirba ieškovės įmonėje. Giminystės ryšiais nesaistomas. Objekte sudarė sąmatą, atliko visus paskaičiavimus. Kontroliavo Objekte montavimo darbus. Sąmata sudaryta pagal atsiųstą užklausą pagal kitos įmonės apskaičiavimus, pagal gautus brėžinius. Informacijos buvo pakankamai. Pageidavimas buvo, kuo pigiau padaryti, nurodyti savo kainą. Objektas (duomenys neskelbtini). Atsakovė su Klaipėdos tiekėjais dirbti nenorėjo, nes žmonės ten nepatikimi. Norėjo galutinį produktą gauti iš ieškovės. Nuolat palaikydavo bendravimą su K. Pirminę sąmatą išsiuntus, atsakovė nurodė, kad vitrinas nori pakeisti į varstomas (langus). Patvirtinimo nesulaukė, direktorius nurodė siųsti užsakymą į gamybą. Apie 3 savaites buvo pralaukta, terminai ėjo, todėl užsakymą partneriams išsiuntė. Gavo tik pusgaminius, atskiras dalis, ceche dar užbaiginėjo, surinkinėjo, kad būtų galima montuoti. Ruošėsi gaminti patys, tačiau nuspręsta tokiu atveju pas partnerius gaminti. Dėl transportavimo mokesčių paaiškino, kad pavasarį kelto ir įvažiavimo kainos buvo vienos, vasarą jau kitos, kurių nežinojo, todėl susitarė, kad pagal faktą mokės. Todėl sąmatoje įrašytas nulis. Matavimai po Sutarties sudarymo buvo. Į Objektą važiavo 5-6 kartus. Bandant priduoti darbus, iš atsakovės buvo vis naujų priekaištų (pvz., nepatinka kaip garso izoliacija priklijuota, kitaip prašė hidroizoliaciją padėt, ir pan.). Buvo galima važinėti į Objektą be galo. Kada montavo, namas buvo plikas. Prie langų dirbo daug žmonių, darė kitus darbus. Dėl to būna pažeidžia, pabraižo. Pildė statybos žurnalą. Visus langus per dieną nesumontuosi, todėl kiekvieną dieną pildoma kiek įstatyta. Pilnai užpildžius, pasirašė, paskambino statybos techninės priežiūros vykdytojui, bet negalėjo prisijungti, nes buvo neapmokėta. K. apmokėjo, techninės priežiūros vykdytojas pasirašė. Varnelės nėra tik prie K., yra parašai (varnelės) prie liudytojo, E. K. ir Ž. P. Žurnale pastabų nėra. Deklaracijos yra. Jeigu deklaracijų nebūtų, sistema neduotų pasirašyti pridavimą. Pirmas pasirašo. Žinojo, kad reikės ateiti liudyti į teismą, žino apie ką bylą. Poveikio nebuvo, nebuvo nurodoma, ką sakyti teisme. Profilius pagamino ieškovės tiekėjas iš Lenkijos. Ne visada iš jo užsakoma. K. buvo siunčiamas adresas, nuotraukos su gamybiniu procesu iš Lenkijos. Po pakeitimų, sąmatos perskaičiavimo, kas reiškia, jog reikėjo įdėti į konstrukciją papildomus gaminius, keičiasi profilių kiekis, stiklo paketų išmatavimai, todėl reikalingas patvirtinimas, kad būtų galima užsakyti. Žurnalą pildo ne pirmą kartą. Jeigu kyla klausimų, galima paskambinti savininko tel. numeriu, kuris gali peržiūrėti ar teisingai pildoma. Po parašo kažko taisyti negalima, reikia pildyti iš naujo, visi veiksmai fiksuojami. Apie tyrimo rezultatus sužinojo iš vadovo. Mano, kad jeigu būtų po kablelio nuliai, tada gautas rezultatas neatitinka, bet buvo lygus skaičius, todėl suapvalinus viskas atitinka. Stakta ir varčia iš Lenkijos atvažiavo atskirai, kartu sudėlioti buvo objekte. Fasadai buvo supjauti pagal pagalius, surinkti į gaminį Objekte. Stiklo paketai atskirai į Objektą buvo pristatyti. Pirma partija atvažiavo į Objektą, antra partija buvo perrinkta, peržiūrėta ceche ir atvežta į Objektą (patikrinta komplektacija).

Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. KP21-024 (b. l. 7-12, t. 1), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti aliuminio vitrinų, langų, durų gamybą ir montavimą objekte adresu (duomenys neskelbtini), taip pat projektavimo darbus - gaminių brėžinius, o atsakovė įsipareigojo už šių darbų atlikimą sumokėti ieškovei 85 152,24 Eur sumą (70 373,75 Eur + PVM) (Sutarties Specialiosios dalies 3, 4, 6.1, 6.2 punktai, Sutarties Bendrosios dalies 1.1 punktas). Pagal Sutartį šalys sulygo, kad darbų kaina nustatoma pagal komercinį pasiūlymą, konkretūs darbai, jiems naudojamos medžiagos, įrengimai detalizuojami sąmatoje arba komerciniame pasiūlyme (Sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktas).

Komercinį pasiūlymą, sąmatą nagrinėjamu atveju ieškovė Sutartimi įsipareigojo parengti iki 2021 m. balandžio 19 d., ką atžymėjo pati Sutartyje. Pažymėtina, kad komercinis pasiūlymas 85 152,24 Eur sumai į bylą nėra pateiktas.

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad šalims derantis dėl Sutarties sąlygų buvo žinoma, kad atsakovės užsakyti pagaminti gaminiai turės būti pristatomi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes ieškovės buveinė yra (duomenys neskelbtini), o Objektas – (duomenys neskelbtini). Šalys Sutartimi sulygo, kad gaminių pristatymą į Objektą vykdo ieškovė (Sutarties Specialiosios dalies 7.1 punktas). Sutarties Bendrosios dalies 2.2 punkte šalys įtvirtino, kad darbai atliekami rangovo darbo jėga, medžiagomis, kita įranga ir įrengimais, jei Sutarties Specialiojoje dalyje nėra nurodyta kitaip, o 4.2 punkte įtvirtino, kad užsakovas ir rangovas susitarė atskiru susitarimu dėl papildomų paslaugų teikimo pagal pateiktą sąrašą, kurie nebus įtraukti į Sutarties sąmatą: gaminių/stiklo paketų transportavimas, pagalbinės technikos nuoma (pastolių nuoma, keltuvai ir kita pagal poreikį reikalinga įranga). Užsakovas įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti pagal papildomai išrašytas sąskaitas-faktūras po sumontavimo darbų.

Į bylą nėra pateiktas Sutarties Bendrosios dalies 4.2 punkte minimas  šalių sudarytas atskiras susitarimas dėl papildomų paslaugų teikimo pagal pateiktą sąrašą. Toks atskiras susitarimas nenurodytas ir kaip priedas prie Sutarties (Sutarties Specialiosios dalies 10 punktas). Jo nesudarymo fakto neneigia ir pati ieškovė. Sutartimi šalys sulygo, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik tuomet, kai jie sudaryti raštu, pasirašyti šalių įgaliotų atstovų ir patvirtinti šalių antspaudais (Sutarties Bendrosios dalies 9.1 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Sutartį darbai turėjo būti pradėti 2021 m. balandžio 16 d., o baigti 2021 m. birželio 1 d. (Sutarties Specialiosios dalies 5.1, 5.2 punktai), pažymint, kad pagal susitarimą terminai gali būti koreguojami. Šalys Sutartyje taip pat sulygo apmokėjimo už Statybos darbus tvarką, nurodant, kad už medžiagas atsakovė sumoka iš anksto: pirmąjį avansą 30 000 Eur sumai atsakovė sumoka ieškovei per 2 darbo dienas po Sutarties pasirašymo, antrąjį avansą 12 000 Eur per dvi darbo dienas prieš pradedant gaminti langus po ieškovės pranešimo, trečiąjį avansą 12 000 Eur prieš gaminių pristatymą į Objektą, o likusią sumą atsakovė sumoka ieškovui per du kartus proporcingai sumontuotų langų kiekiui (Sutarties Specialiosios dalies 6.3, 6.4 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pirmąjį 30 000 Eur avansą atsakovė ieškovei sumokėjo 2021 m. balandžio 22 d. (b. l. 28, t. 1). Iš šalių paaiškinimų, liudytoju byloje apklausto V. K. (V. K.) parodymų nustatyta, kad po Sutarties pasirašymo atsakovė 2021 m. balandžio 29 d. išreiškė pageidavimą keturis vitrininius langus pakeisti į varstomus, dėl ko gamyba buvo sustabdyta, perskaičiuota Sutarties darbų kaina. Ji atsispindėjo 2021 m. gegužės 7 d. ieškovės parengtame komerciniame pasiūlyme (b. l.  34, t. 1) ir sudarė 86 284,53 Eur, iš jos 55 979 Eur + PVM Langų gamyba, 11 312 Eur + PVM montavimo darbai į tuščią angą, 1 861,75 Eur + PVM garo/vėjo juostos SIGA klijavimas, 2 156,78 Eur + PVM angos (apačia) paruošimas montavimui su išnešimu. Šiame komerciniame pasiūlyme transporto paslaugos, pagalbinės medžiagos, technika buvo įkainotos nuliu, skliausteliuose nurodant atskiru susitarimu. Tą pačią dieną taip pat buvo parengtas 2021 m. gegužės 7 d. montavimo darbų grafikas (b. l. 35, t. 1), atžymint, kad 2021 m. gegužės 24 d. – langų pristatymas į Objektą, darbų pradžia, 2021 m. gegužės 27 d. – stiklo paketų pristatymas į Objektą, 2021 m. gegužės 31 d. – stiklo paketų pristatymas į Objektą, 2021 m. birželio 4 d. – darbų pabaiga, pridavimas. Atsakovė ieškovei antrąjį 12 000 Eur avansą sumokėjo 2021 m. birželio 1 d., o trečiąjį 12 000 Eur avansą – 2021 m. birželio 11 d. (b. l. 29, t. 1)

Byloje nėra duomenų, kad 2021 m. gegužės 7 d. ieškovės pateikto atsakovei komercinio pasiūlymo pagrindu Sutarties Bendrosios dalies 9.1 punkte nustatyta rašytine tvarka būtų pakeista Sutartis, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad faktiškai atsakovė atliko tuos Statybos darbus, kurie buvo nurodyti būtent 2021 m. gegužės 7 d. komerciniame pasiūlyme. Ieškovė pateikė į bylą 2021 m. gegužės 7 d. elektroninį laišką atsakovei (b. l. 158-161, t. 1), kuriuo atsakovei buvo siųstas ieškovės parengtas Sutarties pakeitimas. Jame nurodyta pakeitimų esmė – užsakovo pageidavimu pakeista pozicijų L1 ir L2 konfigūracija, vietoje durų vitrinos įdėta lango atidaroma/atverčiama dalis, lauko durų vyriai vietoje gamyklinės spalvos RAL9006 turi būti spalvos RAL7006, aliuminio konstrukcijų apačių montavimas turi būti atliktas stiklo pluošto kronšteinų pagalba, įvertinus visus pakeitimus, pasikeitė sutartinė kaina – 86 284,53 Eur (71 309,53 Eur + PVM), priedas 2021 m. gegužės 7 d. komercinis pasiūlymas, visi kiti Sutarties punktai lieka be pakeitimų.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad aliuminio vitrinų, langų, durų gamyba buvo pradėta 2021 m. gegužės 17 d. (b. l. 28, t. 1). Jiems gaminti buvo pasitelkti tretieji asmenys, t. y. aliuminio konstrukcijos buvo užsakytos pagaminti Lenkijoje (b. l. 162, t. 1), o stiklo paketai Lietuvoje. Į bylą pateiktas susirašinėjimas, atsakovės vadovo paaiškinimai pakankami spręsti, kad aplinkybė, jog aliuminio konstrukcijos gaminamos Lenkijoje, atsakovei tapo žinomos ne Sutarties sudarymo, o jos vykdymo metu. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir ieškovės vadovas, nurodęs, kad tai buvo ieškovės sprendimas, o jį nulėmė atsakovės užsakymo pagal Sutartį keitimas, delsimas suderinti gaminius pagal pasikeitusį užsakymą. Byloje nėra įrodymų, kad apie tai, jog aliuminio konstrukcijos bus gaminamos Lenkijoje, atsakovė buvo informuota iki Sutarties sudarymo. Priešingai, atsakovės paaiškinimai, kurie iš dalies sutapo su liudytojo V. K. (V. K.) parodymais, liudija, kad atsakovė rinkosi sudaryti Sutartį su ieškove, nes jai patiko būtent ieškovės pagaminti gaminiai, galimybė stebėti jų gamybą vietoje, juos apžiūrėti iki pristatymo į Objektą. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad apie tai, kad aliuminio konstrukcijos bus gaminamos Lenkijoje, ieškovė atsakovę informavo pirmą kartą ne 2021 m. gegužės 24 d., į ką apeliavo atsakovė teismo posėdžio metu (b. l. 28, t. 4), o 2021 m. gegužės 7 d., siųsdama Sutarties pakeitimą pagal 2021 m. gegužės 7 d. komercinį pasiūlymą pasirašyti atsakovei (b. l. 158, t. 1). Prie šio laiško taip pat buvo prisegtas ieškovės informacinis pranešimas (b. l. 162, t. 1), kuriame atsakydama į atsakovės prašymą apžiūrėti gaminamas aliuminio konstrukcijas, ieškovė informavo atsakovę, kad ieškovė yra oficialus lenkų kompanijos ALUSISTEM atstovas, pagal susitarimą su ALUSISTEM didelės apimties objektus ieškovė gamina lenkų gamykloje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, gavusi šį elektroninį laišką, būtų pareiškusi dėl to ieškovei kokias nors pretenzijas, nesutikimą, prašiusi stabdyti darbus ar kt.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad aliuminio konstrukcijos iš Lenkijos į Objektą buvo pristatytos keliais etapais. Pirmosios aliuminio konstrukcijos buvo pristatytos 2021 m. birželio 8 d., o likusios – 2021 m. birželio 11 d. (b. l. 163-164, t. 1, b. l. 133-138, t. 3). Kada į Objektą buvo pristatyti stiklo paketai, byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka, tačiau tai esminės reikšmės šiam ginčui neturi.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė dar 2021 m. birželio 28 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktus kartu su išrašytomis sąskaitomis faktūromis (b. l. 10, t. 4). Šie aktai, sąskaitos-faktūros į bylą nepateikti. 2021 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku (b. l. 10, t. 4) atsakovė atsisakė priimti pateiktas sąskaitas faktūras, nurodydama, kad jos galės būti priimtos tik po to, kai bus priimti darbai, prašė informuoti, kada bus galima priimti ieškovės atliktus darbus. Pirmą kartą priimti atliktus darbus ieškovė 2021 m. birželio 30 d. elektroniniu laišku kvietė atsakovę 2021 m. liepos 5 d. (b. l. 17, t. 4), tačiau 2021 m. liepos 2 d. atsakovė elektroniniu paštu (b. l. 20, t. 4) pranešė, kad atsakovės atlikti darbai turi trūkumų ir prašė, tik juos pašalinus, organizuoti darbų priėmimą. Trūkumais atsakovė įvardijo sumaišytus langus rytinėje bei vakarinėje pusėse (apartamentai Nr. 1, 6), skilusį stiklo paketą apartamente Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto apartamentuose ant stumdomų langų nesudėtus/netinkamai sudėtus stabdžius ir nesandarias, turinčias laisvumo įėjimo duris, nepritvirtintas visų langų apačias, sandariai nepritvirtintas sandarinimo juostas, nesureguliuotus langus, sistemas. 2021 m. liepos 8 d. atsakovės samdytas statybos techninės priežiūros specialistas Ž. P., atlikęs sumontuotų langų konstrukcijų ir atliktos izoliacijos darbų vertinimą, konstatavo lango konstrukcijų pažeidimus (b. l. 37, t. 4): įbraižas, netinkamą apdailos dangtelių sudėjimą, konstrukcijų rankenų blogą veikimą, netinkamą konstrukcijos sandarinimo elementų sudėjimą, netinkamą sutvirtinimą varžtais, netinkamą langų sandarinimą; medinių balkių konstrukcijų iškyšas, kurios turi būti izoliuotos ir nupjautos prieš statant lango rėmą; nebaigtą vidaus atitvarų izoliacijos montavimą (smulkūs trūkumai). Šie trūkumai buvo fiksuoti nuotraukose, apie juos informuota ieškovė, taip pat ieškovės pavedimu montavimo darbus Objekte pagal su ieškove 2021 m. gegužės 5 d. sudarytą montavimo rangos sutartį Nr. PL210505-01 atlikusi mažoji bendrija „Pirmi langai“ (b. l. 4-6, t. 5).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovė surašė atliktų darbų aktą 86 284,53 Eur (71 309,53 Eur + PVM) sumai ir jį kartu su pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei 2021 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita-faktūra serija PDM Nr. 1360 71 309,53 Eur sumai 2021 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei (b. l. 14-17, t. 1). Taip pat šiuo elektroniniu laišku ieškovė atsakovei pateikė ir 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomų darbų sąmatą 2 437,06 Eur sumai kartu su PVM sąskaita-faktūra serija PDM Nr. 1361 2 437,06 Eur sumai (b. l. 13, 18, t. 1). Sąmatoje kaip papildomi darbai nurodyti permontavimo LD darbai (209 Eur + PVM), transporto paslaugos (1 150 Eur + PVM), pagalbinės medžiagos, technika (atskiru susitarimu) (500 Eur + PVM), angos LD5 medžiagos montavimui su išnešimu (155,10 Eur + PVM).

Byloje nėra duomenų, kad iki 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovė buvo kviesta ieškovės priimti darbus Objekte raštu, tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovės pasirašytus darbų atlikimo aktus ir sąskaitas atsiskaitymui (b. l. 16, t. 1), kurių pagrindu šiuo ieškiniu prašo skolos sumokėjimo. Byloje nėra duomenų, pakankamų spręsti, kad būtent 2021 m. rugsėjo 21 d. Objekte faktiškai būtų vykęs atsakovės atliktų Statybos darbų perdavimas-priėmimas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad faktiškai Statybos darbų perdavimas priėmimas Objekte, dalyvaujant ieškovės ir atsakovės vadovams, vyko tik 2021 m. lapkričio 11 d. (b. l. 82-83, t. 1). Jo metu atsakovė konstatavo tokius Statybos darbų trūkumus (b. l. 82-83, 90-91, t. 1): 3 buto įlenktas apatinis durų kampas, 4 buto vakarų pusės stumdomas langas leidžia vandenį, 6 buto langas vakarų pusėje praleidžia vandenį, 6 buto stumdomas langas pietų pusėje praleidžia vandenį, 7 buto rytų pusės išlyginti fasado dangtelių tarpus ir horizontalumą, 7 buto rytų pusės stiklo paketas su defektu, 8 buto langai šiaurinės ir pietinės pusės nesandarūs, centrinės tarpinės per trumpos, 10 buto langai šiaurinės ir pietinės pusės nesandarūs, centrinės tarpinės per trumpos, 11 buto langai šiaurinės ir pietinės pusės nesandarūs, centrinės tarpinės per trumpos, 12 buto pietų pusės langas nesandarus, per trumpa centrinė trapinė, 12 buto tas pats langas praleidžia drėgmę, 12 buto vakarų pusės fasado stulpas turi 2 įbrėžimus po 3 cm, 12 buto išorinio fasado horizontalių dangtelių tarpai suvienodinti, 12 buto išorinio fasado horizontalių dangtelių plokštumos nevienodos, juosta S. nenaudota, kronšteinai sąmatoje neaptarti, montavimo darbų kaina padidėjo, nepateiktos langų, gaminių atitikties deklaracijos, nepateikti panaudotų medžiagų sertifikatai, darbai neperduoti statybos techninei priežiūrai, nebaigtas pildyti statybos darbų žurnalas. Dalį jų ieškovė pripažino pagrįstais, o dalies pagrįstumo nepripažino: nesutiko dėl 4 buto vakarų pusės stumdomo lango, 6 buto lango vakarų pusėje pralaidumo vandeniui priežasties, 7 buto rytų pusės paketo defekto, 12 buto išorinio fasado horizontalių dangtelių tarpų nevienodumo, nenaudotos S. juostos ir kronšteinų neaptarimo sąmatoje, didesnės montavimo darbų vertės nei nurodyta sąmatoje, nepateiktų langų, gaminių atitikties deklaracijų, panaudotų medžiagų sertifikatų, darbų neperdavimo techninei priežiūrai.  

Iš ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad nepaisant to, kad su dalimi atsakovės konstatuotų trūkumų ieškovė ir nesutiko, ji ėmėsi veiksmų visus juos šalinti. Tai yra, nors ieškovė nesutiko dėl 4 buto vakarų pusės stumdomo lango, 6 buto lango vakarų pusėje pralaidumo vandeniui priežasties, iš 2021 m. gruodžio 13 d. vykusio pakartotinio Statybos darbų priėmimo metu surašyto nustatytų defektų akto (toliau – ir Nustatytų defektų akto) (b. l. 37-39, t. 1) matyti, kad pati atsakovė pripažino, jog ieškovė šiuos trūkumus šalino, nurodydama, kad „reikalingas bandymas“. Nustatytų defektų akte atsakovė taip pat pripažino, kad ieškovės buvo pakeistas 7 buto rytų pusės paketas. 2021 m. gruodžio 13 d. vykusio pakartotinio Statybos darbų priėmimo perdavimo metu atsakovė tik nepripažino, jog buvo tinkamai pašalintas 3 buto apatinio durų kampo įlenkimas, 6 buto stumdomo lango pietų pusėje, 12 buto pietų pusės lango pralaidumas vandeniui, 7 buto rytų pusės, 12 buto fasado dangtelių tarpų, horizontalumo nelygumai, 8, 10, 11 butų šiaurinės ir pietinės pusės langų, 12 buto pietų pusės lango nesandarumai dėl per trumpų tarpinių, 12 buto vakarų pusės fasado stulpo įbrėžimai, taip pat laikėsi tos pačios pozicijos dėl SIGA juostos nenaudojimo, kronšteinų neaptarimo sąmatoje, nepateiktų langų, gaminių atitikties deklaracijų, nurodė, kad reikia tikrinti aplinkybes dėl montavimo darbų kainos padidėjimo, nepateiktų panaudotų medžiagų sertifikatų, darbų neperdavimo statybų techninei priežiūrai. Be to, 2021 m. gruodžio 13 d. Nustatytų defektų akte atsakovė nurodė naują trūkumą, kad langų į pietų pusę (3, 4, 5, 6 butai) garso izoliacija neatitinka reikalavimų, turi būti pagerinti rodikliai ir padarytas papildomas bandymas rangovo lėšomis.

Iš ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei 2021 m. gruodžio 13 d. nesutikus ir vėl priimti Statybos darbų atliktų kaip tinkamai, ieškovė ėmėsi papildomų darbų trūkumams pašalinti – pakeitė atsakovės nurodytus fasado dangtelius, tuo pašalinant nurodytus jų tarpų, plokštumų nelygumus, iš naujo pakeitė visas langų centrines tarpines, taip pašalinant atsakovės nurodytų langų nesandarumą, pralaidumą vandeniui. Ieškovei nepavyko tik pilnai pašalinti 3 buto apatinio durų kampo įlenkimo (atlenktas pagal galimybes) ir 12 buto vakarų pusės fasado stulpo įbrėžimų (įbrėžimai uždažyti). Atlikusi Statybų darbų trūkumų šalinimą ieškovė ir vėl kvietė atsakovę atvykti priimti darbų, tačiau 2022 m. sausio 18 d. atsakovės vadovas, atvykęs į Objektą, Statybos darbų priėmime perdavime dalyvauti atsisakė. Todėl ieškovė 2022 m. sausio 18 d. nustatytų defektų pašalinimo priėmimo aktą (toliau – ir Nustatytų defektų pašalinimo aktą) pasirašė vienašališkai, nurodydama, kad visi trūkumai yra pašalinti, išskyrus 3 buto apatinio durų kampo įlenkimą ir 12 buto vakarų pusės fasado stulpo įbrėžimus. Dėl pastarųjų Statybos darbų trūkumų ieškovė 2022 m. sausio 31 d. raštu atsakovei pasiūlė sumažinti kainą (b. l. 29, t. 1), o atsakovei pozicijos šiuo klausimu neišreiškus, 2022 m. vasario 22 d.  ieškovė pati išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą-faktūrą serija PDM Nr. 1360G 200 Eur + PVM sumai (b. l. 31, t. 1). Nustatytų defektų pašalinimo akte ieškovė taip pat nurodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. garso izoliacijos reikalavimo neatitiko tik 4 butas, trūkumai pašalinti, pakartotinis bandymas atliekamas 2022 m. sausio 18 d. (b. l. 42, t. 1).

Dėl ieškovės teisės reikalauti apmokėti atliktus Statybos darbus pagal Sutartį

Ieškovė ieškiniu šioje byloje kelia ginčą dėl apmokėjimo už jos faktiškai atliktus Statybos darbus Objekte, ieškinį grįsdama jos kaip rangovės teise priimti atliktus Statybos darbus vienašališkai po to, kai priimti juos be pagrindo atsisakė (vengė) užsakovė.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad šalių teisiniams santykiams, atsiradusiems Sutarties pagrindu, taikytinos statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Statybos darbų perdavimą-priėmimą reglamentuoja CK 6.694 straipsnis, kuris numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (1 dalis). Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (4 dalis).

Byloje surinktų įrodymų visuma liudija, kad atliktų darbų priėmimo-perdavimo tvarką šalys detaliai aptarė ir Sutartyje (Sutarties Bendrosios dalies 3 dalis). Be kitų atliktų darbų priėmimo ir perdavimo sąlygų, šalys Sutarties Bendrojoje dalyje sulygo, kad rangovas atliktus darbus perduoda užsakovui šalims pasirašant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodomi faktiškai per ataskaitinį laikotarpį atlikti darbai (3.1 punktas). Užsakovas privalo atvykti apžiūrėti ir priimti darbus rangovo nurodytu ar šalių suderintu terminu, kuris bet kuriuo atveju negali būti ilgesnis nei trys darbo dienos nuo rangovo pranešimo apie darbų užbaigimą. Užsakovas privalo dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktus darbus. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo Sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus. Atliktų darbų aktas pasirašomas tą pačią apžiūros dieną (Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punktas). Su perdavimo aktu rangovas privalo užsakovui pateikti išpildomąją dokumentaciją, t. y. gaminių eksploatacinių savybių deklaracijas, užpildytą statybos darbų žurnalą, gaminių eksploatavimo, priežiūros ir naudojimo instrukcijas. Sutartyje nustatytu terminu dokumentų nepateikimas kartu su atliktų darbų aktais arba galutiniu perdavimo aktu yra pagrindas užsakovui nepriimti pateiktų aktų ir/arba sulaikyti mokėjimą už atliktus darbus, kol rangovas tinkamai įvykdys savo pareigas pagal šią Sutartį (Sutarties Bendrosios dalies 3.5 punktas). Užsakovui raštu atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą dėl trūkumų, kuriuos užsakovas konkrečiai nurodo rangovui, rangovas privalo ištaisyti nurodytus trūkumus šalių sutartu terminu arba pateikti atliktų darbų aktą į jį neįtraukdamas darbų, kurių užsakovas nepriėmė, o rangovas neištaisė. Jei užsakovas pasirašo atliktų darbų aktą su pastabomis, rangovas ne vėliau kaip iki sekančio atliktų darbų akto pateikimo privalo ištaisyti atliktų darbų akte nurodytus trūkumus (Sutarties Bendrosios dalies 3.6 punktas). Jei užsakovas nurodytu laiku neatvyksta priimti darbų arba nepagrįstai vengia priimti atliktus darbus, rangovas turi teisę atliktus darbus laikyti priimtais, praėjus trims darbo dienoms po to, kai užsakovui šioje Sutartyje nurodytu adresu buvo raštu (per el. paštą) pranešta apie darbų atlikimą ir išrašyta sąskaita faktūra (Sutarties Bendrosios dalies 3.7 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylos, kurioje ieškovas (rangovas) reiškia reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, o atsakovas (užsakovas) nesutinka su mokėtina suma remdamasis atliktų darbų trūkumais, nagrinėjimo ribas, nurodyta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. <...> Tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

Byloje surinktų įrodymų visuma liudija, kad ieškovė apie darbų užbaigimą buvo pranešusi atsakovei kelis kartus – 2021 m. birželio 30 d., kviesdama darbus priimti 2021 m. liepos 5 d.; 2021 m. rugsėjo 23 d., pateikdama atliktų darbų aktus; 2021 m. gruodžio 8 d., informuodama, kad 2021 m. lapkričio 11 d. nustatytus trūkumus ketina baigti šalinti 2021 m. gruodžio 13 d., kviesdama atsakovę juos priimti (b. l. 106, t. 1); 2021 m. sausio 12 d., informuodama, kad 2021 m. lapkričio 11 d. nustatytus trūkumus ketina baigti šalinti 2022 m. sausio 12 d. (b. l. 33, t. 1). Faktiškai darbų perdavimas priėmimas, dalyvaujant abiem šalims, vyko tris kartus – 2021 m. lapkričio 11 d. dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovei, 2021 m. gruodžio 13 d., dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovei, 2022 m. sausio 18 d., dalyvaujant tik ieškovei, atsakovei būnant vietoje, bet darbų priėmime dalyvauti atsisakius. Šios aplinkybės atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo. Tai yra nurodyta ir Nustatytų defektų pašalinimo akte (užsakovas K. J. buvo atvykęs į Objektą, bet pridavime dalyvauti atsisakė).

Vertindamas šias byloje nustatytas aplinkybes bei Sutarties nuostatas, kad užsakovas privalo atvykti apžiūrėti ir priimti darbus rangovo nurodytu arba šalių suderintu terminu, kuris bet kuriuo atveju negali būti ilgesnis nei trys darbo dienos nuo rangovo pranešimo apie darbų užbaigimą, teismas sutinka su ieškove, kad šių Sutartimi sulygtų sąlygų atsakovės veiksmai laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. neatitiko. Byloje nėra duomenų, lėmusių priežastį, kodėl Statybos darbų priėmimas iš atsakovės pusės nevyko iki pat 2021 m. lapkričio 11 d., kuomet ieškovė pranešė baigusi atlikti Statybos darbus. Kita vertus, ši aplinkybė esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi, nes byloje nėra jokių duomenų, kad Statybos darbų priėmimo organizavimas vėliau nei Sutartyje sulygtais terminais būtų įtakojęs, lėmęs negalimumą priimti Statybos darbus vėliau.

Teismas taip pat sutinka su ieškove, kad byloje nėra duomenų, kurie pateistinų atsakovės elgesį atsisakant dalyvauti Statybos darbų perdavime priėmime 2022 m. sausio 18 d. Vien tai, kad atsakovė laikėsi ir iki šiol laikosi pozicijos, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 11 d. nustatytų Statybos darbų trūkumų (jų dalies) taip ir nepašalino iki 2022 m. sausio 18 d., nesuteikia teisės atsakovei atsisakyti dalyvauti Statybos darbų perdavime priėmime. Kaip minėta, pagal Sutartį užsakovas privalo atvykti ir priimti darbus ne vėliau kaip trys darbo dienos nuo rangovo pranešimo apie darbų užbaigimą (Sutarties Bendrosios dalies 3.4 punktas). Nesutikimas, jog ieškovė pašalino Statybos darbų trūkumus, atsakovės nustatytus anksčiau vykdant darbų priėmimą-perdavimą, suteikia teisę atsakovei priimti darbus su išlygomis, esant ginčui dėl trūkumų fakto inicijuoti ekspertizės skyrimo klausimą, naudotis kitomis Sutarties ar įstatymo suteiktomis teisėmis. Teismo vertinimu, atsakovės elgesys paliekant situaciją neapibrėžtą neatitinka CK 6.691 straipsnyje įtvirtintos statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos. Pagal šią nuostatą statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

Teismas taip pat sutinka su ieškove, kad Sutarties  Bendrosios dalies 3.7 punktas, atsakovei 2022 m. sausio 18 d. neatvykus priimti jos atliktų Statybos darbų po atsakovės nustatytų trūkumų Nustatytų defektų aktu pašalinimo, suteikė ieškovei teisę atliktus Statybos darbus laikyti priimtais praėjus 3 darbo dienoms po to, kai atsakovei raštu buvo pranešta apie darbų atlikimą ir išrašyta sąskaita faktūra. Apie tai ieškovė atsakovę informavo 2022 m. sausio 31 d. raštu, prašydama apmokėti 2021 m. rugsėjo 23 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras serija PDM Nr. 1360 ir serija PDM Nr. 1631. Tokią teisę rangovui įtvirtina ir jau minėta CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata, kurią aiškindamas kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos teisiniams santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutarties pareigas. Pagal šią nuostatą vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, užsakovo teisė gintis nuo rangovo ieškinio dėl atsiskaitymo už atlikus rangos darbus priešieškinio forma negali paneigti užsakovo teisės atsikirtimų pagrindu įrodinėti aplinkybę, kad rangovo nurodomi kaip atlikti darbai jų perdavimo užsakovui metu turėjo trūkumų, tuo pagrindžiant jo teisę atsisakyti priimti darbus kaip atliktus tinkamai ir juos apmokėti ar šios pareigos vykdymą sustabdyti. CK 6.207 straipsnis numato, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolės (2 dalis). Šalys šia teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai (6.207 straipsnio 3 dalis). CK 6.58 straipsnis numato, jeigu sutarties prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės neįvykdo arba aišku, kad nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskirtai atsisakyti ją vykdyti (1 dalis). Jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalanti ją įvykdyti pirma (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis).

Atsakovė šioje byloje reikalavimo pripažinti Nustatytų defektų pašalinimo aktą negaliojančiu nepareiškė, tačiau gynėsi nuo ieškinio atsikirtimų forma tuo, jog jai nekilo pareiga priimti Nustatytų defektų akte nurodytų trūkumų šalinimą, nes pareigos šiuos trūkumus pašalinti iki 2022 m. sausio 18 d. neįvykdė pati ieškovė. Todėl šiai bylai teisingai išnagrinėti, teismo vertinimu, būtina nustatyti, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina atsakovės nurodomą aplinkybę, kad 2022 m. sausio 18 d. ieškovei vienašališkai pasirašant Nustatytų defektų pašalinimo aktą ji trūkumus, nurodytus Nustatytų defektų akte, buvo pašalinusi.

Byloje surinkti įrodymai liudija, kad 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. gruodžio 13 d. vykusių Statybos darbų perdavimo priėmimo metu atsakovė akcentavo iš esmės tuos pačius ieškovės Objekte atliktų Statybos darbų trūkumus, kurie buvo susiję su dangtelių, jų plokštumų nelygumu, nehorizontalumu, langų tarpinių defektais (jų nesandarumu, buvimu neištisinėmis), vieno stiklo paketo defektu, tam tikrų langų Objekte garso izoliacijos reikalavimo neatitikimu, SIGA juostos nepanaudojimu, kronšteinų ir montavimo darbų kainos padidinimo neaptarimu Sutartyje, statybos žurnalo neužpildymu, langų, gaminių, medžiagų eksploatavimo deklaracijų nepateikimu, techninės priežiūros nedalyvavimu priimant darbus Objekte. Bylą nagrinėjant iš esmės atsakovė, teikdama paaiškinimus, nurodė kaip išlikusius net ne visus Nustatytų defektų akte, Nustatytų defektų pašalinimo akte minimus trūkumus, itin akcentavo konkrečius iš jų, t. y.  tam tikrų langų Objekte garso izoliacijos reikalavimo neatitikimą, SIGA juostos nepanaudojimą bei langų ir gaminių eksploatavimo deklaracijų nepateikimą.

Pasisakydamas dėl atsakovės bylos nagrinėjimo teisme metu neakcentuotų trūkumų, nurodytų Nustatytų defektų akte, Nustatytų defektų pašalinimo akte, teismas trumpai pažymi, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai liudija, kad ieškovė, šalindama atsakovės nustatytus ieškovės atliktų Statybos darbų trūkumus, išlygino fasado dangtelių tarpus ir horizontalumą, sumontuodama naujus, vertikalius dangtelius, suvienodindama tarpus tarp jų, pakeitė visų atsakovės nurodytų langų tarpines, pakeitė 7 buto stiklo paketą, pagal galimybes atlenkė 3 buto apatinį durų kampą, uždažė 2 įbrėžimus 12 buto vakarų pusės fasado stulpe. Įrodymų, kad būtent šie trūkumai iki šiol nėra pašalinti, kad jie trukdo naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), atsakovė į bylą nepateikė. Į bylą pateikta Sutartis, jos Specialiosios dalies pakeitimas, 2021 m. gegužės 7 d. komercinis pasiūlymas paneigia atsakovės argumentus, kad šalys nesulygo dėl kronšteinų montavimo Objekte, ieškovė padidino Sutarties kainą. Į bylą pačios atsakovės pateiktas statybos darbų žurnalas (b. l. 58-78, t. 8) paneigia tai, kad ieškovė neužpildė statybos darbų žurnalo, ieškovės atlikti darbai nebuvo priimti statybos techninę priežiūrą Objekte vykdžiusio trečiojo asmens, atsakovei nebuvo pateiktos medžiagų, naudotų atliekant Statybos darbus objekte, eksploatavimo deklaracijos.

Teismas taip pat trumpai pažymi, kad atsakovės į bylą pateiktas 2022 m. vasario 4 d. faktinių aplinkybių  konstatavimo protokolas Nr. FP-180-22-7 (b. l. 148-155, t. 2, b. l. 31-35, t. 3), kuriame nurodyta, kad ant visų įėjimo į Objektą durų spynų dangtelių matomos korozijos žymės, ant sumontuotų langų ir durų kaupiasi drėgmė, pastato rytinėje pusėje antrame aukšte sumontuoto vitrininio lango konstrukcijos sumontuotos ant balkono plokštės, negali būti siejami su 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. sausio 18 d. vykdytų Statybos darbų perdavimo priėmimo metu nurodytais trūkumais, nes jie yra netapatūs. 2021 m. lapkričio 11 d. Statybos darbų perdavimo priėmimo akte, Nustatytų defektų akte, Nustatytų defektų pašalinimo akte apie konstrukcijų koroziją jokių duomenų nėra. Juose kalbama apie langų pralaidumą vandeniui, dėl ko buvo keistos tarpinės, bet ne vandens kaupimąsi ant langų. Vitrininio lango montavimas ant balkono plokštės kaip trūkumas nėra nurodomas nė viename iš šių aktų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi šie trūkumai 2022 m. vasario 4 d. antstolio buvo nustatyti apžiūrint Objektą vizualiai. CK 6.662 straipsnis numato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis). Šalių sudarytoje Sutartyje tokia užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau numatyta nebuvo. Priešingai Sutartyje, jos Bendrosios dalies 3.4 punkte, šalys numatė, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo Sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti rangovui; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, rangovas perdavęs atliktus darbus; atliktų darbų aktas pasirašomas tą pačią apžiūros dieną; užsakovas, priimdamas atliktus darbus pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo nurodyti; užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus. Iki 2022 m. sausio 18 d. atsakovė ieškovei nebuvo nurodžiusi, kad ant visų įėjimo į Objektą durų spynų dangtelių matomos korozijos žymės, ant sumontuotų langų ir durų kaupiasi drėgmė, pastato rytinėje pusėje antrame aukšte sumontuoto vitrininio lango konstrukcijos sumontuotos ant balkono plokštės, todėl remtis tuo, gindamasi nuo ieškinio, atsakovė neturi pagrindo. Plačiau dėl 2022 m. vasario 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nepasisako, nes jis esminės reikšmės šioje byloje kilusiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi.

Dėl langų atitikimo garso izoliacijos reikalavimams

Bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių kilo esminis ginčas dėl ieškovės pagal Sutartį sumontuotų langų Objekte neatitikimo garso izoliacijos reikalavimui. Šiuo aspektu teismas sprendime pasisako plačiau.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad pagal Sutartį ieškovės sumontuoti langai Objekte turi atitikti langų orinio garso izoliacijos indeksą ?30 dB. Toks reikalavimas buvo įtvirtintas projekte, kurio dalis buvo pateikta atsakovės ieškovei 2021 m. balandžio 21 d. (b. l. 135, 136-138, t. 1). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė, priimdama ieškovės atliktus Statybos darbus Objekte 2021 m. gruodžio 13 d.,  nurodė, kad langų į pietų pusę (3, 4, 5, 6 patalpos) garso izoliacija neatitinka reikalavimų, jie nepriimami, kol nebus pagerinti garso izoliacijos rodikliai ir padarytas papildomas bandymas (rangovas apmoka) (b. l. 37-39, t. 1). Pažymėtina, kad atsakovė, 2021 m. gruodžio 13 d. nurodydama tokį trūkumą, nenurodė ieškovei kuo ji tokį trūkumą grindžia. Vėliau ieškovei atsakovė pateikė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorijos 2021 m. lapkričio 11 d. atlikto bandymo Objekte pagrindu surašytą 2021 m. lapkričio 18 d. fasado garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2021/11/18/5199 (b. l. 102-103, t. 1), kuriame buvo nurodyta, kad tik vienos iš patalpų, Nustatytų defektų akte įvardytos numeriu 4 (protokole patalpa įvardyta indeksu 1.09), fasadas, kurį sudaro langas, neatitinka projektinės klasės, kuri yra C, reikalavimų, jo rezultatas yra 27,1 dB. Įrodymų, kuriais atsakovė grindė, kad ir kiti langai Objekte, nurodyti 2021 m. gruodžio 13 d. Nustatytų defektų akte, neatitiko langų orinio garso izoliacijos indekso ?30 dB, atsakovė nei ieškovei, nei teismui byloje nepateikė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismo ekspertas D. K., atlikdamas teismo ekspertizę 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutarties pagrindu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. sausio 18 d. ieškovei šalinant atsakovės Nustatytų defektų akte nurodytus jos atliktų Statybos darbų trūkumus Objekte ir vykdant jų perdavimą atsakovei, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorija atliko pakartotinį bandymą, kurio pagrindu 2022 m. sausio 21 d. surašė fasado garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2022/01/21/5469 (b. l. 133-134, t. 1). Jame buvo nurodyta, kad pastato fasadas iš laiko į patalpą 1.09, kurį sudaro langas, neatitinka projektinės klasės, kuri yra C, reikalavimų, jo rezultatas yra 29,6 dB.

Atsakovė, remdamasi šiais duomenimis, bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad visi ieškovės sumontuoti langai Objekte negali būti laikomi atitinkančiais projektinę klasę C, kol šios aplinkybės ieškovė nepagrindė laboratoriniais tyrimais, bandymų protokolais. Atlikti tokius bandymus, atsakovės teigimu, pareiga teko ieškovei. Gi ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad ieškovės pagal Sutartį atliktų Statybos darbų priėmimo metu ieškovė pripažino, kad tik vienas langas, dėl kurio UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorija surašė 2021 m. lapkričio 18 d. fasado garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2021/11/18/5199, neatitiko projektinės klasės, kuri yra C, tačiau ir pastarasis trūkumas ieškovės buvo pašalintas, ką pagrindžia UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorijos 2022 m. sausio 21 d. surašytas fasado garso izoliavimo matavimo protokolas Nr. 2022/01/21/5469. Jame nurodytas rezultatas 29,6 dB, įvertinus neapibrėžtį 1,49 dB, ieškovės teigimu, liudija, kad langas visgi siekė 30 dB (29,6 dB + 1,49 dB). Be to, ieškovė prašė įvertinti ir tai, kad Objektas šiai dienai yra priimtas naudoti, ką liudija Nekilnojamojo turto registro duomenys, jis yra naudojamas pagal paskirtį, todėl teigti, kad tam tikri Statybos darbai ieškovės buvo atlikti netinkamai ar su trūkumais, atsakovė neturi pagrindo.

CK 6.694 straipsnio 2 dalis numato, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Pagal CK 6.694 straipsnio 5 dalį, įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams. Nurodytos teisės normos, priešingai nei teigia atsakovė, numato bendrą taisyklę, kad tais atvejais, kai pagal įstatymą ar statybos rangos sutartį, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, būtina atlikti bandymus ir kontrolinius matavimus prieš priimant darbų rezultatą, juos atlieka užsakovas savo lėšomis, nebent šalys, sudarydamos sutartį, buvo sutarę kitaip. Šalių sudarytoje Sutartyje nėra nuostatų, jog sumontuotų langų atitikimo C klasės reikalavimui nustatyti bus būtina atlikti bandymus, tuo labiau nuostatų, kad tokius bandymus atliks ieškovė savo lėšomis. Todėl atsakovės argumentas, jog ieškovės atlikti Statybos darbai yra su trūkumais vien dėl to, kad nėra pateikti visų Langų Objekte atliktus bandymus patvirtinantys įrodymai, yra nepagrįstas. Vertinant įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę bylose, kylančiose iš rangos teisinių santykių, užsakovui atsisakius priimti rangovo atliktus darbus dėl darbų trūkumų, tokį trūkumo faktą ir tenka pareiga įrodyti užsakovui. Tokį trūkumo faktą užsakovui įrodžius, rangovui tenka pareiga pagrįsti, jog jis darbus atliko laikydamasis teisės aktų reikalavimų (CPK 178 straipsnis).  

Nagrinėjamu atveju, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sutinka, kad atsakovė pagrindė 2022 m. sausio 18 d. buvus vieno iš ieškovės sumontuotų langų Objekte trūkumą, t. y. jo neatitikimą Sutartyje sulygtai langų orinio garso izoliacijos klasei C, kuri turi atitikti indeksą ?30 dB. Tai langas, esantis patalpoje, projektinėje medžiagoje pažymėtoje indeksu 1.09 (b. l. 255, t. 4). Nors šis langas projekte yra įvardintas langu L12 (b. l. 255, 260, t. 4), iš ieškovės paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tai langas L12-2, nes patalpose, projekte pažymėtose indeksais 1.07, 1.09, 1.11, iš pradžių numatytas montuoti vienas langas L12, kurio matmenys 11492 x 2680, atsakovės iniciatyva buvo pakeistas trimis langais, iš jų dviem L12-1, kurie buvo montuotais patalpose, projekte pažymose indeksais 1.07, 1,11, ir vienu langu L12-2, montuotu patalpoje, projekte pažymėtoje indeksu 1.09 (b. l. 1-7, t. 9). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad lango L12 vertė buvo apibrėžta 8 348 Eur suma, iš jos lango L12-2 kaina sudarė 3 766 Eur sumą (b. l. 7, t. 9). 

Nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad ir pastarasis langas atitiko Sutartyje numatytus reikalavimus, nes 2022 m. sausio 21 d. fasado garso izoliavimo matavimo protokole Nr. 2022/01/21/5496 fasado iš lauko į patalpą 1.09 rezultatas siekė 30 dB, jį vertinant kartu su neapibrėžtimi, teismas su šiuo ieškovės argumentu sutikti neturi pagrindo. Nors pastarasis 2022 m. sausio 21 d. fasado garso izoliavimo matavimo protokolas Nr. 2022/01/21/5496 skirtas fasado, o ne langų projektinei C garso klasei nustatyti, teismas, vertindamas tai, kad šioje patalpoje fasadas iš esmės sudarytas iš langų, tame tarpe patalpoje sumontuoto lango L12-2, šalių paaiškinimų, kad šioje patalpoje iš lauko pusės sklindantis (girdimas) garsas buvo didesnis, būtent šis langas buvo nurodytas kaip turintis trūkumų 2021 m. gruodžio 13 d. Statybos darbų priėmimo metu, konstatuoja, kad pastarojo dokumento pakanka nustatyti atsakovės nurodomą aplinkybę, kad pastarasis langas ir 2022 m. sausio 18 d. neatitiko Sutartyje sulygto langų orinio garso izoliacijos indekso ?30 dB. Ieškovės argumentai dėl neapibrėžties įtakos rezultatui nustatyti, teismo vertinimu, nėra pagrįsti, nes nepaisant protokole nurodytos neapibrėžties, jame taip pat nustatyta, kad išmatuotas elemento standartizuotasis garso slėgio lygių skirtumas neatitinka projektinės C garso klasės reikalavimų. Aplinkybę, kad šis langas neatitinka projektinės C garso klasės reikalavimų pagal pastarąjį dokumentą, patvirtino ir teismo ekspertas D. K. Teismas pažymi, kad teismo eksperto D. K. nurodyta priežastis, lemianti jo neatitikimą Sutartyje sulygtiems reikalavimas, nagrinėjant šį ginčą dėl skolos už tinkamai atliktus darbus priteisimo, teismo vertinimu, nėra reikšminga.

Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės pakankamos konstatuoti, kad ieškovė Nustatytų defektų pašalinimo akte nepagrįstai nurodė pašalinusi atsakovės Nustatytų defektų akte nurodytus lango L12-2, esančio patalpoje, projektinėje medžiagoje pažymėto indeksu 1.09, trūkumus. Sutarties Bendrosios dalies 3.6 punktu šalys sulygo, kad užsakovui raštu atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą dėl trūkumų, kuriuos užsakovas konkrečiai nurodo rangovui, rangovas privalo ištaisyti nurodytus trūkumus arba pateikti atliktų darbų aktą, į jį neįtraukdamas darbų, kurių užsakovas nepriėmė, o rangovas neištaisė.

Ieškovė prašė įvertinti ir tai, kad Objektas šiai dienai yra pastatytas 100 procentų, priimtas naudoti ir faktiškai naudojamas pagal paskirtį. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė Statybos darbus pagal Sutartį atliko tinkamai.

Vertindamas šią aplinkybę, teismas sutinka, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018). 

Tačiau, teismo vertinimu, ši praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad ieškovės pagal Sutartį atliktų Statybos darbų priėmimas vyko, šalys surašinėjo dokumentus dėl ieškovės atliktų Statybos darbų trūkumų, kuriuos atsakovė prašė ieškovę šalinti, tačiau ieškovei pakvietus atsakovę dalyvauti priimant jos pagal Sutartį atliktus Statybos darbus po atsakovės nurodytų trūkumų pašalinimo, atsakovė šiame darbų priėmime-perdavime dalyvauti atsisakė, dėl ko Nustatytų defektų pašalinimo aktą ieškovė pasirašė vienašališkai. Nepaisant to, kad šioje byloje atsakovė nereiškė reikalavimo dėl Nustatytų defektų pašalinimo akto pripažinimo negaliojančiu, atsakovė nuo ieškinio gynėsi tuo, kad  atsakovė informavo ieškovę apie trūkumus, kurių, atsakovės teigimu, ieškovė taip ir nepašalino, taip pat byloje įrodė, kad dalies trūkumų ieškovė, nepaisant 2022 m. sausio 18 d. surašyto Nustatytų defektų pašalinimo akto, taip ir nepašalino. Tai sudaro pagrindą teigti, kad vien faktas, kad Objektas yra 100 procentų baigtumo, yra priimtas naudoti ir atsakovės pradėtas naudoti pagal paskirtį, nepaneigia fakto, kad 2022 m. sausio 18 d. surašant Nustatytų defektų pašalinimo aktą ieškovė dalies atsakovės prašytų pašalinti ieškovės pagal Sutartį atliktų Statybos darbų trūkumų taip ir nebuvo pašalinusi.

Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys įvairiais aspektais akcentavo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorijos surašytus fasado garso izoliavimo matavimo protokolus. Kaip minėta, teismo vertinimu, 2022 m. sausio 21 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorijos surašytas fasado garso izoliavimo matavimo protokolas Nr. 2022/01/21/5469 yra reikšmingas nagrinėjamoje byloje nustatant aplinkybę, ar ieškovės atliktų Statybos darbų pagal Sutartį perdavimo-priėmimo metu 2022 m. sausio 18 d. langas, esantis patalpoje 1.09, atitiko Sutartyje numatytus jo garso klasei keliamus reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Tačiau ieškovei akcentuojant kaip reikšmingą aplinkybę taip pat tai, kad Objektas, kuris priimtas naudoti,  garso klasė yra C, taip pat atsakovei akcentuojant kaip reikšmingą aplinkybę, kad vieno lango neatitikimas garso klasei C, liudija, kad visi Objekto langai šio reikalavimo neatitinka, teismas mano esant pagrindą papildomai pasisakyti dėl į bylą pateiktų UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorijos surašytų dokumentų vertinimo.  

Į bylą šalys yra pateikusios šiuos UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorijos surašytos dokumentus: 2021 m. lapkričio 18 d. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ laboratorijos garso klasifikavimo protokolą Nr. 2021/11/18/5196-5197-5198-5199 (b. l. 92, t. 1) (toliau – ir Garso protokolas), kurio sudėtine dalimi yra 2021 m. lapkričio 18 d. fasado garso izoliavimo matavimo protokolas Nr. 2021/11/18/51992022 (b. l. 102-103, t. 1) (toliau ir Fasado protokolas Nr. 1), 2022 m. sausio 21 d. fasado garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2022/01/21/5469 (b. l. 133-134, t. 1) (toliau – ir Fasado protokolas Nr. 2), 2022 m. sausio 21 d. fasado garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2022/01/21/5542 (toliau – ir Fasado protokolas Nr. 3) ir 2022 m. kovo 4 d. fasado garso izoliavimo matavimo protokolą Nr. 2022/03/04/5650 (toliau – ir Fasado protokolas Nr. 4). Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienu iš šių protokolų nėra matuota Objekto dalis – langai, nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 387 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (toliau – Reglamentas), jo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d., numatė ir pastato dalių (langų ir durų) garso izoliavimo klasės nustatymo galimybę laboratoriniais matavimais (22 punktas). Nagrinėjamu atveju Fasado protokolais Nr. 1, 2, 3, 4 buvo matuojamas Objekto elementas fasadas (pastato išorinės atitvaros), kas pastaruosiuose protokoluose ir buvo nurodyta.

Pagal Reglamento nuostatas pastato išorinių atitvarų (fasado) ore sklindančių garso izoliavimo vertinimas yra susietas su apskirtai viso pastato vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo vertinimu (Reglamento V dalis, 15.4 punktas), tikslu gauti klasifikavimo protokolą, patvirtinantį pastato (jo dalių) garso klasę. Pagal atsakovės į bylą pateiktą projektinę medžiagą, Objekto, kuris yra poilsio paskirties, vidaus aplinka turėjo atitikti C garso klasę (b. l. 143, t. 4). Reglamentas numato, kad tam tikrų (konkrečių) projektuojamų pastatų (dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, vienbučių pastatų, turinčių bendrą sieną su kitu vienbučiu pastatu, kai kurių triukšmui jautrių gyvenamųjų pastatų, pateikiamų Reglamente) vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C (Reglamento 5 punktas). Šiais atvejais priimant tokį pastatą naudoti vienas iš būtinų savivaldybės institucijai pateikti dokumentų yra garso klasifikavimo protokolas. Priimant naudoti kitus pastatus, tame tarpe poilsio paskirties, toks garso klasifikavimo protokolas nėra būtinas. Tačiau bet kuriuo atveju visų pastatų (jų dalių) garso klasė, kuri nustatoma juos projektuojant, turi ją atitikti (Reglamento 8 punktas). Pagal Reglamento 9 punktą iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo (jo dalių) faktinė garso klasė, įvertinama natūriniais akustiniais matavimais. Matavimai vykdomi bent 5 procentams pastato ir/arba jo elementų. Mažiausiais elementų skaičius yra trys. Nustatyta pastato (jo dalių) garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu.

Į bylą pateiktas Garso protokolas, kurio sudėtine dalimi yra Fasado protokolas Nr. 1, vertinant jį pastarųjų Reglamento nuostatų kontekste, leidžia teigti, kad Garso protokolas buvo surašytas būtent Objekto vidaus aplinkos garso klasei nustatyti. Teismo vertinimu, vėliau sekusių Fasado protokolų Nr. 2, 3, 4 tikslas taip pat buvo tikėtina tas pats, nes jų turinys liudija, kad jie yra ne pavieniai matavimai, o tam tikrų UAB „Pastato diagnostika ir statyba“ laboratorijos atliktų matavimų sudėtine dalimi. Pavyzdžiui, lyginant Fasado protokolą Nr. 2 su Fasado protokolu Nr. 3 matyti, kad jie buvo surašyti tą pačią dieną atliktų matavimų pagrindu, objektų parinkimą matavimams įforminant natūrinių matavimų bandomųjų objektų atrankos aktu Nr. NMA-22/01/18-1. Pastarasis dokumentas į bylą nėra pateiktas, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ką tiksliai matavo UAB „Pastato diagnostika ir statyba“ laboratorija Reglamento 9 punkte nustatyta tvarka – visą Objektą ar tik tam tikrą jo dalį (pavyzdžiui, fasadą). Lygiai tas pats pasakytina apie Fasado protokolą Nr. 4, kuriame taip pat minimas natūrinių matavimų bandomųjų objektų atrankos aktas Nr. NMA-22/02/11-1, kuris į bylą teismui nėra pateiktas.

Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nei į bylą pateikti UAB „Pastato diagnostika ir statyba“ laboratorijos Garso protokolas, Fasado protokolai Nr. 1, 2, 3, 4, nei aplinkybė, kad Objektas yra 100 procentų baigtumo, priimtas naudoti ir faktiškai naudojamas, nėra pakankami konstatuoti aplinkybę, kad Objekto vidaus aplinkos garso klasė jo priėmimo naudoti metu buvo nustatyta kaip atitinkanti projektinę C klasę. Kita vertus, aukščiau nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti ir to, kad vien dėl to, kad Fasado protokolais Nr. 1, 2 buvo nustatyta, kad Objekto fasadas neatitinka projektinės C garso klasės, visi ieškovės sumontuoti langai Objekte laikytini kaip neatitinkantys sulygtos C garso klasės. Teismo vertinimu, rezultato garso klasifikavimo protokole nustatymo tvarka, kurią nurodė UAB „Pastato diagnostika ir statyba“ laboratorija susirašinėjime su ieškove, kad jeigu vienas laboratorijos iš išmatuoti atrinktų pastato elementų neatitinka projektinės klasės, laikoma, kad visas pastatas neatitinka projektinės klasės (tokią tvarką atspindi ir Garso protokolas, kuriame, pripažinus, kad Objekto fasadas neatitinka C garso klasės, visas Objektas buvo pripažintas neatitinkančiu C garso klasės), reikšminga nustatant viso pastato vidaus aplinkos klasę, o ne atskirų pastato elementų visoje apimtyje garso klasę. Rangos teisinius santykius reglamentuojančius teisės normos nenumato galimybės rangovo atliktų konkrečių statybos darbų trūkumų faktą užsakovui grįsti tokio pobūdžio prezumpcija.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokios prezumpcijos nenustato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“ patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros, sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“. Nors šis reglamentas netaikomas poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus (4.6 punktas), juo yra patvirtina pastatuose sumontuotų langų savybių atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimo metodika (toliau – Metodika). Joje, kaip ir Reglamente nurodyta, kad kai tikrinama, ar visų pastatų langų savybės atitinka reglamento reikalavimus, turi būti patikrinta ne mažiau kaip 5 procentai pastato langų, iš jų kai pastate mažiau negu 3 kampiniai langai, jie patikrinami visi, kai pastate mažiau kaip 3 langai pastato pakraščiuose, turi būti patikrinti visi pastato pakraščiuose esantys langai, kai pastate mažiau kaip 3 langai pastato centrinėje zonoje, patikrinami visi pastato centrinės zonos langai (Metodikos 8, 9.1-9.3 punktai).  Metodikoje nėra nurodyta jokių prezumpcijų, joje kalbama apie atskirų langų garso izoliacijos matavimus.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė, nepašalinusi lango L12-2, esančio sumontuoto Objekto patalpoje, projektinėje medžiagoje pažymėtoje indeksu 1.09, trūkumo, nurodyto atsakovės ieškovei Nustatytų defektų akte ir jį pagrindusio įrodymais šioje byloje, neturėjo teisės įtraukti jo į atliktų Statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą ir už jį reikalauti sumokėti atsakovę. Atitinkamai atsakovė turėjo teisę atsisakyti mokėti už pastarąjį langą šalių sulygtą kainą. Todėl 3 766 Eur sumoje ieškovės reikalavimas pripažįstamas nepagrįstu (CK 6.58 straipsnio 1, 3 dalis, 6.207 straipsnio 2 dalis, Sutarties Bendrosios dalies 3.6 punktas).

Dėl SIGA juostos

Atsakovė kaip ieškovės atliktų Statybos darbų trūkumą bylos nagrinėjimo teisme metu įvardijo ir tai, kad atlikdama darbus ieškovė nenaudojo Sutartyje nurodytos sandarinimo juostos SIGA.

Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys sulygo, kad ieškovė darbus pagal Sutartį atlieka savo medžiagomis (Sutarties Bendrosios dalies 2.2 punktas). Konkretūs darbai, jiems naudojamos medžiagos, įrengimai detalizuojami sąmatoje arba komerciniame pasiūlyme (Sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktas). Komerciniame pasiūlyme, pateiktame ieškovės atsakovei, buvo numatytas 677 m garo/vėjo juostos SIGA klijavimas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei siekiant perduoti atliktus Statybos darbus pagal Sutartį atsakovei, atsakovė kaip ieškovės atliktų Statybos darbų trūkumą nurodė tai, kad atliekant Statybos darbus buvo naudota ne SIGA, o kita prastesnė juosta. Toks trūkumas buvo nurodytas atsakovės ieškovei 2021 m. lapkričio 11 d., taip pat 2021 m. gruodžio 13 d. Byloje ieškovė neginčijo aplinkybės, kad ji, atlikdama Statybos darbus Objekte, naudojo ne SIGA, o kitą juostą FOLIEBAND, tačiau laikėsi pozicijos, kad jos atliekant Statybos darbus panaudota kito gamintojo analogiška juosta savo savybėmis nėra blogesnė už SIGA juostą. Tai ieškovė nurodė ir Nustatytų defektų pašalinimo akte.

Į bylą ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Objekte buvo panaudotos išorinė juosta FOLIENBAND EC OUTSIDE UV+ DOUBLE hidroizoliacinė montavimo juosta ir vidinė juosta FOLIENBAND EC INSIDE ALU TOTAL garoizoliacinė montavimo juosta. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nekilo. Taip pat ieškovė pateikė šių juostų eksploatacinių savybių deklaracijas, kuriose yra fiksuoti pastarųjų juostų duomenys. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, prašė teismo ekspertui užduoti klausimą, susijusį su SIGA juostos nenaudojimu Objekte. 2023 m. lapkričio 31 d. nutartimi paskirdamas statybos darbų ekspertizę šioje byloje ir ją pavesdamas atlikti teismo ekspertui D. K., jam, be kita ko, buvo užduotas klausimas, ar ieškovės sprendimas pakeisti SIGA juostą į kito gamintojo juostą turėjo įtakos šalių Sutartimi sulygtai langų Objekte kokybei, įskaitant reikalavimus, keliamus garso izoliacijai, ir jeigu tai, - tai kokią įtaką konkrečiai. Atsakydamas į šį klausimą, teismo ekspertas D. K. 2024 m. sausio 30 d. – 2024 m. gegužės 16 d. teismo ekspertizės akte nurodė, kad pagal techninius duomenis FOLIENBAND EC INSIDE ALU TOTAL yra ne blogesnių techninių parametrų nei SIGA juosta, o vienos siūlės izoliacijos plėvelės pakeitimas kito gamintojo juosta negali turėti įtakos langų Objekte kokybei, įskaitant reikalavimus, keliamus garso izoliacijai. Šią išvadą teismo ekspertas pagrindė tiek FOLIENBAND EC INSIDE ALU TOTAL savybių įvertinimu (ji yra garui nepralaidi, dvipusio lipnumo poliesterinė juosta su aliuminiu, naudojama langų ir durų montavimo siūlės vidinės pusės sandarinimui), tiek abiejų juostų techninių parametrų palyginimu, tiek turimomis specialiomis žiniomis apie reikalavimus, keliamus juostų parinkimui, jų montavimui. Abejoti šia teismo eksperto išvada teismas neturi jokio pagrindo.

Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ieškovės atliekant Statybos darbus naudota juosta  FOLIENBAND EC INSIDE ALU TOTAL yra pigesnė lyginant su SIGA juosta, teismas pirmiausia pažymi, kad tokios aplinkybės atsakovė nepagrindė absoliučiai jokiais įrodymais. Ieškovė į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais tokius atsakovės deklaratyvius teiginius neigė, teigdama priešingai, kad  2021 m. gegužės 7 d. komerciniame pasiūlyme nurodyta 677 m SIGA juostos kaina yra 2,3 karto mažesnė už realią SIGA juostos kainą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kiek realiai ieškovei kainavo garo/vėjo izoliacinė juosta, nagrinėjamu atveju, atsakovei neįrodžius, jog ji yra prastesnė nei SIGA juosta, jokios reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi. CK 6.654 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai rangovo faktinės išlaidos yra mažesnės, negu buvo numatyta nustatant atliekamų darbų kainą, rangovui išlieka teisė gauti atlyginimą, numatytą rangos sutartyje, jeigu užsakovas neįrodo, kad ekonomija turėjo neigiamos įtakos sutartyje numatytai darbo kokybei.

Dėl gaminių eksploatacinių savybių deklaracijų

Atsakovė nuo ieškinio gynėsi taip pat tuo, kad jai nebuvo pateiktos visų gaminių eksploatacinių savybių deklaracijos, kas sudarė pagrindą atsakovei atsisakyti priimti ieškovės atliktus Statybos darbus. Kokių gaminių eksploatacinių savybių deklaracijų ieškovė atsakovei nepateikė, atsakovė nekonkretizavo, nurodydama tik tai, kad pateiktose gaminių eksploatacinių savybių deklaracijose nebuvo nurodyti visi langai, ieškovės montuoti Objekte.

Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys sulygo, kad su perdavimo aktu rangovas privalo pateikti išpildomąją dokumentaciją, t. y. gaminių eksploatacinių savybių deklaraciją, užpildytą statybos darbų žurnalą, gaminių eksploatavimo, priežiūros ir naudojimo instrukcijas. Sutartyje nustatytų tinkamų dokumentų nepateikimas kartu su atliktų darbų aktais arba galutiniu perdavimo aktu yra pagrindas užsakovui nepriimti pateiktų aktų ir/arba sulaikyti mokėjimą už atliktus darbus, kol rangovas tinkamai įvykdys savo pareigas pagal šią sutartį (Sutarties Bendrosios dalies 3.5 punktas).

Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad ji yra pateikusi visų jos gaminių eksploatacinių savybių deklaracijas ir šias aplinkybes grindė ieškovės, jos atstovės paaiškinimais, liudytojo V. K. (V. K.) parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus byloje surinktų įrodymų visumoje, sutinka su ieškove, jog jų pakanka nustatyti, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą pateikti atsakovei visų jos gaminių eksploatacinių savybių deklaracijas ir ją įvykdė iki 2022 m. sausio 18 d., kuomet buvo surašytas Nustatytų defektų pašalinimo aktas.

Į bylą yra pateikta UAB „Medalpas“ išduota stiklo paketų, skirtų naudoti pastatuose ir statiniuose, išorinių ir vidinių atitvarų stiklinimui, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 2021/04/12/01ESD, taip pat ieškovės 2021 m. liepos 28 d. išrašytos aliuminio profilių eksploatacinių savybių deklaracijos – aliuminio stiklo langų ASP75HI eksploatacinių savybių deklaracija Nr. KP21-024-1, aliuminio stiklo durų ASP75HS eksploatacinių savybių deklaracija Nr. KP21-024-2, aliuminio stiklo fasado ASP 50standart eksploatacinių savybių deklaracija Nr. KP21-024-3. Į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu liudija, kad šios deklaracijos, kilus ginčui dėl jų pateikimo Statybos darbų priėmimo metu, atsakovei buvo teiktos elektroniniu paštu 2021 m. gruodžio 10 d. Be to, liudytoju byloje apklausto V. K. (V. K.) parodymai, į bylą pačios atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktas elektroninis statybos darbų žurnalas, kuris priimtas 2023 m. rugpjūčio 2 d. teismo nutartimi, liudija, kad šios deklaracijos buvo pateiktos atsakovei ir anksčiau, jas įkeliant į elektroninį statybos darbų žurnalą 2021 m. rugpjūčio 5 d. ir pasirašant 2021 m. rugsėjo 23 d. Todėl teigti, kad Statybos darbų perdavimo priėmimo aktu atsakovės išsakyta pastaba dėl jų nepateikimo atsakovei buvo pagrįsta, teismas neturi jokio pagrindo.

Tiesa, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė rėmėsi ir tuo, kad į bylą pateiktose ieškovės 2021 m. liepos 28 d. išrašytose aliuminio profilių eksploatacinių savybių deklaracijose nebuvo išvardytos visos langų profilių serijos (numeriai). Teismas sutinka, kad pastarosiose eksploatacinių savybių deklaracijose nėra langų profilių LD1, L6, L13. Tačiau, teismo vertinimu, vien šių langų profilių numerių nepaminėjimas eksploatacinių savybių deklaracijose negali būti pagrindu teigti, kad jų eksploatacinių savybių deklaracijos nepateiktos. Kaip matyti iš elektroninio statybos darbų žurnalo įrašų, 1 vnt. lango L6 montavimas Objekte 2021 m. birželio 28 d., 3 vnt. langų LD1 montavimas Objekte 2021 m. birželio 14 d., 1 vnt. lango L13 montavimas Objekte 2021 m. birželio 20 d. susieti su aliuminio stiklo langų ASP75HI eksploatacinių savybių deklaracija Nr. KP21-024-1, nepaisant to, kad šie langai nėra minimi pagal serijas joje. Šiuos Statybos darbus kaip tinkamai atliktus ieškovės yra priėmęs statybos techninę priežiūrą Objekte atlikęs trečiasis asmuo. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad pagal ieškovės komerciniame pasiūlyme nurodytą langų profilių žymėjimą langų profilių LD1, L6, L13 žymėjimas yra toks pats, kaip ir langų profilių, nurodytų pastarojoje deklaracijoje (L1, L2, L5L, L9, L10, L14, L3, L4), teismas sprendžia esant pakankamai tikėtina, kad jos galioja ir pastariesiems gaminiams.

Pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytų argumentų, kad ieškovė apskritai neturėjo teisės pati išrašyti ne jos gamintų gaminių eksploatacinių savybių deklaracijų, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, jog tokią teisę ieškovei suteikia teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 2 straipsnio 19 punktą gamintojas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamina statybos produktą arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti tokį produktą ir parduoda tą produktą savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą. Ieškovė nagrinėjamu atveju patenka į gamintojo sąvoką, nes pas Lenkijos kompaniją ALUSISTEM pagal jos užsakymą buvo pagaminti langų profiliai, kurie vėliau ieškovės, atliekant Statybos darbus, buvo panaudoti Objekte pagal ieškovės su atsakove sudarytą Sutartį. Todėl ji turėjo teisę išrašyti į bylą pateiktas 2021 m. liepos 28 d. aliuminio profilių eksploatacinių savybių deklaracijas – aliuminio stiklo langų ASP75HI eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. KP21-024-1, aliuminio stiklo durų ASP75HS eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. KP21-024-2, aliuminio stiklo fasado ASP 50standart eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. KP21-024-3 (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 4 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų darbų, paslaugų

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 2 437,06 Eur už papildomas paslaugas pagal papildomų darbų sąmatą. Šį reikalavimą ieškovė grindžia atsakovei 2021 m. rugsėjo 23 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija PDM Nr. 1361 ir papildomų darbų sąmata, sudaryta 2021 m. rugsėjo 21 d. Papildomoje sąmatoje yra nurodyta, jog 2 437,06 Eur sumą sudaro permontavimo LD5 darbai – 209 Eur + PVM, angos LD5 medžiagos montavimui su išnešimu – 155,10 Eur + PVM, transportavimo paslaugos - 1 150 Eur + PVM, pagalbinės medžiagos, technika – 500 Eur + PVM. Atsakovė su ieškiniu šioje dalyje nesutinka, nes dėl šių darbų atlikimo, paslaugų suteikimo, atsakovės teigimu, ji su ieškove nesusitarė.

Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys sulygo, kad darbų kaina nustatyta pagal komercinį pasiūlymą ir nurodyta Sutarties Specialiojoje dalyje. Konkretūs darbai, jiems naudojamos medžiagos, įrengimai detalizuojami sąmatoje arba komerciniame pasiūlyme (Sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktas). Bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik tuomet, kai jie sudaryti raštu, pasirašyti šalių įgaliotų atstovų bei patvirtinti Šalių antspaudais (Sutarties Bendrosios dalies 9.1 punktas). Pagal Sutarties Bendrosios dalies 2.4 punktą papildomų darbų atlikimui šalys pasirašo papildomą susitarimą, kuriame nurodomi konkretūs papildomi darbai, jų atlikimo terminai bei kaina. Jeigu rangovas neinformuoja užsakovo apie būtinybę atlikti papildomus darbus arba šalys nesudaro susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, o rangovas tuos darbus atlieka, užsakovas nemoka šių darbų kainos. Jeigu vykdant Sutartį būtina atlikti papildomus, Specialiojoje dalyje nenurodytus darbus, kurie tiesiogiai susiję su Sutartyje nurodytų darbų tinkamu atlikimu, šalys tokių darbų atlikimą aptaria atskiru susitarimu. Sutarties Bendrosios dalies 4.2 punkte šalys taip pat nurodė, kad užsakovas ir rangovas susitarė atskiru susitarimu dėl papildomų paslaugų teikimo pagal pateiktą sąrašą, kurie nebus įtraukti į Sutarties sąmatą: gaminių/stiklo paketų transportavimas, pagalbinės technikos nuoma. Užsakovas įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti pagal papildomai išrašytas sąskaitas faktūras po sumontavimo darbų.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad šalys Sutartimi sulygo konkrečią Sutarties darbų kainą, kuri buvo nurodyta 2021 m. gegužės 7 d. komerciniame pasiūlyme. Nors minėto komercinio pasiūlymo eilutėse ties įrašais transportavimo paslaugos, pagalbinės technikos nuoma nurodyta atskiru susitarimu, byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad šalys Sutarties sudarymo metu ar vėliau sudarė Sutarties Bendrosios dalies 4.2, 9.1 punktuose nurodytą atskirą susitarimą dėl tokių papildomų paslaugų kaip gaminių/stiklo paketų transportavimas, pagalbinės technikos nuoma teikimo. Sutarties Specialioje dalyje šalys tik nurodė, kad gaminių pristatymą į Objektą atlieka ieškovė, tačiau neaptarė, kad už šias paslaugas įsipareigoja apmokėti atsakovė. Priešingai, Sutarties Specialioje dalyje ties įrašu paslaugų mokestis nurodyta, kad jo nėra. Į bylą taip pat nėra pateiktas joks šalių sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų kaip angos LD5 medžiagos montavimo su išnešimu ir LD5 permontavimo atlikimo, ką numato Sutarties Bendrosios dalies 2.4, 9.1 punktai.

CK 6.653 straipsnis numato, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

Vertindamas aukščiau nustatytas aplinkybes pastarųjų teisės normų kontekste teismas konstatuoja, kad kilus poreikiui Statybos darbų vykdymo eigoje perdaryti atliktus ar padaryti naujus darbus, įtakojančius Sutarties šalių sulygtą kainą, ieškovė tiek pagal CK 6.653 straipsnio 3 dalį, tiek pagal Sutarties Bendrosios dalies 2.4 punktą privalėjo informuoti apie tai atsakovę ir dėl tokių darbų, įtakojančių Sutarties šalių sulygtą kainą, susitarti papildomu susitarimu raštiškai. Ieškovė dublike nurodė, kad tokius papildomus darbus į 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomų darbų sąmatą įtraukė atsakovės žodiniu prašymu. Atsakovė tokius ieškovės teiginius bylos nagrinėjimo teisme metu neigė. Jokių kitų įrodymų, liudijančių ieškovės nurodytą Sutarties šalių pasiektą susitarimą dėl Sutarties kainos didinimo dėl papildomų darbų atlikimo, byloje nėra. Nesant byloje įrodymų, kad ieškovė apie angos LD5 medžiagos montavimo su išnešimu ir LD5 permontavimo darbus kaip Statybos darbus, įtakojančius (keičiančius) Sutartimi šalių sulygtą kainą, informavo atsakovę ir dėl jų papildomo apmokėjimo sulygo su atsakove, konstatuotina, kad net jeigu ji tokius darbus ir atliko, teisės į jų papildomą apmokėjimą neturi. 

Pasisakydamas dėl papildomų paslaugų, nurodytų Sutarties Bendrosios dalies 4.2 punkte, teismas pažymi, kad byloje surinktų įrodymų lygiai taip pat nepakanka nustatyti tikrai buvus tarp šalių atskirą susitarimą dėl papildomų paslaugų kaip gaminių/stiklo paketų transportavimo, pagalbinės technikos nuomos. Tokią išvadą teismas daro aiškindamas Sutarties Bendrosios dalies 4.2 punktą, kuris nėra aiškus. Jame, viena vertus, yra kalbama apie jau sudarytą atskirą susitarimą, kita vertus, nė viena iš šalių neneigia, kad raštu toks atskiras susitarimas tarp šalių visgi nebuvo pasirašytas. Įvertinęs Sutarties Bendrosios dalies 9.1 punkto nuostatą, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik tuomet, kai jie sudaryti raštu, pasirašyti šalių įgaliotų atstovų bei patvirtinti šalių antspaudais, teigti, kad toks susitarimas tarp Šalių buvo sudarytas kita forma, teismas neturi pakankamo pagrindo. Tuo labiau, kad konkrečių, išsamių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ne raštu, o kita forma šalys tikrai susitarė dėl tokių paslaugų apmokėjimo pagal ieškovės atsakovei po langų sumontavimo atlikimo išrašytas sąskaitas faktūras, o ne kuri nors iš jų numanė susitariusi, nėra. Darydamas tokią išvadą teismas nevertina aplinkybių, jog Sutarties pasirašymo metu nebuvo sulygta dėl tokių paslaugų kainos, nes įstatymas nei rangos teisiniuose santykiuose, nei atlygintinų paslaugų teisiniuose santykiuose nedraudžia kainą už paslaugas nustatyti pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles ar dėl jos tartis vėliau. Šiuo atveju svarbus būtent šios Sutarties sąlygos neaiškumas, kurią šalys, ją pasirašydamos, galėjo suprasti skirtingai (ieškovė kaip sąlygą, nesant atskiro raštiško susitarimo (juo laikant pačią Sutarties nuostatą), suteikiančią teisę atsakovei sąskaitą už tokias paslaugas išrašyti po langų montavimo, atsakovė kaip sąlygą, jog kol ji nepasirašo atskiro susitarimo raštu, kas būtent ir yra nurodyta Sutartyje, pareiga mokėti už tokias paslaugas jai nekyla). Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Sutarties sąlygas šiuo atveju pasiūlė atsakovei ieškovė.

Taigi, ieškovės reikalavimas dėl 2 437,06 Eur skolos pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1631 pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas.

Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovės naudai 13 343,65 Eur skolą už atliktus Statybos darbus pagal Sutartį (19 546,71 Eur – 3 766 Eur – 2 437,06 Eur) (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1, 4 dalys). Kitoje dalyje teismas ieškovės ieškinio netenkina.

Dėl kitų šalių išsakytų argumentų, į bylą pateiktų įrodymų teismas sprendime nepasisako, nes, teismo vertinimu, tai neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti.

Remiantis CK 6.38 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei prašant, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 13 343,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už ieškinį, prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė sumokėjo 588 Eur žyminį mokestį (485 Eur + 47 Eur + 54 Eur) (b. l. 6, 165, t. 1, b. l. 76, t. 5) , turėjo 24,20 Eur vertimo išlaidų (b. l.  139-140, t. 3), 200 Eur teismo eksperto D. K. kvietimo į teismo posėdį išlaidų. Atsakovė turėjo 2 082 Eur advokatų (jų padėjėjų) pagalbos išlaidų (1 802 Eur + 280 Eur  (b. l. 7-9, 11-13, 14-15, t. 3, b. l. 17-18, t. 9), 199,65 Eur įrodymų rinkimo išlaidų (b. l. 10, t. 3), 1 705 Eur išlaidų, numatytų išmokėti atsakovės vadovui 2023 m. vasario 20 d. atsakovės įsakymo pagrindu (b. l. 16, t. 3), 2 000 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų.  Teismas pažymi, kad atsakovės nurodytų kaip patirtų 1 705 Eur išlaidų, numatytų išmokti atsakovės vadovui 2023 m. vasario 20 d. atsakovės įsakymo pagrindu, teismas neturi pagrindo priskirti CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytoms kitoms būtinoms ir pagrįstoms bylinėjimosi išlaidoms, nes įstatymas numato galimybę atlyginti ne šalių, o kitų asmenų (liudytojų, ekspertų) atitraukimo nuo įprasto darbo laiko išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (68,27/100 dalimi), ieškovei atlyginamos jos patirtos 554,49 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (812,20 Eur x 68,27/100), o atsakovei jos patirtos 1 358,57 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (4 281,65 Eur x 31,73/100).

Valstybė patyrė 56,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos, proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, priteisiamos iš ieškovės ir atsakovės, t. y. iš ieškovės 18,06 Eur (56,93 Eur x 31,73/100) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės 38,87 Eur (56,93 Eur - 18,06 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).

Dėl atsakovės teiktų procesinių prašymų, keltų procesinių klausimų

Atsakovė 2025 m. gegužės 5 d. pateikė kelis prašymus, susijusius su teismo ekspertui išmokėta suma už atliktą ekspertizę byloje pagal 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutartį. Teismas šį klausimą sprendė teismo posėdžio metu, tačiau mano esant pagrindą dėl šio prašymo pasisakyti taip pat teismo sprendime.

CPK 90 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Avansas sumokamas į teismo sąskaitą. Nustatant avanso dydį, atsižvelgiama į būsimų išlaidų dydį. Jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs (CPK 90 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju prašymą byloje skirti ekspertizę 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė atsakovė. Atsakovė prašyme nurodė, kad ekspertizę, nustatant pagamintų ir įmontuotų langų atitiktį keliamiems reikalavimas, sutiko atlikti teismo ekspertas D. K. Prašyme atsakovė taip pat nurodė, kad ekspertizės kainą sudarys ne mažiau kaip 1 200 Eur, ką liudija sutikimas-sutartis, tačiau ši kaina yra preliminari, o galutinė kaina bus suformuota tik atlikus visus būtinus tyrimus ir gali išaugti, kam bus pateikta sąskaita faktūra. Prie prašymo atsakovė pridėjo atsakovės su UAB „EiCoSolution“ 2023 m. spalio 16 d. sudarytą sutartį, kurios objektas langų Objekte vertinimas, šioje sutartyje nurodyta vertinimo kaina 1 200 Eur + PVM (t. y.  ne 1 200 Eur, o 1 450 Eur.). Įvertinęs šias aplinkybes apie būsimų išlaidų dydį, kuriomis atsakovė grindė D. K. sutikimą atlikti ekspertizę (jose suma, už kuria D. K. sutiko atlikti ekspertizę, nebuvo susieta su konkrečiais klausimas, tame tarpe tais, kuriuos užduoti prašyme prašė atsakovė, buvo didesnė nei 1 200 Eur, be to, pačios atsakovės teigimu, buvo tik preliminari, kuri ateityje didės), teismas įpareigojo atsakovę įmokėti didesnę nei 1 450 Eur sumą, t. y. 2 000 Eur.

Pažymėtina, kad atsakovės mokėtinas avansas (jo dydis) už teismo paskirtos apimties ekspertizę buvo nurodytas 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo. Todėl atsakovei turėjo būti ir buvo žinoma, kad jos pačios apsisprendimas poziciją byloje grįsti įrodymu – ekspertizės aktu, jai sukels 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdama mokėti tiek už 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi paskirtą ekspertizę, atsakovė turėjo teisę tokios sumos nemokėti, kas sudarytų pagrindą bylą nagrinėti toliau (CPK 90 straipsnio 3 dalis), tačiau pati atsakovė sutiko tokią sumą už 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi paskirtą teismo ekspertizę mokėti. Todėl, teismo vertinimu, po ekspertizės atlikimo teikiamos pretenzijos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutartyje nustatyto avanso už ekspertizės atlikimą dydžio yra aiškiai nesavalaikės.

Teismas atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad teismo ekspertas D. K., atlikdamas ekspertizę byloje, nustatė, kad tikslu atsakyti į teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodytus klausimus būtina atlikti vieno lango bandymą, kurio kaina 726 Eur, todėl 2024 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu leisti tokį bandymą atlikti ir užtikrinti, kad šalys įneštų papildomą 726 Eur sumą, reikalingą šiam bandymui atlikti. Ši aplinkybė aiškiai liudijo teismo eksperto D. K. poziciją, kad pastarosios išlaidos viršija 2 000 Eur avansą, nurodytą 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalims išsakius poziciją dėl pastarojo teismo eksperto D. K. prašymo ir teismui 2024 m. kovo 20 d. nutartimi įpareigojus papildomą avansą sumokėti atsakovę, ji tai padaryti atsisakė. Todėl teismo ekspertui D. K. 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutarties dėl teismo ekspertizės paskyrimo pagrindu atlikus ekspertizę pagal byloje surinktus duomenis be papildomai siūlyto atlikti matavimo ir pateikus sąskaitą 2 000 Eur sumai, teismas, remdamasis CPK 91 straipsnio 1-3 dalimis, įvykdė jam tenkančią pareigą padengti teismo eksperto D. K. atliktos ekspertizės išlaidas iš atsakovės sumokėto avanso. Teismo ekspertas 2024 m. gegužės 16 d. sąskaitoje serija SEC Nr. 362 nurodė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskirtos ekspertizės kaina lygi ne 1 200 Eur, ką nurodo atsakovė, o 2 000 Eur.  

Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat akcentavo tai, kad teismo ekspertas D. K. neatsakė į 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodytus klausimus visoje apimtyje. Teismas sutinka su atsakove, kad teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašė teismo eksperto D. K. atsakyti į klausimą, ar ieškovės Objekte pagal Sutartį sumontuotų langų izoliacija atitinka Sutartimi šalių sulygtai projektinei C garso klasei. Kaip nurodyta 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje, šį klausimą teismas susiejo ne su vienu langu, o su visais langai Objekte, nurodydamas, kad teismas, vertindamas ginčo pobūdį šioje byloje, mano esant pagrindą teikti klausimą ekspertui, susijusį su ieškovės pagal Sutartį Objekte sumontuotų visų langų garso izoliacijos atitikimu šalių Sutartimi sulygtai projektinei C garso klasei <...>. Nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad teismas šiuo atveju nemato pakankamo pagrindo išskirti vieną langą, ko prašo ieškovė, nes pagal byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad atsakovė pretenzijas, susijusias su garso izoliacija, kėlė ne tik dėl šio vieno lango; be to, į bylą pateiktame UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pirmajame protokole kalbama, jog yra tikrinamas Objekto fasadas, nepaaiškinant detaliau, kodėl tyrimas yra atliekamas tik dėl vieno iš langų, esančių Objekto fasade, garso izoliavimo; į tai (ar nustatant langų atitikimą reikalavimams, susijusiems su garso izoliacija, būtina tirti kiekvieną langą atskirai objekte, ar ne) teismas tikisi gauti eksperto paaiškinimus, atsakant į pastarąjį klausimą. Teismo ekspertas D. K. teismo ekspertizės akte atsakymą gi pateikė tik dėl vieno lango Objekte. Tokį sprendimą teismo posėdžio metu D. K. paaiškino tuo, kad jis suprato, jog ginčas byloje yra kilęs tik dėl šio lango, todėl susikoncentravo ties juo. Po teismo posėdžio teismo ekspertas D. K. pateikė teismo ekspertizės akto papildymą, kuriame pasisakydamas dėl visų Objekto langų vertinimo, pažymėjo, kad pagal Reglamentą tokiu atveju turi būti tiriami 5 procentai langų, bet ne mažiau nei trys. Teismo eksperto D. K. pateiktame teismo ekspertizės akte, sutiktina, nėra duomenų, kad teismo ekspertas būtų tyręs daugiau nei vieną langą Objekte. Taigi, tai yra teismo eksperto D. K. ekspertizės akto yda, tačiau ji negali būti pagrindu teigti, kad ją nustatęs teismas savo iniciatyva turėjo skirti papildomą ekspertizę byloje.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, įvertinti teismo, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). CPK 219 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009).

Ši civilinė byla yra dispozityvi, todėl teismas neturi pagrindo rinkti įrodymus, tame tarpe skirti papildomą ekspertizę savo iniciatyva. Pagrindo rinkti įrodymus teismui savo iniciatyva nenurodė ir atsakovė. 2024 m. liepos 15 d. nutartimi atnaujinęs šios bylos nagrinėjimą po teismo ekspertizės akto gavimo teismas nustatė šalims terminą teikti papildomus prašymus iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Nei iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., nei vėliau atsakovė, kuriai tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), neteikė teismui prašymo skirti byloje pakartotinę ekspertizę, taip pat neteikė teismui prašymo apklausti teismo ekspertą D. K. teismo posėdyje. Tokį prašymą teismui pateikė ieškovė 2024 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu. Atsakovė teikiamais prašymais nepagrįstai apeliavo tik į teismo pareigą byloje veikti aktyviai, ko nagrinėjamu atveju nenumato įstatymas. Įstatymas numato teismui pareigą vertinti teismo eksperto D. K. ekspertizės aktą visų byloje surinktų įrodymų visumoje (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymi, kad pastaroji jo yda yra pagrindu nesiremti juo kaip įrodymu, sprendžiant dėl kitų, ekspertizės akte nepaminėtų, langų Objekte atitikimo garso izoliavimo C klasei, ką teismas jau pažymėjo šiame sprendime.

Dėl ieškovės prašymo skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procese

Ieškovė 2023 m. kovo 24 d., 2023 m. gegužės 19 d., 2024 m. spalio 10 d. teikė prašymus teismui skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismui teismo nuožiūra (b. l. 28-29, t. 5, b. l. 1-4, t. 7). Šiuos prašymus ieškovė grindė tuo, kad atsakovė teikė prašymus atidėti teismo posėdžius, juos teikė nesavalaikiai, nesavalaikiai teikė byloje priešieškinį, prašymą dėl ekspertizės trūkumų šalinimo.

 CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą; iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Teismas, vertindamas byloje surinktų duomenų visumą, sutinka su ieškove, jog byloje teismo posėdžiai ne kartą buvo atidėti, atsakovei dieną prieš teismo posėdį informavus teismą apie negalimumą dalyvauti jame. Tačiau patys prašymai atidėti teismo posėdį negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu, nes tokią teisę bylos šaliai įstatymas numato. Piktnaudžiavimui procesu įvertinti būtina nustatyti, ar  priežastys, nulėmusios tokių prašymų pateikimą, buvo objektyvios, pagrįstos įrodymais. Ieškovės nurodytais atvejais teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovės ir/ar jo atstovo negalimumo dalyvauti teismo posėdyje dėl poreikio skubiai išvykti į komandiruotę, ligos, šios priežastys atsakovės buvo pagrįstos įrodymais.

Teismas taip pat sutinka, kad atsakovė du kartus byloje nesavalaikiai naudojosi teise teikti priešieškinį byloje, taip pat nesavalaikiai teikė teismui prašymus, susijusias su atlikta teismo ekspertize byloje. Be abejo, toks atsakovės elgesys, vertinant atsakovės elgesį viso proceso metu apskritai, leidžia įžvelgti siekio užtęsti bylos nagrinėjimą požymius, tačiau įvertinus tai, kad nei priešieškinio pateikimo po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje, nei papildomų prašymų teikimo CPK nuostatos nedraudžia, tik numato to sąlygas, šiuos atsakovės atliekamus procesinius veiksmus vertinti ne kaip nesavalaikį naudojimąsi jai įstatymo suteiktomis teisėmis pagal paskirtį, o  kaip tyčinį sąmoningą atsakovės veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą teismas neturi pakankamo pagrindo. Atsakovė byloje nuo atsiliepimo pateikimo dienos laikėsi nuoseklios pozicijos nesutikti su ieškiniu, teikė parengiamuosius procesinius dokumentus, įrodymus, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu, dėl ko nesavalaikio naudojimosi įstatymo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis pagal paskirtį teismas negali prilyginti piktnaudžiavimui procesu ir tuo pagrindu   taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintą baudą kaip sankciją už tokį elgesį. Teismo vertinimu, dėl nesavalaikio naudojimosi jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis atsakovė patyrė įstatymo tam įtvirtintas adekvačias pasekmes, prarasdama galimybę šioje byloje gintis nuo ieškinio priešieškinio forma, atsikirtimus grįsti įrodymais, kuriuos galėjo pateikti anksčiau, ir/ar atitinkamus įrodymus rinkti.

Todėl skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu teismas šiuo atveju nemato pakankamo pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n usprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dažymo meistras“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dažymo meistras“, juridinio asmens kodas 301740704, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“, juridinio asmens kodas 305144491, 13 343,65 Eur (trylikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 65 ct) skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 13 343,65 Eur  sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos  2022 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 554,49 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovės ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dažymo meistras“, juridinio asmens kodas 301740704, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“, juridinio asmens kodas 305144491, naudai 1 358,57 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“, juridinio asmens kodas 305144491, 38,87 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dažymo meistras“, juridinio asmens kodas 301740704, 18,06 Eur (aštuoniolika eurų 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir