Baudžiamoji byla Nr. N1-1341-954/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50993-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1;

1.1.11;1.2.14.1.2.1;1.1.7.2.3;1.1.8.12;1.1.8.10.3;

2.1.15.3.3.2;2.1.8

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,

sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,

dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, 

kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

nukentėjusiam L. G.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui J. G.,

civilinio atsakovo atstovui P. V.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas: 1. 2018-03-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2. 2018-03-21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis 2018-05-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, pagal nurodytą gyvenamąją vietą, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. M. būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su nepilnamečiu L. U., kurio atžvilgiu byla išskirta, 2017-11-17, apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, iš (duomenys neskelbtini) pavogė L. G. automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir, kieme atrakinęs automobilį, iš jo pagrobė nukentėjusiam L. G. priklausantį nešiojamą kompiuterį HP 300 eurų vertės, kompiuterio dėklą 20 eurų vertės, navigaciją 70 eurų vertės ir 200 eurų grynųjų pinigų.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino bei paaiškino, kad L. U. pasiūlė eiti išlaužti auklėtojo spintelę, tikslu ką nors pavogti. Išlaužę spintelės dureles, jie į ją pateko, tačiau spintelėje nieko vertingo nebuvo. Tada jie iš ten buvusios striukės pavogė automobilio raktus. Pavogę automobilio raktus ėjo į kiemą, kur stovėjo auklėtojo automobilis. Atėjus prie automobilio, L. paspaudė pultelį, automobilio šviesos sumirgėjo ir durelės atsidarė. Atidarius automobilio dureles, jis atsisėdo į vairuotojo sėdynę, o L. šalia į keleivio. Jis sėdėjo, o L. apkraustė daiktinę, iš kurios pavogė navigaciją. Po to, jis liko sėdėti salone, o L. nuėjo prie bagažinės. Per veidrodėlį matė kaip L. iš bagažinės pavogė nešiojamą kompiuterį su juodos spalvos dėklu. Matė, kaip L. kraustė rankinę, kurią rado bagažinėje, tačiau ar iš jos ką pavogė jis nematė. Po to su L. nešinas pavogtu kompiuteriu ir navigacija, nuėjo iki vartų ir čia išsiskyrė. L. liko su pavogtais daiktais, o jis išvažiavo į miestą pas draugą. Tą kartą L. apie tai, kad iš rankinės pavogė pinigus, jam nesakė, o jis nematė, kad juos pavogė. L. už tai, kad dalyvavo kartu, pažadėjo pinigų, tačiau konkrečios sumos nenurodė. Kur padėjo L. pavogtą kompiuterį ir navigaciją jis nežino, jam žadėtų pinigų nedavė. Maždaug po kokių dviejų valandų jis grįžo iš miesto ir matė kaip L. R. G. padavė apvogto automobilio raktelius. Kitą dieną L. grąžino pavogtą kompiuterį. Ar grąžino navigaciją ir pavogtus pinigus jis nežino.

Kaltinamajam A. M. visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Iš nukentėjusio L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-11-17 jis atvyko į (duomenys neskelbtini). Savo daiktus pasidėjo į darbuotojams skirtą užrakinamą spintelę. Joje buvo automobilio „Nissan Primera“ rakteliai. Po kurio laiko grįžęs į patalpas pamatė, kad spintelės spyna prasukta, kad nėra striukėje buvusių automobilio raktų. Nuėjęs prie automobilio pamatė, kad iš užrakintos automobilio bagažinės pavogtas nešiojamas kompiuteris su dėklu, navigacija, o rankinėje pasigedo 200 eurų. Pinigai buvo piniginėje, piniginė rankinėje, o rankinė automobilio bagažinėje, tačiau pavogti tik pinigai, nei rankinė, nei piniginė nepavogti. Kadangi automobilis buvo užrakintas, tai negalėjo patekti į vidų apžiūrėti kas dar dingę. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą matosi, kad į jos saloną lindo dviese – L. U. ir A. M., o į bagažinę – L. U. ir dar vienas vaikinas, buvęs su gobtuvu ant galvos, kurio nepažino. Tą patį vakarą, praėjus maždaug kelioms valandoms po įvykio, automobilio raktus kieme jam grąžino ugdytinis R. G., jis sakė, kad raktus jam perdavė L. U.. Po kurio laiko apgadintą kompiuterį su dėklu jam grąžino L. U. brolis J.. Kadangi pavogtas kompiuteris jam grąžintas netvarkingas, dėl to jam padaryta 30 eurų turtinė žala. Navigacinės sistemos apibūdinti negali, net nežino tikslaus pavadinimo. Jokių jos įsigijimo dokumentų neturi, jos vertė 70 eurų (1 t., b. l. 121, 122-123,125-126, 128).

Iš liudytojo J. P. U. parodymų matyti, kad  L. U. yra jo brolis, o A. M. – draugas. Jis iš draugų sužinojo, kad iš auklėtojo L. automobilio pavogtas kompiuteris ir pinigai. Po to iš auklėtojo girdėjo, kad dėl vagystės jis įtarė A.  ir jo brolį L., nes vagystės metu jų nebuvo vaikų namuose. Po to apie tai klausė ir savo brolio, bet jis jam nieko nepasakojo. Maždaug po trijų dienų pas jį į kambarį atėjo brolis L. ir paklausė ar gali padėti grąžinti pavogtą kompiuterį auklėtojui, nes jam pačiam grąžinti buvo gėda. Jis sutiko. Brolis pasakė, kad kompiuteris yra padėtas kieme, po krūmu. Nuėjęs į kiemą rado kompiuterį, kurį atidavė auklėtojui L.. Auklėtojas paklausė ar negrąžino pinigų, bet jis pasakė, kad ne. Pas brolį po vagystės pinigų nematė, kartu neleido, kur jis juos galėjo padėti, jis nežino (1 t., b. l. 197-198).

Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad L. U. ir A. M. yra jo draugai. Daugiau kaip prieš mėnesį laiko, tikslios datos nepamena, jis buvo vaikų namuose ir iš auklėtojo L. sužinojo, kad apvogta jo asmeninių daiktų spintelė, pavogti automobilio rakteliai. Tuomet jie nuėjo žiūrėti į automobilį ir pamatė, kad jo durelės buvo užrakintos, neužrakintas buvo tik bagažinės dangtis. Apžiūrėjęs bagažinę pamatė, kad iš jos pavogtas kompiuteris, lyg pinigai. Vakare į vaikų namus grįžo L. su A.. L. jam pradėjo pasakoti kaip jis su A. apvogė auklėtojo automobilį. Sakė, kad pavogė pinigus ir kompiuterį, ką daugiau neatsimena. L. jam atidavė automobilio raktelius, kuriuos jis atidavė auklėtojui (2 t., b. l. 5-6).

Iš L. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-11-17 Kauno savivaldybės vaikų globos namų teritorijoje (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo apvogtas jo automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas CD su filmuota medžiaga (2 t., b. l. 59-60, 61-63).

Savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. G. pateikė apžiūrai iš jo pavogtus ir grąžintus daiktus (2 t., b. l. 67-68).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu iš L. G. paimti daiktai (2 t., b. l. 70-77).

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą, kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir, tai darydamas, suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad nepilnametis kaltinamasis A. M., veikdamas kartu su nepilnamečiu L. U.,  kurio atžvilgiu byla išskirta, iš Kauno savivaldybės vaikų globos namuose esančios socialinio darbuotojo spintelės pavogė L. G. automobilio raktelius ir, kieme atrakinę automobilį, iš jo pagrobė nukentėjusiam L. G. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį HP 300 eurų vertės, kompiuterio dėklą 20 eurų vertės, navigaciją 70 eurų vertės ir 200 eurų grynųjų pinigų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui A. M., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą.

Kaltinamasis A. M. teistas, administracine tvarka baustas, sveikas. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad  A. M. gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, motinai G. M. neterminuotai apribota motinos valdžia visų jos vaikų atžvilgiu. Tėvui O. Š. tėvo valdžia vaikų atžvilgiu taip pat neterminuotai apribota. 2005-2007 metais A. M. buvo laikinai globojamas (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 metų A. M. buvo globojamas močiutės J. M. šeimoje bei įvairiose vaikų globos institucijose. Dėl rūpintojos J. M. girtavimo ir vaikų nepriežiūros A. M. iš rūpintojos šeimos buvo paimtas. Siekiant nutraukti A. M. ryšius su nepilnamečių delinkventų, dariusių nusikaltimus Kauno mieste, gauja, jis buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, kuriuose gyveno iki 2017 metų. A. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2010 metų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams jis yra žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, nuolat ir sistemingai darantis teisės pažeidimus ir nusikaltimus (2 t., b. l. 140-142). Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristika, iš kurios matyti, kad A. M. mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo 2017-09-11, 9-oje klasėje (I gimnazijos klasė). Mokinys baigė 8 klases pagal pagrindinio ugdymo programą. Mokslo metų pradžioje A. paliko tvarkingo, uždaro būdo mokinio įspūdį. Vėliau, nors mokinys labai retai pasirodydavo pamokose, pradėjo elgtis įžūliai, nereaguodavo į mokytojų pastabas, pamokų metu nedirbo, blaškė bendraklasių dėmesį. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018-01-28 A. yra praleidęs 382 pamokas. Baigė pusmetį nepažangus: 10 dalykų neatestuota, 2 dalykai įvertinti neigiamais pažymiais. Dėl blogo lankomumo ir elgesio buvo kreiptasi į mokyklos soc. pedagogą, pavaduotoją ugdymui ir 2017 m. rugsėjo mėn. mokinys buvo svarstytas VGK dalyvaujant Globos namų pavaduotojui G. B.. A. M. į svarstymą neatvyko. Mokyklos vadovai nuolat informuojami apie mokinio lankomumą ir pažangumą. Pokalbiai su Globos namų darbuotojais vyksta nuolat, kiek žinoma, buvo imtasi prevencinių priemonių, bet situacija nepasikeitė. Mokinys pakartotinai buvo svarstytas VGK 2017-12-05 dalyvaujant Globos namų atstovui M. B.. A. M. raštu pasižadėjo lankyti pamokas, mokytis ir atlikti visas jam skirtas užduotis. Po svarstymo mokinio lankomumas nepagerėjo, kelis kartus buvo pasirodęs, bet sugebėjo dalyvauti tik keliose pamokose. 2018-01-04 mokinys buvo svarstytas Kauno m. savivaldybės VGK posėdyje. Nutarta taikyti minimalią priežiūros priemonę ir įpareigoti 2018-01-25 lankyti VŠĮ „Patria“ jaunimo centrą „Vartai“ ir dalyvauti Kauno miesto jaunimo mokyklos „Laisvalaikio erdvė“ veikloje iki 2019-01-25. Po svarstymo iš esmės niekas nepasikeitė. Turimomis žiniomis mokinys kiekvieną rytą išvyksta į mokyklą, bet į pamokas neatvyksta (2 t., b. l. 145-146).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kadangi kaltinamasis A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, skiriant jam bausmę, atsižvelgtina į nepilnamečiams taikomas bausmių skyrimo taisykles. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri bendrintina su 2018-05-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausme, papildomai taikant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintų įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje nukentėjęs L. G. dėl apgadinto kompiuterio ir pavogtų pinigų bei navigacijos, kaltinamiesiems A. M. ir L. U. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 134).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. civilinį ieškinį dėl 300 eurų turtinės žalos pripažino.

Civilinio atsakovo atstovas P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka atlyginti civilinį ieškinį. Sprendžia, kad dėl vagystės iš dalies kaltas ir pats nukentėjęs L. G., kadangi jis netinkamai atliko savo darbines pareigas.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Civilinis ieškovas L. G. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų turtinės žalos dydį, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusio nurodyta pagrobtų pinigų suma, navigacijos ir apgadinto kompiuterio verte, jos neginčijo ir kaltinamasis A. M., teismo posėdžio metu paaiškindamas, kad L. U. gyrėsi, jog iš automobilio bagažinės pavogė ne tik kompiuterį, bet ir pinigus, todėl ši suma priteistina A. M..

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti, asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu už nepilnamečio A. M. elgesį buvo atsakingas rūpintojas, t. y.  (duomenys neskelbtini), nes tuo metu nepilnametis buvo paimtas iš tėvų. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis A. M. yra nepilnametis, šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų, jo padarytai žalai atlyginti, ieškinys priteistinas iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų globotinis  kaltinamasis A. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – paliktini byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018-05-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti A. M. galutinę subendrintą  bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Nukentėjusio L. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš A. M. 300 eurų (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, o A. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai A. M. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – voką su 6 vienetais CD plokštelių, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                              Virginijus  Kalkauskas