Civilinė byla Nr. e2A-496-258/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04369-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.15; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB prekybos namai „V.V.V.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

ieškovo UAB „Scandagra“ ieškinį atsakovams UAB prekybos namai „V.V.V.“ ir J. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti J. B. 2015 m. vasario 10 d. laidavimo sutartį (įskaitant visus jos priedus ir pakeitimus), kuria J. B. laidavo už TŪB „Energija“ įsiskolinimą, kuris buvo fiksuotas 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte sudarytame tarp TŪB „Energija“ bei UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“, negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal J. B. ir UAB „Scandagra“ sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį už J. B. įsigytas prekes susidarė 168 911,16 Eur dydžio J. B. įsiskolinimas ieškovui UAB „Scandagra“. Ieškovas 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo iš J. B.. Ieškovo teigimu, siekdamas išvengti arešto sukeliamų teisinių padarinių ir turint tikslą nukreipti gautinas sumas į kitą įmonę, J. B. atgaline data (2015 m. vasario 10 d.) tariamai sudarė laidavimo sutartį už TŪB „Energija“ įsiskolinimą, kuris buvo fiksuotas 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte, sudarytame tarp TŪB „Energija“ bei UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“. 2018 m. sausio 15 d. UAB prekybos namai „V. V. V“ kreipėsi į teismą dėl 300 000 Eur dydžio skolos priteisimo iš J. B. kaip laiduotojo remiantis minėta 2015 m. vasario 10 d. laidavimo sutartimi. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad įsiskolinimas, už kurį tariamai buvo laiduota, susidarė iki 2014 m. gruodžio 31 d., o į teismą dėl skolos priteisimo iš J. B. kaip laiduotojo buvo kreiptasi tik 2018 m. sausio 15 d., kai tuo tarpu pagrindinis skolininkas TŪB „Energija“ į teismą buvo paduotas 2015 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas nurodė, kad susipažinus su pirminio kreditoriaus UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ bankroto byla, archyve saugomais dokumentais bei išnagrinėtos bylos prieš pagrindinį skolininką TŪB „Energija“ medžiaga, tapo aišku, jog laidavimo sutartis 2015 metais neegzistavo, o buvo sudaryta vėliau atgaline data, kai UAB „Scandagra“ kreipėsi į teismą dėl 168 911,16 Eur skolos priteisimo iš J. B.. Ieškovo teigimu, kitų kreditorių „apėjimo“ sandorio sudarymas atgaline data, turint tikslą išvengti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų teisinių padarinių, o kartu ir realaus skolos grąžinimo, prieštarauja viešosios tvarkos ir geros moralės imperatyvams ir toks sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 str. 1 dalies pagrindu.

2.       Atsakovai UAB prekybos namai „V.V.V“ ir J. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovo J. B. atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pateikti laidavimo sutartį bankroto administratoriui turėjo įmonės vadovas V. D., sudarant kredito sutartį su kredito unija „Vilniaus kreditas“ atsakovas J. B. nepateikė ir daugiau sudarytų sutarčių. Pažymėjo, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta, nes atsakovą J. B. ir V. D. siejo draugiški santykiai, jie nuolatos skolindavo vienas kitam pinigus, laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovo finansinė padėtis buvo stabili. Atsakovo UAB prekybos namai „V.V.V.“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo UAB prekybos namai „V.V.V.“ neteisėtų veiksmų šioje byloje nėra nustatyta, UAB prekybos namai „V.V.V“ žinodami, kad atsakovas J. B. gaus lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, pirmiausia išieškojimą nukreipė į jį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino J. B. 2015 m. vasario 10 d. sudarytą laidavimo sutartį (įskaitant visus jos priedus ir pakeitimus), kuria J. B. laidavo už TŪB „Energija“ įsiskolinimą, fiksuotą 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte, sudarytame tarp TŪB „Energija“ bei UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“, negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų J. B. ir UAB prekybos namai „V.V.V.“ ieškovui UAB „Scandagra“ 6 960,04 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nurodė, kad byloje nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas J. B. laidavimo sutarties sudarymo metu nebuvo nei TŪB „Energija“, nei su ja susijusių įmonių valdymo organu ar dalyviu. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-3858-431/2015), taigi, ginčijamos sutarties sudarymo metu (2015 m. vasario 10 d.) galėjo būti žinoma, kad įmonė, kurios naudai laiduojama, yra nemoki, todėl, teismas sutiko su ieškovo atstovo argumentu, kad jau tuo metu atsakovas J. B. negalėjo realiai tikėtis tolimesnio bendradarbiavimo su UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ ar kokių nors lengvatų iš įmonės pusės, pateikus papildomą prievolių užtikrinimą.

5.       Teismas, pasisakydamas dėl teismo posėdyje atsakovo J. B. atstovo paaiškinimų, kad atsakovą J. B. bei V. D. siejo draugiški santykiai, tarpusavio lėšų skolinimas buvo įprastas, nurodė, kad  tiek atsakovo J. B., tiek V. D. nurodytos aplinkybės dėl tarp jų egzistavusių paskolos teisinių santykių yra bendro pobūdžio, nepagrįstos jokiais kitais duomenimis. Teismas pažymėjo, jog laidavimo sutarties sudarymas buvo neracionalus, neatitiko protingo asmens elgesio, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl sutarties sudarymo 2015 m. vasario 10 d. fakto (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str.). Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo atstovo argumento, kad laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovo J. B. turtinė padėtis buvo stabili, tačiau minėta aplinkybė, nepaisant to, kad nėra pagrįsta jokiais duomenimis, esminės teisinės reikšmės neturėtų, nes netgi esant stabiliai turtinei padėčiai įprastai asmenys nesudaro akivaizdžiai jiems nenaudingų sandorių.

6.        Teismas  iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta laidavimo sandorio sudarymo data – 2015 m. vasario 10 d., tačiau 2015 m. rugsėjo 30 d. BUAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ (BUAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ bankroto administratorius UAB „Būrai“) kreipėsi į teismą tik dėl skolos išieškojimo iš TŪB „Energija“ bei neteikė reikalavimo priteisti skolą ir iš atsakovo J. B., kaip tai yra įprasta. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad laidavimo sutartis nebuvo perduota UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ bankroto administratoriui. 2019 m. balandžio 18 d. rašte V. D. nurodė, kad jo vadovaujamų bendrovių dokumentai buvo saugomi netinkamai, teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad dažni atvejai, kai ne visi dokumentai yra perduodami, tačiau teismas pažymėjo, jog sprendžiant dėl faktų egzistavimo ar neegzistavimo vertinama įrodymų visuma. Teismas sprendė vien aplinkybė, kad TŪB „Energija“ ar UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ dokumentai buvo saugomi/tvarkomi netinkamai ar dažni atvejai, kad bankroto administratoriui nėra perduodami visi įmonės dokumentai, nepatvirtina laidavimo sutarties sudarymo 2015 m. vasario 10 d. fakto. Ginčijamos laidavimo sutarties atsakovas J. B. nepateikė ir Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ sudarydamas kredito sutartį, nors tokią pareigą pagal sudaromos sutarties nuostatas turėjo. Laidavimo sutarties sudarymu joje nurodytu metu leidžia abejoti ir aplinkybė, kad išieškojimo procesas iš atsakovo J. B. buvo pradėtas tik 2018 m. sausio 5 d., kai UAB prekybos namai „V. V. V“ Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nors 308 485,67 Eur dydžio TŪB „Energija“ įsiskolinimas egzistuoja jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d., už kurį atsakovas J. B. laidavo 2015 m. vasario 10 d.

7.       Teismas, įvertinęs byloje esančių visumą, konstatavo, kad atsakovas J. B. įtikinimai nepagrindė 2015 m. vasario 10 d. laidavimo sandorio sudarymo priežasties bei tikslo. Minėta aplinkybė kartu su byloje esančių duomenų, pagrindžiančių įprastai teisinei bei verslo praktikai prieštaraujančių veiksmų atlikimą, sudaro pagrindą labiau manyti, kad 2015 m. vasario 10 d. J. B. nesudarė laidavimo už TŪB „Energija“ įsiskolinimą, kuris buvo fiksuotas 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte, sudarytame tarp TŪB „Energija“ bei UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“, sandorio, nei priešingai. Byloje pateikti įrodymai leidžia labiau tikėti, kad laidavimo sandoris buvo sudarytas atgaline data siekiant apriboti kitiems kreditoriams galimybę išieškoti skolą iš atsakovo J. B. turto. Tokius veiksmus teismas laikė neatitinkančiais geros moralės ir sąžiningumo principų, vertybiniu požiūriu negali būti toleruotini.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas UAB prekybos namai „V.V.V.“ prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. Ne atsakovas J. B. ar apeliantas turėjo įrodinėti, kodėl buvo sudaryta ginčo sutartis, o ieškovas turėjo įrodyti ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ar ginčo sandoris pažeidė ieškovo teises bei nustatyti, ar ieškovės įrodinėjamos aplinkybės (jei hipotetiškai laikytume jas įrodytomis) lemia tai, kad ginčo sutartis (ar tam tikra jos dalis) yra negaliojanti.

8.2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2019-02-07 antstolio R. V. kontoros pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 0128/18/00439) matyti, jog apelianto naudai jokia suma nebuvo išieškota nuo pat vykdymo proceso pradžios. Jau vien šis rašytinis įrodymas paneigia tai, kad ginčo sandoriu buvo siekiama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų teisinių padarinių, o kartu ir realaus J. B. skolos grąžinimo ieškovui. 

8.3. Tarp ginčo sandorio šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo sandoris buvo sudarytas – tą patvirtino tiek ir J. B., tiek ir V. D., tuo metu ėjęs UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ vadovo pareigas. Vien tik tai, kad V. D. neįvykdė savo pareigos perduoti ginčo laidavimo sutarties BUAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ bankroto administratoriui dar savaime nereiškia, jog tokia sutartis nebuvo sudaryta nurodoma data, ar kad data apskritai turi įtakos pačios sutarties turiniui ir galiojimui.

8.4. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-969/2018 priteisė solidariai iš atsakovų 6 960,04 Eur  bylinėjimosi išlaidų. Solidari prievolė gali būti nustatoma tik įstatymo pagrindu. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-969/2018 aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai Rekomendacijose numatytus dydžius, todėl tokia apimtimi negalėjo būti priteistos, juolab priteistos solidariai.

9. Atsiliepimu į atsakovo  UAB prekybos namai „V.V.V.“ atsakovas J. B. prašo UAB prekybos namai „V.V.V“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-400-892/2019 tenkinti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

9.1. Ieškovas ieškinyje teigia, kad ginčo laidavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, tačiau su tokiais ieškovo argumentais sutikti nėra pagrindo. Tiek atsakovo J. B., tiek ir liudytoju kviesto, ginčo sutartį sudariusio UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ vadovo V. D. pozicija byloje yra išreikšta, tarp jų nėra ginčo, jog laidavimo sutartis sudaryta ne joje nurodytą dieną.

9.2. Nei apklaustas liudytoju UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ bankroto administratorius, nei, juolab Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atstovai sudarant sutartį nedalyvavo, net jei jiems buvo perduota dalis dokumentų, susijusių su sutartimi todėl, šių asmenų liudijimai ir su tuo susiję rašytiniai įrodymai laidavimo sutarties datos pasirašymo aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti. Teismas nepagrįstai padarė išvadas remdamasis šiomis aplinkybėmis dėl laidavimo sutarties sudarymo datos.

9.3. Kiek tai yra susiję su KU „Vilniaus kreditas“, atsakovas pažymi, jog kredito sutarties sudarymo metu (2015-07-01) net negalėjo pagalvoti, kad atsakovui gali tekti atsakyti pagal laidavimo sutartį, apie kurią atsakovas apskritai net buvo pamiršęs iki tol, kol UAB prekybos namai „V.V.V“ nepradėjo reikalauti atsakovo prievolių vykdymo.

9.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo vadovavosi ne objektyviais įrodymas, o ieškovo spėjimais, kurie nepagrįsti leistinais įrodymais. Analogiška situacija (kiek tai susiję su teisės klausimais dėl sandorio datos ir ieškovo atitinkamų pareigų tą įrodinėjant) jau buvo nagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-100-241/2016 ir būtent šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje nurodyti motyvai yra reikšmingi ir šiai bylai, tačiau pirmosios instancijos teismas šia praktika nesivadovavo.

9.5. Teismai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą paslaugas“ (toliau - Rekomendacijos). 2019-04-19 byloje prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suvestinėje yra nurodoma, kad 2018-11-12, 2018-12-07, 2019-01-14 ir 2019-02-11 sąskaitos buvo pateiktos 2019-02-25 teismo posėdyje (kuriame ieškovo atstovas iš tiesų pareiškė tokį prašymą), tačiau skaitmenizuotų sąskaitų ir jų detalizacijų elektroninėje bylos medžiagoje J. B. rasti nepavyko, todėl net neaišku, kokiu pagrindu ir ką vertindamas bylos medžiagoje pirmosios instancijos teismas priteisė 4567,75 Eur sumą pagal minėtas sąskaitas, kurių byloje nėra.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo UAB prekybos namai „V. V. V“ 2019 m. birželio 10 d. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB „SCANDAGRA“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

10.1. J. B. nėra nei TŪB „Energija“ direktorius, nei akcininkas. Taigi, nėra galima racionaliai paaiškinti priežasties, kodėl J. B. kaip fizinis asmuo savo asmeniniu turtu galėjo laiduoti už TŪB „Energija“ kitos su TŪB „Energija“ susijusios bendrovės, t. y. UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“, naudai. Maža to, Vilniaus dujotiekio statybai 2015 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3858-431/2015; teisminio proceso Nr. 2-55-3-01733-2014-6). Vadinasi, tariamo laidavimo metu (2015 m. vasario 10 d.) jau buvo žinoma, kad Vilniaus dujotiekio statybos finansinė padėtis yra sudėtinga ir nebuvo galima tikėtis tolimesnio bendradarbiavimo su Vilniaus dujotiekio statyba ar kokių nors lengvatų iš Vilniaus dujotiekio statyba pusės, pateikus papildomą prievolių užtikrinimą. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad Laidavimo sutarties sudarymas, esant šioms aplinkybėms, žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, būtų buvęs neracionalus ir prieštarautų protingumo principui.

10.2. Duomenys iš Vilniaus dujotiekio statybos bankroto bylos patvirtina, kad Laidavimo sutartis atsakovų nurodomu metu (2015 m.) neegzistavo. 2015 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus dujotiekio statyba pateikė Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl skolos priteisimo iš TŪB „Energija“, iš laiduotojo nebuvo prašoma priteisti skolą. Vilniaus dujotiekio statybos dokumentai šią bendrovę likvidavus buvo perduoti saugoti Elektrėnų savivaldybės administracijai pagal 2016 m. spalio 20 d. perdavimo aktą Nr. 21/01A-7. Susipažinus su archyve saugomais dokumentais tapo aišku, kad 2015 metais Vilniaus dujotiekio statyba iš viso jokių sutarčių nesudarė ir nėra jokių duomenų apie Laidavimo sutarties egzistavimą.

10.3. 2016 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus dujotiekio statyba bankroto byloje, vertinant 308.485,67 EUR dydžio skolos atgavimo galimybes iš TŪB „Energija“, buvo analizuojama vien tik TŪB „Energija“ finansinė padėtis. Tuo atveju, jeigu Laidavimo sutartis būtų buvusi sudaryta 2015 m., tai bankroto proceso metu 2016 m. rugpjūčio 8 d. būtų buvusi vertinta ir atsakovo J. B. kaip laiduotojo finansinė padėtis, prieš priimant sprendimą dėl reikalavimo teisės į TŪB „Energija“ perleidimo.

10.4. Vienam asmeniui V. D. kontroliuojant visus su Laidavimo sutartimi susijusius ūkio subjektus (skolininką, pradinį ir naują kreditorių), neabejotinai turėjo būti žinoma apie Laidavimo sutarties egzistavimą. Kadangi bankroto proceso metu nėra niekur užfiksuota, kad Laidavimo sutartis būtų egzistavusi, darytina vienintelė logiška išvada, kad Laidavimo sutartis tuo metu neegzistavo ir dėl to paskirtam bankroto administratoriui apie Laidavimo sutartį nebuvo suteikta iš viso jokios informacijos.

10.5. Įvertinus tai, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. vykusiame UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ kreditorių komitete nebuvo vertinamos skolos atgavimo iš J. B. galimybės, bet buvo vertinamos tik skolos atgavimo galimybės iš TŪB „Energija“, galima pagrįstai teigti, kad Laidavimo sutartis tuo metu neegzistavo.

10.6. 2015 m. liepos 1 d. J. B. su Kredito unija „Vilniaus kreditas“ sudarė Kredito sutartį Nr. S0014064/15 ir sutartine hipoteka užtikrino 145.000 EUR dydžio prievolės įvykdymą (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Minėtos sutartinės hipotekos 8.2 punkte numatyta, kad sutartinė hipoteka nepažeidžia jokios sutarties, kurios šalimi yra J. B., be to, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tuo atveju, jeigu Laidavimo sutartis būtų buvusi sudaryta 2015 m. vasario 10 d. ir tokia sutartimi būtų buvusi užtikrinta 2014 m. gruodžio 31 d. Suderinimo akte numatyta TŪB „Energija“ skola, tai sutartinės hipotekos sandorio sąlygos būtų buvusios kitokios, be to, apie Laidavimo sutarties egzistavimo faktą J. B. būtų pranešęs ir Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ iki kredito sutarties sudarymo momento.

10.7. Visos su Laidavimo sutartimi susijusios bendrovės yra kontroliuojamos vieno asmens – V. D.. Tuo tarpu laiduotojas (J. B.) nėra nei minėtų bendrovių akcininkas, nei direktorius, be to, neegzistuoja jokia ekonomiškai pagrįsta priežastis laiduotojui (J. B.) prisiimti kokius nors įsipareigojimus už pradinį skolininką.

10.8. Skolos išieškojimo iš J. B. proceso pradžios laikas akivaizdžia patvirtina ne tik tai, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, bet ir atskleidžia tikruosius tokio sandorio tikslus. Skolos išieškojimo procesas iš J. B. buvo pradėtas tik 2018 m. sausio 5 d., kai UAB Prekybos namai „V. V. V“ Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tuo tarpu 308.485,67 EUR dydžio TŪB „Energija“ įsiskolinimas egzistuoja jau nuo 2014 m. gruodžio 31 d., už kurį tariamai J. B. laidavo 2015 m. vasario 10 d. Minėtos aplinkybės, kad tik 2018 m. sausio 5 d. pradėtas skolos išieškojimo procesas iš J. B. pagal 2015 m. vasario 10 d. Laidavimo sutartį dėl skolos susidariusios iki 2014 m. gruodžio 31 d., leidžia pagrįstai teigti, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data.

10.9. Atsakovo UAB Prekybos namai „V. V. V“ apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jo naudai nebuvo išieškota jokia suma pagal sudarytą Laidavimo sutartį nenulemia tokios sutarties teisėtumo. Tai, kad sutarties šalims nepavyko visa apimtimi įgyvendinti kreditorių „apėjimo“ sandorio ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, neleidžia teigti, kad toks kreditorių „apėjimo“ sandoris tapo teisėtu.

10.10.Atsakovo UAB Prekybos namai „V. V. V“ teiginys, jog teismas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai priteisė solidariai iš abiejų atsakovų Prekybos namų „V. V. V“ ir J. B. yra nepagrįstas. Pagal CPK 98 str. 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgus į nagrinėjamo ginčo dalyką ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl abiejų atsakovų atliktų bendrų nesąžiningų veiksmų (CK 6.279 str. 1 d.), bei naujausią LAT praktiką, kurioje yra pripažįstama galimybė solidariai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kelių atsakovų (pvz., žr. LAT 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018; LAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018 ir kt.), teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš abiejų atsakovų solidariai.

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

12.       Atsakovas J. B. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė laidavimo sutartį ir prašo ją prijungti prie bylos medžiagos.

13.       Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Susipažinus su atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamu rašytiniu įrodymu (laidavimo sutartimi) ir bylos medžiaga, matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo nustatęs terminą UAB Prekybos namai „V. V. V“  iki 2019 m. kovo 14 d. šiam rašytiniam įrodymui pateikti. Tačiau šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Atsakovams laiku nepateikus teismo reikalaujamų rašytinių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jų įvertinti kartu su kitais byloje įrodymais. Taigi, vien ta aplinkybė, kad atsakovas J. B. aptariamo rašytinio įrodymo pateikimu į bylą, pradėjo rūpintis pasibaigus teismo nustatytam terminui, nėra pagrindas jį priimti apeliacinės instancijos teisme. Be to, toks atsakovo elgesys laikytinas turintis piktnaudžiavimo procesu požymių. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, atsakovo pateiktą laidavimo sutartį atsisako priimti.

Dėl ieškovo papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

15.       Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ieškovo papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas nurodo atsikirtimus į atsakovo J. B. išdėstytus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, taip pat pateikė papildomus argumentus į apelianto apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau Civilinio proceso kodekse nėra įtvirtinta galimybė apeliaciniame procese teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl apeliacinio skundo.

16.       Civilinio proceso kodekso 318 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstė savo poziciją sprendžiamu klausimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsisako ieškovo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, vertindama juos kaip atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymą, kuris pateiktas praleidus jam pateikti nustatytą terminą.

Dėl ginčo esmės

17.       Ieškovas ginčija J. B. 2015 m. vasario 10 d. laidavimo sutartį (įskaitant visus jos priedus ir pakeitimus), kuria J. B. laidavo už TŪB „Energija“ įsiskolinimą. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovo sudaryta sutartis prieštarauja viešosios tvarkos ir geros moralės imperatyvams ir toks sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 str. 1 dalies pagrindu.

18.       Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kad ginčijama  rašytinė laidavimo sutartis, sutartyje nurodyta data nebuvo sudaryta, patvirtina byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų visuma. Ieškovo pateikti nuoseklūs paaiškinimai ir pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad laidavimo sutartis 2015 m. vasario 10 d. neegzistavo, o šios sutarties atgaline data sudarymo tikrasis tikslas buvo ne laidavimo teisinių santykių sukūrimas, o siekis apsunkinti ieškovui skolos iš atsakovo J. B. turto išieškojimą.

20.       Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“, kurios naudai atsakovas J. B. laidavo savo asmeniniu turtu už TŪB „Energija“ skolas, nors jo jokie teisiniai ar darbiniai ryšiai su šiomis įmonėmis nesiejo. Atsakovai nurodo, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta, nes atsakovą J. B. ir V. D. (UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ buvęs direktorius ir akcininkas, TŪB „Energija“ tikrasis narys, Prekybos namai „V.V.V.“ akcininkas, o šios bendrovės direktore nuo 2011 m. gruodžio 1 d. buvo su V. D. susijęs asmuo – V. D. dukra N. D.) siejo draugiški santykiai, jie nuolatos skolindavo vienas kitam pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei laidavimo sutartis būtų buvusi sudaryta 2015 m. vasario 10 d. apie ją būtų neabejotinai būtų žinoma UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ bankroto proceso metu, skolos išieškojimo procesas galėjo būti pradėtas iš karto po UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ reikalavimo perleidimo į skolininką dar 2016 metais. Todėl nurodyta aplinkybė apie atsakovo J. B. ir V. D. draugiškus santykius neįrodo, kad J. B. iš tikrųjų galėtų laiduoti savo asmeniu turtu už juridinio asmens prievoles. Šiuo atveju draugiški ir geri nurodytų asmenų santykiai galėtų įrodyti nebent tik tai, kad jų susitarimu laidavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data siekiant padėti atsakovui J. B. išvengti skolos ieškovui grąžinimo.

21.       Byloje pateikti duomenys iš UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ patvirtina, kad  UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti tokie dokumentai, iš kurių galima būtų spręsti apie sudarytą ginčo laidavimo sutartį. Priešingai, bankroto administratorius kreipėsi į teismą  dėl skolos išieškojimo tik iš TŪB „Energija“, bet neteikė reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo J. B., kas bankroto administratoriui, ginančiam visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, padidintų galimybę greičiau atgauti skolą reiškiant ieškinį ne tik skolininkui, bet ir laiduotojui. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad bankroto administratoriui nebuvo žinoma apie egzistuojančią laidavimo sutartį. Atsižvelgtina ir tai, kad laidavimo sutartyje nurodyta jos sudarymo data yra 2015 m. vasario 10 d., o bankroto byla UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ buvo iškelta  Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi (c. b. Nr. B2-3858-431/2015), t.y. po mėnesio. Sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais,  tariamo laidavimo metu (2015 m. vasario 10 d.) jau buvo žinoma, kad Vilniaus dujotiekio statybos finansinė padėtis yra sudėtinga ir nebuvo galima tikėtis tolimesnio bendradarbiavimo su UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ ar kokių nors lengvatų iš UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ pusės, pateikus papildomą prievolių užtikrinimą.

22.       Ieškovas taip pat teismui pateikė duomenis apie 2015 m. liepos 1 d. atsakovo J. B. su Kredito unija „Vilniaus kreditas“ sudarytą Kredito sutartį Nr. S0014064/15 ir sutartine hipoteka užtikrino 145.000 EUR dydžio prievolės įvykdymą (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Šios sutartinės hipotekos 8.2 punkte nurodyta, kad sutartinė hipoteka nepažeidžia jokios sutarties, kurios šalimi yra J. B., be to, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratorius, 2019-02-20 pateikdamas visus tarp J. B. ir kredito unijos sudarytos kredito sutarties kopijas, nurodė, kad J. B. neatskleidė kredito unijai (nei iki kredito sutarties sudarymo, nei po to), jog 2015-02-10 laidavimo sutartimi laidavo už TŪP „Energija“. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad 2015 m. vasario 10 d. laidavimo sutartis neegzistavo, nes atsakovo J. B. kreditoriams nebuvo žinoma apie sudarytą laidavimo sutartį, nors pagal kredito sutarties nuostatas atsakovas V. B. įsipareigojo informuoti savo kreditorių apie turtinio pobūdžio sudarytus sandorius.

23.       Be to, svarbi aplinkybė ir ta, kad skolos išieškojimo procesas iš J. B. buvo pradėtas tik 2018 m. sausio 5 d., kai apeliantas UAB Prekybos namai „V. V. V“ (2016-09-14 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ perleido iš suderinimo akto kylančius reikalavimus į TŪB „Energija“ naujajam kreditoriui Prekybos namai „V.V.V“) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tuo tarpu TŪB „Energija“ įsiskolinimas egzistuoja nuo 2014 m. gruodžio 31 d., už kurį atsakovas J. B. teigiantis laidavo 2015 m. vasario 10 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas UAB „Scandagra“ į teismą kreipėsi dėl skolos priteisimo iš J. B. 2017-10-12. Vadinasi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB Prekybos namai „V. V. V“ nesikreipė į teismą dėl šios skolos išieškojimo, nes iki pat 2018 m. sausio 5 d. nebuvo teisinio pagrindo kreiptis į teismą, t. y. laidavimo sutartis neegzistavo. Priešingas aiškinimas neatitiktų juridinio asmens, kaip pelno siekiančio asmens, verslo logikos nesikreipti į teismą dėl sąlyginai ženklios skolos (300 000 EUR) išieškojimo.

24.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ar ginčo sandoris pažeidė ieškovo teises bei nustatyti, ar ieškovės įrodinėjamos aplinkybės (jei hipotetiškai laikytume jas įrodytomis) lemia tai, kad ginčo sutartis (ar tam tikra jos dalis) yra negaliojanti. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad laidavimo sandoris buvo sudarytas atgaline data, kartu nurodė ir tai, kad tai buvo padaryta siekiant apriboti kitiems kreditoriams galimybę išieškoti skolą iš atsakovo J. B. turto. Šią aplinkybę papildomai paaiškina ir ieškovas nurodydamas, kad atsakovo J. B. ir apelianto veiksmai sąlygojo tai, kad kreditorių galimybės išieškoti skolas iš J. B. dėl dirbtinio papildomų prievolių sukūrimo gerokai sumažėjo. Šios aplinkybės neabejotinai įrodo, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovo teisėtus interesus.

25.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad J. B. jau ne vieną kartą siekė išvengti realaus savo prievolių vykdymo kitiems kreditoriams. Ieškovas nurodo, kad ir anksčiau jam teko kreipėsi į teismą siekiant nuginčyti J. B. ir su juo susijusių asmenų sandorius. Ieškovo pateiktais duomenimis J. B. su susijusiu asmeniu ŽŪB „Mongolija“ (steigėja yra N. D.) sudarė refinansavimo sutartį, siekdamas sukurti tokią teisinę padėtį, kad kiti atsakovo J. B. kreditoriai (įskaitant ieškovą) negalėtų nukreipti išieškojimo į konkretų atsakovo J. B. turtą, kuriuo maksimaliąją hipoteka buvo užtikrintas kredito grąžinimas. J. B. su ŽŪB „Mongolija“ sudaryta refinansavimo sutartis pripažinta negaliojančia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4105-1080/2019. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Teismai nurodytoje byloje pripažino, kad J. B., sudarydamas ginčo sutartį elgėsi nesąžiningai. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas J. B. sudarė laidavimo sandorį su juridiniu asmeniu, kuriam vadovauja tie patys asmenys kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4105-1080/2019, kas leidžia teismui  daryti išvadą, kad atsakovas  jau ne pirmą kartą sudarinėja sandorius su jam artimais asmenimis tam, kad apsunkintų kreditoriams skolų išieškojimo procesą iš jo turto.

26.       Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2019-02-07 antstolio R. V. kontoros pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 0128/18/00439) matyti, jog apelianto naudai jokia suma nebuvo išieškota nuo pat vykdymo proceso pradžios ir tai įrodo, kad nebuvo siekiama išvengti ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir skolos ieškovui grąžinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia byloje nustatytų įrodymų visumos dėl laidavimo sutarties fiktyvumo.

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą dėl prieštaravimo gerai moralei, bei nepažeidė proceso teisės normų. Todėl teismo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas.

Dėl įrodymų vertinimo

28.       Apeliantas ir atsakovas UAB Prekybos namai „V.V.V“ apeliaciniame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, kad ginčo sutartį sudariusio UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ vadovo V. D. pozicija byloje yra išreikšta, tarp jų nėra ginčo, jog laidavimo sutartis sudaryta ne joje nurodytą dieną. Taip pat nurodo, kad teismas  nepagrįstai vadovavosi Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ paaiškinimu, nes bankroto administratorius sudarant sutartį nedalyvavo, net jei jiems buvo perduota dalis dokumentų, susijusių su sutartimi. Pasak atsakovų, teismas nepagrįstai padarė išvadas remdamasis šiomis aplinkybėmis dėl laidavimo sutarties sudarymo datos.

29.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

30.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įvertintos ir atsakovų akcentuojamos aplinkybės (V. D. parodymai, bankroto administratorių administravusių UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ ir KU „Vilniaus kreditas“ paaiškinimai), tačiau jas įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Apeliantas taip pat ginčija sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos solidariai, o be to išlaidos viršija maksimalų rekomenduojamą priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.

32.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad negalėjo būti priteistos iš dviejų atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidos. Pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadinasi, tuo atveju, jei sprendimas nepalankus abiem šalims, esant ieškovo prašymui, atsakomybė už laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakomybė gali būti ir solidarioji. Šioje byloje abu atsakovai kategoriškai nesutiko, kad laidavimo sutartis nebuvo sudaryta atgaline data ir šia sutartimi buvo pažeisti ieškovo interesai. Apeliacinės instancijos teismas laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad J. B. 2015 m. vasario 10 d. laidavimo sutartį (įskaitant visus jos priedus ir pakeitimus), kuria J. B. laidavo už TŪB „Energija“ įsiskolinimą, kuris buvo fiksuotas 2014 m. gruodžio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte sudarytame tarp TŪB „Energija“ bei UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“ (po reikalavimų perleidimo naujasis kreditorius – UAB Prekybos namai „V.V.V“), negaliojančia ab initio kaip prieštaraujantis gerai moralei ir viešai tvarkai. Atsižvelgus į tai sutiktina su ieškovu, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl abiejų atsakovų atliktų bendrų nesąžiningų veiksmų (CK 6.279 str. 1 d.), todėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų solidariai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų priteisimas geriau apsaugo nukentėjusios nuo nesąžiningų veiksmų šalies interesus. Be to, toks bylinėjimosi išlaidų būdas neprieštarauja ir Kasacinio teismo praktikai  (pvz., žr. LAT 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018; LAT 2018 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018 ir kt.).

33.       Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 6 960,04 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, konstatavo, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, tačiau dėl jų plačiau nepasisakė.

34.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 ) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbias aplinkybės, į kuriuos turi būti atsižvelgiama.

35.       Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 113,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 71,04 Eur išlaidų už VĮ „Registrų centras“ išrašus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas šioje byloje yra pareiškęs ieškinį, atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, ieškovo atstovas dalyvavo dviejuose posėdžiuose, kurių kiekvieno trukmė po 1 val. taip pat buvo pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Atsižvelgus į maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius ir atliktą darbų laiką maksimalus priteistinas dydis būtų 5940,59 Eur.

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kilęs ginčas nėra itin sudėtingas, šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, todėl nėra pagrindo priteisti didesnę nei Rekomendacijose nurodyta advokatui užmokestį. Tačiau atsižvelgiant į itin išsamų ieškinį, paremtą surinktais įrodymais, advokato darbo valandas, bendra pirmosios instancijos teismo priteista 6 960,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 4200 Eur. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų šia nutartimi patikslinama.

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Esant tokioms pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, tik sumažinama sprendimu iš atsakovų solidariai ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1452 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui kompensuojamos jo patirtos išlaidos. (CPK 93 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinį skundą pateikė atsakovas UAB prekybos namai „V.V.V.“, o atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė tenkinti apelianto apeliacinį skundą. Taigi, ieškovas turėjo pateikti atsiliepimą tik į apeliacinį skundą, o atsakovo J. B. atsiliepimas ieškovui papildomų išlaidų nesukėlė. Todėl ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo UAB prekybos namai „V.V.V.“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą atitinka beveik maksimalų Rekomendacijose įtvirtintą dydį. Susipažinus su prašymu pateikiamuose dokumentuose nurodytais duomenimis matyti, kad atsakovas įtraukė į sąmatą išlaidas, susijusias su atsakovo J. B. atsiliepimo analize, nors procesinio dokumento rengti į šio atsakovo atsiliepimą ieškovas nebuvo įpareigotas. Pastebėtina ir tai, kad į atsiliepimo į apeliacinį skundą  dalis argumentų yra perkelti iš ieškinio, kas ieškovo atstovui neturėjo sukelti didelių laiko sąnaudų. Todėl prašomos priteisti ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 1000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sumažinti Vilniaus regiono teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu solidariai iš atsakovų J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB prekybos namai „V.V.V.“, į.k. 120872893, ieškovui UAB „Scandagra“, į. k. 300539043,,  priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4200 Eur.

Priteisti iš atsakovo UAB prekybos namai „V.V.V.“, į. k. 120872893, ieškovui UAB „Scandagra“, į. k. 300539043, 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                Rita Kisielienė

Danutė Kutrienė

Tatjana Žukauskienė