Administracinė byla Nr. ATP -497-332/2015
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01986-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.7.; 3.26.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas R. J. skundas dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
R. J. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 5 dalį nubaustas 1 447 Eur administracine bauda už tai, kad jis 2015 m. kovo 16 d. 6.16 val. keliu A9, 59 km sunkvežimiu „Volvo“ su priekaba TRAILIS D66501 gabendamas krovinį viršijo leistiną svorį 9,9 tonomis, vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Nutarime konstatuota, kad R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija) patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarko aprašo“ 4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-468-(E) redakcija) patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.4 punkto ir IV skirsnio 21.3 punkto reikalavimus. Nustačius, kad medienos rietuvės buvo sutvirtintos nepakankamų kiekiu specialių diržų konstatuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3 – 183 „Medienos vežimo kelių transportu reikalavimo“ 7 punkto nuostatų pažeidimai.
Nesutikdamas su minėtu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu, R. J. jį apskundė apylinkės teismui.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi R. J. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo atmetė.
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį, nutraukti nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
R. J. nurodo, kad jam žinoma, jog viršijant leistiną 40 t bendrąją masę reikia turėti leidimą, kurio šiuo atveju jis neturėjo, nes vežamos 43,06 erdmetrių medienos kartu su transporto priemone bendras svoris pagal jo ir medienos siuntėjo – VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos meistro – skaičiavimus turėjo sverti mažiau nei 40 t. Teigia, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento pareigūnų atlikto svėrimo rezultatai jį šokiravo, nes tokio vairuojamos transporto priemonės ir krovinio bendro svorio, t. y. kad jis 9,9 t didesnis nei leistinas, o ašies apkrova 4,2 t viršija leistiną apkrovą, jis nenumanė ir negalėjo numanyti.
Skunde pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylose apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu nėra bent vieno iš šių elementų, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kartu apeliantas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-244/2012, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-25-243/2012 ir kt.).
R. J. įsitikinimu, nei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnė priėmusi 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą, nei Radviliškio rajono apylinkės teismas, priėmęs 2015 m. spalio 1 d. nutartį, nesilaikė įstatymo reikalavimų (ATPK 248 straipsnio 1 dalis, 257 straipsnis, 284 straipsnis) ir teismų praktikoje suformuotų nuostatų.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas konstatavo, kad jo (R. J.) vairuoto transporto priemonių junginio bendroji masė siekė 49,900 t, o tai 9,901 viršijo leistiną 40 t masę; varančių ašių apkrova siekė 22,2 t, o tai 4,2 t viršijo leidžiamą 18 t apkrovą, ir jo padarytą veiką kvalifikavo pagal ATPK 145 straipsnio 4 ir 5 dalis. 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą priėmusi pareigūnė konstatavo tas pačias aplinkybes, kokios buvo nurodytos protokole, tačiau pripažino jį kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje. Teismas nustatė, kad jo (R. J.) vairuotos transporto priemonės, kuri yra su pneumatine sudvejinta galinių ašių pakaba, varančių ašių perkrova buvo ne didesnė kaip 3,2 t, neatskaičius leidžiamos paklaidos.
Skunde taip pat pažymima, kad visų svarstyklių leidžiamosios paklaidos pateiktos neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente „Neautomatinių svarstyklių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 (Žin., 2009, Nr. 153 - 6942; Valstybinės metrologijos tarnybos tinklalapis www.lvmt.lt). Iš šio reglamento matyti, kad automobilių ašinio svėrimo svarstyklių tipo WL 103 (tipo Nr. D94-09-040), susidedančių iš dviejų padų ir sumatoriaus leidžiamų paklaidų ribos yra: kai svėrinys m – iki 50 e (5000 kg) - leidžiama paklaida 1 e (100 kg); kai svėrinys m – nuo 50 e (5000 kg) iki 200 e (20 000 kg) – leidžiama leistina paklaida 2 e (200 kg); kai svėrinys m – nuo 200 e (20 000 kg) iki 1000 e (100 000 kg) – leidžiama paklaida 3 e (t. y. 300 kg). Taigi, apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad jo atveju galima net 600 kg paklaida. Šios faktinės aplinkybės, R. J. įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą priėmusi pareigūnė be jokio teisėto pagrindo jo veiką perkvalifikavo iš ATPK 145 straipsnio 4 dalies į ATPK 145 straipsnio 5 dalį (nors dėl to visiškai nepasisakė) ir pripažino, kas jis padarė administracinius teisės pažeidimus (tikėtina du), numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje. Tokiu būdu akivaizdžiai pasunkinta jo teisinė padėtis. Apelianto teigimu, jis turi pagrįstą pagrindą manyti, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1447 Eur bauda ne už vieną, o už kelis administracinius teisės pažeidimus.
R. J. vertinimu, teismo motyvai dėl minėtos aplinkybės, t. y. dėl jo veikos kvalifikavimo, yra neteisingi, nes, tuo atveju, jeigu 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą priėmusi pareigūnė būtų susiaurinusi jam protokole nurodyto kaltinimo ribas, tuomet būtų priėmusi sprendimą nutraukti jam administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį, tačiau toks sprendimas 2015 m. gegužės 15 d. nebuvo priimtas. Teigia, kad taip jam yra atimta teisė žinoti už vieną ar kelis administracinius teisės pažeidimus jis yra nubaustas skundžiamu nutarimu, už kokius konkrečiai veiksmus jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį ir už ką jam paskirta administracinė nuobauda.
Be to, apeliantas nurodo, kad nei 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą priėmusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnė, nei teismas neanalizavo ir tinkamai nenustatė, ar pakanka pagrindų jį patraukti administracinėn atsakomybėn ir paskirti nuobaudą, ar apskritai baudos paskyrimas yra tikslingas ir reikalingas tam, kad būtų pasiekti nuobaudai keliami tikslai.
R. J. taip pat pažymi ir tai, kad apskaičiuodami krovinio (medienos) svorį tiek jis, tiek krovinio siuntėjas – VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija (meistras J. S.) – naudojosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. patvirtintame įsakyme Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. D1-747 redakcija) išdėstytomis pagrindinėmis miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Šiomis taisyklėmis ir medienos tūrio lentelėmis naudojasi ne tik (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, bet ir kitos urėdijos, medienos ruošinių gamintojai, nes kitų galimybių pasverti nupjautą ir transportavimui paruoštą medieną objektyviai nėra ir jo atveju nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad medienos tūrio lentelės yra parengtos mokslininkų, vadovaujantis tiksliais apskaičiavimais paremtomis formulėmis. Nors remiantis jomis apskaičiuotas medienos svoris ir nėra absoliučiai tikslus, tačiau svorio paklaida nėra didelė. Tuo tarpu, pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2015 m. kovo 16 d. surašytą svėrimo aktą Nr. 220960, jo vairuotos transporto priemonės ir krovinio (medienos) bendras svoris – 49,9 t, t. y. 9,90 t (nepritaikius leistinos paklaidos) viršijo leistiną 40 t masę. Taigi, pasak R. J., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos naudotų svarstyklių rodmenys iš esmės prieštaravo dokumentuose – medienos važtaraštyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose – nurodytam bendram krovinio svoriui, tačiau tiek 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą priėmusi pareigūnė, tiek teismas besąlygiškai vadovavosi A. V. surašytu 2015 m. kovo 16 d. svėrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto svėrimo metu buvo naudotos ašinės svarstyklės, kurioms priskirtas patikros sertifikatas Nr. 1520313. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad patikros sertifikatas Nr. 1520313 galiojo iki 2015 m. vasario 13 d., t. y. svėrimo 2015 m. kovo 16 d. metu negaliojo. Nors teismas pripažino, kad protokole nurodant patikros sertifikato numerį protokolą surašęs pareigūnas A. V. padarė klaidą, tačiau tokio savo argumento nepagrindė jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.
Apelianto teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jo vairuotos transporto priemonės junginio svėrimas buvo atliktas būtent protokole nurodytomis ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1619, padai Nr. 4664, 4665) – tokie duomenys nenurodyti nei 2015 m. kovo 16 d. svėrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nei byloje pateiktuose svėrimo kvituose. Byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektoriui A. V. 2015 m. kovo 16 d. darbinėms (pareiginėms) funkcijoms atlikti buvo išduotos ašinės svarstyklės (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1619, padai Nr. 4664, 4665) ir būtent šias ašines svarstykles šis pareigūnas naudojo 2015 m. kovo 16 d. sverdamas jo (R. J.) vairuotos transporto priemonės junginį. Atkreipia dėmesį, kad jis nebuvo supažindintas su įvykio metu naudojamomis techninėmis priemonėmis ir jas identifikuojančiais požymiais. Nurodo, kad iš teismo posėdžio metu pateikto patikros sertifikato Nr. 1520313 matyti, kad jam yra priskirtos ašinės svarstyklės (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1618, padai Nr. 4661, 4662).
R. J. įsitikinimu, atsižvelgiant į protokole nurodyto sertifikato numerį, į tai, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos naudotų svarstyklių rodmenys iš esmės prieštaravo dokumentuose, t. y. medienos gabenimo važtaraštyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose, nurodytam bendram krovinio svoriui, jo ir medienos siuntėjo – VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos meistro J. S. pakrautos medienos apskaičiavimams, naudojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. patvirtintame įsakyme Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. Dl-747 redakcija) išdėstytas pagrindines miško matavimo ir tūrio nustatymo taisykles, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad 2015 m. kovo 16 d. svėrimo metu buvo naudojamos ne protokole nurodytos ašinės svarstyklės, o patikros sertifikate Nr. 1520313 nurodytos ašinės svarstyklės (WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1618, padai Nr. 4661, 4662), kurioms buvo pasibaigęs patikros galiojimo laikas, ir dėl to svėrimo rezultatai yra neteisingi. Pažymi, kad šis jo argumentas nepaneigtas bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais. Taip pat nurodo, kad nėra ir kitokių objektyvių duomenų, kodėl svėrimo rezultatai ženkliai (skirtumas daugiau kaip 10 t) skiriasi nuo oficialiuose dokumentuose (medienos gabenimo važtaraštyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose) nurodyto bendro krovinio svorio, taip pat jo ir medienos siuntėjo pakrautos ir gabentos medienos paskaičiavimų, atliktų remiantis įstatymą įgyvendinančio teisės akto nuostatomis.
Kadangi, apelianto teigimu, minėti prieštaravimai nebuvo išanalizuoti, išspręsti ir dėl jų teismas nepasisakė, todėl visi nepašalinti prieštaravimai ir abejonės turėtų būti vertinamos jo naudai – kitu atveju būtų pažeidžiamos įrodymų vertinimo, pakankamumo taisyklės, juolab, kad administraciniame procese, skirtingai nei civiliniame, negalima remtis tikimybių pusiausvyros principu. R. J. įsitikinimu, byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, nėra.
Be to, apeliantas pažymi, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, reikia įrodyti jo veiksmuose buvus konkretaus administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tarp jų tyčią arba neatsargumą (ATPK 10, 11 straipsniai). Teigia, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmuose negalima nustatyti jokios kaltės formos, nes medienos svorio nustatymas, krovinio vežimas buvo organizuojamas bei vyko įprastinėmis sąlygomis ir jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad transporto priemonės kartu su gabenamu kroviniu (mediena) viršija leistiną svorį, nes tiek jis, tiek siuntėjas vadovavosi teisės aktais patvirtinta metodika ir krovinio buvo pakrauta vežti maždaug 4 tonomis mažiau nei buvo galima vežti neturint leidimo. Apelianto teigimu, teismas dėl jo kaltės nepasisakė, jo skunde apylinkės teismui išdėstytų argumentų nepaneigė.
Be to, R. J. nuomone, baudos jam paskyrimas yra neteisėtas ir visiškai netikslingas, nes tuo nepasiekiamas joks tikslas, numatytas ATPK 20 straipsnyje. Nurodo, kad jis nesiekė, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad gali padaryti pažeidimą. Vykdydamas jam pavestas darbines funkcijas jis elgėsi atsakingai ir rūpestingai, todėl pažeidimo padarymo faktas bei su tuo susijusios aplinkybės, kurias nustatė ir byloje pateikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai, jam nėra aiškios ir suprantamos, priešingai, jos – ginčytinos. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, R. J. nuomone, darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų nepakanka pripažinti jį padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą, juolab tokio dydžio baudą, kokia jam yra paskirta. Tokia nuobauda ne tik neatitinka nuobaudos skyrimu siekiamų tikslų, bet ir pažeidžia teisingumo principą.
Atsiliepimu į R. J. apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo R. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad byloje užfiksuoti duomenys įrodo, jog R. J. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje ir už tai yra pagrįstai nubaustas.
R. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 145 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 2 027 eurų.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių <...>, kurių <...> ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio <...> ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 4 punkte įtvirtinta, kad <...> sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais <...> galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais <...> sunkiasvore transporto priemone.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 16.4 punkte nustatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis triašio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, leidžiama bendroji masė yra 40 t, o 21.3. punkte nustatyta, kad automobilių dvigubųjų ašių bendroji apkrova, priklausomai nuo atstumo tarp ašių neturi viršyti 18 t. Minėtų „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 21.4 punkte nurodyta, kad, kai automobilio varančiosios ašies ratai suporinti ir pakaba pneumatinė arba kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausia apkrova ant kiekvienos ašies neviršija 9,5 t, didžiausios leidžiamos naudojantis keliais automobilių ir jų junginių ašies (ašių) apkrovos yra 19,00 t.
Pažymima, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 straipsnis). ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kaip pažeidėjas asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl R. J. kaltės padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis) – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus, tarp jų ir R. J. atstovės prašytą apklausti asmenį, iš administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos išreikalavo teisingo sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus, juos įvertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pažeidėjo netenkinantį procesinį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, sprendė ją ne pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), netinkamai įvertino bylos įrodymus (ATPK 257 straipsnis), padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. J. kaltės.
Skunde apeliantas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 4 ir 5 dalyse, o 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu yra nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, tikėtina dviejų, numatytų ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Teigia, kad taip iš jo atimta teisė žinoti, už vieną ar keletą teisės pažeidimų jis nubaustas ir už kokius konkrečiai veiksmus jam paskirta administracinė nuobauda. Iš tikrųjų, 2015 m. kovo 16 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 4 ir 5 dalyse (15–16 b. l.), o Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje ir jam pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – bauda (14 b. l.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad iš jo atimta teisė žinoti už kelis ir kokius pažeidimus jis yra nubaustas. Atkreipiamas dėmesys, kad tą pačią dieną, t. y. 2015 m. kovo 16 d., administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs pareigūnas – Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius A. V. – pateikė paaiškinimą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) jis bereikalingai nurodė, jog R. J. pažeidė ir ATPK 145 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes atsakomybė už pastarojo padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta ATPK 145 straipsnio 5 dalyje (17 b. l.). Be to, nors nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. J. pripažįstamas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, šio nutarimo aprašomojoje dalyje motyvuojant nuobaudos skyrimą R. J. teisingai nurodyta, kad pastarasis gailisi dėl padaryti pažeidimo, o ne dėl pažeidimų. Tai, kad apeliantas nubaustas tik už vieno, ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyto, pažeidimo padarymą akivaizdu ir iš nutarimo rezoliucinės dalies – ja R. J. paskirta viena nuobauda, o ne dvi. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu asmuo pripažįstamas padaręs keletą administracinių teisės pažeidimų, jam už kiekvieną iš jų atskirai skiriama nuobauda, o po to skiriama galutinė nuobauda (ATPK 33 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl R. J. padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir jų dar kartą šioje nutartyje nebekartoja. Taip pat pastebėtina, kad R. J. interesus byloje atstovavo advokatė D. G. (23 b. l.), taigi pastarasis turėjo visas galimybes išsiaiškinti visus jam rūpimus klausimus, įskaitant ir neaiškumus, susijusius su jo veikos kvalifikavimu.
Iš R. J. skundo matyti, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo iš esmės neigia ginčydamas jo vairuotos transporto priemonės svėrimo rezultatus. Skunde apeliantas pažymėjo, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos naudotų svarstyklių rodmenys iš esmės prieštaravo dokumentuose – medienos važtaraštyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose – nurodytam bendram krovinio svoriui, tačiau tiek 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą priėmusi pareigūnė, tiek teismas besąlygiškai vadovavosi A. V. surašytu 2015 m. kovo 16 d. svėrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakant į minėtus skundo argumentus pažymima, kad nagrinėjamo pažeidimo įrodytumui yra svarbūs institucijos (nagrinėjamu atveju – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos) pareigūnų kelyje užfiksuoti transporto priemonės svėrimo rezultatai, o ne kitu laiku ir kitose vietose užfiksuotų svėrimų rezultatai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija) patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 37 punkte nurodyta, kad jeigu didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės masė pagal pateiktus dokumentus neatitinka kontrolinio svėrimo rezultatų, vadovaujamasi svėrimo rezultatais. Iš byloje esančio 2015 m. kovo 16 d. svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kelyje (duomenys neskelbtini) pasvėrus sunkvežimį „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba TRAILIS D66501, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tąkart vairavo R. J., nustatyta, kad leistinas svoris buvo viršytas 9,9 tonomis. Su svėrimo rezultatais R. J. sutiko, jų neginčijo, svėrimo aktą pasirašė (17 b. l.). Administracinio teisės pažeidimo protokole R. J. nurodė, kad nebuvo galimybės automobilį pasisverti, negalvojo, kad jo vairuojamas automobilis tiek sveria. Taip pat nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (15–16 b. l.). Apylinkės teismo posėdyje į jam pateiktus klausimus R. J. atsakė, kad svėrimas vyko jam dalyvaujant, svėrimo kvitai buvo jam atnešti ir parodyti, tuo metu kitų vežėjų nebuvo, svėrimo įrangą jis matė (54–55 b. l.).
Apeliaciniame skunde R. J. taip pat teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad jo vairuotos transporto priemonės junginio svėrimas buvo atliktas būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis ašinėmis svarstyklėmis. Kartu atkreipia dėmesį, kad svarstyklių patikros sertifikatas Nr. 1520313 galiojo tik iki 2015 m. vasario 13 d., o svėrimas buvo atliekamas 2015 m. kovo 16 d.
Kaip matyti iš 2015 m. kovo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų, jame nurodyta, kad kelių transporto priemonių junginys, t. y. sunkvežimis – miškovežis „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba TRAILIS D66501, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasvertas ašinėmis svarstyklėmis WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1619, padai Nr. 4664, 4665, patikros sertifikatas Nr. 1520313 (galioja iki 2015 m. gegužės 26 d.) (15–16 b. l.). Nors iš byloje esančio sertifikato Nr. 1520313 matyti, kad tai yra kitų svarstyklių, t. y. ašinių automobilių svarstyklių WL 103 tipo, Nr. D94-09-040, sumatorius Nr. 1618, padai Nr. 4661, 4662, patikros sertifikatas (49 b. l.), ši aplinkybė nėra pagrindas teigti, kad R. J. vairuotas kelių transporto priemonių junginys 2015 m. kovo 16 d. buvo sveriamas ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis, o kažkokiomis kitomis svarstyklėmis. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas anksčiau minėtą svėrimo aktą surašęs pareigūnas, Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus vyriausiasis inspektorius A. V. paaiškino, kad jis R. J. vairuotą automobilį svėrė tomis svarstyklėmis, kurios nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, tik suklydo nurodydamas šių svarstyklių sertifikato numerį. Taip pat nurodė, kad institucija turi kelerias sertifikuotas svarstykles, kurias keičia, svarstyklės su skirtingais padais turi skirtingus sertifikatus (44, 59 b. l.). Netikėti minėtais liudytojo A. V. parodymais nėra pagrindo – šiuos parodymus patvirtina byloje esančios patikros sertifikatų Nr. 1629494 ir Nr. 1520313 kopijos (37, 49 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, pritariama skundžiamoje nutartyje padarytai motyvuotai išvadai, kad transporto priemonių junginį sveriantis pareigūnas, užrašydamas sertifikato numerį, akivaizdžiai suklydo, tačiau ši klaida 2015 m. gegužės 16 d. nutarimo teisėtumui reikšmės neturi. Dėl to, kas paminėta, pritarti R. J. teiginiui, kad 2015 m. kovo 16 d. atlikto svėrimo metu buvo naudojamos svarstyklės, kurioms buvo pasibaigęs patikros galiojimo laikas, todėl svėrimo rezultatai neteisingi, nėra jokio pagrindo. Apelianto argumentai, kad svėrimo rezultatai ženkliai skiriasi nuo oficialiuose dokumentuose, t. y. medienos gabenimo važtaraštyje ir transporto priemonių registravimo liudijimuose nurodyto bendro krovinio svorio, taip pat jo ir medienos siuntėjo pakrautos ir gabentos medienos paskaičiavimų, pastarojo kaltės padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju svarbūs yra institucijos pareigūnų kelyje užfiksuoti transporto priemonės svėrimo rezultatai, o ne kitu laiku ir kitose vietose užfiksuotų svėrimų rezultatai. Akivaizdu, kad dėl minėtų R. J. skundo argumentų teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė, todėl apelianto skundo argumentas, kad minėti prieštaravimai nebuvo analizuojami, vertinamas kaip nepagrįstas ir atmetamas. Kartu pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismui R. J. nepateikė jokių naujų duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti pareigūno atlikto svėrimo rezultatais, o kartu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Iš bylos matyti, kad R. J. yra profesionalus vairuotojas – jis pats priimant 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą nurodė, jog dirba miškovežio vairuotoju apie 10 metų, apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad visą laiką vairuoja tą patį automobilį, be to, bylos duomenys liudija, kad mediena į transporto priemonę buvo pakrauta su R. J. žinia. Taigi, akivaizdu, jog pastarasis galėjo ir turėjo suprasti, kad transporto priemonės ir jo gabenamo krovinio bendras svoris viršija įstatymais leistiną ribą, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę su kroviniu, viršijančią didžiausiąją leidžiamąją masę, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka tokiam veikimui išduoto leidimo. Visuma byloje surinktų įrodymų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neginčijamai patvirtina pažeidėjo kaltę padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.
Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. J. paskirta nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl šią nutartį naikinti, kaip skunde prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą ir R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis