Civilinė byla Nr. 2T-89/2012

   Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. J. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, suinteresuotas asmuo – N. J. ir pagal suinteresuoto asmens N. J. pareiškimą atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

n u s t a t ė : 

Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu nutraukė N. J. ir Ž. J. santuoką. Teismas tip pat nustatė nepilnametės N. N. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Ž. J..

Pareiškėja Ž. J. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir liesti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Suinteresuotas asmuo N. J. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pareiškimas grindžiamas tokiais argumentais:

1) Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teisių konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos vaikų teisių pagrindų įstatymą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei civilinio proceso kodekso imperatyvias normas. Rusijos Federacijos teismas, priimdamas sprendimą, nebandė aiškintis, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi mergaitė, kur ji gyveno teismo sprendimo priėmimo metu.

2) Rusijos Federacijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dukra paskutinius kelis metus gyveno su suinteresuotu asmeniu, tarp tėvo ir dukros yra susiklostę labai geri santykiai, o vaiko santykiai su motina yra įtempti, ji dukra nesirūpina.

3) Rusijos Federacijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad N. J. yra Lietuvos pilietė, Lietuvoje gyvena daugiau kaip pusantrų metų ir labai prisirišo prie ją supančios aplinkos, išmoko lietuvių kalbą, pradėjo lankyti mokyklą. Išvykimas gyventi į užsienį reikš, kad bus pažeistos vaiko teisės, vaikas bus auklėjamas tik kitos šalies, nei vaikas gyvena, kultūroje, jo ryšiai su Lietuva ir su tėvu bus visiškai nutraukti.

Pareiškėja Ž. J. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus atsikirtimus. Nurodė, kad priimant sprendimą šioje byloje, turi būti atsižvelgta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-543-729/2012. Taip pat nurodė, kad Rusijos Federacijos sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, tarptautinėms vaiko teisių normoms, buvo priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pasiimdamas vaiką gyventi į Lietuvą, pažeidė vaiko teises, nes jis 6 metus gyveno Rusijoje, taip nutraukdamas vaiko ryšius su Rusija ir su motina. Be to, pareiškėjas draudžia vaikui bendrauti su motina, nors motina yra pasiruošusi aptarti abiejų tėvų bendravimo su vaiku tvarką.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi dvi vienarūšes civilines bylas (Nr. 2T-89/2012 ir 2T-99/2012) sujungė į vieną civilinę bylą.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo. Prašymai dėl užsienio valstybių teismų sprendimų dėl santuokos nutraukimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje nenagrinėtini teisme, todėl civilinė byla dalyje dėl užsienio teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta santuoka, pripažinimo ir leidimo vykdyti,  turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.).

Pareiškėjai išaiškinama, kad užsienyje nutrauktų santuokų apskaita vykdoma pagal Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos taisykles. Šių taisyklių X skyriuje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybėje nutraukę santuoką, privalo santuokos nutraukimą įtraukti į apskaitą savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuokos nutraukimas įtraukiamas į apskaitą paskutinės jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje. Pareiškėja, norėdama užsienyje nutrauktą santuoką įregistruoti Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į atitinkamą Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigą.

Užsienio teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų (aktų) pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka nustatyta CPK 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnyje įtvirtintą normų konkurencijos taisyklę užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2012).

Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo įgaliojimų ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos  21 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje yra nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Teismas minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 30). Be to, iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimo matyti, kad 2011 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje dalyvavo suinteresuoto asmens atstovai (b. l. 14). Iš teismui pateiktų Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo pažymų matyti, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 34), Rusijos Federacijoje įvykdytas nebuvo (b. l. 36).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-543-726/2012 pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei Ž. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Byla Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme gauta 2011 m. rugsėjo 26 d., o 2012 m. spalio 1 d. nutartimi teismas civilinę bylą Nr. 2-543-726/2012 nutraukė. Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo sprendimas buvo priimtas 2011 m. gruodžio 7 d. Iš minėto sprendimo matyti, kad Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovyj Bor miesto teismo skyriaus Nr. 65 taikos teisėjas dar 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priėmė N. J. priešieškinį į Ž. J. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismui. Taigi nors Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių buvo pradėtas procesas, tačiau Rusijos Federacijoje procesas buvo pradėtas anksčiau, o Lietuvos Respublikoje byla nutraukta, todėl minėta aplinkybė nėra pagrindas nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje aptariamo užsienio teismo sprendimo. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, kad byla priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant 1989 m. lapkričio 20 d. Vaikų teisių konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos vaikų teisių pagrindų įstatymą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso imperatyvias normas, kad priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog vaikas yra Lietuvos pilietis, Rusijos Federacijos teismo sprendimas pažeidžia vaiko interesus. Tačiau šie argumentai yra susijęs su ginčo nagrinėjimu iš esmės bei užsienio valstybės teisme priimto teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, o ne su prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo prieštaravimu viešajai tvarkai. Nagrinėjant prašymus pripažinti užsienio teismų sprendimus, teismai nesprendžia fakto ar materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrina ar užsienio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagristas, o tik patikrina, ar nėra užsienio teismų sprendimų negaliojimo pagrindų

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tenkinant pareiškėjos prašymą suinteresuoto asmens pareiškimas atmetamas pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293, 809, 812, 814  straipsniais,

n u t a r i a :

civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos Ž. J. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, nutraukti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Leningrado apskrities Sosnovoborskio miesto teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuria teismas nustatė nepilnametės N. N. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Ž. J..

Suinteresuoto asmens pareiškimą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles.

Teisėjas                                                        Egidijus Žironas