Baudžiamoji byla Nr. 1-1924-932/2017

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43387-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei,

kaltinamajam D. C.,

nukentėjusiajai Ž. Z.,

vertėjai Svetlana Minakovai,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. C. (D. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio        1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį bei 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

D. C. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 00.01 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajai Ž. Z. priklausantį 180 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion G Series“, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. Z. 180 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat D. C. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2016 m. rugsėjo 12 d., apie 07.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiajam Č. J. priklausantį 597,60 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. J. 597,60 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat D. C. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2016 m. gruodžio 19 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam M. J. ne mažiau kaip 8 smūgius į veido sritį, tokiu būdu padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairio momens srityje, nugaroje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kairėje šoninėje sienelėje, dešiniame skruoste, smakre, krūtinės kairėje pusėje, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžiu, kairio viršutinio žandikaulio sinuso lateralinės sienelės lūžiu, nosikaulių lūžiu, viršutinio žandikaulio nosinės ataugos lūžiu, 1-o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžiu (specialisto išvada Nr. G3918/2016(01), tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Šiais veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi D. C., kuris kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, teisme savo kaltę pripažino visiškai, pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. padarytos nusikalstamos veikos

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. C. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nurodė gyvenantis su teta Ž. Z., kuri buvo jo globėja iki 18 metų, kadangi motina yra mirusi. Nurodė tuo metu turėjęs sunkumų dėl pinigų, todėl sugalvojo pagrobti tetos kompiuterį, buvusį jo kambaryje, jis tuo kompiuteriu žaisdavo. Mintis pavogti kilo spontaniškai – jam reikėjo pinigų, todėl paėmė kompiuterį, kurį vėliau pardavė taksi vairuotojui. Pinigų gavo nedaug, tačiau, kiek tiksliai, neatsimena. Teta tuo metu greičiausiai miegojo, ryte pasigedo kompiuterio. Jis jai prisipažino pavogęs kompiuterį. Dėl savo veiksmų gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. C. savo kaltę taip pat pripažino, parodė pažįstamiems buvęs skolingas didelę pinigų sumą. Reikėjo pinigų skoloms grąžinti, todėl jis naktį iš 2016-09-08 į 2016-09-09 iš tetos Ž. Z. kambario pavogė nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion G Series“, kurį už 20 eurų užstatą pridavė taksistui Romui. Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl pavogto kompiuterio susipyko su teta, kuri liepė iki 2016-09-12 grąžinti kompiuterį, kurio jis nesugrąžino (t. 1, b. l. 102, 103, 108, 109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Ž. Z. nurodė gyvenanti tetai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), su sūnumi E. J., sūnumi A. Z. ir sūnėnu D. C. D. motina (jos sesuo) mirė 2012 m. ir nuo tada jai buvo paskirta D. globa iki jo pilnametystės. D. vartoja narkotikus, rūko žolę. 2016-09-07, apie 19.00 val. pastebėjo, kad nėra vaizdo filmavimo kameros „SONY DCR DD 115E“, kurią pirko už 50 eurų be dokumentų. D. prisipažino paėmęs kamerą, kurią užstatė lombarde ir žadėjo ją grąžinti, tačiau negrąžino. 2016-09-09 naktį D. iš vyresnio sūnaus kambario pavogė 180 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion G Series“, kurį jie pirko naudotą, pagal skelbimą, be dokumentų. D. prisipažino kompiuterį užstatęs lombarde. Vėliau kompiuteris jai buvo grąžintas, dėl vagystės sūnėnui atleido, su pastaruoju susitaikė (t. 1, b. l. 12, 13, 15, 16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. L. parodė dirbantis taksi vairuotoju. 2016-09-09, apie 01.07 val., pagal iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur į automobilį įsėdo anksčiau matytas vaikinas, paprašęs nuvežti jį į lombardą, esantį Kalvarijų gatvėje. Važiuojant vaikinas pasakė, kad vyksta į lombardą priduoti kompiuterį ir pasiūlė jam nupirkti kompiuterį už 20 eurų, iš kurių 10 eurų sumokės už parvežimą atgal į Naująją Vilnią. Paklausus, ar vaikinas turi kompiuterio dokumentus, jis atsakė šiuos palikęs namuose. Vaikinas iš kuprinės padavė kompiuterį ir įkrovimo laidą, o jis (R. L.) sumokėjo vaikinui 10 eurų. Atvykus į Arklių gatvę, vaikinas išlipo ir kažkur nuėjo, po ko netrukus grįžo, jis parvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini). Nieko nežinojo, kad kompiuteris vogtas (t. 1, b. 1. 37). 

2016-09-12 Ž. Z. pareiškime nurodyta, jog jos sūnėnas D. C. iš jos namų 2016-09-09 išnešė nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion G Series“, vaizdo kamerą „Sony“, o 2016-09-12 telefoną „Huawei Phone P9“ (t. 1., b. l. 7) (2016-10-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl vaizdo kameros „Sony“ vagystės nutrauktas) (t. 1, b. l. 111-113).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog R. L. pateikė nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavillion G“ (t. 1, b. l. 46).

2017-09-20 apžiūros protokole užfiksuota kameros „Sony“ ir kompiuterio „HP“ apžiūra         (t. 1., b. l. 52-61).

2016-09-21 nutarimu kamera „Sony“ su dėklu, krovimo laidu ir kompiuteris „HP“ su krovimo laidu grąžinti Ž. Z. (t. 1, b. l. 65).

Dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. padarytos nusikalstamos veikos

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. C. pilnai prisipažino kaltu pavogęs telefoną, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Paaiškino, jog buvo rytas, tetos sūnus E. gulėjo mieguistas, kuomet D. C. priėjo, paprašė paskambinti ir pasiėmęs telefoną išėjo. Pagrobtą telefoną pardavė stotyje nepažįstamam praeiviui. Vėliau su teta ir pusbroliu viską išsiaiškino, atsiprašė, dėl savo veiksmų gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. C. parodė 2016-09-12, apie 07.00 val., užėjęs į pusbrolio E. kambarį, kuriame pamatė ant lovos naują telefoną „Huawei P9“, nutarė jį pavogti ir parduoti. Prabudus E., jis paprašė leisti tuo telefonu paskambinti, o, pusbroliui leidus, paėmė telefoną ir išėjo iš namų. Nuvažiavęs į Vilniaus miesto stotį pridavė telefoną į lombardą už 150 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Žinojo, kad telefoną „Huawei P9“ pusbroliui E. nupirko jo tėvas Č. J., kurio jis atsiprašė ir su kuriuo susitaikė, teta Ž. Z. jam taip pat atleido ir jie susitaikė (t. 1, b. l. 102, 103, 108, 109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. Z. nurodė, kad 2016-09-12, apie 07.00 val., D. C. paprašė jos sūnaus E. duoti telefoną paskambinti. E. leidus, D. paėmė telefoną ir išėjo iš namų. Pavogtą telefoną „Huawei P9“ už 600 eurų sūnui pirko jo tėvas Č. J., telefono IMEI Nr. l (duomenys neskelbtini) ir IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti jai priklausantys daiktai. Dėl išankstinio apmokėjimo kortelės „Tele2“ „Pildyk“, kuri buvo įstatyta į pavogtą telefoną, žalos nepatyrė, ji buvo pirkta labai seniai, pretenzijų neturi, savo sūnėnui D. C. atleido ir su juo susitaikė (t. 1, b. l. 12, 13, 15, 16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Č. J. parodė, kad Ž. Z. buvo jo sugyventinė, jie turi sūnų E. J. Su Ž. gyvena atskirai bute (duomenys neskelbtini). 2016-08-10 jis sūnui E. nupirko 597,60 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“ (išsimokėtinai 24 mėnesių laikotarpiui). 2016-09-12 jam paskambino Ž. Z. ir pranešė, kad sūnaus telefoną pagrobė D. C.. Sūnus E. jam papasakojo, kad 2016-09-12 anksti ryte D. paprašė jo paskambinti ir išėjo su telefonu iš namų. Dėl telefono vagystės jam padaryta 597,60 eurų turtinė žala, tačiau papildomai apklaustas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo grąžintas 2016-09-12 iš sūnaus E. J. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9“. Telefonas pagrobtas be pakrovimo laido, su „Mezon“ interneto kortele, kurios atstatymas nieko nekainavo, todėl pretenzijų dėl kortelės neturi. D. C. jo atsiprašė, pažadėjo daugiau nevogti, jis pastarajam atleido ir jie susitaikė (t. 1, b. 1. 20, 21, 23, 24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. J. parodė gyvenantis su motina bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir pusbrolis D. C.. 2016 m. rugpjūčio mėn. jam tėvas Č. J. nupirko mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“. 2016-09-12, apie 07.00 val., D. užėjo į jo kambarį ir paprašė leisti paskambinti jo telefonu. Jam leidus, D. paėmė telefoną ir išėjo iš kambario. Motina pasakė, kad D. išėjo iš namų, tada jis suprato, kad D. pavogė jo telefoną. Telefone buvo įdėta išankstinio apmokėjimo „Tele 2 Pildyk“ SIM kortelė ir interneto „Mezon“ SIM kortelė (t. 1, b. 1. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2016-10-11 ar 2016-10-12 (tikslios dienos neatsimena) iš pažįstamo V. F., dirbančio lombarde prie Vilniaus stoties, už 220 eurų nusipirko mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“, kuriuo naudojosi kelias dienas, buvo įstatęs „Tele 2 Pildyk“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelę. Po kelių dienų nusprendė parduoti telefoną ir skelbimą apie telefono pardavimą už 280 eurų patalpino tinklapyje „skelbiu.lt“. 2016-10-15 jam paskambino vyras ir susitarė dėl telefono pirkimo. Apie 19.30 val. kartu su V. F. nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Žalgirio gatvėje. Paaiškėjo, kad telefoną įsigyti norėjęs vyras buvo policijos pareigūnas, kuris paaiškino, jog telefonas yra vogtas. Tolimesniam aiškinimuisi jis (A. M.) buvo pristatytas į komisariatą. Savanoriško daiktų pateikimo protokolu liudytojas A. M. pateikė telefoną „Huawei P9“, o Vitalijus pateikė lombarde su D. C. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir pinigų išmokėjimo kvitą. Jis nežinojo, kad telefonas yra vogtas (t. 1, b. 1. 39-40).

2016-10-21 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole, kurį pasirašė D. C., Ž. Z. ir Č. J., užfiksuota, jog pastarieji susitaikė dėl D. C. įvykdytų nešiojamojo kompiuterio „HP“ ir mobiliojo telefono „Huawei“ vagysčių (t. 1, b. 1. 117-118).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog Č. J. pateikė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (t. 1, b. l. 47, 49).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. M. pateikė telefoną „Huawei“ su dėklu (t. 1, b. l. 49).

Iš 2016-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog D. C. V. V. įmonei už 150 eurų pardavė naudotą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ (t. 1, b. l. 50-51). 

2017-10-17 apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo telefono „Huawei“ apžiūra (t. 1, b. l. 62-64).

2016-09-21 nutarimu telefonas „Huawei“ grąžintas Č. J. (t. 1, b. l. 66, 67).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. M. 2016-10-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-10-15 gautas pranešimas, jog pranešėjas internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“ rado skelbimą apie parduodamą telefoną „Huawei“, kurį patikrinus paaiškėjo, jog telefonas vogtas. Nuvykus minėtu adresu pranešėjas R. K. paaiškino norėjęs pirkti telefoną ir jį patikrinęs per policija.lt bazę, kurioje buvo nurodyta, jog telefonas ieškomas. Tyrėjui susisiekus su telefono pardavėju ir su juo susitikus, telefoną jam pateikė A. M., kuris buvo pristatytas į NVRS aiškinimuisi (t. 1, b. l. 76).

Dėl 2016 m. gruodžio 19 d. padarytos nusikalstamos veikos

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. C. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nurodė, jog atvažiavo pas draugą M. J. į svečius, kartu su juo vartojo alkoholį. Dėl ko prasidėjo muštynės, neprisimena. Jis pirmas M. J. netrenkė, o pats iš nukentėjusiojo sulaukė smūgių, jam buvo mėlynės, tačiau kaltinamasis nurodė dėl jų niekur nesikreipęs. Nepaisant to, kad, kaip nurodė, jam pirmas trenkė M. J., kaltinamasis prisipažino sudavęs pastarajam ne vieną smūgį, konkrečiai neatsimena kiek, tačiau gali būti, jog ne mažiau kaip 8, t. y. tiek, kiek nurodyta kaltinime. Kokie dar asmenys buvo nukentėjusiojo namuose, negali atsakyti, atsimena, kad kažkas ateidinėjo ir išeidinėjo. Ne visas aplinkybes atsimena dėl girtumo. Ryte norėjo su M. J. susitaikyti, bet šis nesutiko, nutraukė visus ryšius ir kreipėsi į policiją. Per draugus siūlė atlyginti jam žalą, bet nukentėjusysis nesutiko. Kaltinamasis nurodė Teritorinės ligonių kasos pareikštą 1 838 eurų civilinį ieškinį pripažįstantis pilnai ir sutinka jį atlyginti, o M. J. ieškinyje įvardintą prašomos atlyginti žalos sumą vertina kaip per didelę, sutiktų atlyginti mažesnę sumą. Šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš 150 Eur dydžio pašalpos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. C. kaltę pripažino, parodė, jog 2016-12-19 buvo svečiuose pas draugą M. J., kur vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl kažko susiginčijo. M. pirmas trenkė kumščiu jam į veidą ir tarp jų prasidėjo muštynės, kiek smūgių vienas kitam sudavė, neprisimena, tačiau vienas kitam sudavė ne mažiau nei po penkis smūgius į veido, galvos ir juosmens sritį, kelis kartus spyrė kojomis iki juosmens. Jis taip pat buvo sužalotas, tačiau į medikus nesikreipė ir nerašė pareiškimo. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 165, 171).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2016-12-19 savo bute (duomenys neskelbtini), su pažįstamu T. R. ir M. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau atėjo D. C., su kuriuo toliau gėrė degtinę. Dėl kažko su D. susipyko ir pradėjo muštis, pastarasis jam kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius į veido sritį, dėl ko jam lūžo žandikaulis, nuskilo pusė danties (t. 1, b. 1. 141-142).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. parodė kartu su sūnumi M. J. gyvenanti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2016-12-19, apie 20.30 val., jai paskambino kaimynė iš 22 buto ir pranešė, kad pas ją atėjo kruvinas M. ir paprašė iškviesti policiją. Atvykusių pareigūnų M. neįsileido į butą, todėl ji paskambino dukros draugui, kuris įleido į butą pareigūnus, kurie rado M. kruviną ir be sąmonės. Pastarasis buvo išvežtas į ligoninę, kurioje jam buvo operuotas žandikaulis, buvo gydomas nuo 2016-12-23 iki 2016-12-30 (t. 1, b. 1. 150).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. M. V. parodė, kad 2016-12-19 ji su T. R. buvo svečiuose pas M. J. bute (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo D. C., jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pasigedo savo mobiliojo telefono ir paklausė M., kur yra jos telefonas. M. J. nieko nežinojo, todėl ji su D. įtarė, kad telefoną galėjo pavogti M. J.. Dėl to vaikinai susipyko ir M. pirmas pastūmė D., o šis trenkė kumščiu M. į veido sritį, jiedu pradėjo muštis ir atsidūrė už spintos, dėl ko ji muštynių nematė, matė tik tai, jog buvo kruvinos grindys. Ji su D. išėjo. Kitą dieną pastarasis norėjo M. atsiprašyti, tačiau su juo nebuvo įmanoma susisiekti (t. 1, b. 1. 146).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. R. parodė, kad 2016-12-19 jis ir M. buvo svečiuose pas M. J. bute (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jis stipriai prisigėrė, nieko neatsimena, kas vyko, atsibudo savo namuose, jokių muštynių nematė. Tai, kad buvo sumuštas M. J., sužinojo tik kitą dieną, kas tai padarė, nežino (t. 1, b. l. 148).

2016-12-30 M. J. pareiškime nurodyta, jog 2016-12-19, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose jį sumušė D. C., kuris kojomis ir rankomis sudavė daug smūgių į veido ir galvos sritį (t. 1, b. l. 131-133).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos vyr. patrulio 2016-12-19 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-12-19, 20.40 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini),  D. C. sumušė M. J. Policijos pareigūnams patekus į minėtą butą, jame buvo rastas sumuštas M. J., daugiau žmonių bute nebuvo. M. J. medikų brigada išvežė į Lazdynų ligoninę (t. 1, b. l. 137).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-12-21 specialisto išvadoje Nr. G 3918/2016 (01) nurodyta, jog M. J. padaryti odos nubrozdinimai kairio momens srityje, nugaroje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kairėje šoninėje sienelėje, dešiniame skruoste, smakre, krūtinės kairėje pusėje, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, kairės akiduobės lateralinės sienelės lūžis, kairio viršutinio žandikaulio sinuso lateralinės sienelės lūžis, nosikaulių lūžis, viršutinio žandikaulio nosinės ataugos lūžis, 1-o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžis, paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2016-12-19. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 152, 153).

Iš 2017-01-02 medicinos dokumentų išrašo matyti, jog M. J. buvo atlikta operacija (t. 1, b. l. 154).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017-04-05 pateikė civilinį ieškinį dėl 1 838,02 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiojo M. J. gydymą (t. 1, b. l. 156, 157). Teismui pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 158).

Nukentėjusysis M. J. 2017-03-27 pateikė 3 000 eurų civilinį ieškinį dėl jam padarytos moralinės bei fizinės žalos (t. 1, b. l. 143).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir išvados

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą pilna apimtimi pasitvirtinus D. C. inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. C. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje bei 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodytos. Kaltinamasis D. C. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiųjų Ž. Z., Č. J., M. J., liudytojų E. J., R. L., A. M., B. M. V. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad D. C. 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 00.01 val., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą (Ž. Z. nešiojamą kompiuterį), 2016 m. rugsėjo 12 d., apie 07.00 val., pagrobė svetimą turtą (nukentėjusiojo Č. J. mobiliojo ryšio telefoną), o 2016 m. gruodžio 19 d., apie 20.30 val. nesunkiai sutrikdė M. J. sveikatą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. J. parodymais, kad jam kaltinamasis sudavė ne mažiau nei 8 smūgius į veido sritį. Nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai – lūžiai (kairės akiduobės lateralinės sienelės, kairio viršutinio žandikaulio sinuso lateralinės sienelės, nosikaulių, viršutinio žandikaulio nosinės ataugos lūžis, taip pat 1-o viršutinio danties iš kairės vainiko),  muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje ir odos nubrozdinimai (kairio momens srityje, nugaroje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kairėje šoninėje sienelėje, dešiniame skruoste, smakre, krūtinės kairėje pusėje). Akivaizdu, jog tokie sužalojimai padaryti ne dėl vienkartinio sudavimo, o daugybiniais smūgiais, ką kaip tik ir parodė nukentėjusysis. Kaltinamojo D. C. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį bei 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas D. C. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. C. įvykdė du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: D. C. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 97, 181, 182), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 95-97, 175-180), šiuo metu nedirba (t. 1, b. l. 183), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (t. 1, b. l. 91, 92).

Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta visais atvejais paskiriant kaltinamajam D. C. inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį už visas nusikalstamas veikas nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį arba artimą jam bei paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktuose bei 48 straipsnio 7 dalyje numatytus įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2) tęsti mokslą, arba nedelsiant pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos už vagystę ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 178 straipsnio 1 dalis ir 138 straipsnio 1 dalis) bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Už minėtas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK            115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 838,02 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai, patirtai dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginti. Analizuojamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. C. tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė M. J. sveikatą, dėl ko pastarajam buvo teikiamos gydymo paslaugas, kurios apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl, atsižvelgiant į nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kaltinamasis turi atlyginti padarytą žalą. Kaltinamasis D. C. su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, jo dydžio neginčija, civilinio ieškinio suma pagrįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 1 838,02 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, pareikštas ir nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys dėl 3 000 eurų moralinės ir fizinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 143). Atsižvelgiant į tai, jog M. J. teismui nepateikė jokių duomenų apie jo patirtą turtinę žalą, o jo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teismas laiko, jog M. J. civilinis ieškinys yra susijęs būtent su neturtinės žalos atlyginimu.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau kompensuoti žala padarytas pasekmes, atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam              M. J. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, kaltinamajam esant neblaiviam. Dėl D. C. nusikalstamų veiksmų M. J. patyrė veido sužalojimus, kaulų lūžius, kas sukėlė jam skausmą ir nepatogumus. Jam buvo atlikta sudėtinga viršutinio žandikaulio operacija, paskirtas gydymas stacionare. Sužalojimų vieta ir pobūdis neabejotinai buvo matomas aplinkiniams, dėl ko nukentėjusysis jautė diskomfortą. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo netikėti, jog nukentėjusysis patyrė tiek skausmą, tiek daug nepatogumų. Visgi tenka pastebėti, jog nukentėjusysis teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, ar po sužalojimo ir atliktos operacijos jam liko bent kokie liekamieji reiškiniai, ar gydymas yra pilnai baigtas. Siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį - D. C. šiuo metu nedirba, gauna pašalpą, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, dėl ko turi realias galimybes susirasti darbą, užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad 1 150 eurų nukentėjusiajam M. J. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011), kuriose paprastai buvo priteista nuo 231,70 Eur (800 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindų priteisti didžiausią sumą ir kaip tinkamą bei pagrįstą nustatė mažesnę už įprastą vidurkį sumą.

Kaltinamajam D. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 1, b. l. 110, 166, 167).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,            298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio        1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138  straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 178 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso            63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį paskirta bausme ir paskirti subendrintą 1 metų                  9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu irD. C.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktais bei 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti D. C.): 1) būti namuose nuo 23.00 val., iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2) tęsti mokslą, arba nedelsiant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš D. C.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1 838,02 eurų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus du centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. C.) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. J. 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. 

Išaiškinti D. C.), kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė