Civilinė byla Nr. e2-1411-592/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16209-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.26; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Kristinai Balandytei,

atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Baneliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tirola“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 137,50 Eur skolos, 40 Eur kompensacijos skolos išieškojimo išlaidoms, 12,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2024 m. kovo mėn. kreipėsi į ieškovę dėl krovinio – medienos gaminių pervežimo tarptautiniu maršrutu (Estija – Ispanija) paslaugų teikimo, pateikdama Pervežimo sutartį Nr. 596506-24.

3.       Ieškovė suteikė atsakovei užsakytas paslaugas, ką patvirtina teikiamas CMR važtaraštis, ir už suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2024-04-05 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2450515 – 4 537,50 Eur sumai.

4.       Atsakovė su ieškove pilnai neatsiskaitė, 2024-07-04 bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei dalį skolos – 1 400 Eur, todėl likusi skolos suma - 3 137,50 Eur.

5.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio pagrindu ir 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu.

6.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Ji nurodo, kad 2024-03-15 ginčo šalys sudarė pervežimo sutartį Nr. 596506-24 (toliau - Sutartis). Sutarta kaina už pervežimo paslaugas - 3 750 Eur, sutarta krovinio iškrovimo data – 2024-03-26. Faktiškai vežėjas atvyko į iškrovimo vietą tik 2024-04-02, t. y. pavėlavo septyniomis dienomis. Ieškovė nurodė, jog vėlavimo priežastis - transporto priemonės gedimas bei jo remontas transportavimo metu. Dėl pavėluoto krovinio pristatymo krovinio siuntėjas, atsakovės užsakovas Estijos įmonė OU Baltic House Factory (toliau - Baltic House Factory), 2024-04-12 pateikė pretenziją dėl vežėjo vėlavimo atsiradusios žalos kompensavimo - 2 527 Eur sumai. Šią sumą Baltic House Factory išskaičiavo iš pervežimo frachto sumos. Žalos sumą sudaro: 623 Eur -  papildomos išlaidos transportui ir pakrovėjui, 1 903 Eur - išlaidos susijusios su 4 darbuotojų papildomu apgyvendinimu, laukiant vėluojančio krovinio pristatymo.

7.       Ieškovei buvo pateikta pretenzija ir papildoma pretenzija dėl žalos, pateikiant ir visus dokumentus gautus iš Baltic House Factory, taip pat nurodant, jog atsakovei jos klientas nesumokėjo visos frachto sumos, nes išskaičiavo 2 527 Eur.

8.       Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovė šioje byloje nereiškia ieškovei priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, todėl yra pagrindas spręsti, kad atsakovė nuostolių šioje byloje neįrodinėja ir reikalavimo ieškovei atlyginti nuostolius nereiškia.

9.       Ieškovė pažymi, kad teismas mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti užmokestį už pervežimą galėtų tik tada, jei atsakovė įrodytų ir pagrįstų visas vežėjo civilinės atsakomybės sąlygas. Esant situacijai, kai nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovei nėra pareikštas, negali būti sprendžiamas ir vežėjo civilinės atsakomybės klausimas. 

10.       Ieškovė nurodo, kad nėra ginčo, jog krovinys gavėjui buvo pristatytas, todėl atsakovė turi atsiskaityti už atlygintinas paslaugas.

11.       Ieškovė pažymi, kad CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis numato, jog kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Atsakovė nurodo, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas ir perduotas 2024-04-02. Iš CMR važtaraščių matyti, kad, priimdamas krovinius iš vežėjo, krovinio gavėjas jokio įrašo apie pristatymo datą CMR važtaraštyje neatliko, taip pat neatliko jokių papildomų įrašų/ pastabų ar reklamacijų dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Krovinio gavėjas faktiniam krovinio vežėjui jokių pretenzijų dėl vėlavimo pristatyti krovinį nereiškė.

12.       Atsakovė 2024-04-22 el. paštu pateikė ieškovei 2024-04-22 pretenziją dėl vėlavimo į iškrovimo vietą, kurioje pareikalavo per 5 dienas sumokėti atsakovei 700 Eur nuostolius, apskaičiuotus remiantis Sutarties 14 punktu - po 100 Eur netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną. 2024-04-23 atsakovė el. paštu pateikė ieškovei dar vieną pretenziją, nurodytą kaip papildoma pretenzija dėl vėlavimo į iškrovimo vietą, kurioje nurodė, kad atsakovės klientas 2024-04-23 pateikė atsakovei preliminarią pretenziją dėl papildomų išlaidų ir, kad gavęs galutinę pretenziją, ją adresuos vežėjui, kaip atsakingai šaliai. 2024-04-26 ieškovė el. paštu pateikė atsakovei atsakymą į 2024-04-22 pretenziją, kuriame nurodė, kad atmeta atsakovės reikalavimus dėl 700 Eur nuostolio kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Ieškovė jokių pretenzijų su nuostolius patvirtinančiais dokumentais iš krovinio gavėjo Chalet de Madera Economico SL nėra gavusi nei krovinio pristatymo metu, nei per 21 dieną po krovinio pristatymo.

13.       LAT praktikoje CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalies taikymo klausimu išaiškinta, kad kompensacija už pavėluotą pristatymą neturi būti mokama, jeigu vežėjui nebuvo pareikštos pretenzijos per 21 diena? nuo to laiko, kai krovinys perėjo gavėjo dispozicijon. Taigi, jei pretenzija nebuvo išsiųsta raštu per 21 d. po to, kai prekės perduotos gavėjui (sekmadieniai ir švenčių? dienos įskaitomos i? ta? laika?), gavėjas netenka teisės reikalauti kompensacijos už pavėluotą? pristatymą. Šiais atvejais pretenzija taip pat turi būti pateikta pagrindiniam vežėjui ar jo agentams. Teismas, nagrinėdamas byla?, kurioje vežėjui reiškiamas ieškinys dėl kompensacijos už pavėluotą pristatymą, turi patikrinti, ar buvo raštu pareikšta pretenzija vežėjui. Jei tokia pretenzija nebuvo pareikšta ir terminas jai pareikšti yra praėjęs, teismas byla? turėtų nutraukti vadovaujantis CPK 243 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2001-06-15 LAT teisėjų senato nutarimu Nr. 31 patvirtinta teismu? praktikos apžvalga).

14.       Atsakovės pretenzija dėl 700 Eur netesybų pagal sutartį sumokėjimo nelaikytina pretenzija, atitinkančia CMR konvencijos 23 straipsnio reikalavimus. Šio straipsnio 5 dalyje yra reglamentuota vežėjo atsakomybės dėl pavėluoto krovinio pristatymo dydis, todėl CMR konvencijos neatitinkantiems susitarimams turi būti taikoma CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalies nuostata; atsakovės į savo šabloninę Sutartį įtraukta sąlyga (dėl netesybų) laikoma negaliojančia, nes neatitinka atsakomybės taikymo vežėjui pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatos.

15.       Pažymi, kad kai sprendžiamas klausimas dėl susitarimo normų prieštaravimo tarptautinei sutarčiai, net gi nėra svarbu, ar dėl tokios prieštaraujančios sutarties sąlygos abi sutarties šalys išreiškė suderintą valią, nes imperatyviai normai prieštaraujanti sutarties šalių valia teisinės reikšmės neturi. CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalies norma vertintina kaip imperatyvi teisės norma, kadangi joje numatytas tiesioginis draudimas sudaryti susitarimus, prieštaraujančius konvencijos nuostatoms. Todėl savo susitarimu šalys negali pakeisti imperatyvių teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).

16.       Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovė neįrodė, kad 2 527 Eur nuostolius pastaroji patyrė dėl ieškovės, kaip vežėjo, kaltės.

17.       Atsakovė triplike nurodo, kad šioje byloje atsakovė neturėjo teikti priešieškinio, nes atsiliepimu atsakovė nurodė, jog ieškovei ne pilnai sumokėjo už atliktą pervežimą, nes dėl krovinio pavėluoto pristatymo yra kilusi žala, kurią pilnai padengė išskaičiuodamas iš ieškovės frachto sumos. Atsakovė yra patenkinusi savo reikalavimą. Atsakovė pareiškė pretenziją vežėjui, gavusi pretenziją iš krovinio siuntėjo. Pretenzija buvo pateikta nepraėjus 21 dienos terminui nuo jo pristatymo. Pretenziją gali teikti ir atsakovė, kuri yra atlyginusi žalą užsakovui, nes būtent 2 527 Eur suma nebuvo sumokėta atsakovei (CMR konvencijos 37 straipsnis.). Pažymi, kad pradinė pretenzija, kuri gal būt ir ne visai tiksli, vėliau buvo patikslinama; ši aplinkybė nepaneigia tai, jog pretenzija pateikta laiku. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog yra praleistas terminas pretenzijai pateikti.

18.       Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai

19.       CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

21.       Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024-03-15 atsakovė UAB „Tirola“ kreipėsi į ieškovę „Delamode Baltics“ dėl krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu (Estija – Ispanija), pateikdama Pervežimo sutartį Nr. 596506-24. Ieškovė akceptavo atsakovės prašymą (Sutartis buvo sudaryta), numatantį krovinio pasikrovimą – 2024-03-19, o atvykimą į išsikrovimą – 2024-03-26 ir vykdė krovinio pervežimą. Tai patvirtina ir byloje esantis CMR važtaraštis. Faktiškai krovinys atvyko į išsikrovimo vietą - 2024-04-02, t. y. krovinys pristatytas pavėluotai. Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2024-04-05 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 2450515 – 4 537,50 Eur sumai. Atsakovė 2024-07-04 mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 1 400 Eur, todėl likusi neapmokėta suma sudarė 3 137,50 Eur. Dėl šių aplinkybių byloje nekilo ginčas.

23.       Byloje nekilo ginčas ir dėl šių aplinkybių: 2024-04-22 atsakovė pateikė ieškovei 2024-04-22 pretenziją dėl vėlavimo į iškrovimo vietą, reikalaudama per 5 dienas sumokėti 700 Eur nuostolius, apskaičiuotus remiantis Sutarties 14 punktu - po 100 Eur netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną; 2024-04-23 atsakovė pateikė ieškovei papildomą pretenziją dėl vėlavimo į iškrovimo vietą, kurioje nurodė, kad atsakovės klientas 2024-04-23 pateikė atsakovei preliminarią pretenziją dėl papildomų išlaidų ir, kad gavęs galutinę pretenziją, ją adresuos vežėjui, kaip atsakingai šaliai; 2024-04-26 ieškovė pateikė atsakovei atsakymą į 2024-04-22 pretenziją, nurodydama, kad atmeta atsakovės reikalavimus dėl 700 Eur nuostolių kaip nepagrįstus ir neteisėtus, nes ieškovė nėra gavusi įrodymų apie nuostolių padarymo faktą, dydį ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir bei atsiradusių nuostolių, be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog netesybų taikymas gali lemti CMR konvencijoje nenustatytą dvigubą atsakomybę.

24.       Byloje ginčas kilo, ar pagrįstai dėl krovinio pristatymo vėlavimo atsakovė atsisakė mokėti ieškovei likusią krovinio pervežimo sumą. 

25.       Pagal CK 6.807 straipsnio 1 dalį kroviniai vežami pagal vežimo sutartis. Krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

26.       Pagal 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė.

27.       Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas, kad atsakovė nesinaudojo įskaitymo teise, t. y. ji neatliko įskaitymo, o tiesiog atsisakė mokėti likusią pervežimo kainą, nes dėl krovinio pristatymo vėlavimo patyrė nuostolių. Kadangi atsakovė neatliko įskaitymo, t. y. neįskaitė galimai patirtų nuostolių dėl tariamos ieškovės kaltės, tuo pačiu negavo ieškovės sutikimo dėl įskaitymo ar nuostolių padarymo fakto ir dydžio, sutiktina su ieškovės argumentais, jog tokiomis aplinkybėmis atsakovės tariamai pažeistos teisės (dėl galimai padarytos žalos) turi būti ginamos teisme tik pareiškus savarankiškus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo šioje byloje plačiau pasisakyti dėl nuostolių padarymo fakto, jų dydžio ir pagrįstumo, - tai neužkerta kelio atsakovei ateityje reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Tuo pačiu darytina išvada, kad atsakovei neįrodžius, jog ji turėjo pagrindą nemokėti atlygio už krovinio pervežimą, atsakovė privalo sumokėti už pervežimo paslaugas visa apimtimi, t. y. sumokėti ieškovei jos reikalaujamą priteisti 3 137,50 Eur dydžio skolą.

28.       Teismo nuomone, tikslinga plačiau pasisakyti dėl įskaitymo teisės, nes vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Teismų praktikoje pabrėžiama būtinybė kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2014-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Taigi, įskaitymo teisinis reglamentavimas ir formuojama teismų pagrindžia šio sprendimo 27 punkte teismo padarytas išvadas (neatlikus teisėto įskaitymo ar savarankiškais reikalavimais neįrodžius nuostolių padarymo fakto, jos dydžio ir priežastinio ryšio, prievolė mokėti už pervežimo paslaugas nesibaigia ir tokia prievolė vykdytina).

29.       Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė ir atsisako mokėti ieškovei likusią 3 137,50 Eur dydžio pervežimo sumą, todėl tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti šią skolą.

30.       Konstatavus, kad pagrįstas yra ieškovės reikalavimas dėl piniginės prievolės 3 137,50 Eur sumai, tenkintini ir ieškovės reikalavimai priteisti 40 Eur kompensaciją nuostolių išieškojimo išlaidoms, 12,25 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistiną 3 177,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2024-09-13 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis; CK 6.37, 6.210 straipsniai).

31.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

32.       Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei 1 886 Eur bylinėjimosi išlaidų: 71 Eur žyminio mokesčio ir 1 815 Eur už teisinę pagalbą; valstybės naudai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes jos nesiekia 8 Eur; atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

33.       Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tirola“ (juridinio asmens kodas 302657873) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                              Igoris Kasimovas