Civilinė byla Nr. 2A-1677-232/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06019-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
Kategorija 8.4,9.1, 9.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,
teisėjų Alvydo Barkausko ir A. U.,
sekretoriaujant Rasai Bagdžiūtei,
dalyvaujant ieškovams R. K. ir V. T., ieškovų atstovui A. P., atsakovo atstovei R. Ž.,
viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir V. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir V. T. ieškinius atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai R. K. ir V. T. kreipėsi į teismą su ieškiniais ir prašė, laikantis 2011 m. balandžio 8 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kolektyvinės sutarties Nr. 1 nuostatų, įpareigoti atsakovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pratęsti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą dviem mėnesiams nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2011 m. spalio 16 d., priteisti už šį laikotarpį iš atsakovo ieškovų naudai dviejų mėnesių dydžio pareiginius atlyginimus - 7 000 Lt, priteisti iš atsakovo ieškovo R. K. naudai kolektyvinės sutarties Nr.1 2.21 punkte numatytą trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos dalį - 10 600, 20 Lt, priteisti iš atsakovo ieškovo V. T. naudai kolektyvinės sutarties 2.21 punkte numatytą nesumokėtą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos dalį - 7 033, 47 Lt, priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išreikalauti iš atsakovo pažymas apie ieškovų gautą vidutinį darbo užmokestį iki 2011 m. spalio 16 d. Ieškovas R. K. nurodė, kad 2011 m. birželio 15 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymu Nr. 1.24-11DA/06 buvo atleistas iš darbo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisės skyriaus vedėjo pareigų pagal DK 129 str. 2 d. (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų), nukeliant atleidimo datą į 2011 m. rugpjūčio 16 d. Pasak ieškovo R. K., atleidimo dieną jam buvo išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį iki 2011 m. rugpjūčio 16 d., kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas V. T. nurodė, kad 2011 m. birželio 15 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymu Nr. 1.24-11DA/05 buvo atleistas iš darbo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, būsto analizės ir koordinavimo vedėjo pareigų pagal DK 129 str. 2 d. (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų), nukeliant atleidimo datą į 2011 m. rugpjūčio 16 d. Atleidimo dieną ieškovui V. T. buvo sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį iki 2011 m. rugpjūčio 16 d, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Ieškovai teigia, kad iš darbo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo atleisti pažeidžiant DK IX skyriaus ir 2011 m. balandžio 8 d. kolektyvinės sutarties Nr. 1 nuostatas, kadangi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartis, nesilaikė kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo sutarčių nutraukimo tvarkos, dviem mėnesiais neprailgino įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino bei ieškovui R. K. išmokėjo vieno mėnesio, o ieškovui V. T. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas, vietoj keturių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinių išmokų numatytų darbuotojams, nepertraukiamai išdirbusiems darbovietėje iki 24 mėnesių, taip pažeisdamas ieškovų teises ir teisėtus lūkesčius. Atsakovas nesilaikė kolektyvinėje sutartyje Nr. 1 nustatytos darbo sutarčių nutraukimo tvarkos ir vienašališkai pažeidė šią sutartį.
Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinius, kuriuos prašo atmesti. Nurodė, kad ieškovai R. K. ir V. T. prašo laikytis 2011 m. balandžio 8 d. kolektyvinės sutarties Nr. 1 nuostatų, tačiau atsakovo VĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorius A. Č., kaip darbdavio atstovas, nuo savo paskyrimo į direktoriaus pareigas datos informavo darbuotojus visuotiniame darbuotojų susirinkime, o 2011 m. birželio 13 d. įteikė pasirašytinai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbo tarybos pirmininkui raštą Nr. 1.35-11/1691, kuriuo nurodė, jog pasirašyta kolektyvinė sutartis Nr. 1 iš esmės pažeidžia įmonės teises ir teisėtus interesus, prieštarauja imperatyviom įstatymo normom bei SĮ „Vilnaius miesto būstas“ veiklos tikslams, todėl laikytina negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Apie tokią darbdavio poziciją ieškovai žinojo ir tą patį patvirtina savo ieškiniuose. Atsakovas 2011 m. liepos 1 d. raštu kreipėsi į darbo tarybą, informuodamas, kad, jeigu darbo taryba nesutinka su šia darbdavio pozicija, ji gali iškelti savo reikalavimus, kurie bus nagrinėjami taikinimo komisijoje. 2011 m. liepos 11 d. atsakovas gavo darbo tarybos raštą, kuriame buvo iškeltas reikalavimas vykdyti kolektyvinę sutartį, o nesutinkant su tuo, prašoma inicijuoti kolektyvinio ginčo nagrinėjimą. Tą pačią dieną įvyko taikinimo komisijos posėdis, kuriame nutarta kolektyvinę sutartį Nr. 1 pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovų R. K. ir V. T. ieškinius atmetė. Teismas nurodė, kad iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ taikinimo komisijos 2011 m. liepos 11 d. protokolo Nr. 1.38-TK11/01 matyti, jog darbdavio ir darbo tarybos atstovai susitarė išspręsti kolektyvinį ginčą, kilusį dėl kolektyvinės sutarties vykdymo, ir nusprendė pripažinti 2011 m. balandžio 8 d. pasirašytą kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Kadangi šis kolektyvinio ginčo išsprendimas yra galiojantis ir teismas juo vadovaujasi, todėl pratęsti įspėjimo terminą ar priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais pagal negaliojančios kolektyvinės sutarties nuostatas, nėra teisinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai R. K. ir V. T. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinius patenkinti.
Apeliantai nurodo, kad darbo sutarties su jais nutraukimo dieną dar nebuvo kilęs kolektyvinis ginčas, o kilo individualus ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties nevykdymo, kuris, kaip numato DK 67 str. 2 d., privalo būti sprendžamas individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl teismas atsisakydamas tarp darbuotojo ir darbdavio kilusį ginčą dėl kolektyvinės sutarties vykdymo spręsti teisme, pažeidė DK 67 str. 2 d. nuostatas bei neapgynė apeliantų įstatymo saugomų ir įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir teisėtų lūkesčių. Apeliantai pažymėjo, kad pagal DK 4 str. 3 d. ir 4 d. kolektyvinės sutarties normatyvinės nuostatos yra laikomos lokaliniu norminiu teisės aktu. Šioms kolektyvinės sutarties nuostatoms taikoma bendra teisinio reguliavimo srityje galiojanti taisyklė, kad įstatymas neturi atgalinio veikimo galios. Kolektyvinė sutartis negaliojančia buvo pripažinta 2011 m. liepos 11 d., o direktoriaus įsakymai atleisti ieškovus iš darbo buvo priimti 2011 m. birželio 15 d., todėl, priimant įsakymą atleisti ieškovą iš darbo, nebuvo pagrindo netaikyti kolektyvinėje sutartyje numatytų nuostatų dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino ilginimo ir išeitinės išmokos didinimo.
Pasak ieškovų, kolektyvinės sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos pasirašymo datos yra nesuderinamas su teisėtų lūkesčių principu ir DK 2 str. 1 d. 11 p. įtvirtintu darbo santykių reglamentavimo principu- kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybe už įsipareigojimus.
DK 65 str. numatyta, kad įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. Ši nuostata, įtvirtinta ir įmonės kolektyvinės sutarties 1.7 punkte, suteikia teisėtų lūkesčių darbuotojui, jog pasirašyta kolektyvinė sutartis galios mažiausiai 6 mėnesius, tačiau šiuo atveju kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta 2011 m. balandžio 8 d. ir buvo pripažinta negaliojančia 2011 m. liepos 11 d., t.y. praėjus vos trims mėnesiams nuo kolektyvinės sutarties pasirašymo. Apeliantai nurodo, kad teismas, nagrinėdamas individualų darbo ginčą, gali spręsti kolektyvinės sutarties taikymo ir galiojimo klausimus ex officio tiek, kiek tai susiję su imperatyvių įstatymo normų taikymu.
Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.37 str., 6.210 str., ir DK 300 str. nuostatas, reglamentuojančias dėl darbdavio uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, palūkanų priteisimo klausimus, ir nukrypo nuo vienodos teismų praktikos formavimo.
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinus skundus, kuriuos prašė atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino galiojančius teisės aktus bei pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog 2011 m. liepos 11 d. atsakovo taikinimo komisijos posėdžio metu priimtas sprendimas pripažinti 2011 m. balandžio 8 d. pasirašytą kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos pasirašymo datos yra privalomas šalims ir turi būti vykdomas. Pasak atsakovo, DK 65 str. reglamentuoja atvejus, kai kolektyvinė sutartis yra nutraukiama, tačiau ji nereglamentuoja atvejų, kai sutartis yra pripažįstama negaliojančia. Sutarties nutraukimas ir pripažinimas negaliojančia yra visiškai skirtingi sandorių pasibaigimo pagrindai, kurių reglamentavimas taip pat skirtingas.
Teismo posėdyje ginčo šalys iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir atsikirtimus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir tesėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliaciniai skundai atmestini.
Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas R. K. į darbą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo priimtas 2011 m. sausio 28 d. (7-8 b. l.), 2011 m. birželio 13 d. ieškovui R. K. įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (4 b. l.). Ieškovas R. K. atleistas iš darbo 2011 m. birželio 15 d., nukeliant atleidimo iš darbo datą į 2011 m. rugpjūčio 16 d., pagal DK 129 str. 2 dalį (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų). 2011 m. birželio 13 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą numatyta, kad ieškovas R. K. sutinka nuo 2011 m. birželio 15 d. būti atleistas iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisės skyriaus vedėjo pareigų, nesulaukus įspėjimo termino pabaigos, jeigu bus išmokėtos visos šiame įspėjime nurodytos ir jam priklausančios išmokos (darbo užmokestis iki atleidimo dienos, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka) (4 b. l.). Atleidžiant ieškovą R. K. iš darbo jam, neatskaičius mokesčių, buvo išmokėtas darbo užmokestis iki darbo sutarties nutraukimo datos - 8 750, 00 Lt, kompensacija už 46,36 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų- 5408, 77 Lt, išeitinė kompensacija 7033, 47 Lt.
Ieškovas V. T. į darbą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo priimtas 2009 m. rugpjūčio 31 d. (52-53 b. l.), 2011 m. birželio 13 d. ieškovui V. T. įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (49 b. l.). Ieškovas V. T. atleistas iš darbo 2011 m. birželio 15 d., nukeliant atleidimo iš darbo datą į 2011 m. rugpjūčio 16 d., pagal DK 129 str. 2 d. (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų). 2011 m. birželio 13 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą numatyta, kad ieškovas V. T. sutinka nuo 2011 m. birželio 15 d. būti atleistas iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisės skyriaus vedėjo pareigų, nesulaukus įspėjimo termino pabaigos, jeigu bus išmokėtos visos šiame įspėjime nurodytos ir jam priklausančios išmokos (darbo užmokestis iki atleidimo dienos, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitinė išmoka) (49 b.l.). Atleidžiant ieškovą V. T. iš darbo jam, neatskaičius mokesčių, buvo išmokėtas darbo užmokestis iki darbo sutarties nutraukimo datos - 8750, 00 Lt, kompensacija už 46, 36 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų- 5 408, 77 Lt, išeitinė kompensacija- 7 033, 47 Lt.
2011 m. balandžio 8 d. tarp darbdavio SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų kolektyvo, kuriam atstovavo darbo taryba, buvo sudaryta kolektyvinė sutartis Nr. 1 (56- 64 b. l.). Kolektyvinės sutarties Nr. 1 2.20 punkte numatyta, kad, atleidžiant darbuotojus pagal DK 129 str., darbuotojams, turintiems įstatymu numatytą 4 mėnesių įspėjamąjį laikotarpį, įspėjamasis laikotarpis ilginamas iki 6 mėnesių, o 2.21 punkte numatyta, kad, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojams, išdirbusiems įmonėje daugiau kaip 24 mėnesius, išmokama ne mažesnė kaip 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Įmonės kolektyvinė sutartis yra vietinis (lokalinis) norminis teisės aktas, jeigu joje yra visuomeninių santykių, sudarančių darbo teisės reguliavimo dalyką, principai ir norminės nuostatos (DK 4 str. 3 d., 49 str. 3 p.). Kad vietiniai (lokalūs) norminiai teisės aktai galiotų, jie turi būti priimami laikantis įstatymų ir įmonių, įstaigų, organizacijų vidaus dokumentų nustatytos jų priėmimo tvarkos.
Pagal DK 68 str. kolektyvinis darbo ginčas- tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ginčijo kolektyvinės sutarties sudarymą, laikė ją pažeidžiančia įmonės teises ir teisėtus interesus, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kuris atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad kilęs ginčas pirmiausia turi būti išnagrinėtas DK numatyta kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. DK 73 str. 1 d. numatyta, kad ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra būtina kolektyvinio ginčo nagrinėjimo stadija, jeigu viena iš kolektyvinio darbo ginčo šalių nereikalavo, kad kolektyvinis darbo ginčas būtų nagrinėjamas pasitelkiant tarpininkus. Taigi, priešingai nei teigiama ieškovų R. K. ir V. T. apeliaciniuose skunduose, taikinimo komisija nagrinėja ginčus tiek dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, tiek ir dėl kolektyvinės sutarties sudarymo bei galiojimo. Pagal DK 74 str. 1 d. taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalių susitarimu, įforminamas surašant protokolą ir yra šalims privalomas vykdyti sprendime nurodytais terminais ir tvarka.
2011 m. liepos 11 d. taikinimo komisijos posėdyje šalių susitarimu buvo nutarta pripažinti 2011 m. balandžio 8 d. pasirašytą kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos pasirašymo dienos dėl įstatymų pažeidimų rengiant ir sudarant šią sutartį (37- 40 b. l.). Pažymėtina, jog šis taikinimo komisijos sprendimas nėra nuginčytas, pakeistas ar panaikintas, todėl yra galiojantis. Iš taikinimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbo taryba sutiko su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ argumentais dėl DK ir kitų įstatymų pažeidimų, kurie buvo padaryti rengiant ir sudarant šią kolektyvinę sutartį: darbo taryba, atstovavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų kolektyvui, išrinkta neteisėtai; nebuvo sudaryta komisija kolektyvinės sutarties projektui rengti, parengtas kolektyvinės sutarties projektas nebuvo svarstytas darbuotojų susirinkime; kolektyvinės sutarties nuostatoms, susijusioms su darbo apmokėjimu, priedų, priemokų ir vienkartinių išmokų skyrimu, nėra pritarusi įmonės valdyba, o pagal įmonės įstatus valdyba turi pritarti darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms; kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos socialinės garantijos gali turėti esminės reikšmės įmonės vykdomai veiklai ir jos finansinei padėčiai, o šios kolektyvinės sutarties nuostatos nebuvo derinamos su įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo 2011 m. liepos 11 d. taikinimo komisijos protokolą laikyti niekiniu, prieštaraujančiu DK ir kitų įstatymų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti sumas pagal 2011 m. balandžio 8 d. kolektyvinę sutartį Nr. 1, kadangi pripažintas negaliojančiu norminis aktas negali būti taikomas.
Apeliantai nurodo, kad taikinimo komisijos sprendimas pripažinti kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos sudarymo momento prieštarauja DK 65 str. nuostatai, kuri draudžia nutraukti kolektyvinę sutartį anksčiau nei po 6 mėnesių nuo kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. DK 65 str. numato draudimą nutraukti sutartį nuo tam tikro termino po sutarties įsigaliojimo, tuo tarpu šiuo atveju taikinimo komisija kolektyvinę sutartį laikė apskritai nesančia, kadangi priėmė sprendimą kolektyvinę sutartį Nr. 1 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl įstatymų pažeidimų rengiant ir sudarant šią sutartį.
Kolektyvinė sutartis priimama sutartiniu būdu, todėl ji turi ir sutarties bruožų. Pagal CK 1.95 str. 1 d. pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Kadangi kolektyvinė sutartis Nr. 1 laikytina negaliojančiu norminiu aktu, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti neįvykdytas kolektyvinės sutarties Nr. 1 2.20 ir 2.21 punktų nuostatas po to, kai ji pripažinta negaliojančia nuo sudarymo jos momento.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir V. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, taip pat nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
n u t a r ė :
ieškovų R. K. ir V. T. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
A. U.
Liuda Uckienė