Administracinė byla Nr. eA-363-662/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02793-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. balandžio 20 d. išvadą, kuria pareiškėjos 2014 m. tarnybinė veikla įvertinta „gerai“; 2) įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą 2014 m.; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. sausio 14 d. kasmetinio veiklos vertinimo metu tiesioginio vadovo buvo įvertinta „labai gerai“ ir jai pasiūlyta pakelti kvalifikacinę klasę. Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. vasario 26 d., metu pareiškėja paprašė nušalinti Komisijos pirmininką J. R., kurio šališkumu abejojo dėl įtemptų tarpusavio santykių. Kitas Komisijos posėdis buvo numatytas 2015 m. kovo 18 d., tačiau jame pareiškėja nedalyvavo dėl ligos. Dar kitame Komisijos posėdyje, kuris vyko 2015 m. balandžio 20 d., pareiškėja pakartotinai pateikė prašymą nušalinti Komisijos pirmininką, tačiau prašymas netenkintas, o pareiškėjos veikla įvertina „gerai“ ir surašyta išvada. Pareiškėjos nuomone, 2015 m. vasario 26 d. posėdis buvo nutrauktas neteisėtai, nes teisės aktai tokios galimybės nenumato, vien dėl to, kad vertinamasis valstybės tarnautojas pateikia Komisijai ar jos nariams prašymų. Dėl šių Komisijos veiksmų pareiškėjai kilo psichologinių nepatogumų, buvo pažeista jos, kaip valstybės tarnautojos, teisė būti įvertintai iki kalendorinių metų kovo 1 d. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčijama Komisijos išvada užkerta kelią jai gauti aukštesnę kvalifikacinę klasę, kurią siūlė suteikti jos tiesioginis vadovas, ši išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Komisija pareiškėjos 2014 m. užduočių įgyvendinimą įvertino „gerai“, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas – „gerai“, o kvalifikaciją – „labai gerai“. Komisija, įvertindama pareiškėjos 2014 m. užduočių įgyvendinimą „gerai“, posėdžio metu nurodė, kad ji neįvykdė trijų iš penkių užduočių, tačiau konkrečiai neįvardino neįvykdytų užduočių ar jų dalių. Dauguma Komisijos posėdžio metu nagrinėjamų klausimų buvo susiję su vienu iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamu projektu, kurio vadove ji buvo paskirta. Atkreipė dėmesį, kad penki Komisijos nariai taip pat dalyvavo įgyvendinant šį projektą ir buvo tiesiogiai pavaldūs jai, kaip projekto vadovei. Dėl to pareiškėja yra įsitikinusi, kad Komisijos nariai vertino ne jos, kaip Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos, funkcijų vykdymą 2014 metais, o jos, kaip projekto vadovės, kuri projekte vadovauja ir Komisijos nariams, veiklą. Pareiškėjos užduočių, numatytų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, įgyvendinimą vertino tik Komisijos posėdyje dalyvavęs Departamento vyriausiasis patarėjas A. K., kuris aptarė visų pareiškėjai 2014 m. numatytų užduočių įgyvendinimą ir konstatavo, kad visos užduotys įgyvendintos. Tokiai išvadai Komisijos nariai neprieštaravo. Pareiškėja pažymėjo, kad ji atliko ir kitų, papildomų, su pagrindinėmis užduotimis susijusių, užduočių, tačiau Komisija šios aplinkybės nevertino. Komisija, įvertindama jos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas „gerai“, argumentavo nepakankamu koordinavimu, susijusiu su leidyba, tačiau konkrečių jos vykdomo koordinavimo trūkumų taip pat neįvardijo. Be to, nebuvo atsižvelgta į susidariusią sudėtingą situaciją, susiklosčiusią dėl darbuotojų kaitos Departamento rinkodaros skyriuje 2014 metais. Pareiškėjos nuomone, Komisijos pirmininkas buvo šališkas vertindamas jos 2014 metų tarnybinę veiklą bei galėjo paveikti ir kitų Komisijos narių nuomonę. Pareiškėja teismo posėdyje papildomai nurodė, kad 2014 metai buvo patys geriausi metai profesine prasme, Departamento projektai, kurių vykdymą ji koordinavo ir juose dalyvavo, gavo aukštus įvertinimus, pareiškėja atliko visas einamųjų metų užduotis ir net jas viršijo.
Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.
Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos pirmininko nušalinimo klausimą gali išspręsti tik institucijos vadovas, todėl 2015 m. vasario 26 d. Komisijos posėdis, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, buvo atidėtas. Organizuojant kitus Komisijos posėdžius, buvo laikytasi 10 darbo dienų pranešimo apie posėdžius terminų. Be to, siekiant užtikrinti nešališką Komisijos darbą bei tinkamą pareiškėjos vertinimą, Departamentas kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą deleguoti atstovą dalyvauti Komisijos posėdžiuose, valstybės tarnautojui išsakius abejonių dėl Komisijos darbo. Tai, kad 2015 m. vasario 26 d. posėdis buvo ne nutrauktas, o atidėtas, pareiškėjai išaiškino ir Valstybės tarnybos departamentas, kuris nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su Komisijos posėdžio atidėjimu. 2015 m. kovo 18 d. turėjęs vykti Komisijos posėdis buvo atidėtas dėl pareiškėjos nedarbingumo slaugant ligonį. Taigi pareiškėja iki einamųjų metų kovo 1 d. nebuvo įvertinta ne dėl Departamento kaltės. Komisijos 2015 m. balandžio 20 d. posėdyje pareiškėja pakartotinai pateikė prašymą dėl Komisijos pirmininko nušalinimo, tačiau nenurodė naujų motyvų ar aplinkybių. Komisija nustatė, kad pareiškėja 2014 metais iš penkių numatytų užduočių tris įgyvendino nepilnai. Komisijos posėdžio metu pareiškėja nepateikė Komisijai jokių klausimų ar pastabų dėl užduočių, kurių ji neįvykdė. Vertinimo metu buvo nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu pareiškėja buvo paskirta projekto vadove, atsakinga už projekto veiklų įgyvendinimo kontrolę, specifikacijų bei kitų reikalingų dokumentų, būtinų projekto pirkimų ir veiklų įgyvendinimui ir kt., kas atitinka jos pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-191 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.5, 7.6 bei 7.10, 7.11 papunkčiuose nurodytas funkcijas. Projekto, susijusio su leidinių leidyba, vykdymas kyla iš pareiškėjai, kaip Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojai, priskirtų funkcijų bei užduočių vykdymo ir nėra atskirtas nuo tarnybinių užduočių vykdymo. Kadangi pareiškėja 2014 metais nepilnai įvykdė tris užduotis, kilusias iš jai priskirtų funkcijų, jos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas buvo įvertinti „gerai“. Atsakovas pažymėjo, kad visi Komisijos nariai pareiškėją įvertino tuo pačiu įvertinimu, todėl nėra pagrindo kalbėti apie Komisijos narių šališkumą. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Komisijos posėdyje apklausta tiesioginė pareiškėjos vadovė negalėjo pagrįsti ir apginti pareiškėjai duoto įvertinimo „labai gerai“. Jokių įrodymų, kad pareiškėja viršijo jai suformuotas užduotis, nėra, projektus vykdė visas Rinkodaros skyrius, todėl Komisijos narių balsavimu buvo nuspręsta, kad tiesioginės vadovės vertinimas „labai gerai“ yra neobjektyvus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojo – Departamento Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas. Pareiškėjai 2014 metams buvo nurodytos šios užduotys: 1) Lietuvos turizmo galimybių pristatymo socialiniuose tinklalapiuose komunikacijos bei reklamos kampanijos vykdymas, LIKE skulptūros pastatymo bei likusių Kampanijos priemonių įgyvendinimas; 2) Lietuvos turizmo galimybes reprezentuojančių filmų (likusių 3) bei filmus vienijančio multimedijos sprendimo sukūrimo įgyvendinimas; 3) Naujo Lietuvą reprezentuojančių leidinių koncepto sukūrimas; 4) Naujo svetingumui skirtų TV laidų koncepto sukūrimas, konkurso įgyvendinimas; 5) Lietuvos patirties perdavimas Dvynių projekte Azerbaidžano kultūros bei turizmo ministerijai. Pareiškėjai buvo pateikta užpildyti Karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, kurioje vertinimo kriterijus „Lyderystė“, „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“, „Programų ir projektų valdymas“, „Finansų valdymas“ ir „Analizė ir pagrindimas“ įvertino 4 balais. Tiesioginis vadovas Departamento Rinkodaros skyriaus vedėja Ž. S. parašu patvirtino, kad sutinka su savo pavaldinio įvertinimu, jos veiklą įvertino „labai gerai“ ir siūlė suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę. Komisijos posėdis 2015 m. vasario 26 d. atidėtas dėl to, kad pareiškėja pareiškė nušalinimą pirmininkui, o 2015 m. kovo 18 d. neįvyko dėl pareiškėjos laikinojo nedarbingumo. 2015 m. balandžio 20 d. posėdyje, dalyvaujant pareiškėjai, Valstybės tarnybos departamento atstovui, išklausius pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės Ž. S. paaiškinimus, pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta „gerai“.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti Komisijos pirmininkas ir kiti Komisijos nariai. Teismo nuomone, iš liudytojų parodymų matyti, kad Komisijos narių vertinimą lėmė tai, jog jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjos veiklą „labai gerai“. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, aiškūs, todėl jais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Pažymėjo, kad liudytojai nenurodė, jog jiems buvo daroma įtaka dėl pareiškėjos veiklos vertinimo rezultato. Teismas nenustatė, kad Komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjos atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą. Teismas sprendė, kad liudytojų parodymus dėl vertinimo nepagrindimo patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai.
Teismo vertinimu, 2015 m. sausio 14 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. TVI-04 I skyriuje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai nurodyti abstrakčiai, nurodytos atliktos veiklos iš esmės yra susijusios su viso Departamento Rinkodaros skyriaus veikla, neišskirta, koks buvo konkretus pareiškėjos indėlis atliekant šias veikas. Nenurodyta, kokias konkrečias iš suformuluotų užduočių pareiškėja įvykdė ir kokias viršijo. Komisijos posėdyje ir teisme apklausta pareiškėjos tiesioginė vadovė Departamento Rinkodaros skyriaus vedėja Ž. S. nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėją viršijus jai suformuluotas užduotis, pripažino, kad išvadoje nurodyti rezultatai nurodyti abstrakčiai, neišskiriant konkrečių pareiškėjos darbų. Be to, Ž. S. teismo posėdyje paaiškino, jog buvusi vadovė R. B. prašė pareiškėjos veiklą įvertinti „labai gerai“. Teismas nustatė, kad pareiškėjos tiesioginiu vadovu iki 2014 m. rugsėjo mėn. buvo R. B., o Ž. S. ja tapo 2014 m. spalio mėnesį. Įvertinęs Komisijos 2015 m. balandžio 20 d. posėdžio garso įrašą, teismas sprendė, kad Ž. S. šiame posėdyje nepateikė pagrindimo, kodėl pareiškėjos veikla už 2014 metus turi būti vertinama „labai gerai“. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos posėdis buvo atidėtas du kartus, teismas sprendė, jog buvo pakankamai laiko surinkti ir pateikti Komisijai papildomus įrodymus dėl pareiškėjos veiklos.
Teismas nustatė, kad Komisijos narių klausimai buvo susiję su Departamento vykdomu projektu, kurio vadove buvo paskirta pareiškėja; ji iš išvadoje nurodytų einamųjų metų 5 užduočių, Komisijos vertinimu, 3 atliko nepilnai, buvo konstatuoti 2, 3 ir 4 užduočių įgyvendinimo trūkumai. Komisija posėdyje nustatė, kad pareiškėja neužtikrino, jog projekto metu sukuriamų įvaizdžio priemonių ir leidinių kokybė būtų tinkami bei atitiktų sutarčių, pasirašytų su išoriniais paslaugų teikėjais, sąlygas (įskaitant terminų laikymąsi). Dėl to teismas sprendė, kad Komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėja pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko ne „labai gerai“, o „gerai“. Pažymėjo, kad Komisijos posėdyje dalyvavęs Valstybės tarnybos departamento atstovas A. K. iš esmės pateikė tokį patį pareiškėjos veiklos vertinimą, kaip ir kiti Komisijos nariai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad išvadą, jog pareiškėjos veiklos vertinti „labai gerai“ nėra pagrindo, padarė išklausęs pareiškėjos paaiškinimus apie jos įvykdytas užduotis. Teismas taip pat nustatė, kad Komisijos posėdyje nario teisėmis dalyvavo ir profesinės sąjungos, kurios narė yra pareiškėja, atstovė. Dėl to teismas sprendė, kad abejoti Komisijos narių šališkumu, objektyvumu vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą nėra pagrindo.
Teismas įvertino Komisijos posėdžio protokolą ir posėdžio garso įrašą, tačiau jokių procedūrinių trūkumų nenustatė. Išvada įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2014 metus „gerai“ įforminta užpildžius atitinkamą formą, jos trūkumų taip pat nenustatyta, šioje formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Šiuo atveju Komisijos nariai vieningai nusprendė pareiškėjos veiklą vertinti „gerai“, jokie valstybės tarnautojo veiklos trūkumai šioje išvadoje negalėjo būti nurodyti.
III.
Pareiškėja L. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos teigimu, Komisija posėdžio metu ne tik nevertino nustatytų užduočių vykdymo rezultatų, bet dar ir painiojo pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas su kitų Departamento darbuotojų funkcijomis bei atsakomybėmis. Vertinimo posėdžio metu nebuvo paklausta nei apie vieną iš 2014 metams nustatytų užduočių vykdymo rezultato trūkumą, jie neįvardinti nei vertinimo posėdžio metu, nei teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu iš 7 komisijos narių, liudijusių teisme, nei vienas liudytojas neįvardijo, kokios 3 iš 5 numatytų užduočių buvo įvykdytos nepilnai, kuo pasireiškė tas „įvykdymas nepilnai“, nepateikė nei vieno šią išvadą patvirtinančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus ir padarė klaidingas išvadas. Tą patvirtina ir teismo posėdyje išklausytas tarnybinio vertinimo posėdžio įrašas. Apie įvykdytas 2014 metams iškeltas užduotis per vertinimo posėdį klausinėjo tik kviestinis posėdžio komisijos narys, Valstybės tarnybos departamento atstovas A. K.. Kiti komisijos nariai jokių klausimų ar prieštaravimų šiais klausimais posėdžio metu neišsakė. Iš vertinimo posėdžio įrašo akivaizdu, jog A. K. jokių veiklos trūkumų ar neįgyvendintų užduočių neužfiksavo. Taigi, pareiškėjos nuomone, liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, iš jų visiškai nėra aišku, kokių 3 užduočių, kurios buvo minimos motyvuojant Komisijos sprendimą vertinant, pareiškėja neįvykdė. Pareiškėja pažymėjo, kad A. K. išvadą, jog darbe yra nesklandumų, darė vien dėl to, jog Komisija nepritarė tiesioginės vadovės vertinimui. Be to, A. K. ignoravo Ž. S. vertinimo metu pateiktus paaiškinimus apie veiklos sričių pasidalinimą tarp skyriaus vedėjos ir pareiškėjos, kaip skyriaus vedėjos pavaduotojos. Pareiškėjos teigimu, Komisijos nariai nebuvo susipažinę su pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, jas painiojo su kitų darbuotojų funkcijomis. Nei teismas, nei Komisijos nariai neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, jog tai, kuo ji yra kaltinama, yra ne jos funkcijos, už tai yra atsakingi kiti Departamento darbuotojai. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad teismo sprendime nurodomi Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigybės aprašymo 4.7, 4.10, 4.11, 4.16 ir 4.17 papunkčiai bei juose priskirtos funkcijos neegzistuoja. Visi išsikelti uždaviniai pareiškėjos buvo įgyvendinti sėkmingai, visus darbus pareiškėja atlikdavo puikiai, todėl atsakovo ir teismo argumentai dėl ne visų išsikeltų užduočių įgyvendinimo yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Be to, pareiškėja, be pagrindinių jai numatytų užduočių, nurodytų teismo sprendime, atliko daug kitų su pagrindinėmis susijusių užduočių, už kurias jai papildomai nebuvo atlyginama. Komisijos išvada buvo priimta tinkamai neįvertinus kvalifikacijos bei pasiektų darbo rezultatų, nemotyvavus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimu. Pareiškėja nurodė, kad visos užduotys, 2014 metams buvo suformuluotos jos buvusios tiesioginės vadovės R. B., o nuo 2014 m. spalio mėn. R. B. dar ir prižiūrėjo suformuotų užduočių įgyvendinimą, todėl būtent ji turi daugiausiai kompetencijos išaiškinti, ko buvo tikimasi iš pareiškėjos. Pareiškėja teismo prašė iškviesti R. B. kaip liudytoją, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, todėl teismas netinkamai nustatė ir aiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, vertino ne visus reikšmingus bylai įrodymus ir užkirto kelią teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad A. K. teismo posėdyje patvirtino, jog įvyko konfliktas tarp komisijos pirmininko ir pareiškėjos, tą nurodė ir Ž. S., tą būtų galėjusi paliudyti ir R. B., tačiau teismas nesiaiškino susiklosčiusios situacijos ir šio sprendimo nemotyvavo.
Atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti bei priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo teigimu, priešingai, nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teisme kaip liudytoju apklaustas Komisijos pirmininkas J. R. aiškiai įvardino, kurios pareiškėjos užduotys buvo įvykdytos nepilnai ir kuo tai pasireiškė. J. R. paaiškino, kad TV laidų ciklo sukūrimo ir gamybos paslaugų (sveikatingumo skatinimo laidų ciklas) atveju buvo panaudota kartotina laida, Lietuvos turizmo galimybes pristatančių leidinių sukūrimo atveju išskaidžius pirkimus nebuvo suvaldytas pirkimų procesas, Lietuvą reprezentuojančių filmų bei multimedijos projekto įgyvendinimo atveju sukurti filmai nebuvo kokybiški. Atsakovas pažymėjo, kad rezultatai vykdant užduotis vertinami „gerai“, jeigu valstybės tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Tuo tarpu veiklos vertinimui „labai gerai“ neužtenka tik gero užduočių atlikimo – valstybės tarnautojas turi ne tik įvykdyti užduotis, tačiau dar ir viršyti kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius. Šiuo atveju Komisijos narių apsisprendimą pareiškėjos veiklą įvertinti „gerai“, o ne „labai gerai“ iš esmės ir nulėmė ta aplinkybė, kad Komisijos posėdžio metu nebuvo nurodyta jokių pareiškėjos veiklos išskirtinių aplinkybių – užduotys buvo atliktos be esminių trūkumų, tačiau ir neviršytos. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad pareiškėjos Komisijos posėdyje buvo klausiama, kokių užduočių įvykdymas ir kaip buvo viršytas, tačiau pareiškėjo to nenurodė. Atsakovas pabrėžė, kad Komisija į tiesioginio vadovo pateiktą tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą privalo pažvelgti kritiškai, t. y. vertinimo metu turi būti pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai, kodėl tiesioginio vadovo vertinimas yra pagrįstas ir teisingas. Pažymėjo, kad Komisijos posėdžio metu Ž. S. buvo paklausta, ar ji, žinodama apie pareiškėjos funkcijų vykdymo trūkumus, išaiškėjusius jau po Ž. S. pateikto vertinimo, vis tiek būtų pareiškėjos veiklą vertinusi taip pat, Ž. S. atsakė, jog aplinkybės apie pareiškėjos 2014 metų veiklos trūkumus paaiškėjo tik 2015 metais, t. y. Ž. S. nepaneigė Komisijos narių nurodytų pareiškėjos veiklos trūkumų. Pareiškėja nurodo, kad Komisijos nariai esą neuždavė pareiškėjai nė vieno klausimo apie 2014 metams numatytų užduočių įvykdymą ar jų įvykdymą nepilnai. Tai, kad užduočių vykdymą papunkčiui aptarė vienas Komisijos narys A. K., nereiškia, jog aptarimas buvo netinkamas, nes teisės aktai nenustato, kad klausimus privalo užduoti ar su juo užduočių vykdymą aptarinėti kiekvienas Komisijos narys. Atsakovas nurodė, jog pavedimas pareiškėjai vykdyti projektą, susijusį su leidinių leidyba, buvo teisėtas, o tokį pavedimą gavusi pareiškėja negali remtis tuo, kad jis nėra priskirtas jos funkcijoms. Su visais aukščiau nurodytais dokumentais pareiškėja buvo tinkamai supažindinta, jų kopijos buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui ir teismo buvo įvertintos. Pirmosios instancijos teismo klaidinga nuoroda į netinkamus Rinkodaros vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo punktus nereiškia, kad teismas neturėjo pagrindo laikyti nustatytą aplinkybę, jog aukščiau nurodytų funkcijų vykdymas buvo priskirtas pareiškėjai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl tarnautojų veiklos įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo, turi nustatyti, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo procedūros, taip pat, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo funkciją. Šiuo atveju teismas ginčo procedūros teisėtumą vertino byloje ištirtų įrodymų pagrindu. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog Komisija privalėjo motyvuoti savo nesutikimą su jos tiesioginės vadovės pateiktu įvertinimu, yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato, kad vertinimo komisijos išvadoje būtų pateikiami vertinimo motyvai. Dėl pareiškėjos teismui teikto prašymo iškviesti liudyti R. B., atsakovas pažymėjo, kad R. B. nedalyvavo vertinant pareiškėjos 2014 metų veiklą Komisijoje, neteikė Komisijai jokių duomenų ar paaiškinimų apie pareiškėjos veiklą, tokio prašymo pareiškėja nereiškė ir Komisijai, todėl, atsakovo nuomone, jos liudijimas teisme iš esmės negalėtų būti pagrindu sprendžiant dėl Komisijos atlikto vertinimo pagrįstumo. Pažymėjo, kad pareiškėja nei Komisijos posėdžių metu, nei teisme taip ir nenurodė aiškių pagrindų, dėl kurių galėtų kilti abejonės J. R. nešališkumu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo (Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotojos L. T.) tarnybinės veiklos už 2014 metus įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinti Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. To paties įstatymo ir straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Minėto straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo valstybės tarnautoja – Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Rinkodaros skyriaus vedėjo pavaduotoja (A lygio 14 kategorija). L. T. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (už 2014 metus) pareiškėjos tiesioginis vadovas (Rinkodaros skyriaus vedėja) 2015 m. sausio 14 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. TVI-04 jos tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė pakelti kvalifikacinę klasę. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus, 2015 m. balandžio 20 d. L. T. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“.
Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).
Pagal Taisyklių 10 punktą tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo planuojamas atlikti užduotis, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir siūlymą dėl karjeros ir kvalifikacijos tobulinimo. Valstybės tarnautojui planuojamos atlikti užduotys turi būti aiškios, realiai įvykdomos, turi turėti nustatytą įvykdymo terminą. Jos nustatomos atsižvelgiant į įstaigos patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nustatydamas valstybės tarnautojui planuojamas atlikti užduotis, tiesioginis vadovas kiekvienam valstybės tarnautojui nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius bei riziką, kuriai esant planuojamos atlikti užduotys gali būti neįgyvendintos. Šie rodikliai turi būti suformuluoti aiškiai ir leisti įvertinti konkretaus rezultato pasiekimą, o jų reikšmės turi būti pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesudėtingai patikrinamos.
Pareiškėjos 2015 m. sausio 14 d. tarmybinės veiklos vertinimo išvados Nr. TVI-04 I dalyje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ nurodyta, jog sėkmingai baigtas įgyvendinti Lietuvos turizmo komunikacijos ir rinkodaros socialiniuose tinkluose projektas, pasiekti planuojami ir neplanuojami rezultatai (1), sėkmingai baigtas įgyvendinti Lietuvą reprezentuojančių filmų bei mutimedijos projektas (2), inicijuotas bei sėkmingai įgyvendintas užsienio lietuviams skirto leidinio išleidimo projektas (3), sėkmingai baigtas įgyvendinti Lietuvą reprezentuojančių leidinių retiražavimo projektas (4), apgintas būdas naujame leidinių leidybos projekte pasitelkti atskirus menininkus bei autorius svarbiausių Lietuvos turizmo galimybes pristatančių leidinių sukūrimui (5), sėkmingai įgyvendintas 2014 m. EDEN projektas (6), parengtos įvairių paslaugų pirkimo konkurso sąlygos, techninės specifikacijos, vykdyta pirkimo įgyvendinimo ir teikiamų paslaugų vykdymo priežiūra (7-12), pažintinių turų užsienio žiniasklaidos atstovams (dalies) organizavimo priežiūra, maršrutų sudarymas, institucijos vykdomų projektų, finansuojamų ES SF lėšomis, rizikų nustatymo ir jų valdymo tvarkos parengimas, dalyvavimas Dvynių projekte ir iki 2014 m. rugsėjo mėn. viešųjų pirkimų komisijos darbe. Tai daugiau bendro pobūdžio teiginiai, kurie nėra individualizuojami pareiškėjos konkrečiu indėliu. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Išvados I skyriuje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ pagrindiniai praėjusių metų veiklos rezultatai nurodyti abstrakčiai, nurodytos atliktos veiklos iš esmės yra susijusios su viso Departamento Rinkodaros skyriaus veikla, neišskirta, koks buvo konkretus pareiškėjos indėlis atliekant šias veikas, taip pat nenurodyta, kokias konkrečias iš suformuluotų užduočių pareiškėja įvykdė ir kokias viršijo.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje išklausyti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariai vieningai patvirtino, jog L. T. veikloje buvo nustatyti tam tikri trūkumai, dėl ko jos tarnybinė veikla negalėjo būti vertinama „labai gerai“. Komisijos pirmininkas J. R. įvardijo visą eilę pareiškėjos veiklos aspektų (nupirkta kartotina televizijos laida, netinkamai atlikus vieno projekto įgyvendinimo procedūras jo vykdymo terminas buvo pratęstas metams, suabejota filmukų kokybe, sau priskyrė darbus, kuriuos atliko tiekėjas), kurie sąlygojo jos tarnybinės veiklos įvertinimą gerai. Liudytoja V. V. patvirtino, kad L. T. einamųjų metų užduočių rezultatai nebuvo viršyti, todėl jos veikla negalėjo būti įvertinta „labai gerai“. Pastebėtina, jog ir pati pareiškėja, nors ir teigė, jog atliko daug kitų su pagrindinėmis susijusių užduočių, tačiau negalėjo tiksliai įvardyti, kokios tai buvo užduotys ir kaip pasireiškė jų viršijimas. Komisijos narė R. L. pažymėjo, jog iš pateiktos medžiagos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjos veikla turi būti vertinama „labai gerai“. Savo tarnybinės veiklos išvadoje ji nurodė darbus, kuriuos padarė visas skyrius. Norint, kad veikla būtų įvertinta „labai gerai“ reikia tuos darbus ne tik padaryti, bet ir viršyti. Liudytoja O. G. nurodė, kad pareiškėja buvo labai gerai įvykdžiusi dvi užduotis (su socialiniais tinklais ir dalyvavimu Dvynių projekte), tačiau su kitomis užduotimis kilo problemų. Teismo apklausta I. G. teigė, kad atlikus inventorizaciją buvo nustatyti tam tikri projekto vykdymo trūkumai, specifikaciją parengė ne L. T., o tiekėjas, todėl pareiškėjos tarnybinė veikla negalėjo būti vertinama „labai gerai“ (matyti tam tikri veiklos nesklandumai). Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas K. pažymėjo, kad uždavęs klausimus ir išklausęs atsakymus į komisijos narių klausimus priėjo išvados, jog šios valstybės tarnautojos veiklos įvertinti „labai gerai“ negalima (veiklos trūkumai susiję su straipsnių leidyba).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat išklausė Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos balandžio 20 d. posėdžio garso įrašą. Iš šio įrašo matyti, kad Komisija posėdžio metu analizavo ir išsamiai aptarė pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2014 m., nurodė, kokie įžvelgtini L. T. tarnybinės veiklos nesklandumai bei įvertino jos paaiškinimus. Panašiai kaip ir teismo posėdžio metu, esminiai veiklos trūkumai nustatyti kuriant įvaizdinį leidinį apie Lietuvą, atliekant Lietuvos patrauklumo turizmui tyrimą ir platinant leidinius. Pažymėtina, jog kai kurių išsakytų Komisijos narių pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumų (kartotinė laida, pasiektų rezultatų konkretumo ir pan.) L. T. argumentuotai nepaneigė ir paaiškinimų nepateikė. Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus ir išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, teismas daro išvadą, kad L. T. tarnybinė veikla 2014 m. buvo ne be priekaištų, todėl Komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėja pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko ne „labai gerai“, o „gerai“.
Išvados I skyriuje „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ nustatytos 6 užduotys: naujo rinkodaros koncepto išgryninimas bei pritaikymas Lietuvos turizmo galimybes pristatančiuose leidiniuose, leidinių leidybos projekto įgyvendinimo koordinavimas, naujo išeivijos lietuviams skirto leidinio sukūrimas bei įgyvendinimas (1), elektroninės rinkodaros projektų vykdymo koordinavimas, naujų inicijavimas (2), sveikatingumo skatinimui bei savivaldybių renginių viešinimui skirtų TV laidų sukūrimo bei transliavimo įgyvendinimo priežiūra (3), Lietuvos kaip šalies turizmui tyrimo ir rezultatų analizės paslaugų teikimo koordinavimas (4), tarptautinės turizmo parodos ADEVENTUR 2016 VTD stendo koncepto sukūrimas bei pirkimų įgyvendinimo kontrolė (5) ir paraiškų ES finansavimui parengimo koordinavimas rinkodaros veiklų finansavimui nuo 2016 m. (6). Komisijos pagrįstai konstatuota, kad 3 einamųjų metų užduotys įvykdytos nepilnai, t. y. buvo nustatyti 2, 3 ir 4 užduočių įgyvendinimo trūkumai. Tai, jog Komisija, apsvarsčiusi ir įvertinusi L. T. tarnybinės veiklos trūkumus, kiekvienu atveju jų nesusiejo su konkrečia einamųjų metų užduotimi, nedaro Komisijos išvados neteisėta ir nepagrįsta.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji prašė teismo posėdžio metu apklausti liudytoją R. B., tačiau teismas į šį jos prašymą neatsižvelgė ir argumentuoto atsakymo nepateikė. Visų pirma, bylos medžiaga patvirtina (garso įrašas), kad teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas L. T. pareikštas prašymas dėl liudytojos apklausos ir teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, motyvavo atsisakymą tenkinti šį prašymą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šios liudytojos parodymai vertinant L. T. tarnybinę veiklą nėra reikšmingi.
Taisyklių 5 punkte reglamentuota, jog jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Komisijos posėdžio metu L. T. pareiškė, kad turi abejonių dėl Komisijos pirmininko J. R. nešališkumo, tačiau konkrečių aplinkybių neįvardijo (nurodė, jog pats geriau žino, kodėl turėtų nusišalinti). J. R. paaiškino, kad jokių konfliktų su pareiškėja nebuvo, nebent ne visada sutapdavo nuomonės darbo klausimais, todėl neturi pagrindo nusišalinti. Apie tarp L. T. ir Komisijos pirmininko J. R. kilusį konfliktą teigė nežinančios ir pirmosios instancijos teismo metu apklaustos liudytojos V. V., R. L., O. G. ir I. G.. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad Komisijos pirmininkas būtų asmeniškai suinteresuotas L. T. tarnybinės veiklos neadekvačiu vertinimu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentai dėl J. R. nešališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo priteisti jos naudai patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines bylos aplinkybes, ko pasėkoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos L. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė