Civilinė byla Nr. e2-919-881/2022

            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00564-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ERGO Insurance SE atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria ieškovo ERGO Insurance SE ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, paliktas nenagrinėtas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ERGO Insurance SE (toliau – ieškovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bretalita“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 44 500 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi byloje buvo paskirtas teismo posėdis 2022 m. rugpjūčio 1 d. 13.00 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą bei priteisė atsakovei iš ieškovo 5 989,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovo atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, jame nedalyvavo dėl teismui nepraneštų ir nežinomų priežasčių, todėl nusprendė, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes ir, atsakovės prašymu, palikti ieškinį nenagrinėtą.

5.       Teismas, nustatęs, kad atsakovės prašomos priteisti 5 989,50 Eur bylinėjimosi išlaidos pagal PVM sąskaitas faktūras COB Nr. (duomenys neskelbtini), COB Nr. (duomenys neskelbtini) ir COB Nr. (duomenys neskelbtini) su atliktų darbų išklotinėmis ir mokėjimo dokumentais buvo patirtos byloje rengiant procesinius dokumentus – atsiliepimą bei tripliką, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl netinkamo ieškovo procesinio elgesio, kai jis, nepranešęs nedalyvavimo priežasčių, neatvyko į teismo posėdį, nusprendė, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 94 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) ERGO Insurance SE prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, kadangi sumaišė posėdžio datas. Ieškovo atstovas, gavęs 2022 m. liepos 21 d. nutartį, kuria teismo posėdis paskirtas 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po 10 dienų, per klaidą pasižymėjo, kad teismo posėdis vyks 2022 m. rugsėjo 1 d.

6.2.       Teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi posėdis buvo paskirtas po 10 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, o toks terminas nėra pakankamas tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui ir prieštarauja CPK 117–132 straipsniuose nustatytiems terminams. Terminas yra nepakankamas ir dėl didelio ieškovo darbuotojų užimtumo bei dėl to, kad vasaros metu daug darbuotojų atostogauja.

6.3.       Skundžiama nutartis, kaip neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu dėl neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas.

7.       Atsakovė UAB „Bretalita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Teismas, palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą, priėmė tinkamą sprendimą. Pirmiausia, ieškovas yra pareiškęs visiškai nepagrįstą ieškinį, nėra įrodęs reikalavimo teisės, nes nėra pateikęs jokio dokumento ar įrodymo, patvirtinančio, kad jis būtų perėmęs reikalavimo teisę iš žalą patyrusio asmens, neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti neprašė.

7.2.       Ieškovo elgesys dėl neatvykimo į teismo posėdį negali būti pateisinamas. Pirmiausia, ieškovas apie teismo posėdžio datą buvo informuotas, jokių prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo nereiškė. Netinkamas ieškovo darbo organizavimas nėra svarbi priežastis nedalyvauti teismo posėdyje. Teismas posėdžio metu nustatė, kad ieškovo atstovas 2022 m. rugpjūčio 1 d. kelios minutės po 13 val. buvo prisijungęs prie teismų informacinės sistemos, tačiau su teismu dėl susidariusios situacijos nesusisiekė. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko dėl savo neatidumo bei didelio aplaidumo, t. y. be pateisinamos priežasties.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį, yra pagrįsta ir teisėta. 

10.       CPK 246 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, nustatyta, jog, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda; bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi, ieškovo ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės priklauso nuo kelių aspektų. Pirma, ar ieškovui ir jo atstovui yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Antra, jei ieškovui ir jo atstovui apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, ar neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.  

11.       Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatų taikymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), sąrašo ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina atliekant tokį vertinimą (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).

12.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi byloje paskyrė teismo posėdį 2022 m. rugpjūčio 1 d. 13.00 val. Tą pačią 2022 m. liepos 21 d. bylos šalims – ieškovui ERGO Insurance SE bei atsakovės atstovams advokato padėjėjai V. Š., advokatui K. P. ir advokatui N. J. – elektroninio ryšio priemonėmis, per elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo išsiųsti teismo šaukimai. Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 punktu, teismo šaukimai laikomi įteiktais 2022 m. liepos 22 d. Iš byloje esančios teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugpjūčio 1 d., informacinės pažymos nustatyta, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Atsakovės atstovas pareiškė prašymą, neatvykus ieškovui į posėdį, palikti ieškinį nenagrinėtą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Konstatavęs, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu bei priteisė iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Apeliantas atskirajame skunde neneigia, kad apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, tačiau nurodo, jog nesitikėjo, kad 2022 m. liepos 21 d. nutartimi teismas posėdį gali paskirti 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir per klaidą pasižymėjo, jog teismo posėdis vyks ne 2022 m. rugpjūčio 1 d., o 2022 m. rugsėjo 1 d. Taip pat nurodo, kad nuo teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos iki paskirto teismo posėdžio datos yra nepakankamas laiko tarpas tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, kas prieštarauja
CPK 117–132 straipsniuose nustatytiems terminams, o  neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui dėl neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas tokių apelianto argumentų neturi pagrindo pripažinti pagrįstais.

14.       Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad CPK normos, reglamentuojančios pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir bylos iš esmės nagrinėjimą, nenustato konkretaus termino, kuris turėtų būti užtikrinamas, siekiant sudaryti galimybę šalims tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui po to, kai teismas nusprendžia, kad bylos nagrinėjimui iš esmės yra pasirengta ir byla skiriama nagrinėti teismo posėdyje. Tačiau CPK 133 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimai ar pranešimai turi būti įteikti CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylos nagrinėjimui.

15.       Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, teismo šaukimas į 2022 m. rugpjūčio 1 d. vyksiantį teismo posėdį ieškovui buvo įteiktas 2022 m. liepos 22 d., t. y. likus 9 dienoms iki teismo posėdžio. Teismo vertinimu, 9 dienų terminas, kai bylai buvo rengiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu, yra protingas ir pakankamas, kad šalys turėtų galimybę tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės.

16.       Kita vertus, per laiką iki teismo posėdžio pradžios ieškovo atstovas, gavęs teismo šaukimą, nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą arba perkelti teismo paskirtą posėdį į kitą datą, motyvuojant dideliu darbuotojų užimtumu ar atostogomis, arba dėl to, kad laiko iki teismo posėdžio nepakanka tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės, nors tokią teisę jam garantuoja CPK 42 straipsnio 1 dalis. Minėtas neatvykimo į teismo posėdį priežastis ieškovas nurodė tik atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atstovo neatvykimą į teismo posėdį šiuo atveju nulėmė, ne nepakankamas terminas pasirengti bylos nagrinėjimui, darbuotojų užimtumas ar atostogos, bet paties ieškovo atstovo neatidumas (posėdį darbo kalendoriuje per klaidą pasižymėjo ne tą mėnesį) ir nepakankamas rūpestis greitu bylos išnagrinėjimu. Aplinkybę, kad ieškovo atstovas buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, patvirtina ir ankstesnis jo elgesys byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo atstovas 2022 m.
birželio 27 d. buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą dėl termino pateikti dubliką atnaujinimo (2022 m. birželio 27 d., reg. Nr. DKO-23775), kurį taip pat grindė tuo, jog dėl bylų gausos sumaišė dubliko pateikimo datą. 

17.       Pažymėtina, kad pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, šalys bylos nagrinėjimo metu turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas, tokias kaip sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Tuo tarpu, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas savo procesines pareigas vykdė aplaidžiai ir neatidžiai, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga bei nesirūpino greitu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio
2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos).

20.       Atsakovė UAB „Bretalita“ pateikė į bylą prašymą priteisti iš ieškovo 871,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija COB Nr. (duomenys neskelbtini) už 871,20 Eur sumą bei 2022 m. rugsėjo 8 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. 

21.       Atsižvelgiant į byloje parengto atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį bei turinį, į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami jokie sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, į tai, kad atsakovės prašomos priteisti 871,20 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų dydį, kuris šiuo metu sudaro 691,96 Eur sumą, daroma išvada, kad šios išlaidos neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

22.       Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei 692 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bretalita“, juridinio asmens kodas 110725724, iš ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 302912288, 692 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt du eurai) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Teisėja                                                                                                               Vilija Mikuckienė