Baudžiamoji byla Nr. 2K-391/2011

                                                                                                                (Proceso Nr. 1-07-1-00513-2008-8)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.3, 1.1.4.4.3, 1.1.4.5.2, 1.1.6.6, 1.1.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

gynėjui advokatui Giedriui Baziuliui,

nuteistajam A. O.,

vertėjai Loretai Kireilytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio ir nuteistųjų A. O. bei UAB ,,Suza“ gynėjo advokato Giedriaus Baziulio kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžiu A. O. (A. O.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5, 6 dalis, perkvalifikavus iš BK 227 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 4 dalies, nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. O. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį išteisintas, nesant šio nusikaltimo požymių.

UAB „Suza“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5, 6 dalis, perkvalifikavus iš BK 227 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 4 dalies, nuteista 1500 MGL (195 000 Lt) dydžio bauda.

UAB „Suza“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį išteisinta, nesant šio nusikaltimo požymių.

Konfiskuota 10 000 Lt grynųjų pinigų, saugomų Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje pagal 2008 m. birželio 28 d. kvitus Nr. 000167 ir 000166.

Lauko kariuomenės uniformos kostiumai iš partijų Nr. 21, 110 grąžinti UAB „Eisiga“.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas S. V. (S. V.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuroro G. Tarasevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendis pakeistas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. O. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. sausio 7 d. iki 2010 m. kovo 31 d.

UAB „Suza“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5, 6 dalis paskirta 400 MGL (52 000 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio jo skundą tenkinti, o nuteistųjų gynėjo skundą atmesti, nuteistojo A. O. ir jo gynėjo, prašiusių jų skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. O. nuteistas už tai, kad, veikdamas savo vardu ir UAB „Suza“ naudai bei interesais, sukurstė ir padėjo S. V. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti kyšį valstybės tarnautojui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus. Pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį Nr. 070821 UAB „Suza“ perdavė UAB „Eisiga – Plastyk“ 4962 komplektus lauko uniformos kostiumų; tuos pačius kostiumus pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. sutartį Nr. 070817 UAB „Eisiga – Plastyk“ perdavė UAB „Eisiga“, kuri juos pagal 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 165 perdavė Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybai; iš šios partijos 780 lauko uniformos kostiumų ,,SATRA Technology Centre“ (Anglija) laboratorija 2008 m. balandžio 15 d. bandymų protokolu Nr. FWT0162138/0813/T pripažino neatitinkančiais techninėse specifikacijose keliamų reikalavimų; Lietuvos kariuomenės sandėlių 2008 m. balandžio 25 d. važtaraščiu Nr. 4 780 vnt. kostiumų grąžinta UAB „Eisiga“, o UAB „Eisiga – Plastyk“ 2008 m. gegužės 8 d. raštu apie tai pranešė A. O..

A. O., pažadėjęs 10 000 Lt atlygį, sukurstė S. V. papirkti valstybės tarnautojus 10 000 Lt kyšiu už tai, kad Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro darbuotojas priimtų atgal į sandėlį tuos pačius brokuotus 780 vnt. lauko uniformos kostiumų bei melagingai patvirtintų Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentui faktą, kad jie yra kokybiški bei atitinkantys techninėse specifikacijose keliamus reikalavimus. Šias veikas A. O. padarė bendraudamas mobiliojo ryšio telefonu (toliau – MRT) Nr. (duomenys neskelbtini) su S. V., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m. gegužės 14 d. 9.21 – 9.26 val., 2008 m. gegužės 19 d. 11.56 – 11.59 val., 2008 m. gegužės 20 d. apie 11.54 val., 2008 m. gegužės 20 d. 13.13 – 13.14 val., 2008 m. gegužės 21 d. 19.29 – 19.34 val., 2008 m. gegužės 22 d. 10.30 – 10.31 val., 2008 m. gegužės 23 d. 12.17 – 12.18 val.), taip pat susitikimų, įvykusių 2008 m. gegužės 20 d. tarp 13.00 ir 14.00 val. A. O. darbo kabinete, UAB „Suza“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. gegužės 26 d., ryte, UAB „Eisiga“ patalpose, direktoriaus R. P. (R. P.) darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini).

A. O. sukurstytas, S. V. 2008 m. gegužės 20 d., nuo 11.00 iki 12.00 val., Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro (Vilnius, (duomenys neskelbtini) sandėlininkų darbo kabinete, sandėlininkei L. P. tiesiogiai bei valstybės tarnautojui – Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro 1-os tiekimo klasės sandėlininkei I. K. netiesiogiai, t. y. per L. P., pasiūlė bei pažadėjo duoti 10 000 Lt kyšį, jei šios sutiks priimti atgal į sandėlį brokuotus ir UAB „Eisiga“ grąžintus 780 vnt. lauko uniformos kostiumų kaip atitinkančius techninėse specifikacijose keliamus reikalavimus. 2008 m. gegužės 26 d., nuo 13.00 iki 13.30 val., S. V. I. K. tiesiogiai pažadėjo duoti 10 000 Lt kyšį už jau minėtą neteisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus ir susitarė su ja, kad vieną dalį nekokybiškų lauko uniformos kostiumų atveš 2008 m. gegužės 28 d., o likusią dalį 2008 m. gegužės 30 d.

A. O. padėjo padaryti nusikaltimą, suteikdamas S. V. priemones – pinigines lėšas nusikaltimui padaryti. Būdamas Vilniuje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2008 m. gegužės 26 d., apie 13.58 val., MRT Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su S. V., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini), gavęs iš S. V. teigiamą atsakymą dėl brokuotų uniformų grąžinimo Lietuvos kariuomenei, susitarė susitikti UAB „Suza“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną apie 15.00 val. davė S. V. 10 000 Lt, skirtų Lietuvos kariuomenės sandėlininkėms papirkti.

Po to S. V. 2008 m. gegužės 28 d., nuo 8.00 iki 9.00 val., Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro, Vilniuje, Savanorių pr. 8, sandėlininkų darbo kabinete, esančiame 3 sandėlyje, valstybės tarnautojai – I. K. tiesiogiai davė kyšį – 5000 Lt, gautų iš A. O., už jos neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad ji, veikdama kartu su L. P., priėmė 380 vnt. komplektų nekokybiškų lauko uniformos kostiumų. Tuo pat metu S. V. pažadėjo I. K. atvažiuoti į sandėlį 2008 m. gegužės 30 d. ir atvežti likusią kyšio dalį, t. y. 5000 Lt ir likusius 400 vnt. komplektų nekokybiškų lauko uniformos kostiumų, tačiau to nepadarė, nes 2008 m. gegužės 28 d. 9.00 val. buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnų. Likusio brokuotų lauko uniformos kostiumų kiekio, t. y. 400 vnt. į Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centrą nepristatė, brokuotos uniformos nebuvo įtrauktos į Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento apskaitą.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo teismų nuosprendžius pakeisti: A. O. ir UAB „Suza“ padarytą nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 5, 6 dalių ir 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį. Panaikinti apeliacinio nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo A. O. ir palikti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai A. O. ir UAB „Suza“ padarytą nusikaltimą nepagrįstai perkvalifikavo į BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 227 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas A. O. netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas.

Kasatorius tvirtina, kad teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio nuostatas: pirmosios instancijos teismas organizatorių, kaip bendrininką, siejo su organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), o apeliacinės instancijos teismas – su bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Kasatorius pažymi, kad organizatoriumi asmuo gali būti padarant tik vieną nusikalstamą veiką nepriklausomai nuo jos sunkumo ir nebūtinai bendrininkų grupės ar organizuotos grupės sudėtyje. Nagrinėjamu atveju BK 24 straipsnio 4 dalies tapatinimas su BK 25 straipsnio nuostatomis yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas: BK 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad organizatoriumi laikomas ne tik asmuo, kuris subūrė organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavo ar koordinavo jų narių veiklą, tačiau ir asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kyšis Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos pareigūnėms, siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, buvo pasiūlytas, pažadėtas duoti ir duotas šį planą sukūrus A. O., šiam asmeniui veikiant savo vardu ir UAB „Suza“ naudai, pasitelkiant tam S. V. (iš telefoninių pokalbių įrašų (pvz., 2008 m. gegužės 14 d. pokalbis) matyti, kad pats A. O. negalėjo įgyvendinti savo sumanymo), išskiriant tam pinigų, telefoninių pokalbių ir susitikimų metu duodant S. V. nurodymus, kaip jis toliau turi elgtis bendraudamas su vienu ar kitu asmeniu, ką kalbėti ir t. t. Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Suza“ direktoriaus A. O. ir UAB „Suza“, kurios vardu buvo veikiama ir kuri turėjo turtinį interesą, veiksmai atitinka organizatoriui būtinus požymius, nes A. O. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo.

Kartu kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė A. O. BK 75 straipsnio nuostatas. Skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino A. O. kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, o apeliacinės instancijos teismas BK 75 straipsnio taikymą grindė tik kaltininko asmenybės bruožais. Kasatorius pažymi, kad sunkinančių aplinkybių nebuvimą apeliacinės instancijos teismas konstatavo nepagrįstai, nes iš nuosprendžio matyti, kad veika padaryta bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. O. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir kruopščiai parengtos. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistajam S. V., kuris nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, gailėjosi, davė išsamius parodymus, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, turinčiam nepilnametį vaiką, paskirta bausmė iš esmės nesiskiria nuo paskirtos nuteistajam A. O., kurio padarytos nusikalstamos veikos yra akivaizdžiai pavojingesnės (A. O. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ir organizatorius, į nusikalstamų veikų darymą įtraukęs S. V., davęs jam nurodymus bei kyšiui skirtus pinigus, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių), taip pat kuris, skirtingai nei S. V., siekdamas išvengti atsakomybės ar kitaip sušvelninti savo teisinę padėtį, neigė savo kaltę, ne kartą keitė parodymus. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdžiai iškreipiama teisingumo principo esmė, neužtikrinama BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta bausmės paskirtis užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat dėl A. O. nebus pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Šiuo atveju pažeista ir BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisingas nubaudimas yra ir viso baudžiamojo proceso paskirtis. Atidėdamas bausmės vykdymą, apeliacinės instancijos teismas nurodė į BK 55 straipsnį, tačiau ir ši nuostata nėra imperatyvi ir ribojanti galimybę taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniu skundu nuteistųjų A. O. ir UAB ,,Suza“ gynėjas prašo apeliacinės instancijos teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendį dėl A. O. pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu; dėl UAB „Suza“ panaikinti skundžiamus teismų nuosprendžius ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendį, kuriuo UAB „Suza“ buvo išteisinta.

Kasatoriaus manymu, A. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, kad jis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir vietoje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) paskirtos bausmės vykdymą atidėjo.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką yra laikomas esminių bylos aplinkybių pripažinimas, taip pat svarbu prisipažinti iki nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-268/2008, 2K-216/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas). Pagrindines papirkimo aplinkybes A. O. pripažino ikiteisminio tyrimo metu, jis nesiginčijo dėl faktų, o tik dėl veikos padarymo motyvų. Supratęs, kad papirkimui kvalifikuoti motyvai neturi įtakos, A. O. teisme prisipažino visiškai, išsamiai paaiškino papirkimo aplinkybes, nurodė visus bendrininkus, tarp jų ir R. P. bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Savo kaltės bei nusikalstamos veikos tikrųjų aplinkybių jis niekada neneigė ir jas pripažino, visada buvo nuoširdus ir sakė tik tiesą, nekeitė parodymų atsižvelgdamas į surinktus įrodymus. Tai, kad A. O., duodamas parodymus, nemelavo patvirtina skundžiamame 2011 m. vasario 22 d. nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad jis pats buvo apgautas, jam nebuvo žinomos visos nusikaltimo aplinkybės (A. O. sukurstė ir padėjo S. V. suderinti klausimus dėl netinkamų dydžių produkcijos grąžinimo, nors iš tiesų buvo grąžinta brokuota produkcija). Šios aplinkybės patvirtina, kad A. O. buvo R. P. ir S. V. tarpininkas, o viskam vadovavo R. P.. Taigi A. O. teisme ne pakeitė parodymus, savaip aiškindamas papirkimo aplinkybes, o atskleidė tiesą apie nusikaltimą ir jo dalyvius, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kad jis nuoširdžiai gailėjosi, nustatė ir patys teismai. Kadangi A. O. atskleidė ne tik visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, bet ir patį organizatorių R. P., jo veikoje yra ir kita BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas; kasacinė nutartis Nr. 2K-276/2006). Teisingų parodymų apie bendrininko veiksmus davimas yra neatskiriama atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to – dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-373/2007).

Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, neteisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai UAB „Suza“ pripažino kalta dėl papirkimo. Norint pripažinti UAB „Suza“ kalta dėl papirkimo, turėjo būti nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta jos naudai ir interesais (BK 20 straipsnio 2 dalis), t. y. turėjo būti įrodyta, jog brokuotos lauko uniformos, kurias UAB „Eisiga“ pateikė Lietuvos kariuomenei, buvo gautos iš UAB „Suza“. Kasatoriaus manymu, rašytiniai įrodymai (2008 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ACE 8300335, 2008 m. sausio 14 d. importo deklaracija, 2008 m. sausio 11 d. tarptautinio krovinių pervežimo važtaraštis CMR, 2008 m. sausio 14 d. deklaracija, 2008 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija SUZ Nr. 000109) ir liudytojų I. K., N. S. A., V. V. ir kt. parodymai patvirtina, kad brokuotos prekės buvo gautos ne iš UAB „Suza“. Brokuotas prekes 2007 m. gruodžio 27 d. Lietuvos kariuomenei pristatė UAB „Eisiga“ ir jos negalėjo būti gautos iš UAB „Suza“, nes šių prekių pateikimo Lietuvos kariuomenei dieną UAB „Suza“ prekės net nebuvo importuotos į Lietuvą. Be to, partiją prekių, kurių dalis buvo brokuota, sudarė 5295 vnt. uniformų, o UAB „Suza“ iš Kinijos gavo ir UAB „Eisiga – Plastyk“ pateikė 4962 vnt. uniformų. Taigi UAB „Suza“ prekes gavo vėluodama ir mažesnį kiekį, nei UAB „Eisiga“ pateikė Lietuvos kariuomenei.

Be to, byloje yra įrodymų, kad net dvi UAB „Eisiga“ lauko uniformų partijos ,,SATRA Technology Centro“ laboratorijos pripažintos brokuotomis dėl tų pačių audinio reikalavimų neatitikimų (2008 m. balandžio ir birželio mėn.). Kadangi 2008 m. birželio 5 d. raštu nustatyta, kad visa prekių siunta Nr. 21 pripažinta brokuota, Lietuvos kariuomenė nutraukė sutartį su UAB „Eisiga“ ir pareikalavo sumokėti baudą bei delspinigius. UAB „Suza“ Lietuvos kariuomenei prekių per UAB „Eisiga – Plastyk“ ar per UAB „Eisiga“ po 2008 m. sausio mėn. prekių pristatymo nebetiekė. Vadinasi, abi partijas brokuotų prekių patiekė tas pats tiekėjas, o juo niekaip negalėjo būti UAB „Suza“, nes antroji brokuotų prekių partija buvo pristatyta tada, kai UAB „Suza“ jau nebebuvo sudariusi prekių tiekimo sutarties nei su UAB „Eisiga“, nei su UAB „Eisiga – Plastyk“. Kasatoriaus manymu, brokuotas prekes tiekė antrosios brokuotos partijos tiekėjas, t. y. pati UAB „Eisiga“. Byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad 2007 m. gruodžio 27 d., t. y. pagal 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 165, sudarytą tarp UAB „Eisiga“ ir Lietuvos kariuomenės, pateiktos uniformos buvo gautos iš UAB „Suza“. Be to, pagal 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „Suza“ ir UAB „Eisiga – Plastyk“, sutartų tiekti prekių partijos numeris nenumatytas. Taigi apskritai neaišku, kodėl neva UAB „Suzos“ pateiktų prekių partija yra įvardyta Nr. 110. Teismai vien dėl to negalėjo remtis R. P. parodymais, prieštaraujančiais rašytiniams įrodymams, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį UAB „Suza“.

Be to, kasatorius nurodo, kad nors papirkimui kvalifikuoti nereikia nustatinėti šios veikos padarymo motyvų, tačiau būtent motyvai parodo, kad papirkimas buvo daromas UAB „Eisiga“ naudai ir interesais. Papirkimu buvo siekiama, kad brokuotos prekės būtų priimtos atgal į Lietuvos kariuomenės sandėlį ir taip būtų išvengta būtinumo kompensuoti ar pašalinti žalą, atsiradusią dėl UAB „Eisiga“ prievolės netinkamo įvykdymo pagal 2007 m. liepos 30 d. sutartį Nr. 165. Apskritai iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimo aplinkybės daugiau ar mažiau susijusios su R. P. – UAB „Eisiga“ direktoriumi ir savininku. Pavyzdžiui, papirkimo dieną, kai S. V. buvo perduoti pinigai, A. O. su S. V. buvo susitikę ir kalbėjosi apie papirkimo aplinkybes R. P. darbo kabinete. R. P. neneigė, kad buvo kalbėta apie papirkimą, jis tik ginčijo papirkimo sumą. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad papirkimas įvyko su R. P. žinia ir akivaizdu, kad jei jis neorganizavo šio nusikaltimo, tai bent jau prisidėjo prie jo planavimo, kurstymo ir padėjo jį įvykdyti suteikdamas savo darbo kabineto patalpas nusikalstamai veikai organizuoti. R. P. kreipėsi į A. O. paaiškindamas, kad UAB „Eisiga“ turi problemų dėl atitinkamų dydžių uniformų pristatymo Lietuvos kariuomenei, ir paprašė jo dėl to patarpininkauti. Taigi A. O., padėdamas daryti nusikaltimą, siekė naudos UAB „Eisiga“, be to, jis tarpininkavo papirkime tardamasis dėl netinkamų dydžių, o ne dėl brokuotų uniformų pristatymo. Taigi jį patį R. P. apgavo iš tikrųjų kariuomenei pristatydamas ne kito dydžio uniformas, o tas pačias brokuotas, UAB „Eisiga“ grąžintas, uniformas. Taip pat visiškai aišku, kad tokį nurodymą S. V. pateikti brokuotas uniformas kariuomenei davė jo tiesioginis vadovas R. P., kuris buvo suinteresuotas papirkimu ir jį organizavo.

Be to, rengiant kasacinį skundą, UAB „Suza“ pastebėjo naują aplinkybę, kuri paneigia jos kaltę. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad prekės Lietuvos kariuomenei buvo tiekiamos ne pagal partijos numerį, o pagal UAB „Suza“ ir UAB „Eisiga – Plastyk“ 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutarties priedą Nr. 2 – kostiumų dydžių lentelę, kurioje konkrečiai nurodyta, kokių dydžių ir kokį kiekį kostiumų pateikti (Priedas Nr. 6). Paaiškėjus, kad dalis prekių buvo brokuotos, 2008 m. balandžio 25 d. priėmimo aktu brokuoti 780 vnt. lauko uniformos kostiumų buvo grąžinti UAB „Eisiga“. Iš kostiumų priėmimo akto matyti, kad yra keletas neatitikimų tarp kostiumų, kuriuos pristatė UAB „Suza“, ir kostiumų, kurie po to buvo sugrąžinti UAB ,,Eisiga“ kaip brokuoti (Priedai Nr. 3, 4): Lietuvos kariuomenė sugrąžino: 17 vnt. 164 cm ūgio ir 112 cm krūtinės apimties brokuotų kostiumų, tačiau UAB „Suza“ tokio dydžio kostiumų buvo pasiuvusi ir UAB „Eisiga – Plastyk“ pateikusi tik 15 vnt.; 33 vnt. 200 cm ūgio ir 112 cm krūtinės apimties brokuotus kostiumus, tačiau UAB „Suza“ UAB „Eisiga – Plastyk“ pateikė tik 26 vnt.; 85 vnt. 200 cm ūgio ir 104 cm krūtinės apimties brokuotus kostiumus, tačiau UAB „Suza“ UAB „Eisiga – Plastyk“ pateikė tik 20 vnt. Taigi iš brokuotų kostiumų net 74 vnt.  negalėjo būti pateikti UAB „Suzos“, nes grąžinti dydžiai nesutampa su kostiumų dydžių lentelėje nurodytais atitinkamų kostiumų dydžių kiekiais. Šie neatitikimai rodo, kad brokuoti buvo UAB „Eisiga“ kostiumai.

Kasatorius nurodo, kad teismai rėmėsi prielaidomis ir visų abejonių nevertino kaltinamųjų A. O. ir UAB „Suza“ naudai. Teismas UAB „Suza“ kaltę grindė R. P. parodymais, nors jie, kasatoriaus manymu, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir prieštarauja liudytojų parodymams, be to, R. P. tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, apkalbėti UAB „Suza“ ir teigti, kad brokuotas prekes pateikė UAB „Suza“. Taip jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nuostolių atlyginimo. Kasatoriaus manymu, R. P. apskritai negalėjo būti liudytoju arba jo parodymai turėjo būti vertinami itin kritiškai. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei byloje yra ir žodinių, ir rašytinių įrodymų, tačiau jei žodiniai parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams, tai rašytiniams įrodymams teikiama pirmenybė ir jie laikomi svaresniais įrodymais negu žodiniai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-253/2008). Šioje byloje visi rašytiniai įrodymai ir net kai kurie liudytojų parodymai prieštarauja R. P. parodymams.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų

BK 24 straipsnio 1 dalyje apibrėžta bendrininkavimo sąvoka, kurioje įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio Kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitose dalyse yra išvardytos bendrininkų rūšys bei nurodyti jų požymiai. Minėto straipsnio 4 dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos bendrininko – organizatoriaus – požymiai nurodant, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar susivienijimą, jiems vadovavęs, koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs jų narių veiklą ar jai vadovavęs. Pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas A. O. veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies 227 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 227 straipsnio 2 dalį, motyvuose nurodė, jog organizatorius yra organizuotos grupės dalyvis, tačiau organizuotos grupės A. O., UAB „Suza“ ir S. V. nesudarė, nes buvo susitarta daryti ne kelis, o vieną nusikaltimą, kuris įstatymo yra priskiriamas ne prie sunkių, o prie apysunkių. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad nėra BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytų organizuotos grupės požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2011 m. vasario 22 d. nuosprendyje, atmesdama prokuroro apeliacinį skundą, organizatoriaus bendrininkavimą taip pat siejo su padaryto nusikaltimo dalyvių bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Toks organizatoriaus dalyvavimo nusikaltime tapatinimas tik su nusikaltimo padarymu organizuota grupe yra pernelyg susiaurintas. Organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau gali būti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą. Šioje byloje pagal teismų nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes nusikaltimo schema buvo elementari. A. O. veiksmai reiškėsi S. V. įkalbėjimu papirkti valstybės tarnautojas bei suteikimu šios nusikalstamos veikos padarymui priemonių – pinigų, skirtų papirkimui. Paties papirkimo veiksmų A. O. neorganizavo ir jiems nevadovavo. Todėl teismai teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir BK 227 straipsnio 2 dalį kaip nusikaltimo kurstytojo ir padėjėjo. Tokia įstatymo taikymo praktika pripažįstama teisinga ir kitose panašiose bylose (kasacinė byla Nr. 2K-329/2011).

Nepagrįstas ir netenkintinas prokuroro kasacinio skundo prašymas panaikinti BK 75 straipsnio taikymą A. O. ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Motyvai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas skyrė A. O. realią laisvės atėmimo bausmę, yra kritikuotini, nes prieštarauja įstatymo reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. O. realią laisvės atėmimo bausmę, rėmėsi tuo, kad šis nekritiškai vertino savo veiksmus, nesuvokė jų pavojingumo, keitė parodymus, be to, įtariamas po šio padaręs ir kitų nusikaltimų. Šie motyvai, kuriais remiantis buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, varžo kaltinamojo galimybes gintis pasirenkant, jo manymu, tinkamą gynybinę taktiką, nes teismo tai pripažįstama aplinkybe, lemiančia griežtesnės bausmės skyrimą, – faktiškai tai reiškia atsakomybę sunkinančią aplinkybę. BK 60 straipsnyje yra išvardytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šiame sąraše nėra nuostatos, kad neprisipažinimas, dalinis kaltinime nurodytų aplinkybių pripažinimas bei kitokia gynybinė taktika bylos ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme gali turėti negatyvios reikšmės skiriant bausmę. Minėtas BK 60 straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra išsamus ir plečiamai negali būti aiškinamas. BK 54 straipsnyje yra išdėstyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas skirdamas bausmę. Viena iš aplinkybių, kurios gali turėti įtakos bausmės skyrimui, yra kaltininko asmenybė, tačiau tai negali būti tapatinama su kaltininko gynybine pozicija ir naudojimusi turimomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog motyvas skirti laisvės atėmimo bausmę remiantis tuo, kad A. O. yra įtariamas kitų nusikaltimų padarymu, prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, ir pagrįstai šį motyvą pašalino. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino BK 55 straipsnio nuostatas, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei pagrįstai pripažino, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo apsvarstyti BK 75 straipsnio taikymo pagrindus dėl A. O. paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra A. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad A. O. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, pareikštas tik apskundus teismų sprendimus kasacine tvarka. Ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ir toks klausimas nebuvo keliamas nagrinėjant bylą teisme, todėl tai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Be to, BK 25 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Prokuroras neteisingai aiškina bausmės teisingumo principą, lygindamas A. O. ir S. V. paskirtas bausmes. Bausmė yra individualizuojama remiantis įstatymo reikalavimais, o ne lyginant jos dydį su kitiems nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis. Nors tiek S. V., tiek ir A. O. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau jiems yra paskirtos skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmės, be to, A. O., būdamas suėmime, realiai atliko beveik trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad dėl UAB „Suza“ nuteisimo pinigine bauda A. O., būdamas jos pagrindiniu akcininku, patirs didelius materialinius nuostolius bei bendrovės verslo galimybių apribojimus, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, A. O. yra nubaustas žymiai griežtesne bausme nei S. V.. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pritaikydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, apeliacinės instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 54, 55 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės BK 75 straipsnio taikymui. Įstatymo taikymo aspektu BK 75 straipsnio nuostatos A. O. pritaikytos teisingai.

Dėl nuteistojo A. O. ir UAB „Suza“ gynėjo kasacinio skundo argumentų

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, išnagrinėjo ir skundo argumentus dėl BK 40 straipsnio taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija teisingai aiškino įstatymo nuostatas ir teismų praktiką dėl reikalavimo visiškai pripažinti kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Kaltinnko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.Visiškas kaltės pripažinimas yra vertinamoji aplinkybė, kurios esmė yra tai, jog kaltininkas prisipažįsta ne dėl bylos proceso metu surinktų duomenų įrodomojo pagrindo, o savanoriškai, siekdamas padėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, jos padarymo priežastis bei motyvus. Vertindamas A. O. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistojo parodymai bylos proceso metu ikiteisminiame tyrime buvo nenuoseklūs, jis kaltės nepripažino, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis parodymus pakeitė, pripažino visas esmines kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį aplinkybes, tačiau neigė, jog šią veiką padarė veikdamas UAB ,,Suza“ naudai ir interesais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažindami, kad valstybės tarnautojų papirkimas buvo vykdomas UAB „Suza“ naudai ir interesais, atsižvelgdami ir į kaltinamojo poziciją bylos ikiteisminio tyrimo metu, pagrįstai konstatavo, jog A. O. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą veiką negali būti laikomas visišku savo kaltės pripažinimu. Nesant bent vienos BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti taikomas, todėl nėra prasmės svarstyti kitų BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisingai taikė įstatymo nuostatas bei rėmėsi teismų praktika taikydama šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą (kasacinės bylos Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-P-82/2010).

Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl bylos aplinkybių ištyrimo ir įrodymų vertinimo. Skunde pateikiama bylos aplinkybių versija, išdėstant teiginius, kad brokuoti lauko uniformų kostiumai buvo ne UAB „Suza“ gaminiai, o UAB „Eisiga“ produkcija. Tokių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisminio nagrinėjimo dalykas. Kasacine tvarka bylos nagrinėjamos teisės taikymo aspektu, todėl kasacinio skundo argumentai dėl bylos aplinkybių ištyrimo ir įrodymų vertinimo nagrinėjami tik tuo aspektu, kiek tai galėjo suvaržyti kaltinamojo teises ar suvaržyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama vadovaujantis bendrosiomis nagrinėjimo teisme nuostatomis, laikantis rungimosi principo. Kaltinamajam A. O. buvo garantuotos visos įstatymo numatytos procesinės teisės ir jis šiomis teisėms naudojosi duodamas paaiškinimus, reikšdamas prašymus, dalyvaudamas tiriant įrodymus bei įgyvendindamas savo procesines teises kitomis baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis. Įrodymai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai nei teigia kasatoriai, nurodydami į kasacinę praktiką civilinėse bylose (kasacinė byla Nr. 3K-3-253/2008), baudžiamajame procese įrodymai, vertinant juos pagal informacijos perdavimo būdą, neturi pirmenybės ar kitokių preferencijų vieni prieš kitus. Pateikto kasacinio skundo teiginių logika dėl A. O. interesų ir dalyvavimo nusikaltime nėra nuosekli: vienu atveju teigiama, kad nusikaltimo organizatorius buvo R. P., toliau tvirtinama, jog jis turi atsakyti už tai, kad kurstė ar kitaip prisidėjo prie nusikaltimo padarymo suteikdamas patalpas ir padėdamas planuoti nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas UAB „Suza“ kaltumą grindė išvada, kad jos vadovas A. O. sukurstė ir padėjo padaryti papirkimą veikdamas būtent šios bendrovės naudai ir interesais. Tokia išvada pagrįsta byloje esančių įrodymų analize ir nuosprendyje detaliai motyvuota. Pažymėtina, kad pagal kaltinimo logiką papirkimo sąsajos su UAB „Suza“ interesais tiesiogiai išplaukia iš atskleisto nusikalstamų veiksmų plano – papirkimu buvo siekiama, kad brokuotos prekės (kurias pateikė UAB „Suza“) būtų priimtos atgal į sandėlį kaip kokybiškos ir taip būtų išvengta būtinumo kompensuoti ar pašalinti žalą, atsiradusią dėl UAB „Suza“ prievolės – 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutarties Nr. 0708210 – netinkamo vykdymo. Tokia teismo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų analize. Teismai pagrįstai rėmėsi bylos proceso metu gautais įrodymais, kurie patvirtina, kad PVM sąskaita faktūra už paskutinę 5295 uniformų partiją Lietuvos kariuomenės pasirašyta 2007 m. gruodžio 27 d., tačiau prekes iš Kinijos rangovo UAB „Suza“ iš tiesų gavo vėliau – tik 2008 m. sausio 14 d., o UAB „Eisiga – Plastyk“ prekės buvo pateiktos 2008 m. sausio 17 d. Kadangi šios uniformos buvo taisomos, todėl jos buvo perduotos UAB „Eisiga“ tik 2008 m. sausio 30 d. Teismai, remdamiesi šiais įrodymais, padarė teisingą išvadą, kad 2007 m. gruodžio 27 d. šio kiekio uniformų Lietuvoje nebuvo ir UAB “Eisiga“ buhalterinėje apskaitoje ir paimtose sutartyse nėra jokių duomenų, jog įmonė laiku nepagamintą 4962 partiją būtų pakeitusi kita, užsakyta pas kitą rangovą. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad užsakymo dalis dėl 4962 uniformų siuvimo į Lietuvos kariuomenės sandėlius negalėjo būti pristatyta anksčiau nei 2008 m. sausio 30 d. Šie bei kiti bylos proceso metu ištirti įrodymai, taip pat telefoninių pokalbių tarp A. O. ir S. V. įrašai patvirtina tai, kad buvo tariamasi dėl 780 kostiumų, kuriuos siuvo UAB „Suza“, grąžinimo į Lietuvos kariuomenės sandėlius, paperkant už priėmimą atsakingus valstybės tarnautojus. Pokalbių turinys taip pat patvirtina, kad A. O. veikė tiek savo, tiek UAB „Suza“ naudai, kalbėjo apie jam grąžinamus 780 kostiumų, pats nustatė, kokia turėtų būti kyšio suma, kokią sumą gaus už tarnautojų papirkimą S. V..

Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo vadovaudamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausdamas A. O.. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, įtvirtintus BK 20 straipsnyje, ir pagrįstai pripažino, kad A. O., būdamas UAB „Suza“ direktorius ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „Suza“ naudai ir interesais, padarė veiką, kuri pripažinta įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos, kartu ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų dėl juridinio asmens naudai fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo A. O. bei UAB „Suza“ gynėjo advokato Giedriaus Baziulio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Gintaras Goda

Vladislovas Ranonis

Alvydas Pikelis